Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2462-631/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-16
Bylos Nr.: e2-2462-631/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33242-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gitana Butrimaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Transhermis“
Atsakovas: V. P.
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Saurusa“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2462-631/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33242-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9; 1.3.2.9.14; 1.3.5.3.15.1; 1.3.9.3; 3.2.6.1; 3.1.7.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transhermis“ ieškinį atsakovui V. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Saurusa“, dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transhermis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ji yra tinkamai atsiskaičiusi su atsakovu V. P. (toliau – atsakovas), kartu prašydama priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2019-06-27 sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Šalys sutartyje susitarė, kad darbdavys (ieškovė) moka darbuotojui (atsakovui) darbo užmokestį 1.301 MMA prieš mokesčius (bruto). Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad darbuotojui (atsakovui) yra nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti ar darbuojas tinka atlikti jam pavestą darbą. Kai atsakovas pradėjo dirbti ieškovės įmonėje, buvo pastebėta, kad jis nesugeba tinkamai atlikti jam pavestų darbinių funkcijų, todėl ieškovė nusprendė su atsakovu nutraukti darbo sutartį. Atsakovas buvo pakviestas pas įmonės dokumentaciją tvarkančią darbuotoją sutvarkyti visus formalumus. Kuomet atsakovas buvo atvykęs pas įmonės darbuotoją, kuri turėjo sutvarkyti atleidimo dokumentus, jis nematant darbuotojai, pasiėmė ant stalo paliktus dokumentus ir išėjo. Įmonės darbuotoja pastebėjo, kad dingo visi dokumentų originalai, susiję su atsakovo įdarbinimu ir išdarbinimu, nieko nelaukusi apie tai informavo įmonės direktorių, kuris pateikė pareiškimą Vilniaus 1-ajam policijos komisariatui apie įvykdytą atsakovo nusikalstamą veiką. Raštišką pranešimą, t. y. reikalavimą dėl dokumentų grąžinimo pateikė ir atsakovui. 2019-08-23 atsakovui papildomai dar buvo išsiųstas pranešimas, dėl kokių priežasčių įmonė nusprendė su juo nutraukti darbo sutartį, kuriame taip pat nurodė prašymą atvykti ir sutvarkyti visus atleidimui ir darbo užmokesčio apmokėjimui būtinus dokumentus. Tačiau atsakovas į ieškovės siųstus prašymus nereagavo. Kai buvo pastebėta, jog dingo įmonei svarbūs dokumentai, ieškovė susisiekė su atsakovu telefonu, pareikalavo grąžinti dokumentus, tačiau pastarasis nurodė, kad dokumentus grąžintų tik kuomet būtų išmokėtas darbo užmokestis jam. Atsakovas elgdamasis nesąžiningai ir pasisavinęs įmonės dokumentus, vėliau kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu jo naudai priteisti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestį už priverstinę prastovą, dienpinigius bei reikalaudamas konstatuoti darbo santykių su ieškove pasibaigimą. Atsakovas, kuomet kreipėsi į darbo ginčo komisiją dėl kilusio ginčo išsprendimo, jai pateikė visiškai tikrovės neatitinkančią savo susiklosčiusios istorijos versiją, t. y. atsakovas reikalavimus grindė vadovaudamasis senąja 2018-11-16 darbo sutarties versija. Taip pat nurodė, kad neva nieko nežino apie įdarbinimą kitoje įmonėje, t.y. UAB „Saurusa“. Pažymėjo, kad ieškovė vertė atvykti pasirašyti prašymus dėl nemokamų atostogų, bet jis jų nevyko rašyti. Nurodė, kad laukė vis, kuomet ieškovė paskambins ir pasiūlys išvykti į reisą. Šiuo atveju, bylą nagrinėjusi darbo ginčų komisija kilusį ginčą išnagrinėjo formaliai, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisėtas ir tai sudaro pagrindą kilusį ginčą tarp ieškovės ir atsakovo išnagrinėti iš esmės. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu visuomet atsiskaitydavo tinkamai, pradelsimų nebūdavo. Atsakovas ieškovės įmonėje pirmą kartą buvo įdarbintas 2018-11-16, tačiau tarp ieškovės ir atsakovo darbo sutartis buvo nutraukta 2019-03-04, paties atsakovo iniciatyva, nes jis nusprendė dirbti kitoje įmonėje. Iš 2019-09-23 pažymos Nr. KA-P.U-5686 matyti atsakovo draudiminis ir nedraudiminis laikotarpis, kuomet jis dirbo pas ieškovą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriuje yra užfiksuoti duomenys, kad atsakovo darbo santykiai su ieškove nutrūko 2019-04-03. Vėliau atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl galimybės vėl dirbti jos įmonėje, todėl ir buvo sudaryta su atsakovu nauja darbo sutartis. UAB „Transhermis“, kaip ir UAB „Saurusa“, personalo procesų valdymui ir darbuotojų asmens duomenų, susijusių su darbo santykiais tvarkymui naudojasi HCM.LT programine įranga. Pateiktame UAB „Metasistemos“ rašte nurodyta, kad minėtoje sistemoje yra kaupiami duomenys apie darbuotoją ir sistemoje paruošti dokumentai. Taip pat sistemoje yra matomi visų darbuotojų daromi pakeitimai. Ieškovė neturi jokių galimybių prieiti prie HCM.LT sistemos, pati sistema neleidžia keisti metaduomenų ir veiksmų žurnalų. Pateiktoje pažymoje yra užfiksuota, kad UAB „Transhermis“ paskyroje atsakovo atžvilgiu 2019-07-02 buvo užregistruota: darbo sutartis, prašymas dėl NPD, prašymas pervesti pinigus, konfidencialumo sutartis. UAB „Saurusa“ įmonės paskyroje atsakovo atžvilgiu yra 2019-04-08 užregistruoti dokumentai: darbo sutartis, prašymas dėl NPD, prašymas pervesti pinigus, konfidencialumo sutartis. Aukščiau minėti dokumentai yra pas atsakovą, nes jis juos neteisėtai pasisavino. Atsakovas, pasielgęs nesąžiningai, reikalauja nepagrįstų išmokų. Darbo ginčų komisija formaliai įvertinusi atsakovo argumentus ir visą atsakomybės naštą permetusi išimtinai ieškovei, be jokio teisinio pagrindo tenkino atsakovo reikalavimus, tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovui nepagrįstai parturtėti kito asmens sąskaita.

Ieškovė pažymėjo, jog darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad tuo atveju, kuomet darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) 47 str. l d.). Remdamasi šia įstatymine norma, darbo ginčo komisija atsakovo nedraudiminį laikotarpį traktavo kaip prastovą ne dėl darbuotojo kaltės ir jo naudai priteisė 4 146,37 Eur. Tačiau toks darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisingas, kadangi atsakovui jokia prastova nebuvo skelbiama ir negalėjo būti skelbiama (joks įsakymas jo atžvilgiu nebuvo priimtas), nes jis laikotarpiu nuo 2019-04-03 iki 2019-06-28 nedirbo, darbiniai santykiai su juo buvo nutraukti. Pats atsakovas savo paaiškinimuose yra nurodęs, kad jis turi darbinę vizą ir norėjo ją išnaudoti darbui, o ne atostogoms. Esminis ginčas yra kilęs, koks atsakovo faktinis išdirbtas darbo laikas ieškovės įmonėje, kadangi atsakovas teigė dirbęs nepertraukiamai laikotarpiu nuo 2018-11-16 iki kreipimosi į darbo ginčų komisijos dienos, tačiau tai neatitinka faktinės situacijos, darbo ginčų komisijos sprendimas yra priimtas formaliai vadovaujantis įstatyminėmis normomis, dėl ko atsakovui priteistos nepagrįstos sumos (el. b. l. 1 - 7, t. I).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ieškovės vairuotoju - ekspeditoriumi pradėjo dirbti 2018-11-16. Atsakovas 2019-08-20 komisijai pateikė prašymą, kuriame nurodė ir komisijai patvirtino, kad ieškovė neišmokėjo darbo užmokesčio ir dienpinigių už komandiruotėje išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-08-16. Už laikotarpius tarp reisų įmonės vadovas liepdavo rašyti prašymus neapmokamoms atostogoms, tačiau atsakovas tokių prašymų nerašė. Tikėdavosi, kad po trumpo poilsio bus siunčiamas į komandiruotes, tačiau to nebūdavo, ir kaip paaiškėjo, darbdavys vienašališkai įformindavo nemokamas atostogas. Atsakovas darbui į Lietuvos Respubliką yra atvykęs iš Ukrainos, turi tikslą darbo vizos laiką išnaudoti darbui, o ne buvimui nemokamose atostogose. Atsakovui grįžus iš paskutinės komandiruotės 2019-08-16, kuri truko septynias savaites, t. y. 49 kalendorines dienas, buvo išmokėta tik 1050,00 Eur. Po 2019-08-16 ieškovė atsakovo į komandiruotes nesiuntė. Atsakovas išsiuntė ieškovei prašymą nutraukti darbo santykius, tačiau atsakymo iš darbdavio negavo. Kadangi ieškovė atsakovo neatleido iš darbo, neatsiskaitė ir nesuteikė darbo sutartyje sulygto darbo, atsakovas susirado kitą darbą kitoje įmonėje. Atsakovas nurodė, kad su UAB „Saurusa“ jokios darbo sutarties ar kitų dokumentų niekada nepasirašinėjo. Prašymo nutraukti darbo sutartį su UAB „Transhermis“ DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu anksčiau niekada nerašęs ir darbdaviui neįteikęs. Atsakovas visuomet žinojo, kad dirba UAB „Transhermis“ nuo priėmimo į darbą dienos, t. y. nuo 2018-11-16 iki 2019-08-16. Atsakovas nuo 2018-11-16 buvo nuolatiniuose darbo santykiuose, darbdavio pavedimu važiuodavo į komandiruotes, nemokamų atostogų neprašydavo ir laukdavo, kada bus išleistas į reisus. 2019-04-03, kai tariamai darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti, atsakovas buvo komandiruotėje. Atsakovas jokių ieškovės dokumentų nėra pasisavinęs. Komandiruotės ataskaitą ieškovei pateikė, todėl ieškovės tvirtinimas, kad dėl tariamai pavogtų dokumentų negalintis atsiskaityti, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Atsakovas komisijos prašė įpareigoti ieškovę atsiskaityti, t. y. išmokėti visą priklausantį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-02-01, išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neišmokėtus dienpinigius už komandiruotės laiką už laikotarpį nuo 2019-06-30 iki 2019-08-16, darbo užmokestį už prastovas bei konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą. Ieškovės pareikštas ieškinys atsakovo atžvilgiu yra visiškai nepagrįstas, atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog ieškovė yra pateikusi tiek komisijai, tiek ir teismui negaliojančią 2019-06-27 darbo sutartį Nr. 1, t. y. suklastotą dokumentą, kuriame nėra atsakovo parašo. Taip pat ieškovė yra pateikusi negaliojančią darbo sutartį, kuri tariamai buvo sudaryta 2018-11-16 ir 2019-04-03 buvo nutraukta. Dėl negaliojančių darbo sutarčių bei dėl darbuotojo melagingų duomenų Sodrai pateikimo atsakingas asmuo yra V. K., kuris, yra tiek ieškovės UAB „Transhermis“, tiek ir UAB „Saurusa“ direktorius. Taigi, ieškovė nepateikė byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, nepagrindžia byloje ir išvardintų dokumentų tariamo vagystės fakto, nepateikia atsakingos už dokumentų saugojimą administratorės J. K. tarnybinio pranešimo apie tariamo incidento aplinkybes, darbo sutarčių registravimo žurnalo, kuriame turėtų būti patvirtinta, kad su ieškove buvo pasirašytos dvi darbo sutartys ir darbo sutartis su dukterine įmone, įsakymų apie nemokamų atostogų suteikimą atsakovo pateiktų prašymų pagrindu, žurnalo, kuriame registruojami įsakymai dėl komandiruočių ir kiti svarbūs dokumentai. Ieškovė duomenis, susijusius su darbo santykiais, tvarkė savavališkai, tyčia klaidingai ir šiurkščiai pažeisdama teisės aktų reikalavimus, melagingai deklaravo duomenis apie darbo santykius su atsakovu, todėl komisijos nurodymas ieškovei deklaruoti atsakovo draudimines pajamas už priverstines prastovas, kurias ieškovė melagingai deklaravusi kaip nemokamas atostogas bei neteisingai paskaičiuotą darbo užmokestį už 2019 m. vasarį - dvi darbo dienas bei birželį - dvi darbo dienas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Nesant įsakymo nutraukti darbo santykius su ieškove ir prašymo nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2019-04-03, kaip darbdavio yra deklaruota Valstybinio socialinio draudimo fonde, pagrįstai nustatyta, kad toks ieškovės deklaravimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tinkamai komisijos nustatytas nepertraukiamas darbo santykių su ieškove tęstinumas nuo 2018-11-19 iki 2019-09-17, anuliuojant Valstybinio socialinio draudimo fondui pateiktą pranešimą apie atsakovo darbo santykiu pabaigą su ieškove nuo 2019-04-03. Pagrįstai komisija konstatavo atsakovo darbo santykių pasibaigimą su ieškove DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu būtent nuo 2019-09-17. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas būtų rašęs prašymą suteikti nemokamas atostogas, ieškovė įsakymų, su kuriais būtų supažindintas darbuotojas, apie nemokamų atostogų suteikimą nei komisijai, nei teismui nepateikė, todėl pagrįstai komisijos konstatuota, jog laikotarpiai, kurie yra nurodyti kaip nedraudiminiai, turi būti pripažinti kaip prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Be to, darbo sutarties, kurioje atsakovas būtų pasirašęs su UAB „Saurusa“, įsakymo nutraukti darbo santykius su ieškove ir prašymo nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovė nepateikė nei komisijai, nei teismui, todėl pagrįstai komisijos nustatyta ir konstatuota, kad darbo santykiai su ieškove tęsiasi nuo 2018-11-19 pripažįstant prastovomis ne dėl darbuotojo kaltės su ieškove. Iš viso atsakovui nuo 2019 m. vasario mėn. neišmokėta 4 146,37 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už priverstinę prastovą bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Pagal pateiktą tachografo išrašą, atsakovas komandiruotėje Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir Nyderlanduose buvo nuo 2019-06-30 iki 2019-08-16, už kurias priskaičiuota 3 028,00 Eur dienpinigių. Iš šios sumos atsakovui į asmeninę sąskaitą buvo pervesta tik 1 050,00 Eur. Tokiu būdu yra neišmokėtas 1 978,00 Eur įsiskolinimas, kuris atsakovo naudai turi būti išieškotinas. Komisija nustatė ir išieškojo atsakovo naudai iš ieškovės 4 230,75 Eur darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokestį už priverstinę prastovą, taip pat išieškojo atsakovo naudai iš ieškovės 1 978,00 Eur dienpinigius (el. b. l. 42-46, t. I).

Šalies argumentai

2020 m. rugsėjo 21 d. vykusio žodinio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašydamas ieškinį tenkinti, kartu pažymėdamas, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų konstatuoti, jog atsakovas dirbo atitinkamą laikotarpį UAB „Transhermis“, po to buvo įdarbintas UAB „Saurusa“ ir nutraukęs darbo teisinius santykius su UAB „Saurusa“, atsakovas vėl grįžo dirbti UAB „Transhermis“. Darbo ginčų komisijos skaičiavimai nepagrįsti, nes neįtraukti UAB „Saurusa“ mokėjimai. Taip pat Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, neturėdama pakankamai duomenų ir vertino nebuvimą darbe kaip priverstinę pravaikštą. Atsižvelgiant į tai, prašo sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, nurodydamas, jog pas ieškovę dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pažymėjo, kad negavo atsiskaitymo už paskutinį reisą. Jokių dokumentų iš ieškovės neišsinešė, įmonei priklausančių dokumentų nepasisavino. Įsakymų dėl komandiruočių taip pat nematė, apie darbą UAB „Saurusa“ nebuvo girdėjęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas bei teisingas, o ieškovė buvo nesąžininga, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio aplinkybes, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

UAB „Saurusa“, teismo iniciatyva įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, atsiliepimo į ieškinį ir paaiškinimų nepateikė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad aktualiu ginčo laikotarpiu, taip pat ir bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „Saurusa“ direktoriaus pareigas ėjo V. K., kuris kartu buvo ir UAB „Transchermis“ direktorius. Pasikeitimai abiejų bendrovių vadovybėje įvyko jau po bylos žodinių teismo posėdžių, kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašų, nuo 2020 m. spalio 1 d. abiejų bendrovių direktoriumi registre nurodomas V. C. (el.b.l. 129-134, t.I).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Tarp šalių kilęs individualus darbo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir ieškovės atsiskaitymo su atsakovu.

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. V. P. su prašymu dėl darbo užmokesčio sumų išieškojimo iš UAB „Transchermis“ kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2019 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5805 ir tenkino V. P. prašymą, nustatė nepertraukiamą darbo santykių tęstinumą su UAB „Transhermis“ nuo 2018-11-19 iki 2019-09-17; konstatavo V. P. darbo santykių pasibaigimą su UAB „Transhermis“ DK 55 str. 1 d. pagrindu, įpareigojo UAB „Transhermis“ deklaruoti V. P. draudimines pajamas už 2019 metus pagal darbo ginčų komisijos apskaičiuotas sumas, nusprendė išieškoti V. P. naudai iš UAB „Transhermis“ 4230,75 EUR darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, darbo užmokestį už priverstinę prastovą, taip pat 1978 EUR dienpinigių (el.b.l.27-30, t.I).

Dėl atsakovo darbo sutarties pasibaigimo

Kaip nustatyta iš Sodros duomenų bazės, V. P., 2018 m. lapkričio 19 d. pradėjęs dirbti UAB „Transchermis“, joje dirbo iki 2019 m. balandžio 3 d., vėliau laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. (el.b.l. 17, 121-128, t.I).

2019 metais nuo kovo mėnesio iki 2019 m. birželio 27 d. V. P. dirbo UAB „Saurusa“, kuri priklausė taip pat UAB „Transchermis“ vadovui V. K., kuris buvo, kaip minėta, abiejų įmonių direktorius (el.b.l.121-128, t.I).

Kaip patvirtina Sodros duomenys, V. P. nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. įsidarbino UAB „Vežimo partneriai“ (el.b.l.109-115, t.I).

Ieškovės direktorius V. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jo įmonės dirbo tokia forma, jog tam tikrais laikotarpiais, UAB „Transchermis“ negalėjus teikti pervežimo paslaugų, jas teikė UAB „Saurusa“, todėl V. P. atitinkamai dirbo ir šioje bendrovėje, todėl ir darbo užmokestis buvo mokamas ir iš UAB „Transchermis“, ir už UAB „Saurusa“ sąskaitų.

Tokius ieškovės vadovo paaiškinimus iš dalies patvirtina rašytiniai įrodymai – tie patys Sodros duomenys, bei bankinių mokėjimų nurodymai V. P. tiek iš UAB „Transchermis, tiek iš UAB „Saurusa“ sąskaitų, taip pat UAB „Metasistemos“ 2019-09-30 raštas apie HCM.LT sistemoje talpinamus V. P. įdarbinimo UAB „Saurusa“ ir UAB „Transchermis“ dokumentus (el. b.b l. 26, t.I, 56-63, el. b. apyrašo b.l.17-22).

Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR civilinio proceso kodekso 178 str.). Pagal CPK 177 str. 1, 2 d., įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmes bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis vidiniu savo įsitikinimu, kartu vadovaudamasis ieškovės ir trečiojo asmens Sodrai deklaruotais duomenimis apie atsakovo V. P. draudiminius laikotarpius ir deklaruotas pajamas, sprendžia, jog atsakovas dirbo ir UAB „Transchermis“, ir UAB „Saurusa“. Vertintina, jog priešingu atveju, ieškovė, trečiasis asmuo nebūtų tokių duomenų Sodrai nurodžiusi, bei vykdžiusi pareigos apskaityti V. P. darbo užmokestį, jį deklaruoti, taip pat daryti mokėjimų nurodymus tiek iš UAB „Transchermis“, tiek iš UAB „Saurusa“ sąskaitų.

Pagal byloje surinktus įrodymus, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 18 d. grįžo iš komandiruotės, kitą 2019 m. rugpjūčio 19 d. darbe UAB „Transchermis“ įvyko ginčijama situacija su ieškovės darbuotoja dėl įmonės dokumentų pasisavinimo, ir daugiau atsakovas darbe nepasirodė. Tą patvirtina ieškovės vadovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimas atsakovui dėl reikalavimo grąžinti pasisavintus dokumentus, taip pat atvykti į darbą nuskaityti tachografo kortelės duomenų, taip pat iš dalies paties atsakovo paaiškinimai, kad dirbo UAB „Transchermis“ iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (el.b.l. 20, t.I, darbo bylos psl.1).

Žemesnės instancijos teismas

2019-08-23 pranešimu atsakovui V. P. ieškovės direktorius nurodė, jog šis nebegali tęsti darbo įmonėje, nes dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nepraėjo išbandymo ir prašoma atvykti įforminti darbo sutarties nutraukimo dokumentų (el. b. l. 25, t.I).

Teismas negali vertinti, jog šie darbdavio reikalavimai/įspėjimai buvo įteikti atsakovui, kadangi tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o atsakovas tokias darbdavio nurodomas aplinkybes ginčija. Vienok, byloje nėra daugiau duomenų, kad atsakovas po 2019-08-19 būtų vykęs į darbą, atlikęs darbo funkcijas ar būtų darbdavio įformintas darbo santykių su atsakovu nutraukimas. Priešingai, ieškovė toliau deklaravo Sodrai atsakovą dirbant pas ieškovę, nors atsakovas atsiliepime teigė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad norėjo nutraukti su ieškove darbo santykius ir teikė jai prašymą atleisti iš darbo savo noru.

Žemesnės instancijos teismas

Esant prieštaringiems šalių argumentams, vertinant, kad susiklosčius konfliktiniams atsakovo santykiams su ieškovės atstovais, jis nesiekė toliau tęsti darbo UAB „Transchermis“ ir norėjo būti atleistas savo noru, yra pagrindas teismui pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo savo noru DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, o paskutine atsakovo darbo diena UAB „Transchermis“ laikyti 2019 m. rugsėjo 4 d., nes nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovas jau dirbo UAB „Vežimo partneriai“, kas patvirtina, jog jis iš tiesų toliau netęsė darbo santykių ieškovės įmonėje ir po grįžimo iš paskutinės komandiruotės ėmėsi kito darbo paieškų. Tačiau iki pat darbo pradžios kitoje įmonėje ieškovė taip pat nebuvo įforminusi atsakovo atleidimo iš darbo dokumentų.

Darbdavys, būdamas atsakingas už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, darbo sutarties vykdymą, darbo užmokesčio mokėjimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Galioja prezumpcija, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Darbo kodekso 34 straipsnį, sudarant su darbuotoju darbo sutartį, yra svarbios būtinosios darbo sutarties sąlygos, t.y. darbo funkcija, darbo apmokėjimas ir darbovietė. Apie darbo sąlygas darbdavys turi pranešti darbuotojui iki darbo pradžios ir pateikti visą DK 44 straipsnyje nurodytą informaciją, tame tarpe ir darbdavio pavadinimą, bei kitas sąlygas, įtvirtintas šio straipsnio 1 dalies 2 – 11 punktuose. DK 45 straipsnis numato, jog pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ir t.t. galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.

Darbdavys, ieškovė UAB „Transchermis“ byloje nėra pateikusi jokių neginčijamų įrodymų, kad atsakovą buvo supažindinusi su tokia darbo tvarka įmonėje, jog tam tikru laikotarpiu nutraukia jo darbo santykius UAB „Transchermis“, įformina darbo santykius UAB „Saurusa“, vėliau nutraukia darbo santykius UAB „Saurusa“ ir vėl įformina UAB „Transchermis“. Tokias aplinkybes ieškovas grindė įmonės vadovo paaiškinimais, Sodrai deklaruotais duomenimis, UAB „Saurusa“ buhalteriniais dokumentais apie priskaičiuotas ir išmokėtas sumas V. P., jo priėmimą ir atleidimą iš darbo patvirtinančiais dokumentais (el.b. apyrašo b.l.15-22). Atsakovas V. P. neigė dirbęs UAB „Saurusa“ ar pasirašinėjęs su šia bendrove darbo sutarties ir kitus dokumentus.

Byloje pateiktas 2019 m. birželio 27 d. V. P. pasirašytas prašymas dėl jo atleidimo iš darbo UAB „Saurusa“ (el. b. apyrašo b. l. 15). Nors atsakovas ginčijo, jog būtų pasirašęs tokį prašymą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti prašyme esančio parašo tikrumu, byloje neprašius rašysenos ekspertizės skyrimo. Be to, kiti įrodymai byloje taip pat patvirtina, kad atsakovas turėjo žinoti apie tai, kad dirbo ne tik UAB „Transchermis“, bet ir UAB „Saurusa“.

Sutiktina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo tinkamai ir visapusiškai atsakovo nesupažindino su visomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, pasikeitusiu tam tikrais laikotarpiais darbdaviu, bet taip pat byloje nepaneigtos aplinkybės, kad atsakovui abi bendrovės atitinkamais laikotarpiais mokėjo darbo užmokestį, dienpinigius už komandiruotėse būtą laiką. Ginčas kilęs dėl atsiskaitymo už paskutinę atsakovo komandiruotę, į kurią jis vyko dirbdamas UAB „Transchermis“. Tą aplinkybę, kad ieškovė neatsiskaitė už paskutinę komandiruotę atsakovas nurodė kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, taip pat ir teisme žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje metu.

Teismas šalių ginčą dėl atsiskaitymo už darbą sprendžia tarp šalių (atsakovo ir ieškovės UAB „Transchermis“) 2019 m. birželio 27 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu.

Matydamas, kad ši darbo sutartis atsakovo nėra pasirašyta, teismas atkreipia dėmesį, kad tarp šalių vyksta ginčas (kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) dėl pasisavintų įmonės dokumentų, todėl darbo santykių laikotarpio konstatavimui teismas kartu remiasi ir kitais įrodymais byloje, neturėdamas pagrindo nepripažinti darbdavio pateiktų rašytinių įrodymų apie atsakovui priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias sumas, darbo, buvimo komandiruotėje laikotarpius (darbo bylos psl.12).

Pagal 2019-06-27 darbo sutartį, jos 3.1 punktą, atsakovui turėjo būti mokamas darbo užmokestis, lygus 1,301 MMA, t.y. 722,06 Eur (neatskaičius mokesčių) (el. b. l. 21-24, t.I).

Pagal ieškovės pateiktą pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, nustatyta, kad atsakovui 2019 m. birželio mėnesį deklaruota 38 Eur darbo užmokesčio, 2019 m. liepos mėnesį – 722,06 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskaičiuota 412,61 Eur darbo užmokesčio, o 2019 m. rugsėjo mėn. – 94,45 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas (el. b. apyrašo b.l.22 kita pusė). Taigi, pagal darbo sutartį atsakovui priskaičiuota 1172,67 Eur darbo užmokesčio (išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus apie darbo ginčų komisijos apskaičiuotas sumas dėl prastovos, kadangi teismas byloje neturi jokio pagrindo konstatuoti atsakovą buvus prastovoje.

Pagal Darbo kodekso 47 straipsnį, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą.

Byloje nenustatyta, kad ieškovė nebūtų galėjusi atsakovui suteikti darbo. Priešingai, ieškovės vadovo raštai atsakovui patvirtina, kad atsakovas nevyko į darbą ir siekė apskritai nutraukti darbo santykius.

Nesant byloje įrodymų apie tai, kad ieškovės įmonėje būtų buvę pagrindai atsakovui skelbti prastovą, nėra pagrindo atsakovui skaičiuoti darbo užmokesčio už prastovos laiką.

Dėl dienpinigių

Atsakovui būnant komandiruotėse priklausė dienpinigiai, kurie, šalių sutarimu, sumažinti iki 50 procentų maksimalios dienpinigių normos, numatytos LR Vyriausybės nutarimu (darbo sutarties 5.5 punktas).

Tai atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo reikalavimus, numatančius, jog dienpinigiai gali būti apskaičiuojami ir pagal mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Tačiau tokiu atveju, nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Pagal darbo byloje pateiktus atsakovo tachografo duomenis, atsakovas Vokietijoje komandiruotėje išbuvo 16 dienų, Švedijoje – 6 dienas, Olandijoje – 1 dieną, ir Danijoje – 1 dieną.

2004 m. balandžio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtinti maksimalūs dienpinigių dydžiai už dieną Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra 62 Eur, Švedijos Karalystėje – 65 Eur, Olandijoje – 64 Eur, Danijoje – 80 Eur, Slovakijoje - 53 Eur.

Atsižvelgiant į darbo sutartimi sumažintą 50 procentų dienpinigių normą ir išbūtas dienas komandiruotėje atitinkamoje valstybėje, pagal atsakovo pateiktą lentelę, atsakovui laikotarpiu nuo 2019-06-30 iki 2019-08-16 priklausytų 1351,5 Eur dienpinigių suma.

Darbdavys pateikė į bylą avanso apyskaitą Nr. 2019 09 30, iš kurios matyti, kad atsakovui už komandiruotės laiką nuo 2019-07-01 iki 2019-08-18 UAB „Transchermis“ buvo apskaičiuota 1519 Eur dienpinigių, minusavus avansu išmokėtas sumas, dienpinigių suma sudaro 1094,55 Eur (el. b. apyrašo b.l.22).

Teismas remiasi darbdavio pateikta avansine apyskaita dienpinigių apskaičiavimui, kadangi atsakovo tachografo duomenų lentelė nėra originalus įrodymas, visiškai neaišku, kokiu pagrindu, kada ir kieno ji sudaryta (darbo bylos 3-5 psl.).

Per nurodytą darbo santykių laikotarpį nuo 2019 m. birželio 28 d. atsakovui iš UAB „Transchermis“ pervesta 750 Eur, kaip nurodoma pavedimuose „avansas“ (el. b. apyrašo b.l.23). Pagal tai, kad avanso apyskaitoje 150 Eur sumos nurodomos, kaip susijusios su komandiruotėmis, teismas vertina, jog atsakovui buvo mokami avansai po 150 Eur, susiję su išlaidomis komandiruočių metu. Tuo tarpu, darbo užmokestis nebuvo sumokėtas.

Iš tų duomenų, kurie pateikti į bylą apie komandiruočių laiką ir darbdavio pervestas sumas atsakovui, spręstina, jog ieškovė liko skolinga atsakovui 344,55 Eur (1094,55 – 750) dienpinigių už komandiruotėje būtą laiką.

Vertinant Luminor banko mokėjimų nurodymus apie UAB „Saurusa“ darytus pavedimus atsakovui 2019-07-01, 2019-07-05, 2019-07-12 spręstina, kad tai yra trečiojo asmens atlikti atsiskaitymai su atsakovu pagal juos siejusius darbo santykius iki 2019 m. birželio 27 d., todėl teismas plačiau dėl šių atsiskaitymų nepasisako (el. b. 122-127, t. I, el. b. apyrašo b. l. 20-21).

Dėl pavėluoto atsiskaitymo už darbą

Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Kaip nustatyta byloje, atsakovui ieškovė, po darbo santykių nutraukimo, nesumokėjo darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 1267,12 Eur (neatskaičius mokesčių).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, <…> vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą, tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-686 2019 metams patvirtintas metinis vidutinio mėnesio 20,9 darbo dienų skaičius (esant penkių darbo dienų savaitei, kokiu režimu ir dirbo atsakovai, kaip nurodyta darbo sutartyse).

Atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 32,57 Eur (1172,67 € / 36 d.d.), o vidutinis mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotas vadovaujantis 2017 m. birželio 21 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.496 patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu – 680,71 Eur.

DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).

Atsakovui apskaičiuotos netesybos dėl ieškovės neatsiskaitymo už darbą nutraukiant darbo santykius sudaro 4336,71 Eur (680,71 € x 6 mėn.). Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo ieškovei mažinti priteistinų netesybų, įvertinus darbdavio neatsiskaitymo su darbuotoju laikotarpį, priteisiama visa 4336,71 Eur netesybų suma.

Dėl atskirosios nutarties

Atsakovo atstovas prašė teismą priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės padarytų pažeidimų tvarkant su atsakovo įdarbinimu susijusius ir kitus dokumentus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 299 straipsnį, reglamentuojantį teismo atskirąsias nutartis, teismui nagrinėjant civilinę bylą padarius išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atskirosios nutarties priėmimui, kadangi byloje nenustatyta neginčijamų faktų apie ieškovės klastotus dokumentus ar kitus padarytus teisės aktų pažeidimus. Vien aplinkybė, kad ieškovė neatsiskaitė savalaikiai su atsakovu, neįformino jo darbo santykių pasibaigimo ir pan., nesudaro pagrindo priimti atskirąją nutartį. Teismas, išnagrinėdamas šalių darbo ginčą, taiko Darbo kodekso numatomas neigiamas pasekmes darbdaviui, susijusias su atitinkamų sumų, netesybų priteisimu iš darbdavio darbuotojo naudai.

Kiti ieškovės ir atsakovo, jų atstovų išdėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimamo teismo sprendimo esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl teismo sprendimo vykdymo

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi viršyti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreiptas darbo ginčų komisijos sprendimas, bei į darbuotoją, kaip silpnesnę darbo teisinių santykių šalį civiliniame procese, teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 680,71 Eur darbo užmokesčio išieškojimo iš ieškovės atsakovo naudai.

Pažymėtina, kad ieškovei išmokant atsakovui priteistas sumas (vykdant teismo sprendimą), turi būti įvertintos jau darbuotojui sumokėtos sumos po jo atleidimo iš darbo, jei tokios buvo sumokėtos.

Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punktu, „vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje“.

Taigi, ieškovės kaip darbdavio pareiga išlieka bendradarbiauti tiek su darbuotoju, kuriam išmokamos susijusios su darbo santykiais sumos, tiek su Socialinio draudimo fondo valdyba, nurodant, patikslinant esant būtinumui, apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir laikotarpius, tiek su darbo ginčų komisijos sprendimą, teismo sprendimą vykdančiu antstoliu, kad darbuotojo naudai išieškomos sumos būtų tokios, kokios nurodytos vykdomuosiuose dokumentuose, bei atitinkamai sumokėjus darbdaviui privalomus mokesčius ar nurodant, jog dalis sumų jau yra sumokėta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas pateikė duomenis apie jo patirtas 2541 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, prašė jas priteisti iš ieškovės. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, ir iš ieškovės priteistinos visa apimtimi atsakovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 – 260 straipsniais, 263 – 265 straipsniais, 279 straipsniu, 282 straipsniu, 307 straipsniu,

NUSPRENDĖ:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“ ieškinį atsakovui V. P. atmesti.

Pripažinti atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), darbo santykių pasibaigimą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Transchermis“, j. a. k. 304466754, 2019 m. rugsėjo 4 d. Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Priteisti atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“, j.a.k.304466754, 1267,12 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 12 euro centų, neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Priteisti atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“, j.a.k.304466754, 344,55 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 55 euro centus) dienpinigių.

Priteisti atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“, j.a.k.304466754, 4336,71 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 71 euro centą, neatskaičius mokesčių) netesybų.

Priteisti atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“, j.a.k.304466754, 2541 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Transchermis“, j.a.k.304466754, patikslinti pagal teismo sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) duomenis apie V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpius ir pajamas.

Nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl 680,71 Eur darbo užmokesčio išieškojimo (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transchermis“, j.a.k.304466754, atsakovo V. P., a.k.(duomenys neskelbtini), naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. DGKS-5805 darbo byloje Nr. APS-1-15851 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gitana Butrimaitė