- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-1038-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00474-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutarties dėl pareiškėjos H. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėja H. B. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. B. (J. B.) iki 1989 m. sausio 1 d. statybos būdu įgijo ir iki mirties (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini) d. Po sutuoktinio mirties liko jam priklausantys nekilnojamieji daiktai: gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (toliau - Turtas).
3. Teigė, kad iki mirties pareiškėjos sutuoktinis pradėjo tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. B. (J. B.) Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemės sklypą. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. B. suprojektuoti du 6,01 ha bendro ploto žemės sklypai: 5,58 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas ir 0,43 ha kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypas. Suprojektuotame 0,43 ha žemės sklype yra J. B. priklausantis Turtas, kurio teisinė registracija neatlikta.
4. Taip pat nurodė, kad ne vieną kartą kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymais įrašyti Turtą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teisės į Turtą, bet VĮ „Registrų centras“ atsisakė tai padaryti. VĮ „Registrų centras“ savo sprendimuose nurodė, kad kadastro tvarkytojui nepateikti 1930-1950 metais pastatytų pastatų suformavimo teisėtumą patvirtinančio dokumento – savivaldybės ar archyvo pažymos apie įrašus ūkinėse knygose. Archyvuose buvo gautas tik vienas dokumentas: 1992 m. balandžio 22 d. kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad J. B. grąžinamas jo turėtas ūkinis pastatas. Turtą iki 1940 metų pastatė pareiškėjos sutuoktinio tėvas, kuris mirė (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėjos sutuoktinis šiuos statinius paveldėjo. Apytiksliai 1965 metais ūkinį pastatą savo reikmėms pasiėmė (duomenys neskelbtini) kolūkis ir naudojosi juo iki (duomenys neskelbtini) d.
5. Vertino, kad visos sąlygos yra įrodytos: 1) nuosavybė įgyta statybos būdu; 2) pareiškėjos sutuoktinis turėjo tai patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingo; 3) negalima kitu, tik teisminiu keliu gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus; 4) kitų pretendentų į pastatus nėra; 5) pastatai pastatyti teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-2747-1115/2021 pareiškimą atsisakė priimti.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kad VĮ „Registrų centras“ priėmė nepalankų sprendimą, kad jį skundė teismui.
8. Atkreipė dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyta kokioms institucijoms, per kokį terminą galima skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus (raštus). Darė išvadą, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar Vilniaus apygardos administracinį teismą arba Regionų apygardos administracinį teismą.
9. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad statiniai yra pastatyti 1930 metais. Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės Nutarimas) 2.1 punkte nurodytos pažymos neturi. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis pareiškėjos sutuoktinis nuosavybės teise iki mirties valdė Turtą.
10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl VĮ „Registrų centras“ sprendimo ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo. VĮ „Registrų centras“ atsisakė registruoti Turtą ir nuosavybės teises į jį, nes nebuvo pateiktas pastatų suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas: savivaldybės ar archyvo pažymos apie įrašus ūkinėse knygose. Tai reiškia, kad nebuvo pagrindo skųsti VĮ „Registrų centras“ sprendimo, nes tam kad įregistruoti senus statinius VĮ „Registrų centras“, būtina pateikti Vyriausybės Nutarime išvardintus dokumentus, tarp kurių gali būti teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo.
10.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo apskundimas sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo priėmimo teisinės reikšmės neturi, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjo nuosavybės atkūrimą į turėtą žemę mirusiajam pareiškėjos sutuoktiniui, bet ne Turto teisinės registracijos klausimą.
10.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-39/2008 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-891-440/2017 faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 asmuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo suvirintojų, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-891-440/2017 pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis dirbo ypatingomis darbo sąlygomis. Šioje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-891-440/2017 sukurtus precedentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, nurodęs, jog pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsisakė pareiškimą priimti.
Dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo.
14. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
15. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
16. Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir sprendžiant dėl CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytų juridinių faktų taikomos taisyklės, išdėstytos nutarties 15 punkte.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nurodžiusi, jog prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas yra Turto ir nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).
19. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti pareiškimą, papildomai pažymima, jog teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, nesukuria nuosavybės teisės į daiktus, ir tik iš esmės patvirtina nuosavybės teisę, kaip tokia, tuo atveju, jeigu yra prarasti nuosavybės teisės įgijimą patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kuomet pareiškėja, siekdama savo teisių įgyvendinimo, kaip jų įgyvendinimo būdą pasirinko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos miręs sutuoktinis J. B. iki 1989 m. sausio 1 d. statybos būdu įgijo ir iki mirties (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teise valdė Turtą, nustatymo su tikslu Turtą ir nuosavybės teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio pareiškimo nėra pagrindo priimti ir nagrinėti teisme, kadangi ir nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjai nesukurtų nuosavybės teisių į Turtą, ir galėtų tik patvirtinti nuosavybės teisių į Turtą faktą praradus ją patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, kadangi toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties.
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
21. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.