Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1917-808/2017 pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 91–93).Teismas nustatė, kad pareiškėjui A. S. nuo 2014 m. spalio 31 d., sulaukus senatvės pensijos amžiaus buvo paskirta socialinio draudimo senatvės pensija. VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 15-17-5291 A. S. buvo atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas neatitinka teisės ją gauti sąlygų, t. y. jis laikotarpiu nuo 1986 m. iki 1994 m. neišdirbo 6 metų 3 mėnesių darbų, nurodytų Sąraše Nr. 2. Pažymėjo, kad į stažą kompensacijai skirti buvo įskaityta tik tie darbai pagal Sąrašą Nr. 2, kurie buvo dirbti Lietuvoje laikotarpiu 1976 m. sausio 20 d. ? 1976 m. birželio 1 d., 1989 m. balandžio 23 d. ? 1990 m. balandžio 2 d. ir 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kas sudaro 5 metus ir 20 dienų.Teismas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti faktas negali sukelti jokių teisinių pasekmių, kadangi pagal galiojančius teisės norminius aktus pareiškėjui negali būti mokama kompensacija už darną ypatingomis sąlygomis, nes pareiškėjui nuo 2014 m. spalio 31 d. mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, be to, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neturės įtakos pensijos dydžiui. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4949-142/2013 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 21 d sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-1672/2014).Teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. S. pareiškimas buvo priimtas ir išnagrinėtas nepagrįstai, todėl bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. S. prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu. Pareiškėjas A. S. pirmąkart 2011 m. sausio 21 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrius 4-ąjį pensijų skyrių su prašymu dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Tiek pareiškėjo A. S. prašymo nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu klausimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas reglamentuoja VSDPĮ 67 straipsnis ir Tvarkos aprašo 6.2 punktas. Minėtos normos yra blanketinės, jos nukreipia į buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2 nuostatas.VSDPĮ 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus.Byloje nustatyta, kad VSDFV 2011 m. kovo 30 d. sprendimu nusprendė neskirti A. S. kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas pagal sąrašą Nr. 2, nes neįrodė 12 metų ir 6 mėnesių kenksmingo darbo, tačiau A. S. nepasinaudojo teise skųsti jam nepalankų VSDFV teritorinio padalinio sprendimą, tik dar devynis kartus kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrius 4-ąjį pensijų skyrių su prašymais dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Tik po to, kai VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį, A. S. skundė VSDFV veiksmus, tačiau tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. S. pateikti duomenys nesudaro pagrindo peržiūrėti VSDFV 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 15-17-5291. Praėjus keliems metams po to, kai bylą išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas pripažinto, kad jis pareiškime nurodytais laikotarpiais dirbo ypatingomis sąlygomis.Pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas minėtą teisės normą yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas A. S. nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos VSDFV teritorinio padalinio ar administracinių teisės aktų teisėtumą vertinusių teismų, taigi dėl pareiškėjo nurodytų laikotarpių galimybės įskaityti į darbą ypatingomis sąlygomis pasisakė administraciniai teismai. Esant tokiai situacijai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo atsisakyti priimti A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, o šiai aplinkybei paaiškėjus vėliau, jau išsprendus pareiškimo priėmimo klausimą ? nutraukti bylą. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galima nutraukti bylos. Vien aplinkybė, kad aiškinantis pareiškimo aplinkybes buvo paskirti keli teismo posėdžiai, juose apklausti pareiškėjo pakviesti liudytojai, tai savaime nereiškia, kad teismas negalėjo nutraukti bylos, nes kaip minėta 21 punkte, juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teisme tik tuo atveju, kai jų negalima nustatyti kita tvarka. Įvertinus VSDFV raštus matyti, kad atsisakyta A. S. skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis ne todėl, kad jis neturi šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, bet dėl to, kad jo dirbtas darbas nepatenka į teisės aktuose nurodytų darbų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas gali būti skiriama ir mokama tik asmenims, kol jie nėra sulaukę VSDPĮ nustatyto senatvės pensijos amžiaus (VSDPĮ 67 straipsnio 8 dalis, Tvarkos aprašo 13 punktas), kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. S. sulaukė senatvės pensijos amžiaus ir jam mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui A. S. teisinių pasekmių, nes asmeniui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus negali būti paskirta kompensacija pagal VSDPĮ 67 straipsnio 1 dalį už darbą ypatingomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės tuo pačiu metu mokėti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ir kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą jis galėtų gauti ne tik valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, bet ir kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Dėl procesinės bylos baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimas teisme yra negalimas – prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjui teisių ir pareigų – ir civilinė bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.