- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- eATP-609-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02969-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- V. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. (toliau – apeliantas) ir jo atstovo adv. L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo V. Ž. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 40 eurų bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 1000 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, nustatė :
Aprašomoji dalis
V. Ž. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2016 m. vasario 21 d., apie 20 val. 00 min., Vilniuje, Sėlių g. – T. Narbuto g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 200 CDI“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Peugeot 207“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė, abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė KET 104, 220 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba, jeigu teismas vis tik matytų pagrindą taikyti apeliantui administracinę atsakomybę, pakeisti nutarimą ir sušvelninti V. Ž. paskirtą nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinant piniginę baudą.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų svarbių bylai aplinkybių ir nenustatė pastarojo kaltės. Teigia nepajutęs automobilių susilietimo ir todėl akivaizdu, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei taip išvengti atsakomybės. Nurodo, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytai sudėčiai nustatyti yra svarbu ne tik kaltės, kaip vienos iš atsakomybės sudėties elemento buvimo, bet itin svarbu nustatyti tyčios kaip kaltės formos egzistavimą.
Skunde nurodoma, kad būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip kad padarytos žalos mastas ir kontakto pobūdis. Apelianto teigimu, šiuo atveju nukentėjusiojo, tiek jo paties automobiliams buvo padaryti labai nežymūs apgadinimai, pasireiškę dažų nubraukimu keliomis siūlėmis ir lengvu nubrozdinimu. Taip pat nurodo, kad abiejų automobiliai yra pakankamai skirtingi pagal svorį, apelianto automobilio svoris 1640 kg, nukentėjusiojo automobilio, remiantis viešais duomenimis – 1283 kg, be to, apelianto automobilis yra minkštos važiuoklės, tvirtesnio kėbulo, todėl apeliantas teigia dėl šių aplinkybių, jam kur kas sudėtingiau nei nukentėjusiajam pajusti, kad automobiliai susilietė. Tuo labiau, kad apelianto automobilio lietėsi galas, o nukentėjusiojo priekiu. Nurodo ir tai, kad nukentėjusysis niekaip nebandė atkreipti apelianto dėmesio, nespaudė garso signalo, nemojavo ranka ir pan.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo sutinkantis atlyginti nukentėjusiojo automobiliui padarytą žalą.
Skunde teigiama ir tai, kad eismo įvykį galimai nulėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, kadangi nukentėjusysis, supratęs, kad yra apelianto lenkiamas, vis tiek pradėjo judėti, dėl ko automobiliai susilietė. Apelianto teigimu, nukentėjusysis pažeidė KET 138 p., kuris numato, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas pastarajam nuobaudą, jos neindividualizavo, neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes ir, nepasinaudodamas ATPK 30¹ str. įtvirtinta teise skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą arba jos neskirti visai, paskyrė neproporcingą ir per griežtą sankciją, neatsižvelgęs į pastarojo padėtį. Nurodo esantis brandaus amžiaus, iki pensijos likę ne daug metų, nustatytas tik 55 proc. darbingumas, todėl vairuotojo teisių atėmimas tokio amžiaus asmeniui sukeltų itin didelių nepatogumų, be to automobilis apeliantui reikalingas darbo reikalais. Nurodo, kad dėl automobilių susilietimo padaryta žala itin nedidelė, jis sutinka nukentėjusiajam žalą atlyginti, praeityje padaręs tik kelis nežymius administracinės teisės pažeidimus. apeliantas taip pat skunde detalizuota nurodo ir teismų praktiką teigdamas, kad teismas panašaus pobūdžio bylose skiria kur kas mažesnes administracines sankcijas.
Pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė neargumentuotą ir nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdamas ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teigia, kad teismas visiškai nevertino tokių bylai reikšmingų aplinkybių kaip – eismo įvykio laikas, nukentėjusiojo ir apelianto automobilių skirtumai, apelianto padėtis ir kt. be to nevertino apeliantui inkriminuotiems pažeidimams kvalifikuoti būtino elemento – kaltės buvimo. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdyje buvo prašoma liudytoju šaukti M. Š., kuris anksčiau vairavo apelianto automobilį ir būtų galėjęs patvirtinti, kad tam tikri V. Ž. automobilio apgadinimai buvo atsiradę dar iki įvykstant eismo įvykiui, tačiau apylinkės teismas šio prašymo netenkino, ką apeliantas vertina procesiniu pažeidimu.
Skunde nurodoma ir tai, kad dėl valstybės politikos pokyčių administracinių nuobaudų srityje už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos administracinės nuobaudos bus ženkliai sumažintos, vairuotojams teisės bus atimamos tik išskirtiniais atvejais, atėmimo terminas sutrumpintas, o už neatsargų svetimo turto sugadinimą asmuo net nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl teigia esant akivaizdu, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra neprotinga ir per griežta, kas, pasak apelianto, matyti ir iš valstybės veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl A. J. nubaudimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.:
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto V. Ž. nubaudimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Pažymėtina, kad V. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 20 val. 00 min., Vilniuje, Sėlių g. – T. Narbuto g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 200 CDI“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Peugeot 207“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, jį kliudė, abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., neprisipažino, nurodė, jog nepajuto jokio kontakto tarp automobilių, todėl nuvažiavo.
Tokią jo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: liudytojo R. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotais duomenimis, fotolentelėmis.
Teisme apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad už jo važiavęs automobilis „Mercedes“ aplenkė jį iš dešinės pusės ir grįždamas į antrąją eismo juostą, kliudė jo automobilį bei nuvažiavo toliau (b.l. 65).
Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 11).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėto liudytojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio R. P. tarnybinis pranešimas, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, fotolentelės.
Byloje esančiame policijos pareigūno R. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. patruliu D. P., 2016 m. vasario 21 d., apie 20 val., nuvyko į eismo įvykį T. Narbuto g. – Sėlių g. sankryžoje, kur vairuotojas R. B. paaiškino, kad važiavo T. Narbuto g. link Pedagoginio žiedo antrąja eismo juosta, kai staiga iš dešinės jo priekinį sparną kliudė pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir nesustodamas nuvažiavo (b.l. 7).
Byloje esančioje 2016-02-21 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Sėlių g. – T. Narbuto g. sankryžoje. Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „Peugeot“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai priekiniame bamperyje, priekiniame dešinės pusės sparne (b.l. 9, 10).
Taip pat iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugreitinimo protokolo bei fotolentelių matyti, jog sugretinus automobilius „Peugeot“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) bei „Mercedes Benz“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, jog apgadinimai ant automobilio „Peugeot“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Mercedes Benz“ (b.l. 16, 17-20).
Apelianto paaiškinimas, kad jis nejuto smūgio vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi pastarojo tokie paaiškinimai buvo paneigti ne tik nukentėjusiojo parodymais, o ir fotolentelėse užfiksuota informacija, kuomet buvo užfiksuotas abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, tyrimo metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio „Peugeot“, galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu Mercedes Benz“.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo R. B. parodymais. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai ir nesant jo tyčios. Nenustatė teismas ir tų aplinkybių, dėl ko minėtas liudytojas turėtų siekti apkalbėti apeliantą. Nors apeliantas skunde teigia, kad smūgio nejuto būtent dėl automobilių techninių skirtumų, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad abu automobiliai yra lengvieji, o ir apgadinimai nėra visiškai nežymūs, kad būtų galima nepajusti automobilių kontakto.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusysis niekaip nebandė atkreipti apelianto dėmesio, nespaudė garso signalo, nemojavo ranka ir pan., tačiau teismo nuomone tai neturi esminės reikšmės, kadangi kaip nurodė pats liudytojas R. B., tik įsitikinęs, kad padaryti apgadinimai apie eismo įvykį pranešė policijai.
Nors apeliantas teigia, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kadangi nukentėjusysis, matydamas, kad yra apelianto lenkiamas, vis tiek pradėjo judėti, dėl ko automobiliai ir susilietė, tačiau, teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta į tai, kad V. Ž. nesant būtinybės staigiai persirikiuoti iš pirmos eismo juostos į antrąją, taip užlendant prieš pat R. B. vairuojamą automobilį, jo paties veiksmai buvo neapgalvoti. Byloje nėra užfiksuota, kad apeliantas ar R. B. būtų nurodę, kad pirmojoje eismo juostoje būtų buvusi kliūtis apeliantui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai grįžti į antrąją eismo juostą.
Apeliantas skunde procesiniu pažeidimu įvardija tai, kad nebuvo patenkintas pastarojo atstovo prašymas iškviesti ir apklausti liudytoją M. Š., tačiau atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą dėl vieno ar kito prašymo patenkinimo, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priima teismas. Prašymo netenkinimas, esant pakankamai duomenų bylai teisingai išspręsti negali būti laikomas procesiniu pažeidimu.
Skundą nagrinėjantis teismas nepasisakys dėl skundo argumentų dėl naujojo LR administracinių nusižengimų kodekso nuostatų, kadangi nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apelianto V. Ž. nubaudimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. vidurkis baudos ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta nuobauda, kuri jo teigimu, yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pagal LR ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. LR ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
LR ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, byloje nėra duomenų, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims, duomenų apie tai, jog V. Ž. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, byloje taip pat nėra, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn jis netrauktas. Apeliantas nurodo, kad yra brandaus amžiaus, iki pensijos likę nedaug metų, turi sveikatos problemų, jam nustatytas tik 55 proc. darbingumas, automobilis jam reikalingas ir darbo reikalais, kad neprarastų savo pagrindinio pajamų šaltinio.
Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti V. Ž. padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadinti automobiliai, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir kad LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. Ž. taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas bei už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą baudą sumažinant iki minimalios ribos – 868 eurų, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinant iki 6 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., nutarė :
V. Ž. bei jo atstovo adv. L. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą pakeisti: vadovaujantis LR ATPK 30¹ str., V. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą piniginę nuobaudą sumažinti iki 868 eurų, bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių bei, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., V. Ž. galutinę nuobaudą pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.