Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2A-466/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2A-466/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01823-2009-01
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
Atsakovas
J. L.
Ieškovas
V. G.
Trečiasis asmuo
G. G.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-466/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01823-2009-01Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.4; 44.5.2.16; 44.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-629-324/2011 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims G. G. ir bankrutuojančiai akcinei draudimo bendrovei „Balticums draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. G. 2009-11-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo J. L. 4 972,95 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2005-03-25 kelyje Alytus-Kalvarija-Simnas įvykusio autoįvykio metu neblaivaus atsakovo J. L. vairuojamas automobilis Ford Scorpio, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) partrenkė ir mirtinai sužalojo per kelią ėjusį jos sūnų G. G., gimusį 1993-01-26. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra 2009-05-19 nutarimu Nr.16-104 buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą Nr. 36-1-00104-05, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo J. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009-12-04 nutarimu tyrimas buvo atnaujintas, o Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-07-09 nutarimu šį ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ieškovė teigė, kad dėl sūnaus žūties yra atsakingas atsakovas, todėl jis privalo jai atlyginti dėl to patirtą didelę dvasinę traumą ir turtinę žalą, kurią sudaro sūnaus laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino – priteisė iš atsakovo J. L. ieškovei V. G. 2 985,60 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidų, valstybei - 1 590 Lt žyminio mokesčio ir 13,74 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes, pagal kurias pėsčiasis ieškovės sūnus G. G. žuvo dėl kontakto su neblaivaus atsakovo J. L. vairuota transporto priemone, ir sistemiškai aiškindamas Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 98, 172 punktus, konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo veiksmo – vairavimo neblaiviam, ir ieškovės sūnaus mirties. Pripažino, kad nors pėsčiasis G. G., įeidamas į važiuojamąją kelio dalį, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 81, 82, 89 punktų reikalavimus, tačiau jo patekimo į važiuojamąją dalį vieno žingsnio atstumu nepripažino nei tyčiniu veiksmu, nei dideliu neatsargumu (CK 6.282 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas J. L., kuris yra 6 vaikų tėvas, matydamas, jog kelkraščiu eina žmonių būrys su vaikais ir būdamas protingai atsargus, turėjo elgtis itin atidžiai, jog nenukentėtų vaikų saugumas (CK 1.137 str. 2 d., Kelių eismo taisyklių 50 p., Vaikų teisių apsaugos įstatymo 7 str. 1 d.). Pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė net elementaraus apdairumo taisyklių, nes neblaivus (1,50 promilės etilo alkoholio) vežė savo 4 vaikus ir link pėsčiųjų grupės važiavo 80 km/h greičiu, kuris, teismo nuomone, likus 40 m iki planuojamo posūkio, yra nesaugus ir blaiviam, 3,5 metų vairavimo patirtį turinčiam vairuotojui. Be to, remiantis paties atsakovo žodžiais, matydamas ta pačia kelio puse einantį vaiką, ne akylai jį stebėjo, bet žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl reikiamu momentu greičio nesulėtino ir atsiradusios kliūties neapvažiavo, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 173 p). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovė V. G. įrodė visus turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo pagrindus (CPK 178 str., CK 6.246-6.250 str.).

Teismas taip pat sprendė, jog ieškovė įrodė, kad patyrė 3 850 Lt išlaidų paminklo pastatymo išlaidų, tačiau šią sumą sumažino išskaičiuodamas jos gautą 750 Lt laidojimo pašalpą ir ½ dalį už kito – anksčiau mirusio ieškovės sūnaus, vardo ir metų iškalimą ant to paties paminklinio akmens. Kitas ieškovės turtines išlaidas teismas laikė neįrodytomis. Dėl minėto, prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas sumažintas nuo 4 972,95 Lt iki 2 985,60 Lt.

Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į teismų praktiką, į tai, kad ieškovė šiuo metu augina vienerių metų vaiką, į tai, kad autoįvykio priežastimi buvo ir ieškovės neatsargumas (sūnaus kvietimas pereiti į kitą gatvės pusę, neįsitikinus saugumu), į atsakovo šeiminę ir turtinę padėtį (dirba tik atsakovas, jo vidutinis darbo užmokestis 582,40 Lt, kito turto neturi, augina 6 vaikus, gimusius 1995-2006 m.), į tai, kad autoįvykio pasekmės atsirado dėl neatsargių atsakovo veiksmų, o ne dėl tyčios. Dėl to prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimas sumažintas nuo 100 000 Lt iki 50 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. L. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti arba žymiai sumažinti neturtinės žalos dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio ir 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas bei visiškai neįvertino jo sunkios finansinės padėties. Tai yra to, kad jis vienas išlaiko šeimą, kurioje auga 6 vaikai, sutuoktinė nedirba ir pajamų negauna, jokio turto neturi. Dėl to 50 000 Lt neturtinės žalos dydis atlieka ne kompensacinę, bet nubaudimo funkciją, nes per visą gyvenimą jis neatlygins tokios žalos. Ieškovė neįrodė, jog ji patyrė 50 000 Lt neturtinę žalą, net nenurodė, kokius konkrečius išgyvenimus jai sukėlė sūnaus netektis. Be to, liudytoja D. M. G. (žuvusiojo senelė) parodė, jog vaiko dvasinis ryšys buvo ne su motina (ieškove), bet su seneliais. Dėl to teismas turėjo vertinti, kokius konkrečius dvasinius nepatogumus išgyvento pati ieškovė. Tuo tarpu teismas vadovavosi ne šios bylos aplinkybėmis, bet bendražmogiškomis vertybėmis, nenurodė motyvuotų argumentų, kodėl priteisiamas būtent toks neturtinės žalos dydis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškais atvejais priteisiama ne didesnė nei 10 000 Lt neturtinė žala (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-725-538/2010) Teismas be pagrindo neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykio priežastis buvo ne automobilio vairuotojo (atsakovo) veiksmai, bet žuvusiojo G. G. elgesys, kuris į važiuojamąją kelio dalį įžengė 2,10 m prieš atvažiuojantį automobilį. Žuvusiajam buvo 12 metų, todėl jis neginčijamai žinojo, koks turi būti pėsčiojo tinkamas elgesys kelyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad teismas objektyviai, nepažeisdamas proceso ir materialiosios teisės normų, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę ir šeiminę padėtį, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso normų reikalavimų, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios, tarp jų ir specialiąsias teisės normas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklės (toliau KET), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, – ir iš dalies patenkindamas ieškovės V. G. ieškininius reikalavimus priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip minėta, apeliantas J. L., nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes visiškai neįvertinus jo sunkios finansinės padėties priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kuris atlieka ne kompensacinę, bet nubaudimo funkciją, be to, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kai analogiškais atvejais priteisiama ne daugiau nei 10 000 Lt (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-725-538/2010). Taip pat teigiama, kad teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovė įrodė tokią neturtinę žalą, kad teismas vadovavosi ne šios bylos aplinkybėmis, bet bendražmogiškomis vertybėmis, nevertino, kokius konkrečius dvasinius nepatogumus išgyvento pati ieškovė, neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, kad eismo įvykio priežastis buvo ne automobilio vairuotojo (atsakovo) veiksmai, bet žuvusiojo (ieškovės sūnaus) elgesys, kai į važiuojamąją kelio dalį įžengė 2,10 m prieš atvažiuojantį jo automobilį. Žuvusiajam buvo 12 metų, todėl, apelianto tvirtinimu, jis neginčijamai žinojo, koks turi būti pėsčiojo tinkamas elgesys kelyje. Pažymėtina, kad dėl teismo priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo apeliantas argumentų neteikia.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas labai kruopščiai, visapusiškai ir objektyviai nustatė ir išnagrinėjo bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kilusį ginčą dėl apelianto atsakovo J. L. deliktinės civilinės atsakomybės, jos ypatumų, ir priimdamas šį sprendimą rėmėsi tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tarp jų ir prejudicinę reikšmę turinčiomis, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp automobilį vairavusio atsakovo J. L. neteisėtų veiksmų ir ieškovės dvylikamečio sūnaus G. G. mirties yra pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei – tiek turtinei, tiek neturtinei, kilti (CPK 185 str., CK 6.270 str., 1.137 str. 2 d. str., KET 172, 50, 68, 81-82, 89, 173, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 str. 1 d.). Spręsdamas dėl ieškovės V. G. reikalaujamos priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas J. L., pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, formuojant teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų klausimu (2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009), taip pat išsamiai ir visapusiškai įvertino tiek apelianto minimos liudytojos D. M. G. paaiškinimus, tiek pačios ieškovės V. G. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsakovo, ieškovės bei žuvusiojo jos sūnaus G. G. elgesį autoįvykio metu liudijančius faktus pagal 2005-03-25 kelio Kalvarija–Simnas 47,450 kilometre Marijampolės rajone įvykusios autoavarijos aplinkybes, šio tragiško įvykio pasekmes, o taip pat atsakovo J. L. šeiminę ir turtinę padėtį. Įvertinęs šių konstatuotų aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog šis ieškovės V. G. ieškininis reikalavimas tenkintinas iš dalies ir neturtinės žalos atlyginimui jai iš atsakovo priteistina 50 000 Lt (CK 6.250 str., 6.282 str. 1, 3 d.).

Pasisakydama dėl atsakovo J. L. apeliacinio skundo motyvų, jog ieškovei V. G. teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingas jo šeiminei, finansinei padėčiai ir atlieka ne kompensacinę, bet nubaudimo funkciją, jog teismas vadovavosi tik bendražmogiškomis vertybėmis, tačiau nenustatė, kokius konkrečius dvasinius nepatogumus išgyveno pati ieškovė, nepakankamai įvertino, kad žuvusiajam buvo 12 metų, todėl jis neginčijamai žinojo, koks turi būti tinkamas pėsčiojo elgesys kelyje, o būtent jo elgesys buvo eismo įvykio priežastis, – teisėjų kolegija, papildydama pirmosios instancijos teismo išsamius ir bylos medžiaga bei įstatymu pagrįstus motyvus šiais klausimais, pažymi, kad tokiu kaip nagrinėjamas atveju, kai motinos akyse žūsta automobilio partrenktas mažametis sūnus, vadovaujantis būtent bendražmogiškomis vertybėmis, yra mažiausiai nesąžininga užduoti klausimą, kurį kelia atsakovas, kad motina neįrodė, kokius konkrečiai dvasinius nepatogumus ji tuomet išgyveno. Apeliantas teisus teigdamas, kad pati ieškovė žinojo ar turėjo žinoti saugaus eismo reikalavimus, kurių einant keliu, tuo labiau su vaiku, privalu laikytis. Tačiau padidinto pavojaus šaltinį vairavęs atsakovas J. L., kaip ne vienerių metų vairavimo patirtį turintis asmuo, buvęs policijos pareigūnas, daugiavaikis tėvas, automobilyje vežęs taip pat ir savo vaikus, taip pat žinojo, arba privalėjo žinoti, anot teismo, tiek alkoholio poveikį saugiam vairavimui, tiek mažamečių vaikų elgesio kelyje ypatumus, ir kt. Byloje nustatyta, kad atsakovui konstatuotas vidutinio girtumo laipsnis (1,5 promilės etilo alkoholio), o tokios būklės požymiai – sulėtėjusi reakcija į aplinką sutrikusi judesių koordinacija, kalba, galima įtaka eismo įvykiui (103-109 b. l.). Be to, už vairavimą esant neblaiviam atsakovas jau buvo baustas administracine tvarka skiriant baudą (CPK 185 str.). Būtent dėl paties žuvusiojo G. G. elgesio įvykio metu Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-07-09 nutarimu yra nutraukusi ikiteisminį tyrimą J. L. atžvilgiu, tai yra konstatavusi, jog jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių, tačiau tas faktas nepaneigia teismo išvadų dėl jo civilinės atsakomybės (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visetui nėra pagrindo išvadai, jog ieškovei V. G. teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas atlieka ne kompensacinę, bet nubaudimo funkciją (CPK 185 str.).

Be kita ko, apeliantas J. L. teigia, jog teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad analogiškais atvejais priteisiama ne daugiau nei 10 000 Lt, tačiau remiamasi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje D. R. v. UAB „Ergo Lietuva“ ir P. K., bylos Nr. 2A-725-538/2010. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, šios nutarties nuostatos nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos dėl abiejų bylų esminę reikšmę turinčių aplinkybių netapatumo (ratio decidendi): apelianto minimoje byloje nustatyta, kad autoavarija, kurios metu buvo mirtinai sužalota nukentėjusioji R. R., priešingai nei nagrinėjamoje byloje, įvyko 2007-09-09, apie 22.15 val., tai yra esant itin blogam matomumui, kad automobilį vairavęs asmuo buvo visiškai blaivus, kad nukentėjusioji, būdama neblaivi tamsiu paros metu staiga išbėgo į važiuojamąją kelio dalį.

Kaip žinia, Civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta ribota apeliacija, taigi sekant kasacinio teismo praktika, šis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007;kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, taigi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Remiantis pirmiau nutartyje išdėstytais motyvais bei šiais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip jai minėta, teisėjų kolegija taip pat nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėAlvydas Poškus