Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 eurų dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę nuobaudą – 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, nustatė :

Aprašomoji dalis

I. M. teismo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad 2016-02-24 apie 16.15 val., Šilo g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 220 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl I. M. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.:

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apeliantės I. M. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pažymėtina, kad I. M. nubausta už tai, kad 2016-02-24 apie 16.15 val., Šilo g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantė kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neprisipažino, nors neneigė aplinkybės, jog 2016-02-24 apie 16.15 val., vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Šilo g., Vilniuje, tačiau teigė, jog važiuodama tiesiai, esant automobilių spūsčiai, persirikiuodama į kitą eismo juostą, nepastebėjusi eismo įvykio, važiavo toliau.

Tokią apeliantės versiją paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.

Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: A. B. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme ir paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuotais duomenimis, fotolentelėmis.

Teisme apklausta nukentėjusioji A. B. paaiškino smūgį girdėjusi, o į ją atsitrenkęs automobilis „Volkswagen Golf“ sustojo, vėliau nuvažiavo. Jai kilo įtarimas, kad galėjo kažkas įvykti, nes kontaktas buvo švelnus, garsas buvo (b.l. 29-30).

Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 7).

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. S. tarnybinis pranešimas, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, fotolentelės.

Byloje esančiame policijos pareigūno D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyr. patruliu M. J., 2016-02-24, apie 16.35 val., nuvyko į eismo įvykį prie Antakalnio ir Šilo g. sankryžos, kur vairuotoja A. B. paaiškino, kad pravažiavusi sankryžą apie 10 m pristabdė, nes priekyje, link Smėlio g. buvo kamštis, pamatė iš galo atičiuožiantį automobilį VW, bandė trauktis, bet susidūrimo pavykti nepavyko. Po susidūrimo automobilis VW nesustojęs nuvažiavo toliau Šilo g. didėjančia tvarka (b.l. 3).

Byloje esančioje 2016-02-24 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Antakalnio – Šilo g. sankryžoje. Nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai užpakaliniame bamperyje (b.l. 5, 6).

Taip pat iš byloje esančio transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelių matyti, jog sugretinus automobilius „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Toyota Verso“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nežymiai brėžtas priekinis dešinės pusės bamperis 0,33-0,47 cm aukštyje, brėžtas dešinės pusės priekinis sparnas 0,65-0,72 cm aukštyje; automobiliui „Toyota Verso“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) brėžtas-lenktas galinis kairės pusės bamperis 0,35-0,72 cm aukštyje (b.l. 11, 12-14).

Apeliantės paaiškinimas, kad ji nejuto smūgio vertintinas kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi pastarosios tokie paaiškinimai buvo paneigti ne tik nukentėjusiosios parodymais, o ir fotolentelėse užfiksuota informacija, kuomet buvo užfiksuotas abiejų automobilių apgadinimų aukštis ir išmatavus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus, tyrimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka.

Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. S., patvirtindamas tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad jo darbo patirtis leidžia teigi, jog šiuo atveju neišgirsti automobilių kontakto įmanoma, tačiau paties kontakto nepastebėti judant iš priekio – neįmanoma. Liudytojo manymu, šio įvykio metu automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo sustoti kontakto metu, nes buvo atsiremta į kitą automobilį, kuomet kontaktas būtų slystamojo pobūdžio, automobiliams būtų padaryti kiti sugadinimai, t.y. galimai būtų braukti vieno ir kito automobilio bamperio šonai (b.l. 30).

Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, mano, kad apeliantės nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastaroji buvo nubausta nepagrįstai ir nesant jos tyčios. Nenustatė teismas ir tų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji ar minėtas liudytojas turėtų siekti apkalbėti apeliantę. Nors apeliantė skunde teigia, kad smūgio nejuto būtent dėl oro sąlygų, didelio automobilių srauto ir savo automobilio techninės būklės, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė į nukentėjusiosios automobilį atsitrenkė priekine savo automobilio dalimi, be to, abu automobiliai yra lengvieji, o ir apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio nėra visiškai nežymūs, kad būtų galima nepajusti automobilių kontakto.

Skunde apeliantė nurodo ir tai, kad, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusioji niekaip nebandė atkreipti apeliantės dėmesio, nespaudė garso signalo, nemojavo ranka ir pan., tačiau teismo nuomone tai neturi esminės reikšmės, kadangi kaip nurodė pati nukentėjusioji A. B., tik įsitikinusi, kad padaryti apgadinimai apie eismo įvykį pranešė policijai.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad I. M. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apeliantės I. M. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apeliantei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. minimali tiek pagrindinė, tiek papildoma nuobaudos.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nesutinka ir su jai paskirta nuobauda, teigdama, kad, skirdamas ją teismas turėjo atsižvelgti į apeliantės amžių, į gaunamų minimalių pajamų dydį, į tai kad apeliantė turi senyvo amžiaus motiną, bei serganti vyrą, kuriuos reikalinga vežti į ligoninę ir pan.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu konstatavo nesant pagrindo I. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad turto sugadinimą I. M. pripažino ir gailisi. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims, duomenų apie tai, jog I. M. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidusi Kelių eismo taisykles, byloje taip pat nėra. Apeliantė administracine tvarka nebausta, už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus baudžiamojon atsakomybėn netraukta, kas rodo, kad pastaroji nėra piktybinė pažeidėja, linkusi pažeidinėti KET, jos padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Apeliantė akcentuoja savo amžių, yra 1960 m. gimimo, nurodo, kad turi senyvo amžiaus motiną bei sergantį vyrą, kuriems reikalinga pagalba, nuvežant iki gydymo įstaigų ir pan. Iš prie skundo pridėtos pažymos matyti, kad apeliantės pajamos yra 270 – 450 eurų/mėn.

Atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti I. M. padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadinti automobiliai, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir kad ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. M. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas bei už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį sumažinant iki 3 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., nutarė :

I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą pakeisti: vadovaujantis ATPK 30¹ str., I. M. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių bei, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., I. M. galutinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.