Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teisėjas Dalias Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos A. V. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

sutuoktinės D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio, gaunamo VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras (įmonės kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio AUDI 90, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio VAZ 21072 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio AUDI 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ;

automobilio VW GOLF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio RENAULT ESPACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ;

nustatyti, kad skolininkui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 (viena antroji) dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko J. J. ir jo sutuoktinės D. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius)), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iki bus baigtas skolos išieškojimas vykdomosiose bylose Nr.0151/11/01808 ir Nr.0151/08/01768.

2014 m. balandžio 30 d. pareiškėja gavo 2014 m. balandžio 28 d. antstolės siūlymą Nr. SD-619 kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko J. J. turto, kuris yra skolininko ir jo sutuoktinės D. J. bendra nuosavybė, dalies nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja, nepraleisdama Siūlyme nustatyto vieno mėnesio nuo Siūlymo gavimo dienos termino, teikia teismui prašymą dėl Skolininko turto, esančio bendrąja jungtine su Sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo, kuris baigiasi 2014 m. birželio 2 d. (LR Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 74 str. 2d., 5d.).

Antstolės nustatytas skolininko ir jo sutuoktinės turtas, esantis bendrąja jungtine nuosavybe. Vykdydama išieškojimą, antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias transporto priemones: (1) automobilį AUDI 90, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), (2) automobilį VAZ 21072 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), (3) automobilį AUDI 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) , (4) automobilį VW GOLF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); (5) automobilį RENAULT ESPACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)). Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre - pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 5 d.). Pažymėtina, kad antstolė negali nukreipti skolos išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra teismo prerogatyva, kuri įgyvendinama teismo nutartimi (CPK 667 str. 2 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.. 1 d.). Pažymėtina, kad išieškotojas turi teisę prašyti teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso tiek 1/2 dalis esamo turto, pajamų ir kitų lėšų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tiek 1/2. dalis būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius)), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas, dėl kurio nustatyta skolininko turto dalis (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-191-154/2013) .

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja A. V. antstolei Audronei Muzikevičienei yra pateikusi vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. civilinėje byloje Nr.2-1353-798/2008 ir 2011 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr.A2-203-450/2011 išduotus vykdomuosius raštus, bei 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr.A2-203-450/2011 dėl išieškotojo pakeitimo.

2011 m. spalio 14 d. civilinėje byloje Nr.A2-203-450/2011 buvo išduotas vykdomasis raštas, 2011 m. lapkričio 13 d. užvesta vykdomoji byla Nr.0151/11/01808 dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. J. individualios įmonės (toliau - IĮ) „P. V." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)).

2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi dėl išieškotojo pakeitimo civilinėje byloje Nr.2-1353-38/2008, pareiškėja A. V. tapo išieškotoja 2008 m. gruodžio 30 d. vykdomojoje byloje Nr. 0151/08/0.1768 dėl 16924,54 skolos ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų J. J. IĮ „P. V." ir J. J. solidariai (pradinis išieškotojas - BUAB „E.").

2014-04-30 pareiškėja gavo antstolės siūlymą Nr. SD-619 kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko J. J. turto, kuris yra skolininko ir jo sutuoktinės D. J. bendra nuosavybė, dalies nustatymo.

Išieškotoja ir skolininkas neginčija aplinkybių, kad negali būti nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje arba, kad toks nustatymas vykdomas pažeidžiant civilinio proceso kodekso nuostatas.

Nagrinėjamu atveju vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, kai išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, siekiama išieškoti iš jo dalies, įeinančios į bendrąją jungtinę nuosavybę.

Pagal CK 4.92 str. 1 d. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 str.1 d. numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 str. numato sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje dėl CK 4.92 str.1 d. nuostatų taikymo per CK 667 str. turinio esmę yra išaiškinta, kad pagal CK 667 str. paduotą prašymą (pareiškimą) vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi pagal CK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ( CPK 603 str.1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant) iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Šalys neginčija aplinkybės, kad tarp J. J. ir D. J. yra sudaryta santuoka. Kadangi skolininkas J. J., taip pat suinteresuotu asmeniu byloje įtraukta D. J. nėra pateikę duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl daroma išvada, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ( CK 3.88 str.1 d.5 p.). Kadangi J. J. sutuoktinės D. J. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl gali būti svarstoma ar pripažinti ½ šių pajamų skolininko J. J. nuosavybe ir leisti nukreipti išieškojimą į šias pajamas.

Byloje nustatytos aplinkybės pagal pateiktas LR kelių transporto priemonių registro duomenis, kad sutuoktiniai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdo automobilius:

automobilį AUDI 90, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilį VAZ 21072 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilį AUDI 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ;

automobilį VW GOLF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilį RENAULT ESPACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 (viena antroji) dalis šio turto, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J..

Skolininkas nurodo, kad jam priklauso 2/3 dalys šio turto, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J., nes jo indėlis įgyjant buvo didesnis, automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje. Šiuo metu automobiliai nėra naudojami, jų vertė nedidelė.

Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pagal pateiktus įrodymus ir duomenis, sudarančius teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Nėra teisiškai reikšmingų argumentų, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti kitokias sutuoktinių turto dalių proporcijas.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 (viena antroji) dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko J. J. ir jo sutuoktinės D. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iki bus baigtas skolos išieškojimas vykdomosiose bylose Nr.0151/11/01808 ir Nr.0151/08/01768.

Toks pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( CK 3.87 str.1 d., 3.88 str.2 d.).

Pagal CK 667 str.2 d. nuostatas, nustatant skolininko nekilnojamojo turto dalį bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu, kartu privalu nustatyti tokios skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką.

CPK 666 str.1 d. nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str.1 d., jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį ( CPK 667 str.2,3 d.). Pagal CPK 667 str. sprendžiama ne dėl turto padalijimo, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas ir nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str.1 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006).

Taigi darytina išvada, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą.Nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK4.89 str. 1 d.). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK4.89 str. 2 d.). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.90 str. 3 d.).

Įgyvendinti savo bendrosios jungtinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Antra vertus teismas gali vertinti ir daryti išvadas apie skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje tik nustatęs konkrečias, o ne abstrakčias aplinkybes. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso nuostatomis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes, savo išvadas grindžiant leistinais įrodymais.

Kol nėra konkretaus turto paties skolininko ar jo dalies su kitais bendraturčiais, teismas negali pasisakyti ir įvertinti skolininko ir jo sutuoktinės pajamų ir lėšaų, kaip nurodo pareiškėja, atsirasiančias ateityje. Teismo sprendimas dėl skolininko turto dalies nustatymo su kitais bendraturčiais negali būti abstraktus, nes tokiu atveju teismas sukurtų precedentą, kad bet kokios lėšos ar gautos pajamos ateityje išieškotojo ar antstolio galėtų būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai pagal kilmę, teisinius santykius reguliuojančias normas, tai galėtų būti laikoma asmenine, o ne bendrąja skolininko sutuoktinės nuosavybe. Vykdymo procese tam ir yra numatyta, kad antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui J. J. priklauso 1/2 dalis šio turto, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J. nuosavybėje - sutuoktinės D. J. darbo užmokesčio, gaunamo iš VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro.

Nustatytos aplinkybės, kad D. J. gauna darbo užmokestį, kurio dydis nedaug viršija Vyriausybės nustatymą minimalią mėnesinę algą. Skolininkas J. J. yra darbingas tik iš dalies, serga onkologine liga, dažnai gydomas stacionariai ( b.l.24-28).

CK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant išieškojimą į tam tikrą turto dalį.

CK 3.112 str.1 d. numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai atsirado skolininkui vykdant J. J. IĮ „P. V.“ veiklą. Pagal skolininko nurodomas aplinkybes ši įmonė likviduota. Skola atsirado dėl įmonių veiklos, o kiekviena prievolės šalis, vykdydama veiklą, prisiima riziką dėl būsimų ūkinių – komercinių pasekmių, netinkamai įvykdžius ar neįvykdžius sutarties. Suinteresuotas asmuo D. J. nedalyvavo individualios įmonės veikloje kartu su skolininku J. J., taigi pati tiesiogiai nėra atsakinga už vykdytus prievolinius santykius. Skolininko sutuoktinė nebuvo ir laiduotoja, skolininkui vykdant individualią veiklą.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad skolininkas serga sunkia onkologine liga, darbingas tik iš dalies, skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos nedaug viršija Vyriausybės nustatytą MMA, todėl skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra vienintelės sau ir šeimos minimaliems poreikiams patenkinti.

CPK 3 str. 7 d. numato, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į skolininko J. J., kaip fizinio asmens, sveikatos stovį, jo šeimos turtinę padėtį, prievolinių santykių dėl kurių atsirado skola pobūdį, netaikytina sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas dėl skolininko sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir šios pajamos paliktinos skolininko sutuoktinės asmeniniam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 593 str.1-5 d., 666 str.1 d., 667 str.1-4 d., teismas

nutarė:

Tenkinti prašymą iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 (viena antroji) dalis šio turto, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje:

automobilio AUDI 90, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio VAZ 21072 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio AUDI 80 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) ;

automobilio VW GOLF (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini));

automobilio RENAULT ESPACE (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Atmesti prašymą dalyse dėl skolininko J. J. turto dalies nustatymo, esančio bendrojoje jungtinėje su sutuoktine D. J. nuosavybėje - sutuoktinės D. J. gaunamo darbo užmokesčio ir dalis bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių skolininko J. J. ir jo sutuoktinės D. J. vardu atidarytose bankų sąskaitose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje iki bus baigtas skolos išieškojimas.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.