- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- e2-1288-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00792-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Romualda Janovičienė, Virginija Čekanauskaitė
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Komas“ bankroto byloje Nr. B2-436-513/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-27 nutartimi UAB „Komas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Divingas“, 2014-04-07, 2014-05-20, 2014-09-24, 2014-12-15, 2015-04-08 nutartimis buvo patvirtinti ir tikslinti kreditoriniai reikalavimai, 2014-04-07 nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, o 2014-05-15 nutartimi nustatyta, jog bankroto procedūros turi būti baigtos iki 2015-05-18.
Šalies argumentai
2015-05-13 teisme gautas bankroto administratoriaus UAB „Divingas“ įgalioto asmens D. U. prašymas pratęsti supaprastinto proceso terminą šešiems mėnesiams. Prašyme nurodyta, kad 2015-03-26 pateiktas ieškinys dėl 2 429,72 Eur žalos, padarytos įmonei ir kreditoriams, atlyginimo (c. b. 2-5637-323/2015), be to, teisme nagrinėjama byla, kurioje įmonė dalyvauja trečiuoju asmeniu, byla nagrinėjama nuo 2013-01-15, po apeliacijos, AB „Gubernija“ pateikė ieškinį atsakovams L. K., E. L., N. G., trečiajam asmeniui BUAB „Komas“ dėl 15 584,80 Eur nuostolių atlyginimo (c. b. Nr. 2-412-794/2015). Be to, bankroto administratorius prašė padidinti administravimo išlaidas nuo 1 737,72 Eur iki 4 000 Eur, kadangi dokumentams sutvarkyti ir dalyvauti minėtose bylose reikalingos papildomos lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymo dėl termino pratęsimo netenkino pažymėdamas, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (tolia – ĮBĮ) supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos, nagrinėjamu atveju – iki 2015-05-18. Nustatęs, kad maksimalus terminas, nurodytas ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje, yra suėjęs, o BUAB „Komas“ bankroto procedūros dar nėra užbaigtos, bei įvertinęs administratoriaus prašyme nurodytas aplinkybes, teismas supaprastinto bankroto proceso vykdymą nutraukė ir nustatė, kad BUAB „Komas“ bankroto procedūros turi būti vykdomos bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog tai kreditorių susirinkimo kompetencija.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Bankroto administratorius UAB „Divingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti BUAB „Komas“ supaprastinto bankroto proceso trukmę šešiems mėnesiams, o prašymą dėl administravimo išlaidų padidinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas tvirtina, kad supaprastinto bankroto proceso terminas gali būti pratęstas kaip ir kiti procesiniai terminai. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė jo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1323/2011, kurios ratio decidendi sutampa su šios bylos, ir to visiškai nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti bankroto administratoriaus prašymą pratęsti supaprastinto bankroto proceso terminą, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 13¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju vienerių metų terminas BUAB „Komas“ bankroto procedūroms užbaigti baigėsi 2015-05-18, tačiau 2015-05-13 bankroto administratorius pateikė prašymą pratęsti minėtą terminą, kadangi bankrutavusi įmonė vis dar turi nebaigtų nagrinėti bylų. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo dėl termino pratęsimo netenkino, supaprastinto bankroto proceso vykdymą nutraukė ir nustatė, kad BUAB „Komas“ bankroto procedūros turi būti vykdomos bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, o prašymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog tai kreditorių susirinkimo kompetencija. Bankroto administratorius su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtina, kad supaprastinto bankroto proceso terminas gali būti pratęstas kaip ir kiti procesiniai terminai, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1323/2011, kurioje analogiškoje situacijoje terminas buvo pratęstas.
Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas turėjo kaip precedentu vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1323/2011, kuria analogiškoje situacijoje buvo pratęstas supaprastinto bankroto proceso terminas. Tačiau negalima nepastebėti, kad apskritai apygardos teismų praktika šiuo klausimu, kuri, žinoma, nesaisto apeliacinės instancijos teismo, yra itin skirtinga, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. B2-228-577/2015 ir B2-181-577/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-202-577/2015, suėjus maksimaliam vienerių metų terminui, supaprastinto bankroto proceso terminą buvo atsisakyta pratęsti bei buvo grįžtama prie bendra tvarka vykdomų bankroto procedūrų. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2986-262/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-177-198/2013, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-54-212/2013, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2584-275/2015, ir suėjus įstatyme nustatytam vienerių metų terminui, supaprastinto bankroto proceso terminas būdavo pratęsiamas, kartais net neribotam laikui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti teisinį stabilumą taip pat vienodą teisės normų, reglamentuojančių supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimo klausimą, aiškinimo ir taikymo praktiką bylose, konstatuoja būtinybę išsamiau paanalizuoti šio instituto paskirtį ir tikslus.
Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas, todėl tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Supaprastintas bankroto procesas nuo tradicinio bankroto proceso skiriasi tuo, kad supaprastinto bankroto procedūra yra ribojama tam tikru laiko etapu t.y. supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas supaprastinto bankroto proceso vienerių metų terminas nėra savitikslis. Tai reiškia, kad įstatymo leidėjas nustatė ilgiausią terminą, kurį gali trukti supaprastinto bankroto procedūra. Juo siekiama kuo operatyviau užbaigti įmonės likvidavimo procedūras, kad būtų sumažinti įmonės bankroto administravimo kaštai ir padidinta kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybė. Specialiajame įstatyme, t.y. ĮBĮ, nėra numatyta šio termino pratęsimo galimybė. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog, kaip jau ir buvo minėta, supaprastinto bankroto proceso trukmės terminą nustato įstatymas, o pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį, kuria teismai vadovaujasi pratęsdami minėtą terminą, gali būti pratęsiami tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad šis įstatymo nustatytas terminas priskirtinas tai procesinių terminų grupei, kurie negali būti pratęsiami.
Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą ir joje kylantį procesinį klausimą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo bei protingumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, todėl tam tikrais atvejais, susidarius išskirtinei situacijai, kai bankroto procedūroms supaprastinto proceso tvarka užbaigti reikia aiškiai apibrėžto, trumpo termino, kuris yra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtų tikslinga spręsti klausimą dėl termino pratęsimo kartu nepaneigiant ir neignoruojant supaprastinto b bankroto proceso tikslų ir siekių.
Nagrinėjamu atveju prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimo yra grindžiamas tuo, jog bankrutavusi įmonės turi nebaigtų nagrinėti bylų, kuriose dalyvauja kaip ieškovė ir kaip trečiasis asmuo (c.b. Nr. 2-5637-323/2015 ir c.b. Nr. 2-412-794/2015). Kaip žinoma, bylų išnagrinėjimas negali būti apibrėžtas konkrečiu terminu. Kol byla bus išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali užtrukti neribotą laiką, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimas šešiems mėnesiams negalėtų būti priskiriamas išimtiniam atvejui, suponuojančiam būtinybę terminą pratęsti vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais.
Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, užtikrina inter alia tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, o toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti aiškiai ir racionaliai argumentuojamas.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimo, kai maksimalus vienerių metų terminas jau yra pasibaigęs, klausimą, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1323/201, pateikta pozicija, konstatuoja, kad šis terminas gali būti pratęsiamas konkrečiai apibrėžtam trumpam terminui tik išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina siekiant operatyviai užbaigti supaprastinto bankroto procedūrą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešinga praktika iškreiptų supaprastinto bankroto proceso instituto tikslus ir paskirtį.
Nurodytų argumentų konteskte spręstina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių supaprastinto bankroto proceso taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.