Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1; 1.2.14.6.3; 2.3.4.3; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. lapkričio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriat įpareigojimus,

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bausmę subendrinus su 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 metams. 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto. 2020 m. gruodžio 29 d. paleistas atlikęs bausmę,

3). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 4 mėn. viešųjų darbų bausme, 2021 m. liepos 22 d. atliko bausmę,

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus,

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį – subendrinta vienu trečdaliu sumažinta 60 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 MGL dydžio bauda,

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta 2023 m. rugsėjo 21 d. ir 2024 m. sausio 15 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 20 MGL baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

8) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, bei paskiriant įpareigojimus – nuo 23 val. iki 06 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas vykdyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (1000 Eur) bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusią nutartį dienos. Nutartis 2024 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusi, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (3 veikos), BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. apgaulės būdų užvaldė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad D. N. ieško įsigyti kompiuterį, pasiūlė jam įsigyti kompiuterį (duomenys neskelbtini), sutarus dėl pirkimo nukentėjusiojo D. N. paprašė 400 eurų avanso, žadėdamas kompiuterį pristatyti 2023 m. gruodžio 11 d., nukentėjusysis D. N. pinigus perdavė 2023 m. lapkričio 28 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tačiau kompiuterio sutartu laiku negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajam D. N. 400 eurų turtinę žalą.

Be to, jis 2024 m. kovo pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namuose pas V. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs įmonės (duomenys neskelbtini) kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo grupės inžinieriumi, melagingai žadėdamas įdarbinti V. B., pateikė pasirašyti tariamai kompanijos direktoriaus parengtą darbo sutartį bei darbui pasiūlė įsigyti kompiuterį ir jo priedus, žinodamas, kad kompiuteris nebus perduotas, V. B. sutikus, nurodė į jo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervesti pinigus, 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. kovo 10 d. ir 2024 m. kovo 12 d. V. B. iš savo (duomenys neskelbtini) pervedus į nurodytą AB „SEB bankas“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 38,21 eurų, 70 eurų ir 300 eurų, kompiuterio nepristatė, pinigų negrąžino tokiu būdu apgaule užvaldė V. B. priklausantį turtą 408,21 eurų sumoje.

Be to, jis 2024 m. kovo pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) būdamas pas V. B. jo namuose pamatė žaidybinį kompiuterį (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jo negrąžins, paprašė V. B. leisti juo pasinaudoti, pastarajam sutikus paėmė žaidybinį kompiuterį (duomenys neskelbtini)“ ir sutartu laiku jo negrąžino, tokiu būdu užvaldė jam patikėtą V. B. priklausantį turtą 200 eurų sumoje.

Be to, jis dirbdamas pagal 2024 m. balandžio 15 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), produkto specialisto pareigose, 2024 m. balandžio 22 d. pagal darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. 1 gavo asmenines apsaugos priemones darbo (duomenys neskelbtini) švarką, bliuzoną, „Polo“ marškinėlius bei kompiuterį (duomenys neskelbtini) su vertinga konfidencialia informaciją apie naują įmonės produktą (duomenys neskelbtini) ir po to, kai 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo, negrąžino jam darbo reikmėm patikėto (duomenys neskelbtini) priklausančio turto; Polo marškinėlių – 17,78 Eur vertės, bliuzono – 15,78 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) švarko - 49,32 Eur vertės, kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės, šiais savo veiksmai pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančio turto 331 eurų sumoje.

Be to, jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neketindamas vykdyti susitarimo, 2024 m. balandžio 25 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) šios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) bendradarbiui K. K. už 250 eurų pažadėjo parduoti savo (duomenys neskelbtini)“, keturis ratus, paprašydamas 100 eurų avanso bei parodydamas ir pristatydamas kaip savo automobilistų forume (duomenys neskelbtini) įkeltas ratų nuotraukas, dėl ko 2024 m. balandžio 25 d. K. K. pervedė į jo banko sąskaitą 100 eurų, o 2024 m. gegužės 7 d. į tą pačią sąskaitą pervedė likusius 150 eurų; be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 14 d. pasiūlė K. K. už 18,20 eurų nupirkti ir įdėti į jo automobilį stabdžių kaladėles, dėl ko šis 2024 m. balandžio 16 d. pervedė į jo tą pačią banko sąskaitą 18,20 eurų, tačiau pažado vykdyti neketino, jo nevykdė, gautus pinigus užvaldė, jų negrąžino ir nutraukė santykius su K. K., taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės jo turtą ir padarė nukentėjusiajam K. K. bendrą 268,20 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad nesutinka tik dėl programinės įrangos vertės, nes pasisavinus jos niekaip negalėtų panaudoti. Dėl D. N. epizodo sutinka su pateiktu kaltinimu, tiesiog reikėjo pinigų, buvo bloga situacija. Už 400 eurų žadėjo pristatyti kompiuterį, iš pradžių planavo, bet po to nesigavo, pinigų negrąžino, artimiausiu metu planuoja jiems grąžinti. Gailisi dėl šios veikos. Dėl V. B. epizodo pripažįsta, viskas buvo tas pats, buvo bloga finansinė situacija, nevaldė savęs, darė nusikaltimus, apgaule norėjo įgyti pinigus. Dėl to gailisi. Dėl paskutinio epizodo kaltę pripažįsta, situacija analogiška. Žaidimo konsolę pardavė, kiek gavo nepamena, dėl šios veikos gailisi. Dėl ketvirto epizodo kaltę pripažįsta, kad kompiuterį pasisavino, programinę įranga debesį, bet fiziškai jos nėra. Išėjus iš darbo prisijungimai užblokuojami ir pasinaudoti nebegalima. Skaičiau, kad rašo, jog gali ją panaudoti kuriant savo veiką, bet net neprisimena kaip ja naudotis, jis jos fiziškai neturi ir neturi galimybės prie jos prieiti, todėl šiame epizode nesutinka tik dėl žalos 8500 eurų, bet pripažįsta, kad pasisavino kompiuterį. Dėl šios veikos gailisi. Nepripažįsta tik fakto dėl programinės įrangos, nes jis jos neturi, jei ir turėtų, nieko su ja nedarytų. Ji nenaudotina. Ji buvo kompiuteryje, bet buvo serveryje, negali jos nei kopijuoti, nei ką. Pasisavino patį kompiuterį, nesutinka, kad turėtų atlyginti žalą už programinę įrangą, už kompiuterį sutinka. Sutinku, kad tame kompiuteryje yra prisijungimas prie serverio, bet neturi darbuotojo prisijungimo, tai jos negali pasiekti. Jie traktuoja, kad gali pasinaudoti saviems tikslams, bet jis neprisimena nei kaip ji atrodo, nei kaip veikia. Ta programa buvo serveryje, kompiuteryje buvo prisijungimas prie serverio. Fiziškai kompiuteryje jos nebuvo. Dėl BMW ratų pripažįsta, aplinkybės analogiškos. Faktiškai tuos ratus turėjo, ketino parduoti, bet po to taip gavosi. Gavosi taip, kad nepardavė ir dingo. Dėl to gailisi. D. N. civilinį ieškinį bei bylinėjimosi išlaidas pripažįsta.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) serviso specialistas, įgaliotas atstovas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civiliniame ieškinyje nurodytą 8500 eurų sumą įrašė iš kainoraščio, kurį pateikė klientams. Klientai, perkantys (duomenys neskelbtini) sistemą, bendra rinkinio vertė svyruoja nuo 25 iki 50 eurų ir viena eilutė yra (duomenys neskelbtini) serveris. Nežinojo, kaip kitaip įvertinti šitą dalį – paėmė tiesiog iš kainininko, kad turėtų kuo pasiremti. Taip ir buvo įrašyta ta suma. Tai yra pati programinė įranga, (duomenys neskelbtini) yra produktas, kurį (duomenys neskelbtini) nusipirko iš danų vystytojo ir sumokėjo 3 mln. Eurų, jie ir toliau yra to produkto savininkai ir vystytojai. Viena iš sudedamųjų – svarbiausia sistemos dalis, kad galėtų veikti pas klientą yra serveris. Čia yra programa arba programinė įranga. Jie dirba labai siauroje rinkoje, t. y. dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Lietuvoje yra mūsų du konkurentai. Vienas yra (duomenys neskelbtini), kitas yra (duomenys neskelbtini) Vienintelė priežastis, kodėl pateikė šitą ieškinį, buvo baimė, kad programa paklius pas konkurentus. Programinė įranga, kuri buvo R. P. išduotame kompiuteryje: kaip ir klientas nelabai galėtų pasinaudoti, bet konkurentui būtų labai vertingas išeities taškas. Jie už patį produktą mokėjo 3 mln. eurų, o jis jau buvo prieš tai vystytas 5 m. Programinės įrangos, buvusios tame kompiuteryje – konkurentai iš jų negali nusipirkti. Asmuo suprantantis ir gavęs kompiuterį, mano galėtų pasinaudoti programa. Svarbiausia būtų pati struktūra, valdymas duomenų ir panašūs dalykai, kurie padėtų suinteresuotai kompanijai kurti alternatyvų produktą, kuris atliktų tas pačias funkcijas. Programos pasinaudojimo atveju – jie patirtų daug didesnę žalą, negu prašoma civiliniame ieškinyje. Vertė buvo paimta, kaina to viso produkto dalies, t. y. serverio už kurią jie parduoda galutiniam vartotojui. Ta programinė įranga yra dalis viso produkto, produkto esmė yra, kad padeda valdyti klinikai ir išvengti pavyzdžių sumaišymo dirbtinio apvaisinimo procedūrų metu. Šitos programos duomenis, taip pat būtų galima pateikti, kaip įrodymą teismui, kad ne klinikos kaltė čia yra arba, kas yra su pavyzdžiais procedūrų metu. Be programinės įrangos klientas gauna: skaitytuvus, printerius, skenerius, instaliavimo paslaugą, specialius lipdukus ir instaliavimą. Tai yra tik serveris, bendra paketo ar produkto vertė priklausytų nuo klinikos dydžio ir kokios įrangos reikia. Svyruoja, vien instaliavimas nuo 25 tūkst. Serveris: programa, kuri diegiama kompiuteryje, kuris pastatomas klinikoje, kuris valdo visus įrenginius, kaip skaitytuvai, printeriai ir kt. Visi duomenys ,,suplaukia‘‘ į serverį, o serveris juos tvarko, apdoroja, pateikia susistemintą informaciją. Gavęs klientas kompiuterį su ta įranga, jam kaip klientui nebūtų jokios naudos. Taip, naudinga tai būtų tik konkurentams. 8500 eurų yra vertinama ta programa, (duomenys neskelbtini) be kompiuterio, be Windows. Programa ir serveris naudojami, kaip sinonimai. Ta programa yra (duomenys neskelbtini). Ji yra centrinė dalis jų produkto (duomenys neskelbtini), kuri leidžia klinikoms sekti pavyzdžius nuo paciento atėjimo į kliniką iki dirbtinio apvaisinimo procedūros pabaigos. Taip, skirta dirbtinio apvaisinimo klinikoms. R. P. buvo įdarbintas, kaip produkto specialistas, kuris turėtų dirbti su (duomenys neskelbtini) produktu, padėti palaikyti produktą klientams, padėti instaliuoti ir kt. Jis nei karto nebuvo apvaisinimo klinikoje, bent jau darbo reikalais. Neturi duomenų, kad kažkas pasinaudojo programa. Fiziniam asmeniui, kuris nedirba apvaisinimo srityje – programa tikrai nereikalinga. Davė R. P. kompiuterį, vėliau instaliuota serverio programa, kad jis kaip specialistas galėtų žiūrėti, dirbti, bandytis. Tikisi, kad jis dirbdamas naudojosi programa, nes jis turėjo išmokti produktą ir jį naudoti, darbe jam buvo reikalinga ta programinė įranga. Buvo daugiau įrašyta ta suma iš baimės, nes realiai žmogus bet kuris negalėtų niekaip pasinaudoti programa, ar bet kuris iš jų čia esantis. Iš vienos pusės suma yra tikrai didžiulė, dėl to suma buvo paimta iš kainininko. Nemano, kad būtų reikalinga bausti ir reikalauti pilnos sumos. Iš kitos pusės, jie neturi jokių duomenų, kad nebuvo kreiptasi į konkurentus ir pan., jie to nežino. Civilinį ieškinį palaiko. Jeigu žinotų, kad nebuvo nukopijuota, ten kur nereikia, jis iš vis, pretenzijų neturėtų, bet jie to nežino, nes duomenų, kad buvo nukopijuota neturi. Apsauga slaptažodžio buvo Windows. Primena, kad čia yra prototipas, kuris dar vystomas buvo produktas tuo metu. Nauda programos netgi ir konkurentams, nebūtų, kad copy paste ir aš naudojuosi – būtų atspirties taškas savo produkto vystymuisi. Prototipas – kuriamas produktas, kurį ruošiamės parduoti klientui. Dabar jau turi instaliacijų visame pasaulyje. Tuo metu, buvo jau pardavinėjamas ir siūlomas. Prototipu vadina įrenginiu, kol neįvyko pirmas pardavimas. Sudarydami sutartį su R. P. yra įrašę dalyje, dėl informacijos neatskleidimą ir komercinių paslapčių neatskleidimą, intelektines nuosavybes ir kt., jeigu žinotų, kad nebuvo kopijuota įranga, atsisakytų visai ieškinio. Informacijos, kad būtų nukopijuota įranga – neturi. Žala tada būtų tik dviejų chalatų ir 200 eurų vertės kompiuteris.

Be kaltinamojo R. P. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2023 m. lapkričio 27 d.), pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. kovo mėnesį), BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. balandžio 25 d.) ir BK 183 straipsnio 4 dalyje (veika 2024 m. kovo mėnesį ), visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka bei BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, tačiau pagal BK 183 straipsnio 1 dalyje (veika 2024 m. balandžio 15 d.) kaltė įrodyta, tačiau perkvalifikuotina iš 1 dalies į 4 dalį.

Iš 2024 m. sausio 11 d. D. N. pareiškimo matyti, kad 2023 m. lapkričio 27 d. vakarą nutarė įsigyti kompiuterį ir susisiekė su kolega R. P., kuris nurodė, kad vykdo individualią veiklą ir prekiauja kompiuteriais. Jo norimą kompiuterį (duomenys neskelbtini) gali iš tiekėjo atsiųsti 2023 m. gruodžio 11 d. R. paprašė už kompiuterį atvežti dalį pinigų grynais, kadangi jam užsakant reikės mokėti, o šiuo metu neturi grynų pinigų. 2023 m. lapkričio 28 d. vakare su E. Š. nuvežė 400 eurų ir perdavė R. P. (duomenys neskelbtini), jis galėsiąs išrašyti sąskaitą-faktūrą. Apie 2023 m. gruodžio 15 d. paklausė R. ar gavo kompiuterį, jis nurodė, kad gavo, bet negali atiduoti nes yra išvykęs ir grįš 2023 m. gruodžio 16 d. Susisiekus su R. vėliau jis nurodė, kad kompiuterį atveš pats, po to atsiųs, kad išsiųstas. Tačiau R. P. nei perdavė kompiuterį nei grąžino pinigus (1 t., b. l. 77 – 80).

Nukentėjusiojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriumi. Jų įmonėje keletą kartų lankėsi darbuotojas R. P., jis, kaip suprato, (duomenys neskelbtini) dirba kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo grupės inžinieriumi. D. N. tuo metu ieškojo įsigyti nešiojamojo kompiuterio ir R. P. pasisiūlė, kad gali gauti pigiai nešiojamą kompiuterį bei nurodė, kad gali parsisiųsti iš pažįstamų iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 28 d., apie 20.00 val., su R. P. susitiko adresu (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo daugiabučio. Taip pat buvo D. N. draugė vardu E. Š.. Jis, R. perdavė 400 eurų kaip avansą, nes, kiek jam R. P. minėjo nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) kaina yra iš viso 980 eurų. R. P. nurodė, kad minėtą kompiuterį gaus 2023 m. gruodžio 11 d. Taip pat jis paprašė jį pavežti automobiliui iki (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 10 d. D. N. jam parašė "SMS" žinutę, ar yra kompiuteris, jis nurodė, kad ryt pas jį užsuks, tačiau pats nepasirodė. 2023 m. gruodžio 16 d. rašė jam, ar jis namuose, R. nurodė, kad ne, ryt priveš kompiuterį, tačiau jis neatvežė kitą dieną. Tuomet 2023 m. gruodžio 17 d. D. N. jam nurodė savo banko sąskaitą, į kurią jis pervestų, t. y., grąžintų 400 eurų duotą avansą, nes kitaip kreipsis į policiją, R. nurodė, kad gerai. Jis jam dar jam skambinėjo apie 2 savaites( tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kad jis grąžintų pinigus, jis vis jį tikino, kad jam pinigus grąžins. Suprato, kad buvo apgautas, nusprendė kreiptis į policiją, kadangi vėliau sužinojo, kad R. yra nepatikimas, yra apgavęs ne vieną asmenį. Paskutinį kartą su R. P. susirašinėjo 2024 m. sausio 2 d. ir jis atsiuntė jam netikrą pavedimą, vadinama (duomenys neskelbtini) iš užsienio valstybės sąskaitos, kurios valstybės nenurodė. Iki šio dienos pinigų neatgavo. Jis pats jų įmonėje daugiau nesilankė, kadangi jo darbo pobūdis yra nuotoliniu, dirba iš namų (1 t., b. l. 96 – 97).

Iš 2024 m. kovo 28 d. elektroniniu paštu D. N. pateikto susirašinėjimo su R. P. matyti, telefoniniai skambučiai (1 t., b. l. 133 – 139).

Iš 2024 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pateikti susirašinėjimai, buvo skambinta 5 kartus į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris pagal ikiteisminio tyrimo duomenis priklauso R. P.. Iš numerio (duomenys neskelbtini) gautas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau rašoma žinutė, kad kompiuteris pagal siuntos numerį nepajudėjo iš vietos". Bendrauta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimu (duomenys neskelbtini) Iš programėlės "Messenger" pateiktų susirašinėjimu su "R. P." nuotraukų matyti, kad ketvirtadienį pranešama, kad kompiuteris bus rytoj, pirmadienį atsiunčiamos nuotraukos kompiuterio (duomenys neskelbtini) pakuočių nuotraukos, vėliau susirašinėjimuose rašoma, kad kompas jau gautas ir susitikus jį perduos. Pateiktose nuotraukose pateiktas nukentėjusiojo banko sąskaitos numeris ir nurodoma, kad turi būti pervesta 400 eurų ir jei nebus atliktas pavedimas kreipsis į policiją (1 t., b. l. 140 – 141).

Liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su D. N. naujo kompiuterio ieškojo internete, tačiau nerado tinkamo, D. N. žinojo ar pasikalbėjo, kad jo kolega R. prekiauja ar turi kompiuterį ir D. su juo pradėjo apie tai kalbėti. Ji dar D. paklausė, ar jis tikrai yra patikimas, ar jis galės išrašyti sąskaitą, nes ji visada nori pirkti daiktus, kad turėtų patvirtinančius dokumentus. D., dar paklausė ar jis tą bendradarbį pažįsta. D. N. pasakė, kad jis dirba toje pačioje įmonėje, yra matęs jį kelis kartus, tačiau jis pagrinde dirba nuotoliu ir tik per bendrus susirinkimus buvo su juo susitikęs. Kaip R. apibūdino ir ką jis pats kalbėjo nekilo jokių abejonių, todėl D. sutarė, kad iš jo pirks kompiuterį. R. pasakė, kad kompiuterį turi atsisiųsti lyg iš (duomenys neskelbtini), gerai neprisimena. Negali pasakyti tiksliai ar dar tą pačią dieną ar sekančią R. paskambino ir pasakė, kad jis visai neturi pinigų ir užsakant kompiuterį reikia įnašo ir paprašė jų dalį pinigų sumokėti. Ji vėl klausė ar tikrai bus išrašyta sąskaita ir jai pasakė, kad tikrai sąskaita bus. Namuose kaip tik turėjo grynųjų pinigų ir susitarė, kad D pinigus priveš. Ji turėjo 400 eurų, kuriuos kartu su D atvežė iki (duomenys neskelbtini). Ji buvo automobilyje kai prie jų priėjo vaikinas R ir tuomet D išlipo ir nuėjo kartu su juo, apie ką jie kalbėjosi nežino, nes buvo likusi automobilyje. Tik vėliau D pasakė, kad jie buvo nuėję į namus pas R kad jis rodė dar kažkokį kompiuterį. Abu netrukus sugrįžo prie automobilio ir ji R padavė tuos 400 eurų, kuriuos turėjo ir vėl paklausė ar bus išrašyta sąskaita ir R pasakė kad bus, tačiau jokios sąskaitos jis neišrašė. Buvo susitarę, kad R kompiuterį pristatys maždaug po 2 savaičių, tačiau sutartu laiku negavo, todėl D pradėjo R klausinėti kur kompiuteris, tai R pasakė, kad kompiuterį atsiuntė sudužusį ir reikia palaukti dar savaitę, kol atsiųs naują, tačiau praėjus ir tai savaitei kompiuterio negavo ir tuomet R tiek jai tiek D pradėjo aiškinti visokius pasiteisinimus, kad jis serga, tai jis turi vykti dėl kokio tai paveldėjimo į (duomenys neskelbtini), kad susipyko su drauge ir visą mėnesį jokio kompiuterio nepristatė ir jokių pinigų negrąžino, todėl suprato, kad buvo apgauti ir D 2024 m. sausio viduryje kreipėsi į policiją (1 t., b. l. 145 – 146).

Iš 2024 m. kovo 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukos protokolo matyti, kad liudytoja E. Š. iš pateiktų 5-ių asmenų foto nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 1, kaip R, kuriam ji 2023 m. lapkričio pabaigoje perdavė 400 eurų avansą už kompiuterį. Atpažintas asmuo R. P. (1 t., b. l. 149 – 155).

Iš 2024 m. kovo 19 d. V. B. pateiktų dokumentų matyti, jog pateikta 2024 m. kovo 12 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad V. B. su (duomenys neskelbtini) direktoriumi sudaro darbo sutartį, pagal kurią V. B. yra darbinamas kompiuterių darbo vietų aptarnavimo grupės inžinieriumi; darbuotojo anketa, kurioje pridėtos brandos atestato, profesinio mokymo diplomo, asmens tapatybės kortelės kopijos(duomenys neskelbtini) atstovo el. laišku, kuriame nurodoma, kad "mes kaip įmonė, nieko apie tai nežinojome, kol pats mums nepaskambinote. Jokie R atlikti veiksmai nėra galimi, nes jis nedirba personalo skyriuje (2 t., b. l. 6 – 17).

N. V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuomojo butą R. P.. 2024 m. vasario 28 d. grįžo iš kariuomenės ir su juo susipažino. Minėtą dieną jis užėjo pas juos į namus ir prašė prisijungti prie jų interneto. R nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo grupės inžinieriumi. Jis pažadėjo, kad jį šioje įmonėje įdarbins į savo pareigas, nes jis bus pakeltas pareigose. R. P. el.paštu atsiuntė darbuotojo anketą, kurią turėjo užpildyti bei pridėti patvirtinančius dokumentus t. y. ką yra baigęs (vidurinio mokslo baigimo atestatas, asmens tapatybės kortelės kopija, profesinio mokslo diplomo kopija, sutartis). Užpildęs darbuotojo anketą visus dokumentus jam išsiuntė jo (duomenys neskelbtini) Darbo sutartyje kurią pasirašė buvo nurodyta, kad jis pradės dirbti nuo 2024 m. kovo 19 d. R. P. jam pasiūlė iš jo pirkti kompiuterį, klaviatūrą bei monitoriaus stovą. Minėjo, kad šių priemonių jam reiks kai bus įdarbintas. Pačio kompiuterio nematė, tik parodė nuotrauką kompiuteryje kaip jis atrodo. Jis sutiko pirkti. R. P. atsiuntė savo sąskaitos numerį į kurį turi pervesti pinigus už kompiuterį ir priedus. Jo sąskaita (duomenys neskelbtini) Pinigus jis pervedė. R. P. paminėjo, kad jis turės dirbti nuotoliu iš namų. Paklausė, ar jam reikės eiti pas darbdavį dėl įdarbinimo, jis sakė, kad ne. Jam pasirodė keista, tačiau patikėjo. Jam yra padaręs tris pavedimus 30 Eur, 38 Eur ir 300 Eur. (už kompiuterį , už klaviatūrą ir monitoriaus stovą). Nesulaukęs jokių žinių jam rašė žinutes, tačiau jis jam neatrašė. Tada 2024 m. kovo 18 d. jis paskambino į įmonę (duomenys neskelbtini) ir paklausė ar yra įdarbintas, nes jį įdarbinti turėjo R. P.. darbuotojai pasakė, kad niekas jo nėra įdarbinęs. Moteris su kuria bendravo paprašė atsiųsti jai visus dokumentus, kuriuos prašė užpildyti R. P.. Taip pat kai nurodė R. P. pavardę ji nurodė, kad jis ne vieną žmogų yra apgavęs. Jis išsiuntė ir tada gavo atsakymą el.paštu iš U. K. (duomenys neskelbtini) kad įmonė nieko nežinojo kol jis nepaskambino. Jokie R. P. atlikti veiksmai nėra galimi, nes jis nedirba Personalo skyriuje ir jo įmonė dėl to labai atsiprašo. Daugiau su manimi R. P. nesusisiekė. Tuo pačiu kai dar vyko kalba apie įdarbinimą R. P. buvo davęs savo (duomenys neskelbtini) konsolę, kurį jis paprašė , kad duotų parai pasinaudoti t. y. pažaisti. Jo taip pat jam negrąžino. Dėl konsolės jam padaryta žala yra 200 Eur. Bendra žala sudaro 568 Eur. Papildomai parodė, kad R jam sakė, kad darbas bus iš namų ir, pamatęs seną jo kompiuterį, pasakė, kad jis gali jam parduoti naujesnį ir geresnį kompiuterį. R sakė, kad jis gauna pigiau. Iš pradžių jis nesutiko, tik vėliau, kuomet jis jam pasiūlė gerą kainą, tuomet sutiko. R. P. atsiuntė savo sąskaitos numerį į kurį turi pervesti pinigus už kompiuterį ir priedus. Jo sąskaita (duomenys neskelbtini) R. P. iš savo banko sąskaitos į jo nurodytą sąskaitą pervedė skirtingomis dienomis 300 eurų už kompiuterį, 38,21 eurus už stovą ir 70 eurų galimai klaviatūra bei dar 30 eurų mama prašė stovo, todėl ir už jos stovą pervedė viso pervedė 438,21 eurus, bei 200 eurų vertina žaidimų konsolę, todėl prašo civiliniu ieškovu pripažinti jį 638, 21 eurų sumoje (2 t., b. l. 27, 32 – 33,46).

Iš 2024 m. kovo 27 d. VMI išrašo matyti, kad bako sąskaita, kurios Nr(duomenys neskelbtini) priklauso R. P. (2 t., b. l. 55).

Iš 2024 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) pateiktos R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. finansinių operacijų išrašas (2 t., b. l. 63 – 70).

Iš 2024 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo "Dėl banko sąskaitos išklotinės analizės" matyti, kad atlikus banko sąskaitos išklotinės analizę, nustatyta, kad banko sąskaita priklauso R. P. nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 14 d. laikotarpiu išlaidų 1059.08 Eur įplaukų – 1277.95 Eur., galutinis likutis – 239.50 Eur. 2024 m. kovo 4 d. buvo gauta 30 eurų įmoka iš V. B. Swedbank banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 8 d. buvo gauta 70 eurų įmoka iš V. B. Swedbank banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 10 d. buvo gauta 38.21 eurų įmoka iš V. B. Swedbank banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) , Skola. dok. Nr(duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 12 d. buvo gauta 300 eurų įmoka iš V. B. Swedbank banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Operacijos Nr. (duomenys neskelbtini). Matoma, kad visu laikotarpiu į R. P. banko sąskaitą buvo atlikti 9 pinigų įskaitymai, 1 iš jų grynųjų pinigų įnešimas į savo sąskaitą. Daugiau banko sąskaitos išklotinėje tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (2 t., b. l. 71).

Iš 2024 m. gegužės 28 d. K. K. pareiškimo matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. jo bendradarbis R. P., pasiūlė įsigyti jo automobilio ratus (duomenys neskelbtini), kuriuos jam parduotų už 250 eurų. Jam kaina tiko, jis sutiko įsigyti ratus. R. P. prašė pervesti avansą už ratus. Pervedus 100 eurų avansą, dėl įvairių priežasčių R delsė. Po kurio laiko paprašė pervesti likusius 150 eurų, nurodydamas, kad ratus greitu metu atiduos. Prie to paties susitarė, kad pakeistų stabdžių kaladėles už jas taip pat atliko pavedimą 18.20 eurų. Po šių pavedimų R neatsakinėjo į žinutes ir skambučius. Dėl šio įvykio patyrė 268.20 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 3).

Nukentėjusiojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2024 m. gegužės 25 d. darbo aplinkoje buvo sutarta žodžiu su bendradarbiu R. P., kad jis jam parduos savo (duomenys neskelbtini) automobilio ratus už 250 eurų. Kadangi jam jo siūloma kaina tiko ir jis galvojo, kad kodėl gi neįsigijus ratų. Parodė jam ratų nuotrauka kaip atrodo ant jo automobilio. Ratai jam pasirodė tikrai tvarkingi ir prižiūrėti. Tuomet R paprašė, kad padarytų avansą 100 eurų. K. K. juo pasitikėdamas, iškart pervedė minėtą suma (pervesta 04.25). Pervedus avansą buvo delsiama apie 2 savaites dėl įvairių priežasčių. Kadangi tarpusavio santykiai dar nebuvo pašliję, R paprašė pervesti ir likusius pinigus t. y 150 eurų (pervesta 05.07), žadėdamas greitu metu ratus atiduoti. Žadėjimai tęsėsi dar savaitę, kurios bėgyje buvo susitarta prie to paties, kad jis jam pasikeis ir stabdžių kaladėles, kurias jis ir turėjo nupirkti. Už jas pervesta (05.16) papildomai 18,20 eurų. R. P. toliau delsiant buvo galutinai susitarta ratus ir kaladėles turi jam atiduoti 05.18 d. 9.00 ryte. Tačiau nuo tos dienos Remigijus nėra pasiekiamas nei žinutėmis, nei skambučiais. Darbe taip pat nepasirodo. Vėliau paaiškėjo, kad jo atsiųsta ratų nuotrauka daryta visai ne jo, o paimta iš automobilistų forumo. Dėl šio įvykio jis jam padaryta 268.20 eurų turtinė žalą (3 t., b. l. 9 – 10, 22).

Iš 2024 m. birželio 7 d. K. K. elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis pateikė R. P. pateiktas nuotraukas dėl parduodamų ratų (3 t., b. l. 32 – 39).

Iš 2024 m. birželio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimos K. K. pateiktos nuotraukos. Apžiūrima nuotrauka pavadinimu „Facebook įrašas apie (duomenys neskelbtini) Nuotraukoje matome socialiniame tinke „Facebook“ įrašą, įrašo autorė „K. D.“, įrašas įkeltas (duomenys neskelbtini) įrašo tekstas „Labas vakaras merginos, rašau jums si įdomią istoriją apie labai įdomu žmogų. (duomenys neskelbtini), mama mirus arba ne priklausys nuo situacijos kaip bendraujate, IT vadovas arba tik specialistas priklauso nuo jūsų amžiaus, meluos labai apie savo buvusias kaip jį vargšą išdavė ir jis viską paliko joms nors realybėje nieko pats neturi :) Vagia, meluoja ir neprisiema kaltės, turi kelias bylas, bet toliau „juda“ (duomenys neskelbtini). Jei ką nors žinote daugiau bus įdomu komentaruose. Žemiau po pateiktu įrašu matome dešinėje pusėje vyro nuotrauką ant kurios užrašas „(duomenys neskelbtini) Vyras tamsių akių spalvos, stambaus veido sudėjimo, turi neilgą barzdą ir ūsus. Kairėje pusėje, tas pats vyras, fotografija daryta prieš veidrodį, nuotraukoje matome, kad vyras trumpo kirpimo, tamsios spalvos plaukų. Apžiūrima nuotrauka pavadinimu „Pilna nuotrauka automobilistų forume“. Nuotraukoje matome automobilių ratų nuotraukas, pirmoje nuo viršaus nuotraukoje stovi viena eilė sudaryta iš keturių ratų, ant kurių matosi ženklas (duomenys neskelbtini) kita keturių automobilių ratų eilė, yra uždegta juodu uždengimu. Apžiūrima nuotrauka pavadinimu „R pateikta automobilio ratų nuotrauka“. Nuotraukoje matome to pačio vyro nuotrauką, kuris buvo minėtas nuotraukoje pavadinimu (duomenys neskelbtini), po vyro nuotrauka užrašas „R. P.“, žemiau užrašai (duomenys neskelbtini) Data „APR 23 AT 11:10“ kurią buvo išsiųsta automobilių ratų nuotrauka, po nuotrauka mėlyname fone užrašas „Aciuu“. Apžiūrima nuotrauka pavadinimu „Ta pati nuotrauka automobilistų forume 1“. Nuotraukoje matome „Google“ paieškos rezultatus, su prieš tai minėtais automobilio ratais. Pagal „Google“ paiešką, automobilio ratai yra įdėti į svetaines „(duomenys neskelbtini) Apžiūrima nuotrauka pavadinimu „Tikrasis nuotraukų savininkas“. Nuotraukoje profilio informacija (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 40 – 41).

Iš 2024 m. gegužės 31 d. VMI išrašo matyti, kad bako sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. P. (3 t., b. l. 20).

Iš 2024 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikiamas R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. gegužės 18 d. finansinių operacijų išrašas (3 t., b. l. 52 – 64).

Iš 2025 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išklotinė. Atlikus gautos R. P., banko sąskaitos Nr(duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 24 d. iki 2024 m. gegužės 18 d. analizę matyti, kad nukentėjusysis K. K. iš savo (duomenys neskelbtini) į R. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 25 d. pervedė 100 eurų, nurodydamas mokėjimo kodą (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis K. K. pervedė 150 eurų nurodydamas tą patį mokėjimo kodą (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gegužės 16 d. pervedė 18,20 eurų, nurodydamas tą patį kodą. Analizuojant R. P. gautą banko išklotinę siekiant nustatyti, kur buvo panaudoti gauti pinigai, nustatyta, kad pinigai buvo išleisti apmokant R. P. asmeninis poreikius: prekybos centruose, degalinėse ir kt. įvairiomis sumomis (3 t., b. l. 65).

Dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai – nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. visiškai pripažino kaltę, sutiko su kaltinamuoju aktu. Parodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. vakare, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad D. N. ieško įsigyti kompiuterį, pasiūlė jam įsigyti kompiuterį (duomenys neskelbtini) sutarus dėl pirkimo nukentėjusiojo D. N. paprašė 400 eurų avanso, žadėdamas kompiuterį pristatyti 2023 m. gruodžio 11 d., nukentėjusysis D. N. pinigus perdavė 2023 m. lapkričio 28 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tačiau kompiuterio sutartu laiku negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą padarydamas nukentėjusiajam D. N. 400 eurų turtinę žalą, taip pat 2024 m. kovo pradžioje, (duomenys neskelbtini), namuose pas V. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatęs įmonės (duomenys neskelbtini) kompiuterinių darbo vietų aptarnavimo grupės inžinieriumi, melagingai žadėdamas įdarbinti V. B., pateikė pasirašyti tariamai kompanijos direktoriaus parengtą darbo sutartį bei darbui pasiūlė įsigyti kompiuterį ir jo priedus, žinodamas, kad kompiuteris nebus perduotas, V. B. sutikus, nurodė į jo (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesti pinigus, 2024 m. kovo 8 d., 2024 m. kovo 10 d. ir 2024 m. kovo 12 d. V. B. iš savo (duomenys neskelbtini) pervedus į nurodytą (duomenys neskelbtini) sąskaitą (duomenys neskelbtini) 38,21 eurų, 70 eurų ir 300 eurų, kompiuterio nepristatė, pinigų negrąžino tokiu būdu apgaule užvaldė V. B. priklausantį turtą 408,21 eurų sumoje ir 2024 m. balandžio 25 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) šios įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendradarbiui K. K. už 250 eurų pažadėjo parduoti savo automobilio (duomenys neskelbtini)“, keturis ratus, paprašydamas 100 eurų avanso bei parodydamas ir pristatydamas kaip savo automobilistų forume (duomenys neskelbtini) įkeltas ratų nuotraukas, dėl ko 2024 m. balandžio 25 d. K. K. pervedė į jo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) 100 eurų, o 2024 m. gegužės 7 d. į tą pačią sąskaitą pervedė likusius 150 eurų; be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. gegužės 14 d. pasiūlė K. K. už 18,20 eurų nupirkti ir įdėti į jo automobilį stabdžių kaladėles, dėl ko šis 2024 m. balandžio 16 d. pervedė į jo tą pačią banko sąskaitą 18,20 eurų, tačiau pažado vykdyti neketino, jo nevykdė, gautus pinigus užvaldė, jų negrąžino ir nutraukė santykius su K. K., taip apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės jo turtą ir padarė nukentėjusiajam K. K. bendrą 268,20 eurų turtinę žalą. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, tačiau nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kita surinkta ištirta bylos medžiaga ir šiais veiksmais padarė nusikaltimas veikas numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (veika dėl 2023 m. lapkričio 27 d.), BK 182 straipsnio 4 dalyje (veika dėl 2024 m. kovo pradžioje), BK 182 straipsnio 4 dalyje (veika dėl 2024 m. balandžio 25 d.).

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad apgaulės būdu už valdys neteisėtą turtą ir nori taip veikti. Pagal kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus spręstina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai užvaldė svetimą turtą ir kokiu būdu suklaidino nukentėjusiuosius ir neatlygintinai savo naudai įgijo nukentėjusiajam D. N. priklausančius 400 eurų, užvaldė nukentėjusiajam V. B. priklausančius 408,21 eurus bei nukentėjusiajam K. K. priklausančius 268,20 eurų vertės turtą. Akivaizdu, jog R. P. suprato, jog neteisėtai apgaulės būdu užvaldys svetimą turtą, todėl kaltinamasis neteisėtai, siekdamas gauti finansinės naudos ir suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į tai vertinus ankščiau aptartus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas pagrįstai mano, jog kaltinamojo R. P. padarytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje (3 veikos) numatytą sudėtį, kvalifikuoti teisingai bei įrodyti.

Dėl veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje

Iš 2024 m. birželio 4 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 22 d. įdarbino R. P. produkto specialisto pareigose. Darbui atlikti įmonė davė kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio kaina 807,96 eurų ir asmeninių apsaugos priemonių. Gegužės mėnesio 2-3, 14-15 ir nuo 20 iki birželio 3 d. be pateisinamos priežasties R. P. neatvyko į darbą. Su darbuotoju buvo bandoma ne kartą susisiekti telefonu ir išsiaiškinti neatvykimo priežastis, į skambučius neatsiliepdavo, o atsiliepęs melavo apie savo atvykimą į darbovietę, žinutėse melagingai rašė apie savo nedarbingumą (2 t., b. l. 80).

Iš 2024 m. birželio 25 d. elektroniniu laiško (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikė detalesnę informaciją apie pasisavintus daiktus, kad kompiuterio likutinė vertė 284,86 eurų, "Windows programa – 111,0+PVM Eur.; su esama informaciją, R. P. galėtų įrašyti virtualų serverį, kurio apytiksli vertė – 8500 eurų ( pardavimo kaina); Polo marškinėliai 2 vnt. – 43,02 eurų, bliuzonas-19,09 eurų, darbo švarkas – 49,32 eurų (2 t., b. l. 83).

Liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) darbų saugos specialistu, taip pat yra atsakingas už personalą. 2024-04-22 įmonė įdarbino R. P. produkto specialisto pareigose. Darbui atlikti įmonė jam davė kompiuterį (duomenys neskelbtini) kompiuteris be SIM kortelės. Minimo kompiuterio naujo kaina 807,96 Eur., tačiau kompiuteris dėvėtas apie 4 metus, todėl yra nuvertėjimas, todėl kompiuterio vertė apie 300 eurų. Tai pat jam išduotos ir asmeninės darbo priemonės- drabužiai: polo marškinėliai, bliuzonas ir (duomenys neskelbtini) švarkas, kurių bendra vertė apie 100 eurų. Gegužės mėnesio 2-3 d., 14-15 d. ir nuo 20 iki birželio 7 d. be pateisinamos priežasties R. P. neatvyko į darbą. Su darbuotoju ne kartą bandė susisiekti telefonu ir išsiaiškinti neatvykimo priežastis, į skambučius neatsiliepdavo, o atsiliepęs meluodavo apie savo atvykimą į darbovietę, žinutėse melagingai rašė apie savo nedarbingumą. Patikrinę Sodros sistemoje informaciją išsiaiškino, kad minėtas darbuotojas jokio nedarbingumo neturėjo, darbovietei pranešė melagingą informaciją, dėl ko buvo surašytas aktas, dėl R. P. pravaikštų. Darbuotojas pravaikštų priežasties nepaaiškino. 2024 metais gegužės pabaigoje jam nuvykus jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) niekas durų neatidarė. Dėl to 2024 m. birželio 7 d. buvo surašytas įsakymas dėl R. P. darbo sutarties nutraukimo, prieš tai jam nusiuntus įspėjimą. Visi dokumentai jam buvo išsiųsti el. p. (duomenys neskelbtini). iki šiol R. P. negrąžino įmonei darbo kompiuterio su jame esančia įmonės informacija ir darbo rūbų. Dėl ko įmonė patyrė turtinę žalą (2 t., b. l. 138 – 138).

Liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis beveik 4 metus dirba (duomenys neskelbtini) produktų vadovu, šiuo metu yra atsakingas už produktus ir jų išleidimą į rinką. R. P. buvo jo komandos darbuotojas, buvo pasamdytas kaip produkto specialistas, jis buvo atsakingas už "(duomenys neskelbtini) sistemą. R. turėjo išmokti šią sistemą (duomenys neskelbtini) kad galėtų su ja dirbti ir išmokinti dirbti jų įmonės klientus, instaliuoti jiems šią programą. R. turėjo įrašyti šią sistemą (duomenys neskelbtini) į jų darbo patalpose esantį serverį, kuris yra skirtas konkrečiai klientams ir (duomenys neskelbtini) programai. Taip pat (duomenys neskelbtini) sistema buvo įrašyta į USB. Įrašius iš USB sistemą (duomenys neskelbtini) į serverį, jie visą serverį siunčia klientams su instaliuota (duomenys neskelbtini) sistemą. Arba antras variantas, kad R. važiuoja pas klientus ir į pas juos esančius serverius įrašo sistemą (duomenys neskelbtini) iš turimo USB. Pačio serverio R. neturėjo, serveris buvo pas juos darbo patalpose. Tačiau R. turėjo USB, kuriame buvo įrašyta sistema (duomenys neskelbtini) ir galėjo pasidaryti šios sistemos kopijas. Kiek jam yra žinoma, R. darbe išduotą USB su įrašytą originalia (duomenys neskelbtini) sistemą yra palikęs darbe. (duomenys neskelbtini) sistema yra atsekamumo sistema naudojama dirbtinio apvaisinimo klinikose. R. potencialiai galėtų ir dabar jau būdamas atleistas iš darbo įrašyti (duomenys neskelbtini) sistemą klientams, jeigu būtų pasidaręs šios sistemos kopijas. Tačiau ar ši sistema dirbtų ir veiktų pas klientus, jis pasakyti negali, nes nežino. Įrašęs šią programą, teoriškai R. galėtų gauti už tai pinigų. Šios programos "(duomenys neskelbtini) kaina yra 8000 eurų, šią kainą yra nustatę įvertinę rinkos kainą ir parodose gautą informaciją. Pačią "(duomenys neskelbtini) sistemą jų įmonė turi, tačiau jie bijo, kad R. pasisavino šios sistemos kopiją ir dabar gali įrašinėti šią programą kitiems klientams, mano, kad tokia galimybė tikrai yra. Tačiau pats jis nežino, kaip R gerai supranta šią programą, nes dirbo pas juos neilgai, jo pirma užduotis darbe buvo susipažinti su šia programa, bet kiek jis su ja susipažino, jis nežino. Per tą laiką, kol R dirbo pas juos įmonėje, kiek atsimena jis nebuvo nuvažiavęs pas klientus instaliuoti šios sistemos į serverį, taip pat jo žiniomis R taip pat nebuvo instaliavęs šios sistemos ir į jų darbo serverį. R noras buvo instaliuoti, tačiau kiek jam yra žinoma, jo niekas neprileido prie šio darbo, nes yra serveris kuris skirtas konkrečiai klientams ir (duomenys neskelbtini)" sistemai, o yra jų įmonės serverinė, kurioje yra serveriai ir ten gali patekti tik IT specialistai (2 t., b. l. 143 – 144).

Liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) servizo inžinieriumi. 2024 m. balandžio 22 d. į jų įmonę buvo įdarbintas asmuo R. P., kuris dirbo produkto specialisto pareigose. Asmuo buvo gan lėto būdo, jie jį priėmė darbui su nauju produktu ir produkto (duomenys neskelbtini) palaikymui, darbui su juo. Jų įmonė šiuo metu dirba su (duomenys neskelbtini) programa, naudojama dirbtinio apvaisinimo klinikose. Šios programos serveris viską valdo, yra įdiegiamas į kliniką, kad nebūtų sumaišomi klinikoje esami pavyzdžiai. Klinika pageidaujanti įdiegti šia programą, sumoka mažiausiai 25 000 eurų už šios programos įdiegimą, tačiau kaina gali ir kilti priklausomai nuo klinikos dydžio ir kitų dalykų, kiekvienas atvejis yra individualus. Į šį serverį įeina daug eilučių, lipdukų, apyrankių spausdintuvai, tai labiau yra kompleksinis sprendimas. Įdarbinant R. P. buvo vizija, kad jis bus vienas iš žmonių, kuris važinės pas klientus, diegs, mokins klientus naudotis šia programą, patars ką daryt ir pan. Jam buvo išduotas kompiuteris, kuriame buvo įdiegta (duomenys neskelbtini) programa, kad jis galėtų su šia programa mokytis pats ir paskui galėtų padėti klientams, ir būtent ta dalis, kuri buvo įdiegta pas R. P. į kompiuterį, jos vertė yra 8 500 eurų. Pagal planą, kai R. P. pramoks darbą su šią programa, turėjo būti taip, R. P. atvažiuoja į kliniką ir atsiveža atskirą kompiuterį, kuriame yra paruoštas atskiras (duomenys neskelbtini) servisas, pajungia ji prie klinikos kompiuterio tinklo, po ko diegia į klinikų turimus kompiuterius ir pajungia visą reikalingą įrangą, skaitytuvus, printerius ir apmoko klientą dirbti su šia programa. R. P. darbui buvo išduotas kompiuteris ir dirbiniai rūbai. Kompiuterius darbuotojai gali išsinešti namo. Darbuotojams pasirašytinai yra išduodami tik darbo rūbai, kompiuteris išduodamas nepasirašytinai. Darbo sutartyje darbuotojai yra įspėjami už konfidencialios informacijos atskleidimą, įskaitomai ir (duomenys neskelbtini) programos duomenis. R. P. į jam išduotą darbo kompiuterį buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) programa, su kuria jis ir mokėsi dirbti. Jis yra tikras, kad R. P. negalėtų nuvažiuoti pas klientą ir įdiegti šią programą su savo turimu kompiuteryje (duomenys neskelbtini) serverių, tačiau, jeigu E. P. nuspręstų kurti savo tokio pobūdžio serverį, programą, tai jis tikrai galėtų pasinaudoti jų sukurta programa, taip pat galėtų jų (duomenys neskelbtini) serverį atskleisti jų konkurentams ir jie pasinaudotų šią informaciją, taip pat galėtų parduoti turimą informaciją ir kitoms įmonėms, kurios planuoja kurti tokį produktą, tai jiems būtų didelis atspirties taškas. Tada jie patirtų didelį nuostolį, nes jų įranga turi savo privalumų. Jų įmonė nėra vienintelė turinti tokius serverius, yra dar anglų įmonė ir (duomenys neskelbtini), jie yra viena iš didžiųjų įmonių turinti tokį produktą. Jam atrodo, kad kol R. P. mokėsi dirbti su (duomenys neskelbtini) jis jų įmonės patalpose bandė diegti šią programą, kad žinotų kaip viskas vyksta, bet klientams jis tikrai programos nediegė. R. P. jų įmonėje išdirbo nepilnai du mėnesius, paskui pasakė, kad mirė jo mama, todėl jie jam leido neiti į darbą ir tvarkyti visus iškilusius reikalus. Kiek atsimena kolegos net rinko pinigus R. P. dėl mamos mirties. Po mamos mirties R. P. atėjo į darbą, tačiau vaikščiojo viskas išbalęs ir pasakė, kad prastai jaučiasi, todėl jie leido jam eiti namo. Po to laiko, R. P. į darbą daugiau neatėjo. Jie dar bandė jam skambinti telefonu, jis jiems sakydavo, kad ateis į darbą, tačiau dar prastai jaučiasi. Po kurio laiko patikrinus Sodra, pamatė, kad jokio nedarbingumo R. P. nepasiėmė. Nuo to laiko ryšys su R. P. nutrūko. Pasirašytinai, pagal perdavimo aktą R. P. išduoti rūbai buvo nauji. R. P. iki šiol nėra grąžinęs nei jam darbui išduotų naujų rūbų nei įrangos ir kompiuterio (2 t., b. l. 149 – 151, 155 – 156, 161 – 162).

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai dėl turto (turtinės teisės) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-1073/2019). BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, atsakomybę diferencijuojant pagal turto vertę. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama nustačius, kad turto vertė viršijo nedidelę vertę, tai yra, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, 3 MGL (150 Eur) sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. P. pasisavinus jo žinioje buvusį svetimą (duomenys neskelbtini) turtą pasitvirtino. Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo R. P. kaltę dėl jos padarymo patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai civilinio ieškovo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. P. 2024 m. kovo pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas pas V. B. jo namuose pamatė žaidybinį kompiuterį (duomenys neskelbtini)“, žinodamas, kad jo negrąžins, paprašė V. B. leisti juo pasinaudoti, pastarajam sutikus paėmė žaidybinį kompiuterį ,, (duomenys neskelbtini)“ ir sutartu laiku jo negrąžino, tokiu būdu užvaldė jam patikėtą V. B. priklausantį turtą 200 eurų sumoje. Kaltinamasis R. P. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog dėl V. B. epizodo pripažįsta, viskas buvo tas pats, buvo bloga finansinė situacija, nevaldė savęs, darė nusikaltimus, apgaule norėjo įgyti pinigus. Žaidimo konsolę pardavė, kiek gavo nepamena, dėl šios veikos gailisi. Kaltinamojo parodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad darydamas nusikalstamą veiką jis veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis neabejotinai suvokė, jog neteisėtai pasisavina jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia V. B. interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pasisavinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nėra kitų kvalifikuojančių požymių, R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamasis, taip pat buvo kaltinamas, kad dirbdamas pagal 2024 m. balandžio 15 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) produkto specialisto pareigose, 2024 m. balandžio 22 d. pagal darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. 1 gavo asmenines apsaugos priemones darbo (duomenys neskelbtini) švarką, bliuzoną, „Polo“ marškinėlius bei kompiuterį (duomenys neskelbtini) su vertinga konfidencialia informaciją apie naują įmonės produktą „(duomenys neskelbtini) ir po to, kai 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo, negrąžino jam darbo reikmėms patikėto (duomenys neskelbtini) priklausančio turto; Polo marškinėlių – 17,78 Eur vertės, bliuzono – 15,78 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) švarko - 49,32 Eur vertės, kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės su jame esančia konfidencialia programine įranga – 8500 Eur vertės, šiais savo veiksmai pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančio turto 8831 eurų sumoje. Kaltinamojo faktinė kaltė dėl šios veikos pasitvirtino, kad jis kaltę pripažįsta, kad pasisavino kompiuterį, kuriame galimai buvo programinė įranga ,,debesis“. Kaltinamasis parodėm kad išėjus iš darbo prisijungimai užblokuojami ir pasinaudoti nebegalima, kadangi jis neprisimena kaip programa naudotis, jis jos fiziškai neturėjo ir neturėjo galimybės prie jos prieiti, todėl šiame epizode nesutinka tik dėl žalos 8500 eurų, bet pripažino, kad pasisavino kompiuterį. Dėl šios veikos gailėjosi. Nepripažino tik paties fakto dėl programinės įrangos, nes jis jos neturi, jei ir turėtų, nieko su ja nedarytų. Ji nenaudotina. Ji buvo kompiuteryje, bet buvo serveryje, negali jos kopijuoti. Sutinka, kad tame kompiuteryje yra prisijungimas prie serverio, bet neturi darbuotojo prisijungimo, todėl jos negali pasiekti. Programa buvo serveryje, kompiuteryje buvo prisijungimas prie serverio. Civilinio ieškovo atstovas teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino kaltinamojo parodymus, kad civiliniame ieškinyje nurodytą 8500 eurų sumą įrašė iš kainoraščio, kurį pateikė klientams. Klientai, perkantys (duomenys neskelbtini) sistemą, bendra rinkinio vertė svyruoja nuo 25 iki 50 eurų ir viena eilutė yra (duomenys neskelbtini) serveris. Nežinojo, kaip kitaip įvertinti šitą dalį – paėmė tiesiog iš kainininko, kad turėtų kuo pasiremti. Taip ir buvo įrašyta ta suma. Tai yra pati programinė įranga, (duomenys neskelbtini) yra produktas, kurį (duomenys neskelbtini) nusipirko iš danų vystytojo ir sumokėjo 3 mln. Eurų, jie ir toliau yra to produkto savininkai ir vystytojai. Viena iš sudedamųjų – svarbiausia sistemos dalis, kad galėtų veikti pas klientą yra serveris. Čia yra programa arba programinė įranga. Jie dirba labai siauroje rinkoje, t. y. dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Lietuvoje yra jų du konkurentai. Vienas yra (duomenys neskelbtini), kitas yra (duomenys neskelbtini). Vienintelė priežastis, kodėl pateikė tokiai sumai civilinį ieškinį, buvo baimė, kad programa paklius pas konkurentus. Programinė įranga, kuri buvo R. P. išduotame kompiuteryje: kaip ir klientas nelabai galėtų pasinaudoti, bet konkurentui būtų labai vertingas išeities taškas. Jie už patį produktą mokėjo 3 mln. eurų, o jis jau buvo prieš tai vystytas 5 m. Programinės įrangos, buvusios tame kompiuteryje – konkurentai iš jų negali nusipirkti. Asmuo suprantantis ir gavęs kompiuterį, galėtų pasinaudoti programa. Svarbiausia būtų pati struktūra, valdymas duomenų ir panašūs dalykai, kurie padėtų suinteresuotai kompanijai kurti alternatyvų produktą, kuris atliktų tas pačias funkcijas. Programos pasinaudojimo atveju – jie patirtų daug didesnę žalą, negu prašoma civiliniame ieškinyje. Vertė buvo paimta, kaina to viso produkto dalies, t. y. serverio už kurią jie parduoda galutiniam vartotojui. Ta programinė įranga yra dalis viso produkto, produkto esmė yra, kad padeda valdyti klinikai ir išvengti pavyzdžių sumaišymo dirbtinio apvaisinimo procedūrų metu. Gavęs klientas kompiuterį su ta įranga, jam kaip klientui nebūtų jokios naudos. Taip, naudinga tai būtų tik konkurentams. 8500 eurų yra vertinama programa, (duomenys neskelbtini) serveris be kompiuterio, be Windows. Programa ir serveris naudojami, kaip sinonimai. Programa yra (duomenys neskelbtini) serveris. Ji yra centrinė dalis jų produkto (duomenys neskelbtini), kuri leidžia klinikoms sekti pavyzdžius nuo paciento atėjimo į kliniką iki dirbtinio apvaisinimo procedūros pabaigos. Programa skirta dirbtinio apvaisinimo klinikoms. R. P. buvo įdarbintas, kaip produkto specialistas, kuris turėtų dirbti su (duomenys neskelbtini) produktu, padėti palaikyti produktą klientams, padėti instaliuoti ir kt. Jis nei karto nebuvo apvaisinimo klinikoje, bent jau darbo reikalais. Neturi duomenų, kad kažkas pasinaudojo programa. Fiziniam asmeniui, kuris nedirba apvaisinimo srityje – programa tikrai nereikalinga. Davė R. P. kompiuterį, vėliau instaliuota serverio programa, kad jis kaip specialistas galėtų žiūrėti, dirbti, bandytis. Tikisi, kad jis dirbdamas naudojosi programa, nes jis turėjo išmokti produktą ir jį naudoti, darbe jam buvo reikalinga programinė įranga. Civilinio ieškinio suma įrašyta iš baimės, nes realiai žmogus bet kuris negalėtų niekaip pasinaudoti programa, ar bet kuris iš jų čia esantis. Civilinis ieškovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino kaltinamojo parodymus, kad jie neturi jokių duomenų, kad buvo kreiptasi į konkurentus dėl programinės įrangos pardavimo ar perdavimo ar panaudojimo. Civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad, ,,jeigu žinotų, kad nebuvo nukopijuota, ten kur nereikia, jis iš vis, pretenzijų neturėtų, bet jie to nežino, nes duomenų, kad buvo nukopijuota neturi“. Sudarydami sutartį su R. P. yra įrašę dalyje, dėl informacijos neatskleidimo ir komercinių paslapčių neatskleidimo, intelektines nuosavybes ir kt. bei nurodė, kad jeigu žinotų, kad nebuvo kopijuota įranga, tai civilini ieškovas atsisakytų visai civilinio ieškinio. Informacijos, kad būtų nukopijuota įranga – neturi, todėl žala būtų tik dviejų chalatų ir 200 eurų vertės kompiuterio. Nors kaltinime nurodoma, jog kaltinamasis R. P. 2024 m. balandžio 15 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini) produkto specialisto pareigose, 2024 m. balandžio 22 d. pagal darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. 1 gavo asmenines apsaugos priemones darbo (duomenys neskelbtini) švarką, bliuzoną, „Polo“ marškinėlius bei kompiuterį (duomenys neskelbtini) su vertinga konfidencialia informaciją apie naują įmonės produktą (duomenys neskelbtini) ir po to, kai 2024 m. birželio 7 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl jo atleidimo, negrąžino jam darbo reikmėm patikėto (duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto; Polo marškinėlių – 17,78 Eur vertės, bliuzono – 15,78 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) švarko - 49,32 Eur vertės, kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės su jame esančia konfidencialia programine įranga – 8500 Eur vertės, šiais savo veiksmai pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančio turto 8831 eurų sumoje, tačiau pažymėtina tai, jog nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra šios nusikalstamos veikos požymis, todėl neįrodyta, kad kaltinamasis negrąžino jam darbo reikmėms patikėto kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės su jame esančia konfidencialia programine įranga – 8500 Eur vertės, kurią neva jis galėjo panaudoti įmonės konkurentams. Byloje nėra duomenų, kad įrangą buvo parduota ar perduota kitoms įmonėms, to patvirtinti negalėjo ir civilinio ieškovo atstovas, įrangos kainą 8500 Eur įrašė iš kainininko, tačiau tai nepatvirtina realiai civilinio ieškovo patirtos žalos.

Atsižvelgiant į tai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį klausimą, vertinant šioje veikoje padarytą civiliniam ieškovui žalos dydį, kad kaltinamasis negrąžino jam darbo reikmėms patikėto (duomenys neskelbtini) priklausančio turto; Polo marškinėlių – 17,78 Eur vertės, bliuzono – 15,78 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) švarko – 49,32 Eur vertės, kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės, šiais savo veiksmai pasisavino (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 331 Eur sumoje, todėl kaltinamojo veika iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 183 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl penkių aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Dėl bausmių skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. padarė penkis tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad penkios nusikalstamos veikos baigtos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. praeityje teistas net 9 kartus (teistas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą be to, kaltinamasis R. P. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka. Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje negydytas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nekonsultuotas/gydytas. Kaltinamasis R. P. nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad R. P. yra teisiamas jau 10 kartą, matyti, kad buvo baustas tiek viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimo, tiek arešto bei laisvės atėmimo bausmėmis, o taip pat baudžiamas administracine tvarka išvadų nedaro, nesilaiko įstatymu ir toliau daro nusikalstamas veikas, jam už šiuos penkis padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 182 straipsnio 4 dalyje (trys veikos) ir BK 183 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos), skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks R. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Kadangi kaltinamasis R. P. dėl penkių nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant vienu trečdaliu sumažintą arešto bausmę (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 nutartimi, kuria subendrinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (1000 Eur) bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskirta galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 20 MGL (1000 Eur) bauda ir skirtina galutinė subendrinta bei BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina kaltinamojo R. P. bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi subendrintą bausmę (BK 66 straipsnis).

Vertinant teismui kaltinamojo turtinę padėtį, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kadangi paskirta bausmė bauda sukeltų sunkias finansines pasekmes, todėl suponuoja pagrindą manyti, jog turi būti nustatytas ilgesnis terminas baudai sumokėti.

Atsižvelgiant į tai, nustatytinas 12 (dvylikos) mėnesių terminas baudai sumokėti. Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam teismo baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu) paskirtos baudos vykdymą dalimis. Teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda, o tai ar ji bus mokama dalimis, ar visa iš karto, jokios reikšmės neturi.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas D. N. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo su 5 procentų procesinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1500 Eurų neturtinės žalos, kurią sudaro dvasinis sukrėtimas, didelius išgyvenimus, taip pat nepatogumus prieš šeimos narius, kadangi kompiuteris buvo skirtas draugės tėvui dovanų. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti teisinių paslaugų išlaidas, kurias sudaro 850 eurų.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas V. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinius ieškinius dėl 408,21 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 21 cnt) ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas K. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 268,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 8831,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Kaltinamasis nukentėjusiųjų civilinių ieškovų V. B. civilinius ieškinius dėl 408,21 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 21 cnt) ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) bei K. K. civilinį ieškinį 268,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 centų), turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais užvaldant svetimą turtą civilinių ieškovų turtą įrodyta visiškai, užvaldytas turtas nesugrąžintas, tokiais veiksmais civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Ieškinių dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl užvaldyto svetimo turto vertės, padarytą žalą sudaro užvaldyto svetimo turto vertė pasisavinimo dieną.

Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo R. P. kaltę, nustačius, jog civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, pareikštiems civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytiems, civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. P. civilinio ieškovo naudai priteistina 408,21 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 21 cnt) ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo,

Civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. P. civilinio ieškovo naudai priteistina dėl 268,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis nukentėjusiųjų civilinių ieškovų V. B. civilinius ieškinius dėl 408,21 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 21 cnt) ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) bei K. K. civilinį ieškinį 268,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 centų), turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais užvaldant svetimą turtą civilinių ieškovų turtą įrodyta visiškai, užvaldytas turtas nesugrąžintas, tokiais veiksmais civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Ieškinių dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl užvaldyto svetimo turto vertės, padarytą žalą sudaro užvaldyto svetimo turto vertė pasisavinimo dieną.

Civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo R. P. kaltę, nustačius, jog civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, pareikštiems civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytiems, civilinio ieškovo V. B. civiliniai ieškiniai tenkintini ir iš kaltinamojo R. P. civilinio ieškovo naudai priteistina 408,21 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų 21 cnt) ir 200,00 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo bei civilinio ieškovo K. K. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. P. civilinio ieškovo naudai priteistina dėl 268,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 20 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis nukentėjusiojo civilinio ieškovo D. N. civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur (keturių šimtų eurų), dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais užvaldant svetimą turtą civilinių ieškovų turtą įrodyta visiškai, užvaldytas turtas nesugrąžintas, tokiais veiksmais civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Ieškinių dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl užvaldyto svetimo turto vertės, padarytą žalą sudaro užvaldyto svetimo turto vertė pasisavinimo dieną.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas D. N. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo su 5 procentų procesinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1500 Eurų neturtinės žalos, kurią sudaro dvasinis sukrėtimas, didelius išgyvenimus, taip pat nepatogumus prieš šeimos narius, kadangi kompiuteris buvo skirtas draugės tėvui dovanų. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti teisinių paslaugų išlaidas, kurias sudaro 850 eurų.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Paminėtos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad R. P. nusikalstamais veiksmais buvo nukentėjusysis D. N. apgautas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusio interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjęs dėl nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, išgyvenimus, kad jį apgavo. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikalstamos veikos metu patirtus dvasiniu išgyvenimus bei finansinį sunkumą.

Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už viešosios tvarkos pažeidimus, priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos dydžiai svyruoja nuo 144,81 iki 2896,20 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-35/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, tačiau yra nedirbantis, nes atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusio prašoma priteisti – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 200 Eur, kuri atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Kaip matyti iš teismui pateikto civilinio ieškinio, nukentėjusysis prašo atlyginti jam 850 eurų procesines išlaidas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios atstovui sumokėtą 850 eurų sumą už teisinę pagalbą atstovaujant jos interesus pirmosios instancijos teisme, teikiant į bylą dokumentus patvirtina teismui pateikti pinigų priėmimo kvitas (1 t. b. l. 120). Ši suma atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 850 eurų bylinėjimosi išlaidos atlyginti yra tenkintinas.

Taip pat pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 8831,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro) turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad turtinė žala susideda iš to, kad įvykio metu kaltinamajam užvaldžius svetimą turtą, negrąžino jam darbo reikmėms patikėto (duomenys neskelbtini) priklausančio turto: Polo marškinėlių – 17,78 Eur vertės, bliuzono – 15,78 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) švarko - 49,32 Eur vertės, kompiuterio (duomenys neskelbtini) – 248,12 Eur vertės su jame esančia konfidencialia programine įranga – 8500 Eur vertės ir sudaro bendrą (duomenys neskelbtini) priklausančio turto 8831 eurų turtinę žalą.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad R. P. ar kitas asmuo būtų pasinaudojęs kompiuterine įranga ir jos konfidencialiais duomenimis bei tuo padaręs žalą civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dalyje dėl 331 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau apie 8500 Eur vertės kompiuteryje esančią konfidencialią programinę įrangą duomenų nėra pateikta. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant turtinės žalos dydį, turi konkretūs duomenys, kurie patvirtina patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje tokių duomenų nėra, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies mažinant civilinį ieškinį iki 331 Eur, priteisiant šią sumą iš R. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis numato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Iš 2025 m. spalio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pateiktos pažymos matyti, kad už R. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą VGTPT išlaidos sudaro 469,16 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl teismas sprendžia, jog VGTPT patirtos išlaidos už teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (3 veikos), BK 183 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2023 m. lapkričio 27 d.) – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. kovo pradžioje) – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- pagal BK 183 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. kovo pradžioje) – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- pagal BK 183 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. balandžio 15 d.) – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (veika 2024 m. balandžio 25 d.)– 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirti subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. P. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, kuria subendrinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (1000 Eur) bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 20 MGL (1000 Eur) bauda ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimą bei 20 MGL, tai yra 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo R. P. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį atliktą subendrintą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.

Nustatyti, kad kaltinamasis jam paskirtą baudą turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo D. N. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. P. priteisti nukentėjusiojo naudai 408,21 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 21 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur (du šimtus eurų) nturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiojo naudai priteisti 268,20 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. P. priteisti civilinio ieškovo naudai 331 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.