- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-11111-1038/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09559-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2016 m. birželio 22 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 77, vairuodama automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Taip M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, M. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodama automobilį „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudžiusi stovintį automobilį „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinusi, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus, taip padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. savo kaltę pripažino, labai gailėjosi, nurodė, kad važiavo Kalvarijų gatve ir turėjo pasukti į kairę, staiga išgirdo kažkokį garsą „puch“, jos veidrodėlis atšoko, ji išlipo iš automobilio, kito automobilio vairuotojas jai parodė savo automobilio žibintą. Žibintas švietė, jis buvo nesugadintas, nesuprato. Vairuotojas jai pasakė, kad vis tiek buvo eismo įvykis, avarija ir reikia iškviesti policiją ar draudikus. Tuo metu buvo piko valanda, todėl sėsdama į automobilį pasakė vairuotojui, kad pavažiuos iki Žalgirio g. ir sustos prie „Maxima“ parduotuvės, nuvažiavusi keletą minučių jo laukė, tačiau nieko nebuvo, tada ji suprato, kad jai iš tos vietos nereikėjo pajudėti. Nuo tos vietos, kur sustojo – nukentėjusio automobilio nebematė, buvo tokia susijaudinusi, mano, kad gal vairuotojas negirdėjo, kaip ji pasakė, kad pavažiuos iki „Maximos“. Per 33 metus tai pirma jos avarija. Labai dėl to gailisi, viskas įvyko dėl nervų, ne tik sau blogai padarė, bet ir kitam. Automobilis jai, gyvenančiai vienai, labai reikalingas tiek nuvažiuoti į bažnyčią, tiek į kapines, atėmus teises, ji daugiau nebevažinėtų. Prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą trims mėnesiams, nes jos pajamos – tik pensija, siekianti apie 300 Eur, išlaidos didelės už būstą, jei yra galimybė neskirti teisės vairuoti atėmimo.
Liudytojas A. I. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo savo automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų gatve, buvo 5 val. vakaro, kamštis, jis sustojo antroje juostoje, pravažiuojant kažkas bumbtelėjo ir jis pamatė, kad jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlio stiklas iškritęs, kabojo ant laidų, pažeistas tik veidrodėlis. Pamatė raudonos spalvos mašiną nuvažiuojant, kurios veidrodėlis keleivio pusės buvo užsilenkęs, Renault Laguna buvo sustojęs trečioje juostoje, vairuotoja, kuri yra administarcinėn atsakomybėn traukiama, išlipo, pasižiūrėjo, atsiprašė, jis sakė jai, kad nieko baisaus, klausė – ką darom, kaip susitvarkom, gal ji skoloj, sakė, kad ji nėra skoloj, kad reikia užsipildyti draudimo deklaraciją. Tada ponia nuėjo link mašinos, jis pagalvojo gal dokumentus pasiimti, tačiau ji įsėdo ir nuvažiavo. Todėl jis paskambino 112, gyvai matydamas nuvažiuojantį automobilį padiktavo jo numerį. Jis diktavo telefonu, kur nuvažiuoja automobilis, kad iš Kalvarijų gatvės nusuka į kairę į Žalgirio gatvę, toliau nebematė. Automobilio kol kas nesuremontavo, prieš dvi savaites dar buvo policijoje. Negirdėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam būtų sakęs, kad pavažiuos ir sustos kitur. Mašinų buvo daug aplink, triukšmas, bet jis liko stovėti toje vietoje apie valandą, pareigūnai atvyko tik apie 6 val., po 6 val. suformino dokumentus, ilgai ten laukė.
2016 m. liepos 13 d. M. K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad išvažiuodama iš Kalvarijų g., ji įsijungė posūkį į dešinę, o išvažiuodama į trečią juostą, įsijungė posūkį į kairę, kadangi turėjo pasukti į Žalgirio g., ir tuo metu pajuto švelnų trūktelėjimą. Kaip paaiškėjo, pajudėjo dešinės pusės veidrodėlis, jai kliudžius dešinėje stovėjusį automobilį. Vairuotojas pasiūlė pranešti draudimo bendrovei, o M. K. pasiūlė pasukti į kairę, nes buvo piko valanda ir labai intensyvus eismas; ji pasuko į kairę ir sustojo prie „Maxima“ parduotuvės, palaukė kelias minutes, bet vairuotojas taip ir neprivažiavo, todėl ji išvažiavo (b. l. 13,14).
2016 m. birželio 22 d. rašytiniame paaiškinime A. I. nurodė, jog 2016 m. birželio 22 d. apie 17.00 val. jis jam priklausančiu automobiliu „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve link Žolyno ir Kalvarijų gatvių sankryžos antra juosta iš dviejų. Sustojo kelkraštyje prie Kalvarijų g. 77 namo. Jam stovint, jį per kairę pusę aplenkė automobilis „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris savo dešinės pusės veidrodėliu kliudė jo automobilio vairuotojo (dešinėje) pusėje esantį veidrodėlį, dėl ko iškrito veidrodžio stiklas. Iš raudonos spalvos „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo senyvo amžiaus moteris, pažiūrėjo kas nutiko, A. I. ją informavo, kad reikia pildyti įvykio deklaraciją. Ji po šių žodžių apsisuko, grįžo į automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį A. I. pranešė 112 numeriu. Nurodė, kad įvykio metu jis nenukentėjo, automobilis draustas BTA civiliniu draudimu, taip pat KASKO SEB draudimo bendrovėje (b. l. 9).
2016 m. birželio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1–osios kuopos 1–ojo būrio vyriausiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. birželio 22 d., apie 17.10 val., į Vilniaus apskrities VPK KPV gavo pranešimą, kad Kalvarijų g. 77 į pranešėjo „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės veidrodėlį atsitrenkė „Renault“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės veidrodėliu ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą A. I. paaiškino, kad važiavo Kalvarijų gatve link Žalgirio antra eismo juosta. Į trečią eismo juostą rikiavosi „Renault“ automobilis, kuris veidrodėliu kliudė jo vairuotojo pusės veidrodėlį. Renault automobilis sustojo ir iš jo išlipo apie 60 metų moteris, kuri atsiprašė ir paklausė kiek skolinga už žalą. A. I. atsakė, kad nieko neskolinga, tiesiog užsipildom eismo įvykio deklaraciją ir kreipiamės į draudimą. Moteris atsakė „gerai“, atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link Žalgirio g., vėliau pasuko Žalgirio g. link Geležinio Vilko gatvės (b. l. 5).
Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo Nr. AV2-2568/744 matyti, jog buvo atlikta transporto priemonių „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobiliui „Volvo V50“ apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis kairėje pusėje, o automobiliui „Renault Laguna“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis dešinėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Volvo V50“ atsirado po kontakto su automobiliu „Renault Laguna“ (b. l. 15).
Iš fotolentelių matyti, jog jose užfiksuoti minėtiems automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 16). 2016 m. birželio 22 d. eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota eismo įvykio eiga (b. l. 7). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos abi anksčiau minėtos transporto priemonės (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). M. K. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina pirmiau nurodyti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio M. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Pažymėtina, jog KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Eismo įvykio deklaracija turi būti užpildyta tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje, toks reikalavimas tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Kaip išaiškino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, eismo įvykio deklaracijos surašymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014).
Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, be kita ko būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).
Teismo posėdžio metu M. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta, labai gailisi, paaiškino, kad kontaktą su kitu automobiliu pajautė, girdėjo garsą „puch“ ir atšoko jos veidrodėlis, sustojo, išlipo, kalbėjo su kito automobilio vairuotoju, kuris sakė, kad reikia kviesti policiją, draudimą, įvyko eismo įvykis, o ji dėl didelio susijaudinimo, dėl to, kad buvo piko metas, eismas labai didelis, nuėjo į automobilį ir sėsdama į jį pasakė, kad pavažiuos iki Žalgirio g. esančios „Maximos“ ir ten palauks. Po to Kalvarijų g. ir Žalgirio g. sankryžoje pasuko į kairę ir sustojo prie „Maximos“ esančioje aikštelėje, palaukė, tačiau kito vairuotojo nesulaukė ir išvažiavo, tik tada suprato blogai padariusi, nurodė, kad taip pasielgė dėl didelio susijaudinimo. Liudytojas A. I. iš esmės nurodė tapačias aplinkybes dėl paties eismo įvykio kilimo, kad važiavo savo automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kalvarijų gatve, buvo 5 val. vakaro, kamštis, jis sustojo antroje juostoje, pravažiuojant kažkas bumbtelėjo ir jis pamatė, kad jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlio stiklas iškritęs, kabojo ant laidų, pažeistas tik veidrodėlis. Pamatė raudonos spalvos mašiną nuvažiuojant, kurios veidrodėlis keleivio pusės buvo užsilenkęs, Renault Laguna buvo sustojusi trečioje juostoje, vairuotoja, kuri yra administarcinėn atsakomybėn traukiama, išlipo, pasižiūrėjo, atsiprašė, jis sakė jai, kad nieko baisaus, klausė – ką darom, kaip susitvarkom, gal ji skoloj, jis sakė, kad ji nėra skoloj, kad reikia užsipildyti draudimo deklaraciją. Tada ponia nuėjo link mašinos, jis pagalvojo gal dokumentus pasiimti, tačiau ji įsėdo ir nuvažiavo. Todėl jis paskambino 112, matydamas nuvažiuojantį automobilį padiktavo jo numerį, kad jis iš Kalvarijų gatvės nusuka į kairę į Žalgirio gatvę, toliau nebematė. Liudytojas nurodė, kad tikrai negirdėjo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam būtų sakęs, kad pavažiuos ir sustos kitur. Mašinų buvo daug aplink, triukšmas, bet jis liko stovėti toje vietoje apie valandą, pareigūnai atvyko tik apie 6 val., po 6 val. suformino dokumentus, ilgai ten laukė. Taigi, tiek pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K., tiek liudytojo A. I. parodymų, kitų bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad A. I. automobilio veidrodėlis po kontakto su M. K. automobiliu buvo sugadintas, stiklas iškritęs kabojo ant laido (b. l.10, 15-16), M. K. pati girdėjo savo veidrodėlio pokštelėjimą, kad jis užsilenkė, išlipo iš automobilio, bendravo su A. I., kuris nurodė, kad reikia pildyti deklaraciją, tačiau nepaisant tokių aplinkybių, M. K. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Aplinkybė, kad ji sakė, jog pavažiuos iki „Maximos“ ir ten lauks, liudytojo A. I. parodymų pagrindu nepasitvirtino, jis nurodė to negirdėjęs. Be to, tai, kad M. K. palaukė, kaip pati nurodo, prie parduotuvės „Maxima“, kad nesulaukė ir išvažiavo namo, to, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo neabejotinai susijusi, vietos, taip pažeisdama KET 220 punkto reikalavimus, dėl to nukentėjusio automobilio savininkas kvietė policijos pareigūnus, nepanaikina M. K. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Taigi, M. K. turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje ir kartu su liudytoju A. I. užpildyti eismo įvykio deklaraciją, o ne nuvažiuoti iš eismo įvykio vietos.
Be to, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl M. K. teiginiai, kad ji pasitraukė iš įvykio vietos dėl to, kad tuo metu gatvėje buvo kamščiai, taip pat reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui neturi.
Visų pirmiau aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad M. K. vairuodama automobilį buvo neatidi, ir važiuodama pro stovintį automobilį „Volvo V50“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama KET reikalavimus, todėl jos veikos kvalifikuotinos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas M. K. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vyresnio amžiaus, bausta administracine tvarka tik du kartus: 2004 m. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir 2015 m. rugsėjo 4 d. už kelio ženklo sustoti draudžiama pažeidimą (b. l. 4), jos vairavimo stažas virš 30 metų (b. l. 17), anksčiau dėl panašaus pobūdžio KET pažeidimų, susijusių su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos nebausta, taip pat į jos amžių – 81 vieneri metai, sveikatos būklę, taip pat į tai, kad, kaip nurodė teismo posėdžio metu iš eismo įvykio vietos pasitraukė dėl didelio susijaudinimo, patirto pirmą kartą sukėlus avariją, į tai, kad ji yra našlė, vienintelės jos pajamos – 300 Eur pensija, kad gyvena viena, iki pensijos buvo ilgametė mokyklos mokytoja, į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat kad teisės pažeidimus padarė būdama sulaukusi daugiau nei 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė vairuoti jai labai reikalinga.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, M. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda.
Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus M. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad M. K. sukeltu eismo įvykiu padaryta žala nedidelė – iškrito automobilio veidrodėlio stiklas, jos asmenybę, nurodytas ir pagrįstas pateiktais duomenimis asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jos gyvenimo aplinkybes, amžių, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Šiame kontekste įvertintini be pirmiau įvardytų ir tokie faktai, kaip tai, jog byloje nesant duomenų, kad įvykio metu M. K. galėjo būti neblaivi, kad jos transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, betarpiškai su M. K. bendravęs liudytojas A. I. tokių aplinkybių, kad jam būtų kilęs įtarimas dėl M. K. blaivumo, taip pat nenurodė ir neužsiminė, kaip nurodė M. K. ji taip pasielgė iš esmės dėl didelio streso, susinervinusi, nepagalvojusi nuvažiavo į aikštelę ir ten laukė. Pats pasitraukimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje M. K. parodė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų nepatogumų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. K. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus – 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio ir tokios rūšies nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos M. K. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtą bei laikytis Kelių eismo taisyklių.
Tokio dydžio nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės neprieštarauja ir panašiose situacijoje skiriamų nuobaudų dydžiams teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-84-699-2015, 2AT-53-976/2016, 2AT-54-648/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių teisės apžeidimų bylose Nr. ATP-700-211/2016, eATP-609-211/2016 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiama M. K. prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą trims mėnesiams, nurodė, kad gauna tik 300 Eur pensiją, iš kurios gyvena viena, daug išleidžia būsto išlaikymui, Teismas, atsižvelgęs į M. K. prašymą, paskirtos baudos dydį sprendžia, kad yra pagrindas M. K. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 301, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 313 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
M. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 28 (dvidešimt aštuonių eurų) Eur dydžio baudą.
M. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jai 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, galutinę nuobaudą M. K. paskirti 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (sumokant iki paskutinės kiekvienos mėnesio dienos), kas mėnesį mokant po 200,00 Eur iki visiško baudos sumokėjimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059567673) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).