- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- e2-945-407/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00103-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Labdaros ir paramos fondas "Dvarų atgimimas"
- Kategorijos
- 3.4.3.9.3Bankrutavusios įmonės likvidavimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo ,,Dvarų atgimimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, kuria išspręstas bankrutavusio labdaros ir paramos fondo ,,Dvarų atgimimas“ bankroto administratorės prašymas dėl likvidavimo procedūrų termino pratęsimo civilinėje byloje Nr. eB2-466-258/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas“ (toliau – ir Fondas) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Konsultacijų srautas“; 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi Fondui taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Fondas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, patvirtinta supaprastinto bankroto proceso trukmė – šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Šis terminas buvo kelis kartus pratęstas teisėjų rezoliucijomis, paskutinį kartą – iki 2021 m. birželio 30 d.
2. Fondo bankroto administratorė 2021 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pratęsti Fondo likvidavimo procedūrų terminą iki 2022 m. birželio 30 d. Nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. įvykęs Fondo kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę pateikti šį prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ruošiamo kasacinio skundo, kurį ketinama pateikti 2021 m. liepos mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi netenkino bankroto administratorės prašymo pratęsti Fondo likvidavimo terminą iki 2022 m. birželio 30 d.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Fondas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą teisinį reguliavimą. Dėl šios priežasties, laikantis teismų praktikoje suformuluotos pozicijos bei proceso nuoseklumo (vientisumo), priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą, klausimai, susiję su likvidavimo termino pratęsimu (sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą) turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą.
5. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotą išaiškinimą, kad ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas supaprastinto bankroto proceso vienerių metų terminas priskirtinas tai procesinių terminų grupei, kurie negali būti pratęsiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1288-302/2015). Nepaisant to, kad nurodytas terminas jau buvo vieną kartą pratęstas, teismo vertinimu, dar kartą šis terminas negali būti pratęstas. Tuo labiau, kad administratorės nurodoma aplinkybė nėra išimtinė ar svarbi ir dėl kurios būtų galima šį terminą pratęsti, pažeidžiant įstatyme nustatytą imperatyvią nuostatą dėl termino pratęsimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nėra nebaigtų civilinių bylų, kuriose Fondas būtų bylos šalis. Kasacinis skundas dėl įsiteisėjusio sprendimo dar nėra parengtas ir paduotas. Be to, net ir padavus kasacinį skundą, nėra žinoma ar jis bus priimtas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Vadinasi, šiuo metu nėra jokių aplinkybių, trukdančių užbaigti ir taip pernelyg ilgai užsitęsusias bankroto procedūras.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Bankrutavęs labdaros ir paramos fondas „Dvarų atgimimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį ir patenkinti bankroto administratorės prašymą dėl likvidavimo procedūrų termino pratęsimo. Nurodo šiuos argumentus:
6.1. Teisėjos 2017 m. gruodžio 5 d. rezoliucija supaprastinto bankroto proceso terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 31 d. Supaprastintas bankroto procesas po šio teismo nustatyto termino pasibaigė ir perėjo į įprastą bankroto procesą, toliau Fondo likvidavimo procedūros buvo vykdomos pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies ir 13¹ straipsnio 5 dalies nuostatas. Teisėjos 2019 m. birželio 17 d. rezoliucija Fondo likvidavimo procedūrų terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., po to kita rezoliucija – iki 2021 m. birželio 30 d. Kadangi ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nustatytas likvidavimo procedūrų terminas Fondo kreditorių susirinkimo iniciatyva buvo pratęstas tik du kartus, atitinkamai kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu turėtų ir galėtų būti pratęstas dar kartą, atsižvelgiant į pagrindinį bankroto tikslą – patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus arba kuo didesnę jų dalį, ir į susiklosčiusias objektyvias aplinkybes.
6.2. Buvusiam Fondo prezidentui yra pareikštas ieškinys dėl 108 026,53 Eur neteisėtai gautų Fondo lėšų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo. Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinio netenkino, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra ruošiamas kasacinis skundas. Patenkinus kasacinį skundą, būtų galima vienintelės kreditorės valstybės įmonės „Turto bankas“ reikalavimą, taip pat iki šiol nepadengtas administravimo lėšas. Teismas net nesvarstė galimybės pratęsti likvidavimo procedūrų terminą bent jau kasacinio skundo padavimo ir priėmimo klausimo išsprendimo laikotarpiui (iki 2021 m. rugpjūčio 30 d.). To nedarydamas, teismas ne tik klaidingai nustatė atitinkamam prašymui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir užkirto kelią bankroto administratorei bei kreditoriams pasinaudoti paskutine galimybe pasiekti esminį bankroto proceso tikslą – patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (bent jau iš dalies).
6.3. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, nes vienintelė fondo kreditorė yra valstybės įmonės „Turto bankas“. Kasacinio skundo patenkinimo atveju lėšos patektų ir į valstybės biudžetą visų visuomenės narių poreikiams tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas pratęsti bankrutavusio labdaros ir paramos fondo likvidavimo procedūros terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugpjūčio 4 d. gautas apelianto prašymas priimti naujus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikto kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje e2A-347-330/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2140-560/2020 kopiją ir kasacinio skundo pateikimą teismui patvirtinantį įrodymą. Kadangi šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kuriomis remdamasis apeliantas prašė pratęsti Fondo likvidavimo procedūrų terminą, anksčiau šie įrodymai negalėjo būti pateikti, apeliacinės instancijos teismas juos priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo
10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Fondas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto taikant ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad klausimai, susiję su likvidavimo termino pratęsimu, turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą.
Dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūros termino pratęsimo
12. Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas supaprastinto bankroto proceso vienerių metų terminas nėra savitikslis. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas nustatė ilgiausią terminą, kurį gali trukti supaprastinto bankroto procedūra. Juo siekiama kuo operatyviau užbaigti įmonės likvidavimo procedūras, kad būtų sumažinti įmonės bankroto administravimo kaštai ir padidinta kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė. Specialiajame įstatyme, t. y. ĮBĮ, nėra numatyta šio termino pratęsimo galimybė. Be to, supaprastinto bankroto proceso trukmės terminą nustato įstatymas, o pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį gali būti pratęsiami tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šis įstatymo nustatytas terminas priskirtinas tai procesinių terminų grupei, kurie negali būti pratęsiami (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1288-302/2015).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi Fondui taikytas supaprastintas bankroto procesas; 2017 m. birželio 23 d. nutartimi Fondas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, patvirtinta supaprastinto bankroto proceso trukmė – šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Šis terminas teisėjos rezoliucija, patenkinus Fondo bankroto administratorės prašymą, buvo pratęstas iki 2018 m. gegužės 31 d. Nors pasibaigus maksimaliam vienerių metų terminui, per kurį turėjo būti užbaigtas supaprastintas bankroto procesas, pirmosios instancijos teismas, gavęs Fondo bankroto administratorės atitinkamus prašymus, pateiktus vykdant atitinkamus Fondo kreditorių susirinkimo nutarimus, du kartus teisėjos rezoliucijomis pratęsė likvidavimo procedūrų terminą (paskutinį kartą – iki 2021 m. birželio 30 d.), tai nepaneigia skundžiamoje nutartyje nurodytos teismo išvados, kad dar kartą šis terminas negali būti pratęstas, pažeidžiant įstatyme nustatytą imperatyvią nuostatą.
15. Apeliantas teigia, kad po teismo nustatyto termino, t. y. po 2018 m. gegužės 31 d. iš supaprastinto bankroto proceso pereita į įprastą bankroto procesą, toliau Fondo likvidavimo procedūras vykdant pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies ir 13¹ straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra priimta teismo nutartis nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartis vykdyti Fondo bankroto procedūras bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, kaip numatyta ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalies atveju.
16. Be to, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.
17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis, kuria Fondas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, įsiteisėjo nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi, ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje numatytas 24 mėnesių terminas suėjo 2019 m. liepos 1 d. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Fondo administratorės prašymus, pateiktus vykdant atitinkamus Fondo kreditorių susirinkimo nutarimus, du kartus pratęsė Fondo likvidavimo procedūrų terminą (teisėjos 2019 m. birželio 17 d. rezoliucija minėtas terminas pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d., po to 2021 m. sausio 11 d. rezoliucija – iki 2021 m. birželio 30 d.). Fondo bankroto administratorė 2021 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pratęsti Fondo likvidavimo procedūrų terminą iki 2022 m. birželio 30 d., remdamasi tos pačios dienos Fondo kreditorių susirinkimo nutarimu, įpareigojančiu bankroto administratorę pateikti šį prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ruošiamo kasacinio skundo civilinėje byloje, kurioje pareikštas ieškinys buvusiam Fondo vadovui dėl žalos atlyginimo. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų, taip pat teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pateiktas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje e2A-347-330/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2140-560/2020.
18. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad, nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020, 11 punktą).
19. Pagal Liteko duomenis, be minėto kasacinio skundo pateikimo, jokių kitų nebaigtų civilinių bylų, kuriose dalyvautų Fondas, nėra. Minėto kasacinio skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Be to, net ir priėmus apelianto kasacinį skundą, bylos nagrinėjimas, o kasacinio skundo patenkinimo atveju – vykdymo procesas, gali užtrukti. Dėl to Fondo likvidavimo procedūrų termino pratęsimas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas jau tęsiasi keturis metus, nebeatitiktų šio instituto tikslų, operatyvumo ir efektyvumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl Fondo likvidavimo procedūrų termino pratęsimo, nėra išimtinės ir netrukdo užbaigti ir taip pernelyg ilgai užsitęsusias bankroto procedūras.
20. Kiti apelianto nurodyti argumentai, kad netenkinus prašymo dėl Fondo likvidavimo termino pratęsimo kreditoriai praras paskutinę galimybę bent iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus, kad tokiu atveju bus pažeistas viešasis interesas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
21. Pažymėtina, kad būtent juridinio asmens likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014). Kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017).
22. Be to, pažymėtina ir tai, kad bankrutavusio juridinio asmens kreditoriai (juolab kad šiuo atveju yra likęs tik vienas Fondo kreditorius) gali patys perimti procesines teises civilinėje byloje, kurioje pareikštas ieškinys buvusiam vadovui dėl žalos atlyginimo, ir tokiu būdu apginti savo interesus net ir užbaigus bankroto procesą.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Fondo likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, būtinybė dar kartą pratęsti teismo nustatytą terminą neįrodyta, o teismas tokių aplinkybių ir nenustatė. Šių teismo išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, ši nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.