- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- 2-49-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00274-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- R. M., V. B., A. S.
- Trečiasis asmuo
- S. K., D. E. S., Anykščių
- Advokatai
- Dainius Mažylis, Arvydas Alekna, Vida Leonovienė, Mykolas Alekna
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms R. M., A. S. ir V. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys S. K., D. E. S. ir Anykščių r. savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. P. 2021-06-15 patikslintu ieškiniu atsakovėms R. M., A. S. ir V. B., prašo pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.200 ha, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtintą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. S., V. B. ir R. M. apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti dvišalę restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį, įpareigojant atsakovę R. M. grąžinti atsakovėms A. S. ir V. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakoves A. S. ir V. B. įpareigoti grąžinti atsakovei R. M. jos sumokėtą pinigų sumą; priteisti iš atsakovių visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra ūkininko ūkį įregistravęs ūkininkas, asmeninės nuosavybės teise valdantis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Su šiuo žemės sklypu ribojasi kitas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2019 metų vasarą ieškovą pasiekė kalbos apie tai, kad šio žemės sklypo savininkė A. S. ruošiasi parduoti jai priklausantį žemės sklypą, todėl laukė pasiūlymo pirkti kaip gretimo sklypo savininkas. Tačiau pasiūlymo nesulaukė, todėl kurį laikė manė, kad žemės sklypo savininkė nutarė žemės sklypo nepardavinėti. Apie tai, kad žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise dviem savininkas, jam nebuvo žinoma. Metų pabaigoje ieškovą pradėjo pasiekti kalbos apie tai, kad gretimo sklypo savininkė pasikeitė, todėl ieškovas norėdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, nes nebuvo gavęs jokio pasiūlymo pirkti, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nors ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes neva pardavėjų ir pirkėjų veiksmuose nėra baudžiamosios atsakomybės požymių, tačiau pareigūnai ieškovą informavo, kad ginčo žemės sklypas yra padovanotas. 2020 m. vasario mėn. buvo išreikalauta iš VĮ Registrų centro dovanojimo sutartis, iš kurios ieškovas sužinojo, kad 2019-08-28 atsakovės A. S. ir V. B. padovanojo atsakovei R. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.2000 ha, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsitikinęs, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktinį žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Kaip gretimo žemės sklypo savininkas, turėdamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą už tą kainą, už kurią jis parduodamas ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, ieškovas reiškia šį ieškinį. Ieškovo žiniomis, atsakovės R. M. bei atsakovių A. S. ir V. B. nesieja jokie artimi giminystės ryšiai. Akivaizdu, jog žemės sklypo perleidimas neatlygintinai nuosavybėn kitam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie giminystės ar artimų žmonių ryšiai, prieštarauja tokio pobūdžio sandorio prigimčiai bei protingumo principui. Šios aplinkybės rodo, jog tikrasis atsakovių valios turinys galėjo būti kitoks, nei buvo deklaruota dovanojimo sutartimi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su V. P. ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, kad ji žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirko iš A. S. ir V. B.. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta su sąlyga, kad jos šeima prižiūrės močiutę A. S., o jeigu jos dukra V. B. parduos jai dabar jau nuosavybės teise priklausantį namą, kuriame A. S. šiuo metu ir gyvena, tada ši močiutė ateis gyventi į jos namus. Jos trys dukros gyvena toli ir neturi galimybių mama nuolat pasirūpinti. Kiek jai yra žinoma iš A. S., šį žemės sklypą už 400 eurų reikalavo pirkti ieškovas V. P.. Suprasdama, kad V. P. jas gali labai smarkiai apgauti, abi su dukra nusprendė šį žemės sklypą, jeigu ji sutiktų su močiutės sąlygomis, padovanoti jai. Kadangi ji su abiem sąlygomis sutiko, todėl ir buvo šis žemės sklypas teisėtai jai padovanotas.
4. Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas nesutikimas su pareikštu ieškiniu yra 2019-08-28 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtinta dovanojimo sutartis, kurioje yra nurodoma, kad ginčo žemė, mamos pageidavimu, yra padovanota R. M.. Šis žemės sklypas buvo padovanotas su tikslu, kad tiek R., tiek jos vyras A. prižiūrės jų mamą. Jeigu reikėtų, R. M. prižadėjo pasiimti jų mamą pas save į namus gyventi.
5. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas nesutikimas su pareikštu ieškiniu yra 2019-08-28 Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtinta dovanojimo sutartis, kurioje yra nurodoma, kad ginčo žemė, jos pačios noru, yra padovanota R. M.. Šis žemės sklypas buvo padovanotas su tikslu, kad tiek R., tiek jos vyras A. rūpinsis ja visą likusį gyvenimą, kadangi ji yra labai prastos sveikatos ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra. Jos dukros gyvena toli ir jos neturi jokių galimybių ja reikiamu momentu pasirūpinti. Taip pat su R. M. buvo sutarta, kad kai ji visai nebeturės jėgų, apsigyvens jos namuose, kadangi savo namų nebeturi. Namas, kuriame šiuo metu ji gyvena, pagal vyro surašytą testamentą atiteko dukrai V. ir ji tą namą greitu laiku parduos. Dėl šių priežasčių ir buvo nuspręsta žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.2000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti kaimynei R. M..
6. Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė pateikė atsiliepimą ieškinį, kuriame nurodė, jog 2019-08-28 dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta remiantis pateiktais nuosavybės dokumentais, VĮ Registrų centro duomenų bazės pažyma. Sutartis šalių sudaryta bendru sutarimu ir pasirašyta kaip pilnai atitinkanti šalių valią.
7. Tretysis asmuo D. E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
8. Tretysis asmuo S. K. 2020-07-23 pareiškė byloje savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriuo prašė pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.200 ha, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtintą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. S., V. B. ir R. M. apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei perkelti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjos atsakovės R. M. teises ir pareigas trečiajam asmeniui, reiškiančiam savarankiškus reikalavimus S. K.; taikyti dvišalę restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį, įpareigojant atsakovę R. M. grąžinti atsakovėms A. S. ir V. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakoves A. S. ir V. B. įpareigoti grąžinti atsakovei R. M. jos sumokėtą pinigų sumą; priteisti iš atsakovių visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b. l. 97-98). 2021-10-06 teismo posėdžio metu pateiktu pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, tretysis asmuo S. K. atsisakė nuo byloje pareikštų savarankiškų reikalavimų (ieškinio) (tomas 2, b. l. 102). 2021-10-19 nutartimi trečiojo asmens S. K. atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas, šioje dalyje byla nutraukta (tomas 2, b. l. 117, 122-123).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. paaiškino, kad mirus S. vyrui, S. pasakė, kad savo žemę parduos, ir parduos tam, kuris daugiau sumokės. S. buvo įtikinta M., kad neva jis už žemę duoda tik 400 eurų. Bet jis apie tai ilgą laiką nieko nežinojo. Buvo nuvažiavęs pas S., vieną kartą vasarą, ir ji paaiškino, kad dokumentų tvarkyme įsivėlė klaida, dėl pavardės raidės. Jis paliko jai savo telefoną ir paprašė, kai sutvarkys dokumentus, kad galėtų tartis dėl žemės kainos. Bet ji jam neskambino. Pasirodo, kad už 400 eurų, kur ją įtikino kažkas, ji nesutiko su tokiu pasiūlymu, nors jis jokio nebuvo davęs pasiūlymo. Paskui po kelių mėnesių jis vėl nuvažiavo pas ją, bet tuo metu jau jie nesusišnekėjo. Jis nežinojo, kad ir dukrai priklauso žemė, kai sužinojo, prašė dukros telefono, nes su S. nesusišnekėjo, bet nedavė numerio. Dar kiek laiko praėjo, ir jis kreipėsi į prokuratūrą, nes jis neturėjo su kuo pasišnekėti. Tada kreipėsi pas advokatę ir tada pradėjo tvarkyti procesinius dokumentus. Gražiuoju nenorėjo tartis M., o S. ėjo per kaimą ir gyrėsi, kad savo žemę pardavė ir gavo už tai neblogą sumą. Vėliau S. pasisakė ir kainą, pasakė, kad gavo 3600 eurų. Jis būtų dar daugiau davęs. Dabar M. įlindo vidurin, nes iš visų pusių jo žemė, kad šone būtų buvę – būtų nieko nedaręs. Jis yra ūkininkas, tvarkė S. žemę, ji leido žodžiu, nes jis tos žemės nedeklaravo, tvarkė, kad nebūtų apleista. Jis S. išaiškino ką reiks daryti, kad kai gaus dokumentus kad eitų į NŽT ir ten paduos prašymą. Jis nesulaukė jokio rašto iš NŽT, nors tikėjosi, nes turėjo pirmumo teisę. Jis iš prokuratūros sužinojo, kad savininkė yra M.. S. jam pasakė kainą, ir nesakė, kad padovanojo. Kainą ji ne visiems sakė, bet jam pasakė.
Atsiliepimas
10. Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemę paliko vyras, ir ji savo žemę padovanojo M., kad prižiūrėtų, kad atvežtų maisto, vaistų, nes duktė toli. Ji jokių pinigų negavo. P. nebuvo pas ją atėjęs, jie (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo susitikę, ir jis pasiūlė 1000 eurų, nedavė ir 2000 eurų už 1,2000 ha. Po pagrabo liko skola. Ji turi tris dukras, viena gyvena (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini) ir kita (duomenys neskelbtini). Ji būna namuose, ji iš savo namų niekur neis, nori numirti savo namuose. Pas jokią dukrą nevažiuoja ir nebuvo išvažiavus niekada, (duomenys neskelbtini) buvo tik nusiprausti. Padovanojo savo noru, kad ją prižiūrėtų. Kol ji gyva, gyvens savo namuose ir niekur iš jų neis. Su ja K. G. nebendrauja, iki pagrabo ateidavo, o po to nebeateina, nebesisveikina. D. J. čia nebūna, tik vasarą atvažiuoja, Su D. J. per tvorą kalba.
11. Atsakovė V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas įvyko sava valia, niekas jų nieko nevertė daryti. M. jie pažįsta seniai, santykiai geri. Sutarė bendrai, kad ateis pažiūrėti kaip mama gyvena. Visos trys seserys pagalvojo, kad reikia, kad prie mamos kažkas būtų. Su kažkuo kitu apie žemės pardavimą kalbos nebuvo. Ji pasiūlė M., kad perleis žemę, bet neparduos. Viskas buvo sava valia, per notarus. Tikslas, kad kažkas ateitų pas mamą. Apie tai, kad reikia būtent tokią sutartį sudaryti negalvojo. Rašė paprasčiausią dovanojimo sutartį ir tiek. Kokia žemės kaina ji nežino, ji gyvena mieste. Kokios vertės ta žemė, jai nerūpėjo, ji sau materialinės naudos nesiekė. M. iš draugiškumo dovanojo. Po tėvo mirties buvo kalba, kad reikia tėvo turtą sutvarkyti, kad parduoti kalbos nebuvo. Visų pirma reikėjo dokumentus sutvarkyti. Su pareigūnu kalbėdama tikrai taip nesakė kaip parašyta.
12. Atsakovė R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių pinigų nemokėjo. Pasiūlymas buvo iš močiutės ir V. pusės, jos pasiūlė padovanoti žemę, kad prižiūrėti močiutę. Ji prižiūri močiutę, kviečia greitąją. Dėl kaimyninių sklypų, kuriuos ji yra gavusi dovanų, tai ji galėjo juos nusipirkti, nes jie yra kaimyniniai sklypai. Bet ji dovanų yra gavusi ir namą, argi jie kalti kad jie tokie geri ir jiems dovanoja? Ne jos kaltė, kad močiutė ją pasirinko. Močiutė yra jos kaimynė, jos sąžinės reikalas. S. jau birželio mėnesį atėjo pas ją ir pasakė, kad nori padovanoti žemę. Nebuvo nei geodeziniai atlikti, nieko, ir ji sumokėjo visus notarinius mokesčius. Sutartis atitiko močiutės valią, notarė klausė. Ji nieko nevertė sudaryti dovanojimo sutartį. Jai yra žinoma, kad dukros padengė visas močiutės skolas po laidotuvių.
13. Tretysis asmuo S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos žemė, 29 arai, rubežiuojasi su ta žeme dėl kurios yra teismas. P., kai mirė S., atėjo pas ją ir paklausė ar ji nori tos žemės. Ji pasakė, kad nenori. Jis padavė jai raštelį pasirašyti ir ji pasirašė. Tada P. nuėjo pas S. ir pasakė, kad tvarkys dokumentus, kad nupirkti žemę. O kaip M. atsirado ji nežino. Ji pasirašė, kad nepretenduos į tą žemę. Ji yra ūkininkė, žino kaip yra parduodama žemė. Ji negavo pasiūlymo iš NŽT. Čia įvyko kitaip. Ji nesupranta kaip čia įvyko. Dabar ji žino apie dovanojimo sutartį. Ji nebeatsimena iš kur sužinojo apie dovanojimą. V. įsižeidė ir atėjo į teismą.
14. Liudytojas V. B. teisme paaiškino, kad jis yra V. B. vyras. Byla vyksta dėl žemės dovanojimo. Padovanojo kaimynams. Policininkas skambino prieš kelis metus, jis girdėjo, kad apie pardavimą nebuvo nei vieno žodžio. Policininkas klausė ar niekas jų neapgavo, žmona pasakė, kad neapgavo. S. 10 metų nesinaudojo ta žeme. Žmona buvo įjungus garsiakalbį, todėl jis girdėjo pokalbį, įdomu buvo.
15. Liudytoja K. G. teisme paaiškino, kad ji žino, kad žemė, kurią pardavė S., turėjo P. pirmumo teisę pirkti, o nupirko M.. Pas ją prieš porą metų pradėjo intensyviai lankytis S., gal dėl to kad vyras buvo ligonis, jos kaimynystėje gyvena. Jos apie daug ką šnekėdavosi. Po vyro laidotuvių S. pradėjo kiekvieną dieną atėjus verkti, o to priežastis buvo skola 1500 eurų, kuri liko po laidotuvių. Ji sakė, kad dukros jai nepadeda, nes tėvas gyvas būdamas viską užrašė panevėžietei dukrai. Ji pavargo nuo S., ir nebenorėjo tęsti tos draugystės, nes visą laiką buvo kalba apie tą skolą, kaip ji atiduos tą skolą, kurią pasidarė per laidotuves. Ir kai pradėjo eiti kalbos, kad S. M. padovanojo tą žemę, susitikus kitą visiškai artimą S. kaimynę D. J., jos pasišnekėjo, kad taip negali būti, kad žmogus sėdėdamas skoloje dovanos kažkam žemę. Sako, kad reikia pasižiūrėti kaip čia su tuo P. yra, nes jis galėjo pirkti ir dėjo pastangas, bet S. negarbingai pasielgė. Apie dovanojimo sandorį nieko nežino. Apie skolą buvo kalba, ir S. sakė, kad ji turi gabalą žemės, bet ji sakydavo, kad žemė dukros. Po to ji su S. nebekalbėjo. Apie M. ir S. santykius ji pasakyti nieko negali, bet M. kiemas buvo ne tas, į kurį ji vaikščiojo. S. vaikščiojo pas ją, ir į A. kiemą. Pas M. ji neidavo. Kalbas kad S. padovanojo žemę ji girdėjo miestelio parduotuvėje, bažnyčioje. S. niekada nesakė, kad eis pas M. gyventi.
16. Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis yra R. M. vyras. Nurodė, kad su V. P. yra susipykę. Žino, kad byla dėl žemės dovanojimo. A. S. jo žmonai padovanojo žemę, tokia buvo močiutės valia.
17. Liudytojas A. M. paaiškino, kad jis yra R. M. sūnus. Su V. P. nėra susipykęs. Jie sąžiningai gavo iš A. S. žemę, ji jiems padovanojo.
18. Liudytojas A. A. paaiškino, kad jis yra Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas. Jis telefonu skambino S. dukrai, nes turėjo išsiaiškinti ar S. buvo apgauta parduodant žemę. Paskambino B. ir paklausė ar motina pas ją, pasakė, kad pas ją, bet prašė motinos netrukdyti. Jis jos paklausė ar buvo apgauta parduodant žemę, ji pasakė, kad jokios apgaulės nebuvo. Ir tyrimas pasibaigė. Jis nieko daugiau nesiaiškino. Aiškinosi ar žemė nebuvo užvaldyta apgaulės būdu, tai nepasitvirtino. B. pasakė, kad ji dalyvavo sudarant sandorį, jokios apgaulės nebuvo ir viskas. Jis klausė kokia suma buvo sumokėta, bet B. atsakė, kad čia yra jų reikalas. Pinigai buvo sumokėti tokie, kokie ir buvo suderėti. Tyrimas buvo dėl sukčiavimo, sukčiavimo nebuvo nustatyta. Tyrė ar buvo teisėtai užvaldytas sklypas, po B. apklausos daugiau nieko netyrė. Jam buvo suformuota užduotis, V. P. skundą skaitė. Ne policijos reikalas kaip žemės sklypai parduodami, jiems svarbu, kad nebuvo sukčiavimo. Pokalbio įrašas tuo metu dar nebuvo daromas.
19. Liudytoja D. J. paaiškino, kad kai mirė kaimynas S., jos pažįstamas P. buvo atvažiavęs pas ją ir klausė ar ji žino ką kaimynė S. planuoja daryti su savo žeme, nes jis nedrįso eiti pas ją klausti iš karto po laidotuvių. Kadangi kaimynė pas ją į dieną ateidavo kelis kartus, nes jos gyvena visai šalia viena kitos, tai ji (S.) sakė, kad turi 1500 eurų skolos. Ji klausė kaimynės S. kas gi tokiuose metuose žmogui skolina pinigus, ji atsakė, kad pusbrolis. S. sakė, kad nori parduoti žemę ir atsiskaityti su skola ir dar liks pinigėlių jos pačios laidotuvėms. Ji persakė P., kad kaimynė planuoja parduoti žemę, o P. pats buvo susidūręs su ta procedūra, jis pirko žemę iš jos brolio, o ji pati dirbo NŽT, todėl P. žinojo, kad turi gauti pranešimą iš NŽT. Jis laukė tokio pranešimo. O pas ją atėjusi kaimynė S. pasakė, kad tu įsivaizduoji kokie kvaili Lietuvoje įstatymai, kad negali parduoti žemės kam nori, bet ji pasakė, kad taip nebus, nes ji vis tiek parduos tam kam nori. Ji S. nieko neaiškino, bet V. ji pasakė, kad žiūrėk čia kažkas vyksta negražaus. O paskui ji matė kaip M. važinėjo pas ją (S). Paskui S. atėjo pas ją ir pasakojo kaip paveldėjimo dokumentus tvarkėsi, kaip strigo raidė, kaip užsitęsė viskas. Ir vieną dieną atėjusi pasakė, kad šiandien klausiau televizijos ir išgirdau, kad žemės kainos labai pakilusios, ir aš matomai R. būsiu per pigiai pardavusi. Sako lindo, lindo, darė man spaudimą ir pardaviau, o dabar taip sukilo žemės kainos. Ji pasakė kaimynei, kad nereikėjo taip skubėti, bet S. atsakė kur čia neskubėsi kai yra skolų. Ir tada ji paskambino V. ir pasakė, kad žinok tu jau nebelauk pažymos, nes žemės nebėra. Jie suprato, kad čia dovanojimo sutartis padaryta, nes kito varianto čia būti negali, ji dirbo tą darbą ir žino, kad Lietuvoje ta schema veikia, nepaisant įstatymų. Buvo toks faktas su dujų baliono keitimu, nes S. prašė M. pakeisti dujų balioną, bet jie nepadėjo jai, net telefonu neatsiliepė. Visi labai gerai žino kokią kainą nustatė M. – 3 000 eurų už hektarą, tą žino visas K. ir S. S. sakė, kad kvaili tie Lietuvos įstatymai, kad ji parduos žemę tam kam nori, kas jai gali uždrausti.
Šalies argumentai
20. Ieškovo V. P. atstovė advokatė Vida Leonovienė teismo posėdžio metu nurodė, kad visiems žinoma, kad valstybė imperatyviai numato kokie gali būti žemės ūkio paskirties žemės perleidimo būdai ir galimybės tokią žemę įsigyti. Susidūrėme su situacija, kuomet žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo perleistas pažeidžiant pirmumo teisę, nebuvo pasiūlyta pirkti gretimų sklypų savininkams, bet buvo pasirinktas kitas kelias ir siekiant apeiti įstatymą buvo sudaryta dovanojimo sutartis. Baigus nagrinėti bylą jokių abejonių neliko, kad 2019-08-28 dovanojimo sandoris, įvykęs tarp atsakovių, kuria buvo perleistas žemės sklypas, akivaizdžiai yra apsimestinis sandoris ir skirtas pridengti faktinį žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Žemės sklypas yra didelės vertės turtas ir jo neatlygintinis perleidimas nuosavybėn asmeniui, su kuriuo nesieja giminystės ryšiai, prieštarauja protingumo principui. Tikroji sutarties šalių valia buvo kita, nei buvo deklaruota dovanojimo sutartimi. A. S. buvo iniciatorė, tai buvo paveldėtas turtas, ji po laidotuvių turėjo skolinių įsipareigojimų, ir dvi liudytojos įvardijo, kad buvo skola už laidojimo paslaugas, ir močiutė sakė, kad pardavus žemę ji grąžins tas skolas. Tai nėra paneigta, apie tas skolas kalbėjo pati S., todėl ši aplinkybė, kad ji turėdama skolų galėjo perleidinėti neatlygintinai žemę kelia abejonių. Ši aplinkybė yra svarbi. Aiškinantis dovanojimo sandorio aplinkybes, aplinkybes, išdėstytas procesiniuose dokumentuose paneigė pati S., nes ji kategoriškai pasakė, kad ji gyvens tik savuose namuose, ir jokio namo pardavimo nebus. Bandymai parodyti, kad ji niekur nevaikšto, buvo paneigti, ji visur vaikšto, savimi pasirūpina, bendrauja su kitais. Jai nėra reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, tai buvo paneigta. S. teisme klausiama neminėjo žodžio pardavimas, bet nėra abejonių, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris, nes kada vyko ikiteisminis tyrimas, nors atsakovė B. neigė pardavimą, bet pagrindo netikėti liudytoju policijos pareigūnu A. A. nėra. Šis liudytojas teigė, kad už sklypą buvo sumokėta. Kad buvo sudarytas pirkimas – pardavimas patvirtina tarnybinis pranešimas ir nutarimas. Apie artimus ryšius, vieni kaimynai nematė artimo ryšio ir glaudaus bendravimo, išskyrus tą etapą kai buvo prašomas parduoti žemės sklypą. Dar svarbi aplinkybė tai kada buvo leista išreikalauti duomenis apie R. M. įgytus žemės sklypus, tai buvo gauti įrodymai, kad ji įvairiu laikotarpiu yra įgijusi dovanojimo sutarčių pagrindu 12 žemės sklypų iš garbaus amžiaus žmonių. Tai kelia abejonių, nes tokiu atveju jau turėtų būti globos namai. Tai rodo sistemingą būdą apeiti įstatymą ir įgyti žemės ūkio paskirties žemę. Niekas iš šalių neginčijo, kad S. siekė parduoti žemės sklypą, tik buvo kalba kas kiek siūlo, ėjo kalba, kad P. siūlo tik 400 eurų, vėliau kad 1000 eurų, bet buvo siekiama kad šis žemės sklypas neatitektų V. P.. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
21. Atsakovės R. M. atstovas advokatas Arvydas Alekna teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
22. Atsakovės V. B. atstovas advokato padėjėjas Mykolas Alekna teismo posėdžio metu nurodė, jog V. B. nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti visa apimtimi. Ieškovas ieškinio neįrodė. Atsakovė V. B. kartu su motina valdė 1.2000 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo po tėvo mirties. Kaip nurodė liudytojai ir pati V. B., ji ir jos motina artimai daug metų draugauja, bendrauja su R. M. bei jos šeima. Dėl šios ilgametės draugystės, jos kartu su motina nusprendė 1.2000 ha joms nereikalingą žemės sklypą padovanoti R. M.. Todėl jos 2019-08-28, norėdamos padovanoti joms nereikalingą žemės sklypą, notarų biure šį žemės sklypą padovanojo R. M.. Notarų biure buvo teiraujamasi apie jų valią, ir jos tokiu būdu išreiškė savo tokią valią, padovanojo artimai draugei R. M. žemės sklypą. Ieškovas neįrodė, kad iš tikrųjų buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, ieškovas neįrodė kiek buvo sumokėta ar kitaip atsiskaitytą už žemę. Pats ieškovas sukūrė aplinkybes apie žemės pardavimą ir jų niekuo nepagrindė. A. A. paliudijo, kad apie jokį pardavimą nebuvo kalba, pareigūnas aiškinosi ar S. neapgavo M.. Tyrėjas aiškinosi ar jos nebuvo apgautos, todėl turbūt dėl pareigūno klaidos tarnybiniame pranešime buvo parašyta, kad sklypas buvo parduotas. Kad A. S. turėjo skolų, tai V. B. aiškiai nurodė, kad ji kartu su vyru skolas už tėvo laidotuves apmokėjo, todėl jokių skolų nebuvo. Todėl neaišku kodėl ieškovas galvoja kad A. S. turėjo skolų. Dėl to, kas tretysis asmuo S. K. atsisakė nuo savo reikalavimų šioje byloje, jo klientė V. B. patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas prašys priteisti iš abiejų ieškovų, tiek S. K., tiek V. P.. Remiantis išdėstytu, prašo ieškovo V. P. ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens S. K. jo klientės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
23. Atsakovės A. S. atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Vertinant ar tikroji sandorio šalies valia buvo sudaryti neatlygintinį sandorį, svarbu nustatyti motyvus, nes dovanojimas turi būti motyvuotas. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą sandorį, kuris yra pridengiamas dovanojimu. Šioje byloje būtina įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie bylos aplinkybes. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad sutartis buvo atlygintinė, tokia pareiga tenka ieškovui. Tokių objektyvių įrodymų šioje byloje nėra. Ieškovas savo prielaidas grindžia deklaratyviais teiginiais ir nelogiškomis aplinkybėmis. Pradiniu ieškiniu ieškovas be reikalavimo pripažinti sandorį apsimestiniu, siekė perkelti pirkėjo teises ir pareigas jam, toks prašymas buvo vidiniai prieštaringas, nes pagal tokį nebeegzistuojantį sandorį pats teisių perkėlimas negalimas. Nes pripažintame negaliojančiu sandoriu nelieka šalių. Kadangi pradinis ieškinys buvo toks, prašo už piktnaudžiavimą procesu ieškovą nubausti 2000 eurų bauda ir pusę tos baudos skirti jo klientei. Taip pat prašo nubausti ir tretyjį asmenį S. K.. Jos ieškinys buvo pareikštas, į tą ieškinį buvo atsakyta. Iš to seka, kad S. K. turi atsakyti už tai, nes teigdama ieškinį, ji privalo atsakyti ir už ieškinio atsiėmimą, ji už tai privalo atsakyti. Liudytojos G. parodymai yra melagingi, prieštaringi. Liudytoja J. turi komercinių ryšių su V. P., ji padeda P., pakonsultuoja, todėl negalima jos parodymus pripažinti pagrįstais, objektyviais. Todėl prašo teismo atkreipti dėmesį į P. liudytojų nepatikimumą, šališkumą. Policijos pareigūnas A., jis pasakė, kad viskas gerai parašyta jo tarnybiniame pranešime, bet kiek klaidų jis ten pridarė. Šis pareigūnas nieko nesupranta civiliniame procese. Ieškovas P. turi suinteresuotumą, nes su M. turi ne vieną bylą. Šioje byloje nėra jokių pagrįstų, objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, kad šiuo sandoriu buvo paslėptas kitas sandoris, nes nėra nustatyta kaina. Todėl nesant objektyvių duomenų, šis ieškinys negali būti patenkintas.
24. Tretieji asmenys D. E. S. ir Anykščių r. savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotos tinkamai, apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepranešta, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
25. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas V. P. yra ūkininkas, asmeninės nuosavybės teise valdantis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 16, 17, 18). Iš 2019-08-28 Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. S. ir V. B. (dovanotojos), R. M. (apdovanotoji) dovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 7-9).
26. Ieškovas reiškia šį ieškinį, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, kadangi, jo manymu, atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktinį žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, t. y. byloje kilęs ginčas dėl 2019-08-28 Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovės A. S. ir Virginija B. R. M. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo apsimestiniu sandoriu bei restitucijos taikymo.
27. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu yra siekiama šių tikslų: užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Viena iš šiam tikslui pasiekti nustatytų priemonių - pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, įtvirtinta šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose. Šis įstatymas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, turi: asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Akivaizdu, jog ieškovas atitinka šio straipsnio reikalavimus, o tai reiškia, kad jeigu atsakovės A. S. ir V. B. būtų sudarinėjusios ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, jos būtų turėjusios vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka, reglamentuojančia žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sąlygų įgyvendinimą. Ieškovėms laikiusius šios įstatyme įtvirtintos tvarkos, ieškovas bei kiti kaimyninių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkai būtų turėję pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama. Tačiau atsakovės sudarė dovanojimo sandorį.
28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiškinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tą sandorį, juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-2-684/2021). Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojimu gali būti siekiama padėkoti ar padėti, be to paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2013 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2013).
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
31. Byloje nustatyta, kad atsakovės A. S. ir V. B. yra motina ir dukra, su atsakove R. M. jų giminystės ryšys nesieja. A. S., be V. B. turi dar dvi dukras. Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė itin artimus ryšius su A. S., o kaip dovanojimo motyvą (sąlygą) nurodė tai, kad jos šeima prižiūrės močiutę A. S., o pardavus namus močiutė net ateis gyventi į R. M. namus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo patvirtina. A. S. teisme nurodė, jog ji iš savų namų niekur neis. O dukra V. B. apie močiutės priežiūrą teisme paaiškino, jog norėjo, kad kažkas užeitų pas mamą, tačiau tokių aplinkybių, kokios yra išdėstytos jos atsiliepime į ieškinį, ji nepatvirtino, t. y. nepatvirtino, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti senyvo amžiaus mamos priežiūrą. Atsakovė V. B. teigė, jog dovanojimo sutartį sudarė laisva valia. Atsakovė R. M. teisme teigė, jog ji rūpinasi A. S., kviečia jai greitąją, jog jos yra artimos. Tačiau šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, tai yra tik atsakovės R. M. paaiškinimai. Su atsakove susiję liudytojai – atsakovės R. M. sūnus A. M. ir sutuoktinis A. M. teisme duodami paaiškinimus bandė patvirtinti atsakovės R. M. versiją, tačiau šių liudytojų parodymų teismas nelaiko patikimais dėl jų artimo ryšio su atsakove R. M. ir dėl to esančio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo tarpu teisme apklaustos liudytojos K. G. ir D. J., kurios yra A. S. kaimynės, nepatvirtino, jog R. M. ir A. S. būtų artimos. Taigi teismas nelaiko, jog byloje yra įrodyta, kad R. M. ir A. S. būtų sieję ilgalaikiai artimi bei šilti tarpusavio santykiai. Tikėtina, jog R. M. ir A. S., kaip ir daugelis to paties kaimo gyventojų yra ilgą laiką pažįstamos bei tarpusavyje bendraujančios. Tačiau toks atsakovių bendravimas negali būti laikomas tiek artimu, kad svetimas žmogus, kokiu yra R. M., būtų tas žmogus, kuris prižiūrėtų A. S. (ją karšintų), ypač turint galvoje, kad A. S. turi tris suaugusias dukras. Ir dėl to argumentas, kad už A. S. priežiūrą, ji bei jos dukra V. B. nutarė padovanoti R. M. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, teismo vertinamas kaip abejotinas, o turint galvoje, kad A. S. turi tris suaugusias dukras, dar ir nelogiškas, neatitinkantis tradicinių moralinių vertybių. Dar daugiau, ieškovo atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog yra duomenų, kad atsakovė A. S. turėjo skolų po vyro laidotuvių. Atsakovė A. S. teisme patvirtino, jog po vyro laidotuvių liko skola. Apie tai, jog A. S. turėjo skolą nurodė ir liudytojos K. G. ir D. J.. Taigi faktas, kad A. S. turėjo skolą po vyro laidotuvių yra įrodytas. Todėl dar labiau nelogiška atrodo tai, kad asmuo, turėdamas skolą, kurios dydis galėjo siekti apie 1500 eurų kaip nurodė liudytojos K. G. ir D. J., vertingą nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą norės ne parduoti, o dovanoti.
32. Kad atsakovių sudarytas dovanojimo sandoris yra apsimestinis, ieškovas įrodinėjo ir į bylą išreikalautu Utenos AVPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. A. 2019-11-27 Tarnybiniu pranešimu dėl pareiškimo tyrimo, kuriame nurodyta, kad tiriant V. P. pareiškimą A. S. dukra V. B. telefonu paaiškino, kad parduodant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), R. M., ji dalyvavo kartu su motina, sklypo pardavimas buvo apiformintas pas notarą, už sklypą iš R. M. gavo tiek pinigų kiek ir suderėjo (gautos sumos atskleisti nenorėjo), todėl jokių pretenzijų R. M. neturi (tomas 1, b. l. 164). Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. A. iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kokios yra nurodytos ir jo surašytame tarnybiniame pranešime, o būtent kad jis klausė V. B. ar nebuvo apgauta parduodant žemę, ji pasakė, kad jokios apgaulės nebuvo, klausė kokia suma buvo sumokėta, bet B. atsakė, kad čia yra jų reikalas, pinigai buvo sumokėti tokie, kokie ir buvo suderėti. Šie liudytojo, kuris yra policijos pareigūnas parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovių sudarytas sandoris buvo atlygintinis, V. B. 2019 metų rudenį patvirtino, jog pinigai suderėti už žemę buvo gauti, ir jos su mama nebuvo apgautos. Kad teismo posėdžio metu V. B. bei liudytoju apklaustas jos sutuoktinis V. B. neigė, kad apklausos metu buvo kalbama apie žemės pardavimą, teismas laiko jų pasirinkta gynybine versija, kurią paneigia liudytojo A. A. parodymai teisme bei 2019-11-27 Tarnybinis pranešimas dėl pareiškimo tyrimo. Analogiškas aplinkybes, o būtent, kad atsakovių sudarytas sandoris buvo apsimestinis patvirtino ir liudytoja D. J. kuri patvirtino, kad A. S. jai sakė, kad nori parduoti turimą žemę ir atsiskaityti su skola.
33. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja D. J. teisme parodė, kad A. S. jai buvo sakiusi apie tai, kad „kvaili tie Lietuvos įstatymai, kad ji parduos žemę tam kam nori, kas jai gali uždrausti“. Šie liudytojos parodymai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė A. S. galvojo apie žemės pardavimą, o ne dovanojimą. Tai atskleidžia A. S. tikrąją valią ir tikruosius ketinimus. Be to, tai parodo, jog atsakovė A. S. siekė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą konkrečiam asmeniui, o ne pirmumo teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą turinčiam asmeniui. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad tikroji A. S. ir V. B. valia ir ketinimai buvo perleisti žemės sklypą konkrečiam asmeniui, t. y. R. M., o galimybė apeiti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą ir nepaisyti įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirmumo teisę turinčių asmenų – sudaryti dovanojimo sandorį.
34. Be to, iš į bylą pateiktos VĮ Registrų centro informacijos apie atsakovės R. M. dovanojimo sutarčių pagrindu įgytus žemės sklypus matyti, kad atsakovė R. M. dovanojimo sutarčių pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į 12 žemės ūkio paskirties žemės sklypų (tomas 1, b. l. 168-188; tomas 2, b. l. 2-19; 20; 21-44). Todėl turint informaciją, kad didžioji dalis R. M. žemę dovanojusiųjų buvo itin garbingo amžiaus žmonės, tampa akivaizdu, jog atsakovė R. M. sistemiškai sudarinėjo žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sandorius, o atsakovė A. S. kartu su savo dukra V. B. yra tik vienos iš daugelio žemės ūkio paskirties žemės dovanotojų R. M.. Visos šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad ginčijamas sandoris neturėjo tų motyvų, kuriais atsakovės grindė savo nesutikimą su ieškiniu.
35. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir nenustačius dovanojimo priežasčių (motyvų), darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo dovanojimo R. M. sutartimi, sudaryta 2019-08-29, atsakovės siekė pridengti kitą – ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, taip užkirsdamos kelią ieškovui pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Tokiu būdu iš ieškovo ir kitų asmenų buvo neteisėtai atimta galimybė pasinaudoti jiems priklausančia pirmenybės teise, kas, vadovaujantis teismų praktika, suteikia ieškovui galimybę ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).
36. Aplinkybė, jog byloje nėra tiksliai nustatyta, kokia kaina buvo sumokėta už ginčo žemės sklypą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo neatlygintinis, t. y. dovanojimo. Byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai pagrindžia, jog tikroji sandorio šalių valia buvo žemės sklypą parduoti, bei parduoti konkrečiam asmeniui, todėl faktas, kad nebuvo tiksliai nustatyta suma, kurią sumokėjo R. M. A. S. ir V. B., o šios sumos nustatymas yra akivaizdžiai neįmanomas, nes tik pačios sandorio šalys gali žinoti kiek pinigų jos viena kitai sumokėjo, ir tokia informacija sandoryje nedalyvavusiam asmeniui nėra prieinama, negali paneigti paties fakto, kad sandoris buvo atlygintinis.
37. Visa tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškinio reikalavimai yra visiškai įrodyti, todėl tenkintini. Teismas pripažįsta 2019-08-28 Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. S., V. B. ir R. M. apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, dėl to taikytina dvišalė restitucija natūra, šalis grąžinant į pradinę padėtį, t. y. įpareigojant atsakovę R. M. grąžinti atsakovėms A. S. ir V. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.2000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovės A. S. ir V. B. įpareigotinos grąžinti atsakovei R. M. jos sumokėtą pinigų sumą (CK 6.145 str., 6.146 str.).
38. Dėl atsakovės A. S. atstovo advokato padėjėjo Dainiaus Mažylio baigiamųjų kalbų metu pareikšto prašymo pripažinti, kad ieškovas V. P. ir tretysis asmuo S. K. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bei skirti už tai 2000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant jo klientei. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovas V. P. pradiniu ieškiniu, be reikalavimo sandorį pripažinti apsimestiniu ir restitucijos taikymo, buvo pareiškęs reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kas nėra galima, o tretysis asmuo S. K. buvo pareiškusi ieškinį šioje byloje, nuo kurio vėliau atsisakė. Visų pirma teismas pažymi, jog motyvuotam prašymui dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pateikti yra nustatytas terminas - iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje) (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, advokato padėjėjas, t. y. žinantis įstatymus teisininkas, tokio prašymo nepateikė laiku, tinkamos formos, bei tinkamai motyvuoto, bet pateikė iš esmės nemotyvuotą prašymą tokioje proceso stadijoje, kurioje prašymų reikšti nebegalima. Toks proceso šalies atstovo elgesys suponuoja, kad pati šalis veikia netinkamai ir galimai piktnaudžiauja procesu. Antra, įstatymas numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021). Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti nei ieškovo V. P., nei trečiojo asmens S. K. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Priešingu atveju galėtų būti pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti ieškovą ir tretyjį asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas V. P. pateikė į bylą įrodymus, kad patyrė 52 Eur žyminiam mokesčiui ir 1050 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad nors sąskaita už teisines paslaugas yra pateikta 1400 Eur sumai, tačiau į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina tik 1050 Eur sumos už advokato teisines paslaugas sumokėjimą (tomas 2, b. l. 129, 130-131). Teismas atsižvelgdamas į byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus sprendžia, kad už suteiktą teisinę pagalbą patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindų jų mažinti. Todėl patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovui V. P. iš atsakovių R. M., A. S. ir V. B. priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – iš kiekvienos po 367,33 Eur (52 +1050 / 3) žyminio mokesčio ir advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 98 str.). Taip pat iš atsakovių priteistinos 85,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, t. y. iš kiekvienos po 28,49 Eur (CPK 92 straipsnis).
40. Dėl baigiamųjų kalbų metu atsakovės V. B. atstovo pareikšto prašymo atlyginti jo klientės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl trečiojo asmens S. K. byloje pareikšto ieškinio, nuo kurio ji vėliau atsisakė. Tretysis asmuo S. K. byloje buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus (ieškinį) (tomas 1, b. l. 97-98), nuo kurių 2021-10-06 pareiškimu atsisakė (tomas 2, b. l. 102). Teismas 2021-10-07 pranešimu, adresuotu šalių atstovams, pranešė, kad šioje byloje pagal trečiojo asmens S. K. pareikštą ieškinį sprendimas nebus priimamas dėl pateikto pareiškimo atsisakyti nuo ieškinio, todėl klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu, bei nurodyta iki 2021-10-18 pateikti į bylą įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl trečiojo asmens S. K. pareikšto ieškinio (tomas 2, b. l. 117). Pažymėtina, kad nei iki nurodyto termino (2021-10-18), nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovių atstovai nepateikė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių dėl trečiojo asmens S. K. byloje pareikšto savarankiško reikalavimo, dydžio bei šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. 2021-10-19 teismas priėmė nutartį, kuria priėmė trečiojo asmens S. K. atsisakymą nuo ieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad per nustatytą terminą į bylą nebuvo pateikti šalių prašymai su įrodymais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas (tomas 2, b. l. 122-123). Dėl minėtos nutarties atskirųjų skundų nebuvo gauta, nutartis įsiteisėjusi. Esant išdėstytam, atsakovės V. B. atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl S. K. pareikšto ieškinio netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 1.2000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 28 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtintą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. S., V. B. ir R. M. apsimestine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Taikyti dvišalę restituciją ir šalis grąžinti į pirminę padėtį, įpareigojant atsakovę R. M. grąžinti atsakovėms A. S. ir V. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakoves A. S. ir V. B. įpareigoti grąžinti atsakovei R. M. jos sumokėtą pinigų sumą.
Priteisti ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 367,33 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovių R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 28,49 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.