- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-191-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01664-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Skolininkas
- Z. B.
- Kreditorius
- UAB „Kapitalo valda“
Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01664-2011-7 Procesinio sprendimo kategorija
30.9.2.; 122.4.;129.1.;129.17.
N UTARTIS
2013 m. gegužės 23 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. B. ir skolininko Z. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2196-187/2012 pagal išieškotojo UAB „Kapitalo valda“ 2012-03-19 patikslintą prašymą skolininkui Z. B. ir suinteresuotam asmeniui L. B., antstoliui V. D. dėl skolininko dalies bendroje su sutuoktine L. B. nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Išieškotojas UAB „Kapitalo valda“ patikslintu 2012-03-19 prašymu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui Z. B. ir jo sutuoktinei L. B. bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po ½ dalį 2,8600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), po ½ dalį sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir banke „Swedbank“, AB, esančių ir būsimų piniginių lėšų, po ½ dalį L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, po ½ dalį galvijų: trijų karvių ir dviejų telyčaičių (veislė – Lietuvos juodmargiai), po ½ dalį visų L. B. gautų ir būsimų išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“; nustatyti Z. B. ir L. B. ½ dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Nurodė, kad antstolio V. D. kontoroje pradėta vykdomoji byla Nr. 0047/11/01273 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999-06-24 vykdomąjį raštą Nr. 2⁸-31/1999 dėl 88510,02 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Z. B. išieškotojo UAB „Kapitalo valda“ naudai. Iki šiol skolininkas Z. B. savo prievolės nėra įvykdęs. Iš antstolio V. D. jis gavo 2011-07-26 pranešimą Nr. 036-3896 apie tai, kad skolininkas Z. B. yra santuokoje su L. B.. Pastaroji dirba pas individualią veiklą žemės ūkio veiklą vykdantį S. M., turi banko sąskaitų bei jos vardu registruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas yra Z. B. ir jo sutuoktinės L. B. bendras turtas (bendroji jungtinė nuosavybė), skolininkui ir jo sutuoktinei priklausanti dalis bendrame turte nėra nustatyta.
S. Z. B. su pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš „Ateities“ banko 1993 m. ėmęs 35000 Lt paskolą be savo sutuoktinės žinios, norėjęs padaryti savo verslą. Paėmęs paskolą, pinigus investavo (duomenys neskelbtini) ir juos visus prarado. Jis buvęs atsiskaitęs su banku, iš kurios ėmęs paskolą, buvęs sudaręs sutartį, pagal kurią jis nebebuvęs skolingas bankui, tačiau nežinantis, kodėl dabar jam skaičiuojamos skolos, manantis kad tai gali būti palūkanos. Įrodymų jokių jis neturintis. Nesutinkantis, kad būtų dalijamas santuokoje įgytas turtas, nes nors turtas įgytas santuokoje su L. B., į pusę jo nepretenduoja, nes jis priklauso žmonai asmeninės nuosavybės teise. Visu turtu rūpinasi jo sutuoktinė, be to jie turintys nepilnametį vaiką, pats nedirbantis, nors esantis darbingas, tačiau darbo negaunantis, dirba tik žmona, pragyvena sunkiai. Jis šiuo metu nėra registruotas darbo biržoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. su patikslintu prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti ir nurodė, kad ji ūkininkaujanti, nes dalį žemių paveldėjusi, ūkininkaujanti nuo 2001 m., žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, kurias gavo kaip europines išmokas, ūkininkaujant, tvarkant paveldėtas žemes, už lėšas gautas už pieną, parduotus veršelius, vyras prie to nėra prisidėjęs. Gyvuliai, darbo užmokestis bei piniginės lėšos banke taip pat yra jos asmeninis turtas. Turi nepilnametį vaiką, šeima pragyvena iš jos gaunamo uždarbio – 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Nustatė, kad skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Z. B. ir L. B. vardu atidarytose sąskaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir banke „Swedbank“, AB, esančių ir būsimų piniginių lėšų, 1/2 dalis L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, viena karvė („Lietuvos juodmargiai“ veislės) Nr. (duomenys neskelbtini), viena telyčaitė („Lietuvos juodmargiai“ veislės) Nr. (duomenys neskelbtini) , 1/2 dalis visų L. B. gautų ir būsimų išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“, 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Nustatė, kad skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, kurio plotas 2,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o būtent, kad skolininkui Z. B. priklauso ½ žemės sklypo dalis, nurodyta 2012-11-29 G. B. įmonės žemės sklypo valdymo schemoje, pažymėtoje 773 B, kurio plotas yra 1,43 ha.
Kitoje dalyje teismas prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad CK 3.88 str. įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Todėl konstatavo, jog L. B. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, kitokios išmokos bei piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, yra jos ir Z. B. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad byloje duomenų, kad sutuoktiniai būtų nutraukę santuoką ar sudarę vedybų sutartį, nėra. Todėl teismas, vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p. padarė išvadą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, o taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, nurodė, kad, vadovaujantis CK 3.88 str. 2 d., preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Konstatavo, kad pareiškėjo prašomas padalinti idealiosiomis dalimis 2,8600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nelaikytinas asmenine L. B. nuosavybe, nes iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad aptariamas žemės sklypas buvo įsigytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu būnant santuokoje, todėl jis yra laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent iš asmeninių lėšų L. B. įsigijo šį žemės sklypą.
Padalijęs šį turtą, teismas nurodė, jog turi nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima išieškoti skolą, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 str. 4 d.), t. y. teismas turi nustatyti turto dalį taip, kad būtų galima įvykdyti realų išieškojimą. Nurodė, kad šiuo metu pagal teismo įpareigojimą yra pateiktas G. B. įmonės parengta žemės sklypo valdymo schema, pagal kurią yra padalytas žemės sklypas, kurį prašoma padalyti tarp sutuoktinių. Pažymėjo, kad sutuoktiniai teismo posėdžio metu pareiškė, kad pagal pateiktą schemą nebūtų kliūčių parduoti padalytąją sklypo dalį, į abi sklypo dalis yra privažiavimai, o būtent ir į sklypo dalį 773„B“ pagal schemą, kuri atitektų skolininkui Z. B. yra galimybė patekti keliu, kuris eina pagal žemės sklypą ir yra pažymėtas schemoje 1-2-3-4, prieštaravimų dėl pateiktos schemos šalys nepateikė.
Atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, atsižvelgdamas į tai, kad skolininko šeima pragyvena pagrindinai iš ūkio, teismas nukrypo nuo lygių dalių turto padalijimo, dalijant galvijus, nes galvijų padalyti lygiomis dalimis nėra galimybių. Nustatė, kad Z. B. nuosavybės teise priklauso viena karvė ir viena telyčaitė, pažymėdamas, kad pagal sutuoktinių paaiškinimą karvė (duomenys neskelbtini) ir telyčaitė (duomenys neskelbtini) yra turinčios didesnį svorį ir jas pardavus būtų gauta didesnė pinigų suma skolų padengimui, todėl jas paskyrė skolininkui Z. B..
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. B. ir skolininkas Z. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ patikslintą pareiškimą dėl skolininko Z. B. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmesti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nėra duomenų apie tai, kad prašomas padalinti turtas L. B. priklauso asmeninės nuosavybės teise, visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, pačios L. B. ir Z. B. teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nors turtas buvo įsigytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, tačiau pagal nusistovėjusią bendro gyvenimo praktiką sutuoktiniai L. ir Z. B. buvo faktiškai pasidalinę turtą ir visas pareiškėjo prašomas padalinti turtas suinteresuotam asmeniui L. B. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio plotas 2,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, priešingai nei jos sutuoktinis, skolininkas Z. B., užsiima žemės ūkio veikla. Minėtą žemės sklypą ji ilgą laiką iš valstybės nuomojosi, o atsiradus galimybei, jį išpirko savo asmeninėmis lėšomis. Nurodo, kad aptariamas žemės sklypas yra toje pačioje vietoje, kaip ir kiti L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.
2. Išieškotojo reikalavimas nustatyti skolininko Z. B. dalį į 1/2 dalį galvijų: trijų karvių ir dviejų telyčaičių, taip pat turėjo būti atmestas, kadangi šie galvijai nepriklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šie galvijai asmeninės nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui L. B.. Pats pareiškėjas kartu su patikslintu prašymu į bylą pateikė VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2012-01-09 raštą, kuriame nurodyta: „informuojame, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ūkinių gyvūnų registro duomenimis, nebuvo ir nėra įsiregistravęs ūkinių gyvūnų laikytoju. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 6 d. yra įregistravusi 5 galvijus“. Teigia, kad sutuoktinių L. B. ir Z. B. bendru susitarimu, nurodyti 5 galvijai yra asmeninė L. B. nuosavybė. Būtent L. B. užsiima žemės ūkio veikla, turi daug žemės ūkio paskirties žemės, galvijų, todėl šis turtas yra registruojamas tik L. B. vardu.
3. Išieškotojo reikalavimai nustatyti skolininko Z. B. 1/2 dalį į: 1) L. B. gautų bei būsimų išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“; 2) sutuoktinių vardu „Swedbank“, AB, atidarytose sąskaitose esančių ir būsimų piniginių lėšų; 3) į L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, taip pat turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo L. B. paaiškino, kad išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“ nebegauna, nes nebeparduoda pieno. Esant nurodytoms aplinkybėms šis klausimas yra visiškai nereikšmingas.
Išieškotojo reikalavimas nustatyti Z. B. 1/2 dalį į L. B. „Swedbank“, AB, esančią sąskaitą yra nepagrįstas. Pareiškėjas pats į bylą pateikė duomenis iš banko „Swedbank“, AB, kad abu sutuoktiniai Z. B. ir L. B. šiame banke turi po atskirą sąskaitą. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu paaiškinimo, kad abu su sutuoktiniu turėjo atskiras sąskaitas, kadangi atskirai gaudavo pajamas bei jomis naudodavosi. Sutuoktiniai Z. B. ir L. B. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, kad tarp yra nusistovėjęs turto atskirumo principas, t.y. kiekvienas sutuoktinis turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas. Abu sutuoktiniai faktiškai buvo pasidalinę turtą, todėl pagal susitarimą L. B. gaunamas darbo užmokestis laikytinas jos asmeninės nuosavybės teise gaunamos pajamos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau nurodė, kad nuo lygių dalių principo nukrypsta tik dalijant galvijus. Skolininko ir jo sutuoktinės suinteresuoto asmens nuomone, teismas visiškai teisėtai pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo reikalavimo parduoti visus galvijus ir nustatyti skolininko dalį į pusę gautų lėšų, taip pat pagrįstai nustatė skolininko dalį į du galvijus: karvę (duomenys neskelbtini)ir telyčaitę (duomenys neskelbtini), juolab kad jų vertė yra didesnė negu likusių trijų galvijų. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, nustatant skolininko turto dalį į visą dalintiną turtą. Nepilnamečio vaiko poreikiai turi būti užtikrinti realiai, o ne formaliai, todėl vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui L. B. nustatė dalį į tris galvijus, tinkamai neužtikrina nepilnamečio vaiko poreikių. Teigia, kad vaiko interesais nukrypstant nuo lygių dalių principo turėtų būti nustatyta skolininko Z. B. ¼ dalis turto, kurį teismas laikys bendra jungtine nuosavybe įgytu turtu. Suinteresuotam asmeniui L. B. turi būti nustatyta į ¾ dalys turto, kurį teismas laikys bendra jungtine nuosavybe įgytu turtu.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė skolininko Z. B. 1/2 dalį į L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau CPK 668 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). L. B. teismo posėdžio metu paaiškino ir į bylą pateikė duomenis iš „SODROS“, kad S. M. individualioje įmonėje jos gaunamas darbo užmokestis yra 400 Lt, t. y. mažiau negu viena MMA. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti 1/2 skolininko Z. B. dalies į sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį.
6. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjo pareiškimą nustatė skolininko Z. B. 1/2 dalį į būsimų piniginių lėšų, taip pat 1/2 dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto, būsimų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje. Šioje dalyje tenkindamas pareiškėjo patikslintą pareiškimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 667 str. 1 d. bei CPK 267 str. CPK 667 str. 1 d. numato galimybę nustatyti skolininko turto dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Atsižvelgiant į šios teisės normos formuluotę bei esmę, teigtina, kad išieškotojas arba bendrosios nuosavybės dalyvis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies esamame turte nustatymo. Aptariama teisės norma nesudaro jokių objektyvių galimybių daryti išvadą, kad gali būti nustatoma skolininko turto dalis būsimame, neįvardintame, galimai ateityje atsirasiančiame turte. CPK 267 str. nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių vykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį procesinį sprendimą (nutartį), kadangi skolininko turto dalies atsiradimą susiejo su sąlygą - jeigu turtas/pajamos atsiras ateityje. Tokia teismo nutartis yra iš esmės neteisėta, prieštaraujanti imperatyvioms CPK teisės normoms.
7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininko Z. B. prievolė išieškotojui yra
asmeninė prievolė, todėl skolininko sutuoktinė L. B. už šią prievolę neatsako. Teigia, kad ateityje gali susidaryti situacija, kuomet sutuoktiniai skolininkas Z. B. ir suinteresuotas asmuo L. B. nutrauks santuoką, sutuoktiniai gali sudaryti povedybinę sutartį, kurioje apspręs savo turtinius klausimus, tame tarpe ir dėl turto atsirasiančio ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatoma skolininko turto dalis į būsimą turtą (galimai įgytą turtą, pajamas) iš esmės riboja sutuoktiniams teisę nuspręsti dėl ateityje atsirasiančio turto teisinio režimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Kapitalo valda“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atskirajame skunde pateikti klausimai ir argumentai jau buvo išnagrinėti 2012-09-24 Šiaulių apygardos teisme, todėl šis atskirasis skundas, pareiškėjo UAB „Kapitalo valda“ nuomone, yra pakartotinis ir identiškas ankstesniajam apeliantų atskirajam skundui. Telšių rajono apylinkės teismas 2012-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-48-339/2012 jau buvo nukrypęs nuo sutuoktinių L. B. ir Z. B. turto padalinimo lygių dalių principo, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2012-09-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-537-210/2012 šią Telšių rajono apylinkės teismo 2012-05-15 nutartį panaikino kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo iš esmės ginčija teigdami, kad teismas negalėjo nustatyti lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes padalintas nekilnojamas sutartis – žemės sklypas, kurio plotas 2,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui (skolininko sutuoktinei) L. B. priklauso asmeninės nuosavybės nuosavybė, nes iš Valstybės buvo įgytas jos asmeninėmis lėšomis. Taip pat nurodo, kad visas kitas teismo padalintas turtas, tuo pačiu ir gyvuliai, lėšos banke, gaunamas darbo užmokestis, priklauso L. B. asmeninės nuosavybės teise, nes sutuoktiniai taip turtą buvo, neva, faktiškai pasidaliję tarpusavio susitarimu, taip pat tik L. B., o ne skolininkas Z. B., užsiima žemės ūkio veikla, todėl tiek gyvuliai, tiek gaunamos pajamos, yra jos asmeninis turtas.
Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 667 straipsnio pagrindu sprendžiant dėl skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo, taikytinos Civilinio kodekso Trečios knygos III dalies nuostatos. Taigi teismas, spręsdamas klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų, turi vadovautis CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d., 3.90 str., kitose normose esančiais pagrindais pagal turto įgijimo ar tvarkymo aplinkybes. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Teismas nustatė, kad skolininkas Z. B. ir L. B. gyvena santuokoje, vedybų ar povedybinė, o taip pat turto pasidalinimo sutartys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudarytos, šios aplinkybės nėra ir nebuvo ginčijamos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypas, kurio plotas 2,8600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinių įgytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu po santuokos sudarymo, t. y. 2006-05-16, nors ir registruotas L. B. vardu (1 t., 126-127 b. l.) – yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Jokių rašytinių įrodymų, jog šis turtas būtų įgytas iš asmeninių suinteresuoto asmens L. B. lėšų, byloje nėra pateikta.
Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d). Ši prezumpcija gali būti nuginčyta tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodžius, kad toks turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau tik tuo atveju, jei toks turtas įgytas iš asmeninių lėšų ar realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine nuosavybe ( CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str.1 d. 7 p., 2 d.).
Išanalizavęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis, jog apeliantai nepaneigė CK 3.87 str. 1 dalyje nurodytos prezumpcijos. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, piniginės lėšos, o taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, nagrinėjamu atveju pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, yra paremti byloje esančiais įrodymais ir apeliantų nepaneigti.
CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintina dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantai, prašydami nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, prašo atsižvelgti tik į jų nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), interesus.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nepilnametis vaikas gyvena su abiem tėvais, vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nė su vienu iš tėvų, abu tėvai gyvena santuokoje, pagrindinis šeimos pragyvenimas yra iš šeimos ūkio. Byloje nenustatyta, kad iš kurio nors iš apeliantų būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, ar kad nepilnametis vaikas turėtų kokių specialių poreikių. Todėl pagrįstai ir teisėtai, nukrypstant nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, suinteresuoto asmens L. B. nuosavybėje buvo paliktas didesnis skaičius galvijų, nei jų priskirta Z. B. nuosavybėn, nes kaip jau minėta, šeima pragyvena iš ūkio, todėl ir didesnis galvijų skaičiaus palikimas suinteresuoto asmens L. B. nuosavybėje, užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Be to, Z. B. yra darbingo amžiaus, neturi rimtų sveikatos problemų, todėl teigti, kad jis neturi galimybės prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nėra pagrindo (CK 3.192 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininko sutuoktinė L. B. turi daug asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto (1 t., 116-125 b. l.), todėl ir dėl šios aplinkybės ji pajėgi užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesus. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukrypti nuo bendro sutuoktinių kito turto lygių dalių principo, apart jau minėtų galvijų, nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 668 str. 1 d.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio, šioje dalyje skundžiama nutartis keistina, nurodant, kad skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną MMA L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko Z. B. 1/2 dalį į būsimų piniginių lėšų, taip pat į 1/2 dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto, būsimų pajamų ir kitų lėšų, jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje, bet nenustatydamas tokio apribojimo termino, pažeidė apeliantų interesus, tačiau sprendžia, kad CPK 667 str. 1 d. ir CPK 267 str. normos nebuvo pažeistos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodant, kad skolininkui Z. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis visų L. B. gautų ir būsimų išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“, 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau tik iki bus baigtas skolos išieškojimas, dėl kurio nustatyta skolininko turto dalis.
Joks įstatymas ar teismo procesinis sprendimas negali apriboti subjektų teisę nutraukti santuoką, sudaryti santuokos nutraukimo ar povedybinę turto pasidalijimo sutartį, tačiau bet kokiu atveju turi būti atsižvelgta į kreditorių interesus. Tik įvykdžiusios įsipareigojimus kreditoriams, šalys gali nevaržomai disponuoti savo turtu.
Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo L. B. šiuo metu nebeparduoda pieno AB „Žemaitijos pienas“ ir negauna išmokų, reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi, nes tokias išmokas, augindama karves, L. B. gali gauti ateityje, o įsipareigojimai išieškotojui dar gali būti neįvykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo gruodžio 18 d. nutartį iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkui Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis Z. B. ir L. B. vardu atidarytose sąskaitose bankrutuojančiame banke AB „Snoras“ ir banke „Swedbank“, AB, esančių ir būsimų piniginių lėšų; 1/2 dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną MMA, L. B. iš individualią veiklą vykdančio S. M. gaunamo darbo užmokesčio; viena karvė („Lietuvos juodmargiai“ veislės) Nr. (duomenys neskelbtini); viena telyčaitė („Lietuvos juodmargiai“ veislės) Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis visų L. B. gautų ir būsimų išmokų iš AB „Žemaitijos pienas“; 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bet kokio būsimo turto (nekilnojamojo, kilnojamojo), būsimų pajamų ir kitų lėšų (būsiančių ar atsirasiančių sutuoktinių vardu atidarytose sąskaitose bankuose ar pas sutuoktinius), jeigu toks turtas, pajamos ir kitos lėšos atsiras ateityje bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau tik iki bus baigtas skolos, kurios išieškojimui nustatyta skolininko Z. B. turto dalis, išieškojimas.
Kitą nutarties dalį dėl skolininko Z. B. nekilnojamojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. B. nustatymo, palikti nepakeistą.