Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-203-951/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-07
Bylos Nr.: 1A-203-951/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26749-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
Nuteistasis: R. B.
Advokatai: Valdas Kairys

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-951/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26749-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Muchtarovienės,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stulpinui,nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (A. ir L. M. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (J. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (V. J. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (R. Š. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (L. S. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (R. J. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (R. T. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (K. U. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (V. U. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (K. Č. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (V. M. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (D. G. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (A. B. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (R. K. turto vagystė) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. B. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.28 val. (2 dienos), nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.10 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.25 val. (2 dienos), t. y. viso 4 dienos, ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (3 mėnesiai), nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. spalio 6 d. ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė.

R. B. atžvilgiu nutrauktas procesas dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti R. B. Telšių apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą.

Iš R. B. solidariai su V. B. priteista: 365 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai, 350 Eur nukentėjusiosios R. T. naudai, 469 Eur nukentėjusiojo D. G. naudai, 575 Eur nukentėjusiojo V. J. naudai, 306,40 Eur nukentėjusiojo R. J. naudai, 1 060 Eur nukentėjusiojo R. K. naudai, 1 270 Eur nukentėjusiojo V. M. naudai, 650 Eur nukentėjusiosios L. M. naudai, 790 Eur nukentėjusiojo L. S. naudai, 1 345 Eur nukentėjusiojo J. S. naudai, 205 Eur nukentėjusiojo K. U. naudai, 1 250 Eur nukentėjusiosios K. Č. naudai.

Iš R. B. solidariai su V. B. ir D. J. priteista 1 250 Eur nukentėjusiojo R. Š. naudai.

Iš R. B. solidariai su V. B. ir I. S. priteista 936 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimai.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. B., D. J., I. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. 2019 m. birželio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., nuplėšdamas sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), durų skląstį, įsibrovė į sodo namelio vidų ir pagrobė svetimą, A. ir L. M. priklausantį, turtą: 350 Eur vertės skersavimo stakles „Metabo“, 200 Eur vertės kompresorių, 100 Eur vertės pneumatinį šautuvą „Flet“, iš viso pagrobė turto už 650 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiesiems A. ir L. M. 650 Eur turtinę žalą;

1.2. 2019 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) namo kieme, kurio vartai buvo neužrakinti, ir pagrobė svetimą, J. S. priklausantį, turtą: 80 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „WORX“, Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės automobilinę poliravimo mašiną „Makita“, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku iš namo kiemo pagrobė svetimą, tam pačiam nukentėjusiajam J. S. priklausantį, turtą: viso 600 Eur vertės 4 vnt. lietų ratlankių be padangų R18 (tinkančių „BWM“ markės automobiliams) „BARRACUDA RACING WHEELS“, 1 vnt. vertė 150 Eur, viso 300 Eur vertės 3 vnt. „BMW“ markės automobiliams tinkančių lietų ratlankių be padangų R18, su slėgio davikliais, kurio 1 vnt. vertė 100 Eur, 50 Eur vertės hidroforą, 15 Eur vertės vieną lietą ratlankį be padangos „ETA BETA“ su defektu, iš viso pagrobė turto už 1 345 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. 1 345 Eur turtinę žalą;

1.3. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., metaliniu strypu išlaužiant sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų spynos staktą ir tokiu būdu sugadindamas 70 Eur vertės duris, įsibrovė į sodo namelio vidų, iš kurio pagrobė svetimą, V. J. priklausantį, turtą: 100 Eur vertės dulkių siurblį „Electrolux easy go“, 20 Eur vertės sportinius batelius „Reebok“, 300 Eur vertės prekybinę palapinę, 2 vnt. muzikinių stiprintuvų, kurių vienas „Pioneer“, 50 Eur vertės, antrasis (be pavadinimo) – 80 Eur vertės, 60 Eur vertės kelioninį lagaminą, iš viso pagrobė turto už 610 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. 680 Eur turtinę žalą;

1.4. 2019 m. liepos 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. ir D. J., iš neužrakinto mikroautobuso „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme, pagrobė svetimą, R. Š. priklausantį, turtą: 200 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ su dėže, 200 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „DeWalt“ be dėžės, 100 Eur vertės grąžtą–perforatorių „Daver“, viso 300 Eur vertės 100 vnt. grąžtų, vieno vnt. vertė 3 Eur, 300 Eur vertės pjūklą „Jonsered“, 50 Eur vertės automagnetolą „Pioneer“, bei, D. J. iš kiemo pagrobiant 100 Eur vertės kalnų dviratį, iš viso pagrobė turto už 1 250 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Š. 1 250 Eur turtinę žalą;

1.5. 2019 m. liepos 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusio neužrakinto L. S. priklausančio automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės pagrobė svetimą, L. S. priklausantį, turtą: 300 Eur vertės suvirinimo aparatą „ESAB Budy 180“, 200 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“ su dėže, 150 Eur vertės įrankių komplektą, 50 Eur vertės juodos spalvos plastikinę dėžutę su grąžtais, 60 Eur vertės multifunkcinį matuoklį „Mastech MY64“, 30 Eur vertės kirvį „Fiskars“, 30 Eur vertės reples „Knipex“, 60 Eur vertės automobilio klaidų įrangą, iš viso pagrobė turto už 880 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. S. 880 Eur turtinę žalą;

1.6. 2019 m. rugpjūčio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, kurio durys buvo neužrakintos, ir pagrobė svetimą, R. J. priklausantį, turtą: 144 vnt. vištienos ir kiaulienos konservų dėžučių, kurios 1 vnt. vertė 2 Eur, viso 288 Eur vertės, 10 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų pomidorų, kurių 1 vnt. vertė 1 Eur, viso 10 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų grybų, kurių 1 vnt. vertė 1 Eur, viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 1 litro talpos stiklainių konservuotų agurkų, kurių 1 vnt. vertė 1 Eur, viso 3 Eur vertės, 3 vnt. 250 mililitrų talpos stiklainių marinuotų rūgštynių lapų, kurių 1 vnt. vertė 0,40 Eur, iš viso 1,20 Eur vertės, 3 vnt. 500 ml talpos stiklainių marinuotų burokėlių, kurių 1 vnt. vertė 0,40 Eur, viso 1,20 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 306,40 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. 306,40 Eur turtinę žalą;

1.7. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., sugadindamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini) namo kieme, plastikinio lango atidarymo-uždarymo mechanizmą, įsibrovė į garažą, iš kurio pagrobė svetimą, R. T. priklausantį, turtą: 260 Eur vertės žoliapjovę–trimerį „Stihl FS 56“, 90 Eur vertės vandens siurblį, iš viso pagrobė turto už 350 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. T. 350 Eur turtinę žalą;

1.8. 2019 m. rugpjūčio 15 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., sugadindamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plastikinio lango atidarymo-uždarymo mechanizmą, įsibrovė į namą ir pagrobė svetimą, K. U. priklausantį, turtą: 50 Eur vertės elektros laidų ryšulį, 25 Eur vertės elektros kirtiklių dėžę, 30 Eur vertės elektrinį betono maišytuvą „Rebier“, 100 Eur vertės žoliapjovę-trimerį „March Power 5,3 KM CC 42,7 CM Germany Style WerkZeug CG-430“, iš viso pagrobė turto už 205 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. U. 205 Eur turtinę žalą;

1.9. laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, veikdamas kartu su padėjėju V. B., įsibrovė į ūkinį pastatą, kurio durys buvo neužrakintos, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą, V. U. priklausantį, turtą: 50 Eur vertės benzininį trimerį „ERMAN“, 50 Eur vertės benzininį pjūklą „Partner“, 100 Eur vertės vyrišką dviratį „Texo“, iš viso pagrobė turto už 200 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. U. 200 Eur turtinę žalą;

1.10. 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 5 val., veikdamas kartu su padėjėju V. B., medine lenta išdauždamas įrenginėjamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinio lango stiklo paketą, 100 Eur vertės, ir apgadindamas garažo (namo priestato) plastikinio lango rėmą, 150 Eur vertės, įsibrovė į namą, iš kurio pagrobė svetimą, K. Č. priklausantį, turtą: du kampinius šlifuoklius „Hilti“, vieno vertė 160 Eur, kito vertė – 100 Eur, 150 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Makita“, 120 Eur vertės diskinį pjūklą „Makita“, 250 Eur vertės skersavimo stakles „Bosch“, 220 Eur vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Makita“, iš viso pagrobė turto už 1 000 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. Č. 1 250 Eur turtinę žalą;

1.11. 2019 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., išimdamas plastikinio lango rėmą, įsibrovė į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, iš kurio pagrobė svetimą, V. M. priklausantį, turtą: 550 Eur vertės oranžinės spalvos benzopjūklą „Husqvarna“, 150 Eur vertės raudonos spalvos benzopjūklą „Jonsered“, 30 Eur vertės žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 100 Eur vertės juodos spalvos akumuliatorinį suktuką „Parkside“, 20 Eur vertės oranžinės spalvos akumuliatorinį suktuką „Black Decker“, 20 Eur vertės žalios spalvos akumuliatorinį suktuką „AEG“, 60 Eur vertės mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Vagner“, 50 Eur vertės žalios spalvos kampinį šlifuoklį „DVT“, 20 Eur vertės pneumatinį smūginį suktuvą su dėže „Vagner“, 30 Eur vertės žalios spalvos siaurapjūklį „DVT“, 200 Eur vertės žalios spalvos perforatorių „Makita“, 30 Eur vertės žalios spalvos daugiafunkcinį įrankį, 10 Eur vertės elektrinį grąžtą „Vagner“, 30 Eur vertės metalo karpymo žirkles, 20 Eur vertės šešiakampių įrankių juodą dėžę, 50 Eur vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „Parkside“, 30 Eur vertės elektrinį grąžtą, 30 Eur vertės siaurapjūklį „DVT“, 40 Eur vertės keturkampį vibrošlifuoklį, 30 Eur vertės galvučių rinkinį, 300 Eur vertės poliravimo mašiną „Festul“, viso pagrobė turto už 1 800 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 1 800 Eur turtinę žalą;

1.12. 2019 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., apgadinęs durų staktą, įsibrovė į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą, D. G. priklausantį, turtą: 139 Eur vertės „Einhell“ vartomą diskinį pjūklą „TC-SM 2131 DUAL“, 90 Eur vertės „Einhell“ perforatorių „TC-RH 1600“, 80 Eur vertės žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį suktuvą, 80 Eur vertės žalios spalvos „Metabo“ akumuliatorinį siaurapjūklį, 80 Eur vertės žalios spalvos „Metabo“ perforatorių, iš viso pagrobė turto už 469 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. G. 469 Eur turtinę žalą;

1.13. 2019 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, 2019 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., iš nerakinamos pastogės-malkinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, turtą: 250 Eur vertės dvitaktinį benzininį trimerį, 10 Eur vertės elektrinį trimerį, 75 Eur vertės kirvį „Fiskars“, 250 Eur vertės benzininę žoliapjovę, 30 Eur vertės automobilio akumuliatorių, iš viso pagrobė turto už 615 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. B. 615 Eur turtinę žalą;

1.14. 2019 m. spalio 14 d., 12.22–12.49 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. B. ir I. S., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužrakinto sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą: 4 vnt. sunkvežimio amortizatorių, kurio 1 vnt. vertė 55 Eur, viso už 220 Eur, 6 vnt. sunkvežimio stabdymo sistemos diskų, kurio 1 vnt. vertė 90 Eur, viso už 540 Eur, 3 vnt. energo kamerų, kurios 1 vnt. vertė 60 Eur, viso už 180 Eur, 4 vnt. ratlankių, kurių 1 vnt. vertė 35 Eur, viso už 140 Eur, 4 vnt. sunkvežimio stabdymo kaladėlių, kurių 1 vnt. vertė 31 Eur, viso už 124 Eur, 58 Eur vertės kaitinimo strypą, 29 Eur vertės prailgintą raktą, 15 Eur vertės raktą su rankena, viso pagrobė 1 306 Eur vertės turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 306 Eur turtinę žalą;

1.15. 2019 m. spalio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su padėjėju V. B., metalui kirpti skirtomis žirklėmis nukirpdamas sandėliuko, esančio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), durų pakabinamos spynos metalinę sklendę, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė svetimą, R. K. priklausantį, turtą: 60 Eur vertės mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 250 Eur vertės mėlynos spalvos perforatorių „Makita“, 150 Eur vertės mėlynos spalvos kampinį šlifuoklį „Makita“, 80 Eur vertės juodos-raudonos spalvų daugiafunkcinį pjūklą „Yato“, 100 Eur vertės žalios spalvos siaurapjūklį „Metabo“, 70 Eur vertės mėlynos spalvos rankinį elektrinį pjūklą, 50 Eur vertės juodos spalvos akumuliatorinio suktuko baterijos įkroviklį „Worx“, 100 Eur vertės mėlynos spalvos akumuliatorinį suktuką „Makita“, 200 Eur vertės darbo įrankius, iš viso pagrobė turto už 1 060 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. K. 1 060 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės bei į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką, įvertinant ir tai, kad jam 4 mėnesius buvo paskirta intensyvi priežiūra.

2.1. Teigia, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi jau daugiau nei trejus metus ne dėl jo kaltės, o dėl bylą nagrinėjančių teismų padarytų pažeidimų. Taip pat nurodo, kad jis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus, nepažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų, yra beveik pensinio amžiaus, neįgalus, susirado darbą, charakterizuojamas teigiamai, nori atlyginti padarytą žalą.

2.2. Taip pat skunde nurodo, kad jam neteisingai įskaitytas suėmime išbūtas laikas, nes jis suėmime išbuvo daugiau nei 2 metus 9 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2022 m. spalio 6 d. jis buvo suimtas Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei Pravieniškių pataisos namuose. Nurodo, kad nuosprendyje nėra paskaičiuota, kiek laiko jis buvo suimtas, be to, nėra konstatuota, kada yra jam paskirtos bausmės pabaiga.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir R. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), taikydamas veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 178 straipsnio 1 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

5.2. Kita vertus, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 178 straipsnio nauja redakcija. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą ir už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nuo pagrobto svetimo turto vertės priklauso, ar kaltininko nusikalstama veika bus kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas. Byloje tirtų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 178 straipsnio 1 dalį atsakomybėn kaltininkas traukiamas, kai pagrobto turto vertė, nesant nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, viršija 10 MGL dydžio sumą, t. y. 500 Eur. Iš bylos medžiagos, skundžiamo nuosprendžio matyti, jog R. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) nuteistas už 2019-07-19, 2019-07-27, 2019 m. rugsėjo mėnesį ir 2019-10-14 įvykdytas vagystes, tačiau šių vagysčių metu pagrobto svetimo turto vertė viršijo 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą. Kas reiškia, kad įsigalioję BK 178 straipsnio 1 dalies, 190 straipsnio pakeitimai nuteistojo R. B. teisinės padėties nešvelnina.

5.3. Kaip jau minėta, R. B. skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas ir dėl 11 apysunkių nusikaltimų įvykdymo, t. y. svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK 178 straipsnio pakeitimams, reglamentuota ne minėto straipsnio 2 dalyje, o 3 dalyje, tačiau už vagystę įsibrovus į patalpą skirtinų alternatyvių bausmių rūšys bei maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis (iki 6 metų) nebuvo pakeisti. Taigi, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 178 straipsnio pakeitimai nuteistojo R. B. teisinės padėties dėl apysunkių nusikaltimų įvykdymo taip pat nešvelnina, todėl jo padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), neperkvalifikuotinos į šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 3 dalį.

2. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai nuteistojo R. B. teisinės padėties nešvelnina, todėl jie nuteistojo atžvilgiu netaikytini.

Dėl R. B. paskirtos bausmės

3. Nuteistasis R. B. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

4. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9.1. Nuteistasis R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir vienuolika apysunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrai su kitu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į tai, kad R. B. nusikalto būdamas teistas, kai teistumas neišnykęs, todėl sprendė, jog nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje teisingai nustatytos ir apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

9.2. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis išsituokęs, neįgalus, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (11 t., b. l. 80), nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (11 t., b. l. 79), dirbti pradėjo nuo 2023-03-22 (duomenys neskelbtini) psichikos negalią turinčių žmonių klube „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (22 t., b. l. 74-75, 77). Iš pažymos apie ankstesnius apelianto baustumus matyti, kad jis nusikalto būdamas baustas administracine tvarka už smulkią vagystę (11 t., b. l. 76-78). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog R. B. iki nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas septynis kartus, iš jų penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei. Naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą R. B. nuteistas 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu, įvykdė teistumui neišnykus. Pažymėtina, kad po nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo R. B. taip pat buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-06-02 nuosprenžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-10-20 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020-11-05 nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2021-02-18 nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021-10-01 nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (22 t., b. l. 2-20). Taip pat pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po skundžiamo 2023-04-24 nuosprendžio priėmimo R. B. buvo nuteistas ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023-05-26 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėtos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, o anksčiau R. B. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, jog šiuo atveju vienai iš bausmės paskirčių – atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas) įgyvendinti švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės nebepakanka. Dėl to, įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijoje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirti kitą bausmės rūšį, tenkinančią nuteistąjį, nėra pagrindo. Įvertinus BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintą baudos dydį už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, tai, kad nuteistasis tik kiek daugiau nei prieš tris mėnesius pradėjo dirbti, gauna nedideles pajamas, skundžiamu nuosprendžiu patenkinus civilinius ieškinius, iš nuteistojo solidariai su kitais nuteistaisiais priteista iš viso 10 821,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, jog apelianto finansinės galimybės sumokėti baudą būtų ribotos. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo daugkartinius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, įvertinus tai, kad nuteistasis veikė itin intensyviai, įvykdė viso net 15 nusikaltimų, teisėjų kolegijos manymu, laisvės apribojimo bausmės ar arešto bausmės skyrimas nuteistajam neatiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties ir prieštarautų teisingumo principui.

10. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų, kas reiškia, jog už šio nesunkaus nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų, t. y. už šio apysunkio nusikaltimo įvykdymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Esant nustatytai tik vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, įvertinus R. B. kriminalinę praeitį, teistumų skaičių, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – padaryti baigti savanaudiški nusikaltimai, siekiant lengvai gauti pinigų pragyvenimui ir taip pasipelnyti, padarytų nusikaltimų skaičių, įvertinant ir tai, jog nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, veikiant bendrai su kitais asmenimis, nusikaltimais padarytos žalos nukentėjusiesiems nėra atlygintos, taip pat atsižvelgus ir į kitas nustatytas aplinkybes, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, t. y. į R. B. amžių, šiuo metu jam 62 metai, būdamas beveik pensinio amžiaus, yra susiradęs darbą, gauna legalių pajamų pragyvenimui, turi gyvenamąją vietą (išsinuomojo butą), yra neįgalus, įvertinus ir teisminio proceso trukmę, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu R. B. už kiekvieną jo padarytą nesunkų nusikaltimą paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už kiekvieną jo padarytą apysunkį nusikaltimą paskirtos bausmės, kurios yra net ženkliai mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos ar aiškiai neteisingos, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Dėl to nuteistajam paskirtų bausmių mažinti nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti remdamasis tuo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o dėl bylą nagrinėjančių teismų padarytų pažeidimų. Apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas taip pat nurodė, kad dėl nepateisinamai ilgai užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sušvelninti jo ginamajam R. B. paskirtą bausmę.

11.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).

11.2. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014, 2K-281-746/2016, 2K-107-489/2017, 2K-179-719/2022). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis, nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti EŽTT jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija, ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019, 2K-179-719/2022, 2K-167-719/2023).

11.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2019 m. birželio 26 d. Jo metu ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai buvo atliekami intensyviai (ne vieną kartą buvo apklausiami įtariamieji ir kiti proceso dalyviai, renkami įvairūs bylai reikšmingi duomenys). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje neužsitęsė, baigus ikiteisminį tyrimą, 2019 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Kaltinimai pareikšti keturiems asmenims dėl šešiolikos nusikalstamų veikų įvykdymo. Skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2023 m. balandžio 24 d. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apelianto atžvilgiu šioje byloje 2020 m. birželio 26 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jie buvo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. ir 2022 m. kovo 9 d. nutartimis, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taip pat teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių – COVID-19 pandemijos, paskelbto karantino, dėl kitų nuteistųjų neatvykimo į suplanuotus teismo posėdžius, nuteistųjų, tame tarpe ir R. B., prašymų bei skundų dėl taikomų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių nagrinėjimo. Be to, proceso trukmę nulėmė bylos aplinkybės: nagrinėjama byla yra didelės apimties, rašytinę medžiagą sudaro 22 tomai, kaltinimai pareikšti keturiems asmenims dėl šešiolikos nusikalstamų veikų įvykdymo, R. B. viso nuteistas dėl penkiolikos nusikaltimų padarymo, iš kurių vienuolika jų priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, keturi nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visos nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos iš savanaudiškų paskatų, veikiant bendrai su kitu asmeniu. Taigi, įvertinus bylos sudėtingumą, joje kaltinamų asmenų skaičių, nusikalstamų veikų kiekį ir jų pavojingumą, daroma išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu buvo nepateisinamas delsimas, t. y., kad valstybės institucijos dėl neveiklumo ilgą laiką būtų neatlikusios jokių procesinių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, kas galėtų lemti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimą, pažymint ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam skirdamas bausmę, teisminio proceso trukmę įvertino.

12. Bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

12.1. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu R. B. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. B. įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, būdą, t. y., dalinį bausmių sudėjimą, bet nepagrįstai nurodė, kad vadovaujasi ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nors bausmių bendrinimo apėmimo būdu, nutraukus procesą dėl K. Č. priklausančio turto sugadinimo, t. y. dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundžiamame nuosprendyje netaikė. Dėl to iš skundžiamo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinama nuoroda, kad R. B. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

12.2. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir nemotyvavo kiekvienos iš pridedamų bausmių dalių parinkimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė iš viso už penkiolika tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių net vienuolika nusikaltimų yra apysunkiai, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes nuteistajam dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėdamas po dalį švelnesnių bausmių, BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė ir pridėjo ne mažiau kaip po 3 mėnesius laisvės atėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. B. paskirtą subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. B. buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, kurias įvykdė laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. spalio 17 d., t. y. iki Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžio R. B. atžvilgiu priėmimo, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu R. B. paskirta subendrinta ir sumažinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir R. B. skirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, pats sprendžia, kokią bausmės dalį pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021). Tačiau pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas reikšmingas bausmių bendrinimui aplinkybes, jog pagal BK 50 straipsnio 2 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmė skiriama nuo trijų mėnesių, parinko nuteistajam R. B. palankiausią dalinį bausmių sudėjimo būdą ir pridėjo tik 6 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatas ir nuteistajam R. B. paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, jos mažinti nėra pagrindo.

13. Minėta, kad apeliaciniu skundu R. B. prašė skirti jam bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 3 dalyje reglamentuota, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos, arba asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

13.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

13.2. Kaip minėta, R. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturių nesunkių ir vienuolikos apysunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, dėl to yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo R. B. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nes nuteistasis iki nusikalstamų veikų padarymo jau septynis kartus buvo teistas, nusikalto teistumui neišnyks, be to, eilę kartų buvo nuteistas ir po nagrinėjamų nusikaltimų įvykdymo, t. y. jo atžvilgiu buvo priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo ir vienas apkaltinamasis nuosprendis priimtas jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Atkreipiamas dėmesys, jog R. B. anksčiau skiriama švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė - areštas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat ir reali laisvės atėmimo bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Esant visumai paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad R. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas, remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, negalimas.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistajam R. B. paskirtos bausmės ir jos dydžio yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.

Dėl suėmimo ir bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymo

15. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo į jam paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką, teigdamas, jog skundžiamu nuosprendžiu jam neteisingai įskaitytas suėmime išbūtas laikas, nes jis suėmime išbuvo daugiau nei 2 metus 9 mėnesius, t. y. nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2022 m. spalio 6 d. Be to, nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra paskaičiuota, kiek laiko jis buvo suimtas, nėra konstatuota, kada jam yra paskirtos bausmės pabaiga.

15.1. BK 66 straipsnis numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, o BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

15.2. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas į R. B. bausmės atlikimo laiką įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.28 val. (2 dienas), nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.10 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.25 val. (2 dienas), t. y. viso 4 dienas, ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (3 mėnesius), nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d., nuo 2022 m. kovo 9 d. iki 2022 m. spalio 6 d. ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę.

15.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis apie apelianto laikiną sulaikymą bei jam taikytą suėmimą šioje byloje, nustatė, kad R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.28 val. – 2 dienas (12 t., b. l. 57, 59), nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.10 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.25 val. – 2 dienas (12 t., b. l. 63, 65), t. y. iš viso 4 dienas. Duomenų, patvirtinančių, kad R. B. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas ir kitu, skunde minimu laikotarpiu, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistas ar jo gynėjas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas BK 66 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o apeliaciniame skunde nuteistojo R. B. nurodyti teiginiai, kad jis laikinai buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d., yra nepagrįsti, pažymint, jog pagal BPK 140 straipsnio nuostatas laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau nei 48 valandas, t. y. dvi paras.

15.4. Byloje taip pat nustatyta, kad R. B. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 13.00 val. iki 2020 m. vasario 11 d. – iš viso 3 mėnesius (12 t., b. l. 69-70, 98-100). Šio į bausmę įskaityto laikino sulaikymo ir suėmimo termino nuteistasis neginčija. Iš bylos medžiagos matyti, kad suėmimas baigėsi R. B. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartimi suėmimo termino nepratęsus, paskyrus apeliantui švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones bei 2020-02-11 paleidus R. B. iš tardymo izoliatoriaus (13 t., b. l. 115-116; 22 t., b. l. 12).

15.5. Be to, nustatyta ir tai, kad šioje byloje Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartimi R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 27 d. (14 t., b. l. 36-37; 22 t., b. l. 13). Be to, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, priimtu pirmą kartą išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, buvo nuspręsta Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartimi R. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (15 t., b. l. 73-103). Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. birželio 26 d. nuosprendis panaikintas, perduodant baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismui (15 t., b. l. 172-190). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartimi R. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 15 d. (16 t., b. l. 31-32). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas palikta iki 2021 m. sausio 15 d. (16 t., b. l. 39-40). 2021 m. sausio 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi R. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d. (16 t., b. l. 83-84). 2021 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi R. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta nebuvo, nurodyta suėmimą panaikinti, pasibaigus 2021 m. sausio 14 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi nustatytam suėmimo terminui (17 t., b. l. 4-5), t. y. suėmimas apeliantui galiojo iki 2021-04-15. Aptarti bylos duomenys rodo, kad R. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.

15.6. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, priimtu antrą kartą išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, kuris buvo patikslintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi, buvo nuspręsta, kad R. B. skiriama kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo (17 t., b. l. 127-154; 18 t., b. l. 27). Kas reiškia, kad apeliantui galiojo suėmimas nuo 2021 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendis panaikintas, perduodant baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismui ir R. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 9 d. (18 t., b. l. 111-135). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi, kuri buvo ištaisyta Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi, R. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. birželio 9 d. (18 t., b. l. 167-168, 173). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi R. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 9 d. (19 t., b. l. 65-69). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi R. B. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 9 d. (20 t., b. l. 70-75). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. spalio 4 d. nutartimi R. B. nebuvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nutarta R. B. paleisti iš suėmimo 2022 m. spalio 6 d. (20 t., b. l. 133-138, 149). Aptartos aplinkybės rodo, kad R. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. spalio 6 d. Kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas į R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai neįskaitė suėmimo, taikyto laikotarpiu nuo 2021-12-02 iki 2022-03-08 (imtinai), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

16. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, matyti, kad R. B. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.28 val. (2 dienas), nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.10 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.25 val. (2 dienas), t. y. iš viso 4 dienas; nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 13.00 val. iki 2020 m. vasario 11 d. (3 mėnesius); nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.; nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. spalio 6 d.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikalstamą veiką, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, jog bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio taisykles, turi būti bendrinama ankstesniu nuosprendžiu paskirta visa, o ne neatliktoji bausmės dalis ir į subendrintą bausmę turi būti įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, kas skundžiamame nuosprendyje ir buvo padaryta, t. y. į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę buvo įskaityta pagal ankstesnį nuosprendį (Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendį) atlikta bausmė. Kaip rodo bylos medžiaga, atlikta bausmė yra 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neprivalo nuosprendyje paskaičiuoti ir nurodyti nuteistajam paskirtos bausmės pabaigos, šią datą nustato laisvės atėmimo bausmę vykdanti institucija. Taip pat į bausmės laiką neįskaitomas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas, nes to nenumato nei BK, nei BPK nuostatos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

19.1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistajam R. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. birželio 27 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš R. B. valstybės naudai priteisti 545 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

19.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Pažymėtina, jog nors teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų, tačiau svarbu įvertinti, jog ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus ir tai, kad nors nuteistasis yra dirbantis, jo gaunamos pajamos nėra didelės, jis yra neįgalus, iš nuteistojo solidariai su kitais nuteistaisiais priteista iš viso 10 821,40 Eur civiliniams ieškovams turtinei žalai atlyginti, todėl laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą, jog R. B. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paliekant bausmių subendrinimą tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, R. B. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. 10.30 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 10.28 val. (2 dienas), nuo 2019 m. spalio 24 d. 13.10 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 13.25 val. (2 dienas), t. y. iš viso 4 dienas; nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 13.00 val. iki 2020 m. vasario 11 d. (3 mėnesius); nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.; nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. spalio 6 d., taip pat Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės laiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa BartašienėIlona JakubėnienėLina Muchtarovienė