- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2-629-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01823-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- G. G., akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“
- Advokatai
- Steponas Špogis, Daris Staniukynas
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei V. G., jos atstovui advokatui Steponui Špogiui, atsakovui J. L., jo atstovui advokato padėjėjui Dariui Staniukynui, trečiajam asmeniui G. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. G. ieškinį atsakovui J. L., tretiesiems asmenims akcinei draudimo bendrovei „Baltikums draudimas“, G. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4972,95 Lt turtinei žalai atlyginti, 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia tuo, kad 2005 m. kovo 25 d. atsakovas, girtas vairuodamas automobilį Ford Scorpio (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kelyje Kalvarija – Simnas partrenkė ir mirtinai sužalojo per kelią ėjusį jos sūnų G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53 ir 68 straipsnius, už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Tarp vaiko žūties ir atsakovo vairavimo automobilį neblaiviam yra priežastinis ryšys - girtam nėra leistino greičio, nes tokios būklės asmeniui automobilį vairuoti draudžiama. Atsakovui nesilaikius šio draudimo, jo kaltė dėl ieškovės sūnaus mirties yra tyčinė. Reikalavimą priteisti 4972,95 Lt turtinei žalai atlyginti grindžia išlaidų, susijusių su sūnaus laidojimu, kapo tvarkymu (paminklas, kapo tvorelė, užrašo ir nuotraukos kalimas ant paminklo ir kt.), kvitų kopijomis. Prašydama priteisti 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad patyrė didelį dvasinį skausmą, išgyvenimą ir moralinę traumą dėl sūnaus žūties.
Atsikirtimus į ieškinį su juo nesutinkantis atsakovas motyvuoja tuo, kad tarp ieškovės sūnaus žūties ir jo vairavimo automobilį neblaiviam nėra priežastinio ryšio, Marijampolės raj. Kalvarijos policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 36-1-00104-05 nenustatyta atsakovo kaltė dėl autoįvykio pasekmių, konstatuotas nebuvimas objektyvių faktinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti apie priežastinį ryšį tarp atsakovo vairavimo ir ieškovės sūnaus žūties. G. G., kviečiamas kita kelio puse ėjusios motinos, į kelio važiuojamą dalį, stačiai ją kertant, motinos link įžengė nebūdamas įsitikinęs, jog tai yra saugu ir nebus trukdoma eismo saugumui, todėl dėl autoįvykio yra pats kaltas. Aplinkybę, jog atsakovo neblaivumas neturi nieko bendra su autoįvykiu, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktas eksperimentas, Lietuvos Teismo ekspertizės centro Eismo įvykio tyrimo specialisto išvada. Teigia, kad ieškovė neįrodė turėjusi turtinės žalos. Ieškinio tenkinimo atveju prašo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į atsakovo turtinę ir šeiminė padėtį – šeimoje dirba vienas, per mėnesį uždirba 580 Lt, turi šešis nepilnamečius vaikus.
Tretysis asmuo G. G. ieškinio pagrįstumą prašo vertinti teismo nuožiūra, savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Trečiojo asmens bankrutuojančios akcinės draudimo bendrovės „Baltikums draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 2011 m. sausio 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad atsakovas, kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Baltikums draudimas“ po įvykio į draudimo bendrovę nesikreipė. Ikiteisiminio tyrimo duomenys patvirtina, kad jis nėra atsakingas dėl eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo ( CK 6.270 straipsnio pirmoji dalis). Žalos ir nuostolių sąvoką reglamentuoja CK 6.249 straipsnis, o neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens gyvybės atėmimu ( CK 6.250 straipsnio pirmoji antroji dalys).
Teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visus turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo pagrindus ( CPK 178 straipsnis).
Iš šalių, jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, civilinėje byloje bei Marijampolės raj. Kalvarijos policijos komisariato atlikto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 36-1-00104-05 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2005 m. kovo 25 d. apie 14 val. ieškovė ir dar keturi asmenys, tarp kurių buvo du vaikai, ėjo Marijampolės rajone esančio kelio Alytus – Simnas – Kalvarija kairiuoju kelkraščiu Simno kryptimi, ieškovės dvylikametis sūnus G. G. - dešiniuoju to paties kelio kelkraščiu. Ieškovei pašaukus, kad sūnus pereitų į jos pusę, G. G., praleidęs priešinga kryptimi važiavusį autobusą, žengė vieną žingsnį ( apie vieną metrą) į važiuojamąją kelio dalį. Vaiko draugas M. M. pamatė, kad už 2-3 metų nuo G. G. ta pačia kryptimi važiuoja lengvasis automobilis, apie tai jam pranešė šaukdamas. G. G. per dešinįjį petį žvilgtelėjo į dešinį kelkraštį, į automobilį buvo pasisukęs nugara, tačiau nužengti nuo kelio dangos nespėjo. Neblaivaus atsakovo J. L. vairuota transporto priemonė 47,450 nurodyto kelio kilometre variklio gaubto dešiniuoju kraštu apie 55 cm nuo dešiniojo automobilio gabarito kliudė G. G., jo kūnas užkrito ant variklio gaubto, galva atsitrenkė į stiklo apatinę dalį ir buvo nublokštas į priekį ant kelio dangos. G. G. dėl autoįvykio buvo mirtinai sužalotas. 2005 m. liepos 29 d. Kalvarijos PK viršininko nutarimu J. L. už KET 68 punkto pažeidimą ( vairavimą, esant lengvo girtumo laipsnio) buvo nubausta 1250 Lt bauda pagal ATPK 126 str. 1 d.
Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta BK 281 str. 6 dalyje reglamentuota J. L. baudžiamosios atsakomybės sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp vairuotojo veiksmų ir nukentėjusiojo žūties, pripažinta, kad dėl autoįvykio kaltas neatsargus pėsčiojo elgesys, teismas konstatuoja esant priežastinį ryšį, pakankamai artimą civilinei atsakomybei kilti, tarp neteisėto J. L. veiksmo – vairavimo girtam – ir ieškovės sūnaus mirties.
J. L. paaiškino, kad 2005 m. kovo 25 d. ryte išgėrė apie litrą 8-9 procentų stiprumo alaus, prieš susidūrimą važiavo toje vietovėje leistinu 80 km/val. greičiu. Leisdamasis nuo kalno, abiejose kelio pusėse matė einančius žmones, tačiau negalėjo tikėtis, kad ta pačia kryptimi vykstantis jam pažįstamas G. G. sugalvos pereiti į kitą kelio pusę – iki posūkio į dešinėje pusėje esančią G. bei atsakovo gyvenamąją vietovę buvo likę apie 40 metų. Nusileidęs į pakalnę, dviems sekundėms žvilgtelėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, vaiką pamatė, likus iki jo 2-4 metrams, stabdė, tačiau sustabdyti nespėjo. Specialisto išvada nustatyta, kad po autoįvykio J. L. kraujyje rasta 1.50 promilės etilo alkoholio.
Įvykio metu galiojusių 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 172 punktas įtvirtino vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, Taisyklių 68 punktas draudė vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, vaistų, kitų svaigiųjų medžiagų), taip pat draudė vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu gali kilti pavojus saugiam eismui.
Sistemiškai aiškinant šiuose punktuose nustatytas vairuotojo pareigas ir draudimą vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, sutiktina su ieškovės atstovo argumentu, jog neblaiviam vairuotojui leistino saugus greičio nėra. Faktas, kad pėstysis žuvo dėl kontakto su neblaivaus asmens vairuota transporto priemone, yra pagrindas daryti išvadą apie pakankamai artimą priežastinį ryšį tarp neteisėto atsakovo veiksmo administracinio teisės pažeidimo sudėties aspektu ir ieškinyje nurodomų pasekmių – pėsčiojo mirties.
Nors pėstytis G. G., įeidamas į važiuojamąją kelio dalį, irgi pažeidė kelių eismo taisyklių 81, 82, 89 punktų reikalavimus, jo patekimo į važiuojamąją kelio dalį vieno žingsnio atstumu teismas nepripažįsta nei tyčiniu veiksmu, siekiant kontakto su transporto priemone ( nėra ginčo dėl to, kad G. G. siekė pereiti į kitą kelio pusę), nei dideliu nukentėjusiojo neatsargumu.
Atsakovas pripažino, kad, leisdamasis nuo kalno, matė kelkraščiu einančių žmonių, tarp kurių buvo ir vaikų, grupę, taip pat pastebėjo jam žinomą vaiką, einantį draudžiamu pėsčiojo vykimo krypčiai kelkraščiu. Teismas konstatuoja, kad grėsmė eismo saugumui buvo akivaizdi vien dėl pastarosios aplinkybės. Jei vairuotojo elgesys aptariamoje situacijoje būtų buvęs grindžiamas protingu atsargumu, kaip tai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas įtvirtinęs Kelių eismo taisyklių 50 punktas, būdamas šešių vaikų tėvas, privalėjo numatyti, jog vaikų elgesiui kelyje kartais būna būdingi neapdairumo, logiškai nepaaiškinamo veiksmų staigumo elementai. Elgtis ypatingai atidžiai situacijose, kai gali nukentėti vaikų saugumas, atsakovas privalėjo ne tik dėl tėvystės patirties, tačiau ir vykdydamas bendrąsias asmenų civilines teises ir pareigas nustatančius įstatymus kitų asmenų bei vaikų atžvilgiu – nepažeisti vaiko teisės gyventi ir augti ( Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnio 1 d.), savo teises įgyvendinti, laikantis įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ( CK 1.137 str. 2 d.). Atsakovas elementaraus apdairumo taisyklių nesilaikė – neblaivus vežė savo vaikus ir važiavo link pėsčiųjų grupės 80 km/val. greičiu, kuris, teismo nuomone, likus 40 metrų iki posūkio yra nesaugus ir blaiviam trijų su puse metų vairavimo patirtį turinčiam vairuotojui; matydamas ta pačia kelio puse einantį vaiką, ne akylai stebėjo jo veiksmus ir mažino greitį vien dėl pastarosios aplinkybės, o žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, todėl, iškilus kliūčiai bei grėsmei eismo saugumui, reikiamu momentu nesulėtino greičio, transporto priemonės nesustabdė ar kliūties neapvažiavo, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, todėl kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti ieškovei padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
2006 m. sausio 26 d. PVM sąskaita – faktūra KŽĮ nr. 133 ir pinigų priėmimo kvitu ieškovė įrodė turėjusi 3850 Lt išlaidų sūnaus kapo paminklui. Aplinkybės, kad paminklas buvo pastatytas už jos motinos E. A. pinigus, teismas nelaiko žalos buvimą paneigiančiu įrodymu. Liudytoja E. A. parodė, kad pinigus paminklo statybai dukrai paskolino, nes sunkiai vertusis jos šeima pinigų neturėjo. Išlaidos paminklo statybai neabejotinai yra autoįvykio pasekmė, jos sietinos su ieškovės šeimos pareiga tvarkyti velionio sūnaus kapavietę, o skolos motinai grąžinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ( CK 6.249 str. 1 d., 1.5 str. 4 d.). Atsižvelgiant į atsakovo atsikirtimų turinį bei tai, kad ant paminklinio akmens yra iškaltos ir anksčiau mirusio kito ieškovės sūnaus vardas bei gyvenimo trukmę žymintys metai, išlaidos už raidžių, ženklų kalimą mažintinos pusiau ( 228,81/2), likusią sumą mažinant 750 Lt ieškovei išmokėtos laidojimo pašalpos dydžiu.
Ieškovė ir tretysis asmuo G. G. pripažino, kad pinigus visoms kitoms laidotuvių išlaidoms, įskaitant mokėjimą už kūno ekspertizę, davė jų abiejų motinos, paaukojo kaimynai, 300 Lt davė atsakovo sutuoktinė, tai patvirtino ir liudytojos D. M. G. ir E. A. Tuo vadovaudamasis teismas sprendžia apie ieškovės neįrodytą aplinkybę, jog dėl laidotuvių ji patyrė t. 1 b.l. 12 nurodytas išlaidas. Išlaidas t. 1 b.l. 13 ( ikiteisminio tyrimo bylos t. 1 b.l. 122) patvirtinantys įrodymai neatitinka rašytiniams įrodymams nustatyto leistinumo kriterijaus ( yra neįskaitomos kopijos, ieškovė negali kvituose nurodytų išlaidų susieti su ieškinyje nurodomu įvykiu, nepateikė kvitų originalų), todėl kita V. G. nurodoma turtinės žalos sumos dalis nepriteistina ( CPK 114 str. 2 d., 197 str. 1 d.).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais jos įvertinimo kriterijais.
Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr.3K-3-394/2006). Asmens gyvybė yra absoliuti vertybė, kurios netekimas neatkuriamas. Nors ieškovė nenurodė, kokius konkrečius išgyvenimus jai sukėlė staigi sūnaus netektis, o, anot liudytojos D. M. G., artimesni vaiko ryšys buvo ne su motina, bet su seneliais G., pastarosios aplinkybės teismas nevertina kaip nebuvimo pakankamų įrodymų dėl ieškovės dvasinio skausmo, žuvus sūnui. Teismas yra įsitikinęs, jog aplinkybė, kad ieškovė nuosekliai neapibūdina ryšio su vaiku turinio ir pergyvenimų po jo mirties, o, atsakydama į su tuo susijusius klausimus, verkia, lemia ne dvasinio skausmo, kurio dydį gali išmatuoti tik pats pergyvenimus patiriantis asmuo, apimtis, o labiau jos asmenybės bruožai ( vidurinis išsilavinimas, socialinė padėtis, kalbinės raiškos stoka). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl neturtinės žalos, susijusios su vaiko mirtimi, dydžio, pabrėžiama, kad, netekus vaiko, „ yra nutraukiamas ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi. Vaikai yra kiekvienų tėvų viso gyvenimo realybės dalis, todėl, kai jos netenkama, tėvų pasaulis negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja ir tai, kad dėl vaiko mirties yra pažeidžiama asmens teisė į šeimą ( 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-119/2009 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Volnata“, T. Š., AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo).
Atsižvelgiant į šiuos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, ieškovės pasirinkimu nurodytą jos dydį, tai, kad šiuo metu ji iš dalies yra atkūrusi pažeistą šeimos turėjimo teisę ( augina vienerių metų vaiką), kad autoįvykio priežastimi buvo ir didelis ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, neatsargumas (sūnaus kvietimas pereiti į kitą kelio pusę, nepakankamai įsitikinus šio veiksmo saugumu), į atsakovo šeiminę ir turtinę padėtį ( šiuo metu šeimoje dirba vienas, neturi jokio turto, vidutinis uždarbis - 582,40 Lt, augina šešis 1995-2006 metais gimusius vaikus), o autoįvykio pasekmės atsirado ne dėl tyčinių, o dėl neatsargių atsakovo veiksmų, prašomą priteisti neturtinę žalą teismas mažina iki 50000 Lt ( CK 6.282 str. 1,3 dalys).
Proporcingai patenkintai ieškinio daliai ( pusiau), ieškovei iš atsakovo priteistinos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos, atsakovui iš ieškovės – 500 Lt advokato pagalbos išlaidos, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( t. 1 b.l 23 – 2000 lt, b.l. 65-1000 Lt, b.l. 2 – 13,74 Lt, CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti ieškovei V. G. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 2985,60 ( du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 60 ct) turtinei žalai atlyginti, 50000 ( penkiasdešimt tūkstančių ) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 ( vieną tūkstantį) Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. L. 1590 ( vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt ) Lt žyminio mokesčio ir 13,74 ( trylika Lt 74 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovės V. G. 500 ( penkis šimtus) Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovui J. L.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.