Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Donato Vansevičiaus ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Donatui Koriakui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Gražinai Jackūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. liepos 9 d. raštą (sprendimą) Nr. (6.5) I-4591 „Dėl 2013-07-01 skundo“; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947 „Dėl A. S. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“; 3) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 pagal sąrašą Nr. 1; 4) įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnyje; 5) apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Paaiškina, kad 2013 m. liepos 9 d. raštu VSDFV atsisakė peržiūrėti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 15-17-5291 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“ dėl to, kad pareiškėjas skunde nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, neteikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr. 15-17-5291 pareiškėjui įskaityta 5 metai ir 20 dienų darbo stažo pavojingomis sąlygomis. Pareiškėjas mano, kad nurodytas sprendimas buvo nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus įrodymus. VSDFV sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl to, kad VSDFV darbuotojai apsiribojo formaliu pateiktų dokumentų (darbo knygelės) įrašu, nesigilino į pareiškėjo darbo pobūdį, nesikreipė į buvusius darbdavius dėl papildomų dokumentų išreikalavimo. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Konstituciją, teisės aktų, reglamentuojančių kompensacijų skyrimą už darbą ypatingomis sąlygomis, nuostatas, neatsižvelgta į teismų praktiką. Pirmą kartą su prašymu į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių pareiškėjas kreipėsi 2008 m. balandžio 17 d., pagal prašymą buvo užvesta byla Nr. 3836. Pareiškėjas tą dieną išsiuntė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Maskvoje ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniam skyriui, prašydamas tarpininkauti gaunant iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos centrinio archyvo dokumentų kopijas apie pareiškėjo darbo laikotarpius ir darbo užmokestį. Pareiškėjas 2011 m. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis skyrimo. VSDFV Vilniaus miesto 4-asis pensijų skyrius 2011 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 15-17-5291 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“. Šiame sprendime nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus darbo stažas ypatingomis sąlygomis per laikotarpį nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d., nuo 1989 m. balandžio 23 d. iki 1990 m. balandžio 2 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. sudaro 5 metus ir 20 dienų, dėl to atsisakyta skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėjas mano, kad sprendimas Nr. 15-17-5291 ir 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 15-5-4827 yra neteisėti, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms, priimti pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisės aktų reikalavimus. Pagal turimus dokumentus jo darbo stažas kenksmingomis sąlygomis yra 12,6 metų. Pareiškėjas daug metų dirbo statybinėse organizacijose, pavaldžiose TSRS karinėms struktūroms, kurių darbo vieta ir statomi objektai buvo įslaptinti. Dėl to darbo knygelėje šie duomenys ir nebuvo nurodomi. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus 2011 m. rugpjūčio 10 d. skundu skundė VSDFV, 2011 m. rugpjūčio 18 d. gavo VSDFV raštą Nr. (6.5)I-5151, kuriame teigiama, kad kartotinis prašymas dėl stažo kenksmingomis sąlygomis nebus nagrinėjamas vadovaujantis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Nesutikdamas su tokiu formaliu pareiškėjo skundo nagrinėjimu, pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. dar kartą kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių ir prašė pakartotinai įvertinti pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo darbu ypatingomis sąlygomis. 4-asis pensijų skyrius 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (10.10)3-102586 pranešė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose naujų duomenų nėra. Pareiškėjas teismui aiškina, kad jis toliau rinko dokumentus, kurie įrodo jo reikalavimų pagrįstumą, ir teikė juos Vilniaus miesto 4-ajam pensijų skyriui, kuris šiuos dokumentus nepagrįstai atmetė. Paskutinį kartą kreipėsi į VSDFV 2013 m. liepos 1 d., tačiau pareiškėjo skundas dar kartą buvo atmestas 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. (6.5)I-4591. Pareiškėjas skunde pateikia paaiškinimus, kurie patvirtina, kad skundžiami VSDFV įstaigų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1974 m. birželio 4 d. pareiškėjas ne vien atliko būtinąją karinę tarnybą, bet ir dirbo kariniame dalinyje Nr. 73640 SMU-4, kurio dislokavimo vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), statybos meistro pareigose, yra tai patvirtinantys dokumentai. Visi statybos darbai buvo atliekami Vilniaus mieste, rajone, Pabradėje ir kitose Lietuvos vietose. Laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. dirbo kariniame dalinyje Nr. 73640 SMU-4 darbų vykdytojo pareigose (abi pareigybės įtrauktos į pavojingų darbų sąrašą). Tą faktą taip pat patvirtina pareiškėjo nurodomi dokumentai, jie patvirtina ir tai, kad visi darbai buvo atliekami Lietuvoje, o ne Latvijoje kaip teigia atsakovas. Pareiškėjas 1981 m. gegužės 25 d. buvo atleistas už sąmoningą pravaikštą, nes nenorėjo būti išsiųstas iš Lietuvos, tai galimai nulėmė dokumentų apie jo darbą sunaikinimą. Archyvo 2012 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 22/752, išduota Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo, patvirtina, kad karinių dalinių 63286 ir 73640 dokumentai už pareiškėjo nurodomą laikotarpį į archyvą nepateko, duomenų apie jų buvimo vietą nėra. Dėl darbo laikotarpiu nuo 1982 m. rugsėjo 6 d. iki 1989 m. balandžio 23 d. paaiškina, kad dirbo Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus rajono butų eksploatacijos valdyboje šaltkalvio-santechniko pareigose ir iš karto buvo paskirtas suvirintojo dujomis padėjėju, padėjėju dirbo 4 metus. Nuo 1998 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 192 buvo suteikta dujų suvirintojo 3-ia kategorija ir nuo tada jis savarankiškai dirbo suvirintojo dujomis pareigose (pareigybė įtraukta į pavojingų darbų sąrašą). Pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami neatidžiai, kadangi su 2012 m. rugsėjo 7 d. prašymu pareiškėjas VSDFV Vilnius miesto skyriaus 4-ajam pensijų skyriui pateikė ir Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo pažymą, kurios 3-me lape rašoma, kad šaltkalviui santechnikui A. S. 1987 m. už 1986 m. buvo suteiktos 12 darbo dienų atostogos ir papildomos 6 darbo dienų atostogos už kenksmingas darbo sąlygas, taip pat tokios atostogos buvo suteiktos už 1987 m., už 1988 m. Už trejus darbo metus pareiškėjui buvo suteikiamos atostogos už kenksmingas darbo sąlygas. Pareiškėjas mano, kad už nurodytus metus turi būti skaičiuojamas ir stažas kenksmingomis darbo sąlygomis, kurios atitinka Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 1386 priede Nr. 26 numatytas sąlygas. Paaiškina, kad 1982–1989 m. visi darbai buvo atliekami Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus rajono butų eksploatacijos valdyboje, Vilniaus mieste ir rajone, Šiaurės miestelyje, Ukmergėje, karinėse dalyse Pabradėje, Riešėje, Visoriuose. Todėl prie užskaityto darbo stažo kenksmingomis sąlygomis turėjo būti pridedamas 2 metų ir 5 mėnesių laikotarpis. Dėl darbo laikotarpio nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. sausio 19 d. paaiškina, kad tuo laikotarpiu jis dirbo kooperatinėje statybų firmoje „Salotė“, vėliau pavadintoje UAB „Salotė“, dirbo 5 kategorijos suvirintojo dujomis pareigose, yra įsakymas apie priėmimą ir atleidimą iš darbo. VSDFV Vilniaus miesto pensijų 4 skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 15-17-5291 užskaitytas darbo stažas tik už 1990 m. balandžio 4 d.–1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Su tokiu sprendimu nesutinka, nes juo nepagrįstai atsisakyta užskaityti visą darbo UAB „Salotė“ laikotarpį. Turėjo papildomai užskaityti 1 metų ir 19 dienų stažą kenksmingomis sąlygomis UAB „Salotė“. Pareiškėjas iš viso kenksmingomis sąlygomis dirbo 19 metų 8 mėnesius ir 28 dienas.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į skundą neteikė, atstovė teisme su skundu nesutiko ir prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies atmetamas, kita bylos dalis nutraukiama.

Ginčas yra dėl VSDFV 2013 m. liepos 9 d. rašto (sprendimo) Nr. (6.5) I-4591 „Dėl 2013-07-01 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 178). Šiuo sprendimu privaloma ikiteismine tvarka, kaip nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis, išnagrinėtas pareiškėjo 2013 m. liepos 1 d. skundas (gautas VSDFV 2013 m. liepos 2 d.), kuriuo buvo prašoma panaikinti VSDFV Vilniaus miesto 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-3-71947 ir 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 5291, taip pat buvo prašoma įpareigoti teritorinį skyrių perskaičiuoti darbo kenksmingomis sąlygomis stažą ir skirti kompensacijas (t. I, b. l. 174–177). Teisme ginčijamas ir VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštas Nr. (10.10)3-71947 „Dėl A. S. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“. Kiti reikalavimai yra išvestiniai: pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 759 sąrašu Nr. 1; įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nustatytą Pensijų įstatymo 67 straipsnyje. Taip pat pareiškėjas prašo apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Atsižvelgiant į skundžiamų sprendimų pobūdį, ginčo dalykas yra ne darbo stažo ypatingomis sąlygomis apskaičiavimo pareiškėjui teisingumas, o pareiškėjo prašymų nagrinėjimas VSDFV įstaigose, taip pat galutinių šių įstaigų 2013 m. sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnyje nustatytus terminus pareiškėjo minimiems VSDFV įstaigų 2011 ir 2012 metų sprendimams skųsti, reikalavimai dėl jų panaikinimo teismui nepareikšti, todėl VSDFV įstaigų 2011 ir 2012 m. sprendimai yra galiojantys, jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nenagrinėja.

VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)-I-4591, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 30 punktu, nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjo prašymai dėl teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas VSDFV buvo išnagrinėti ir į juos atsakyta 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4708 ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (6.5)I-1515. Šiuose sprendimuose buvo nurodyta ir jų skundimo teismui tvarka. Nurodoma, kad pareiškėjo 2013 m. liepos 1 d. skunde nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikiama papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Taisyklių 30 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu VSDFV arba teismas jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir pareiškėjas nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti anksčiau priimtą sprendimą. Apie sprendimą nenagrinėti skundo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo / sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą pranešama pareiškėjui.

Naujų faktinių duomenų pateikimas reiškia, kad pareiškėjas pateikia kažkokius duomenis, dėl kurių VSDFV (šiuo atveju) įstaigos savo ankstesniuose sprendimuose iš viso nepasisakė, nes jie nebuvo pateikti. Nauji faktiniai duomenys nereiškia pareiškėjo pakartotinai ir plečiamai nurodomų bei aiškinamų argumentų, motyvų, kodėl jis mano, kad priimti sprendimai buvo neteisingi, nepagrįsti ir neteisėti, kad jie yra tik biurokratinis atsirašinėjimas ir pan. Tokiu atveju pareiškėjas turi kreiptis į teismą, o ne polemizuoti su įstaiga, jau priėmusia sprendimą, pareiškėjo prašomu klausimu.

Nagrinėjant klausimą dėl to, ar pareiškėjo skundai laikytini pakartotiniais, svarbu ir tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta VSDFV administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarka, kurioje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis). 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Į šio įstatymo reguliavimo sritį patenka ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimas ir mokėjimas: 67 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant nagrinėjamą ginčą būtina įvertinti, kokie klausimai iki skundžiamo VSDFV 2013 m. sprendimo priėmimo buvo nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka, ar visi klausimai, kuriuos kelia pareiškėjas skunde teismui bei kėlė skunde VSDFV, jau buvo išnagrinėti ir dėl jų yra priimti sprendimai, kurių pareiškėjas neginčijo teisme, todėl jie yra galiojantys.

Nustatyta, tą patvirtina ir pats pareiškėjas, kad jis 2011 m. sausio 21 d. padavė prašymą VSDFV Vilniaus miesto 4-ajam pensijų skyriui ir prašė skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (t. II, b. l. 109–110). Iš pateiktų priedų matyti, kad prašoma skirti kompensaciją už darbą nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d. UAB „Naujasodžio apt.“ (tačiau galima spręsti, kad šis priedas pateiktas tik 2011 m. kovo 3 d.), už darbą nuo 1976 m., nurodomi dokumentai už 1976 m. birželio 3 d.–1981 m. gegužės 25 d. laikotarpį (karinis dalinys 73640), už darbą nuo 1986 m. gruodžio 4 d. iki 1988 m. sausio 1 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kuris susijęs su darbu UAB „Salotė“. Pareiškėjas pateikė platesnį paaiškinimą dėl prašomos kompensacijos ypatingomis darbo sąlygomis (2011 m. sausio 21 d., t. II, b. l. 111–112)., nurodė, kad jis prašė dokumentų Rusijos Federacijoje, tačiau jie bus gauti tik po 2 metų, todėl prašė remtis esamais dokumentais, nurodė, kad pareiškėjo stažas kenksmingomis sąlygomis yra apie 14 metų. Taip pat dėl stažo kenksmingomis sąlygomis pareiškėjas pateikė dar vieną 2011 m. kovo 31 d. prašymą, kuriame taip pat nurodė, kad dar 2008 m. balandžio 18 d. išsiuntė užklausimą į ambasadą dėl jo dokumentų patvirtinimo (t II, b. l. 113). Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas stažo skaičiavimo VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 4-asis pensijų skyrius priėmė 2011 m. kovo 30 d. sprendimą „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas A. S.“, kuriuo nusprendė pagal pateiktus dokumentus, kad pareiškėjui užskaitomas stažas ypatingomis darbo sąlygomis nuo 1976 m. sausio 20 d. iki 1976 m. birželio 1 d., nuo 1989 m. balandžio 23 d. iki 1990 m. balandžio 2 d., nuo 1990 m. balandžio 4 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., t. y. 5 metai ir 20 dienų (t. II, b. l. 114). Dėl to, pagal nurodytus sprendime teisės aktus, kompensacija negalėjo būti skiriama. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad sprendimas per 3 metus gali būti skundžiamas VSDFV. Pareiškėjas neskundė minėto sprendimo VSDFV, o 2011 m. balandžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ą pensijų skyrių jau su išsamiu paaiškinimu, koks darbo stažas ypatingomis sąlygomis turi būti užskaitytas, nurodė 2011 metais gautas pažymas, jų numerius, nurodė, kad turi būti užskaitomas darbo stažas kariniame dalinyje Nr. 73640, kad dirbo jame darbų vykdytoju statybose, kad dalinio dislokavimo vieta buvo Lietuvoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), objektai statomi Vilniuje, Kaune, Jonavos rajone, Kazlų Rūdoje, kad Latvijoje niekada nedirbo (t. II, b. l. 115–121). Kartu šiame naujame prašyme pareiškėjas išreiškė savo nesutikimą su Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimu (nors turėjo teikti skundą dėl to VSDFV). Reikšdamas nesutikimą, pareiškėjas nurodė darbą suvirintojo pareigose, jau šiame prašyme nurodė, kad suvirintoju dirbo nuo 1971 metų, taip pat nurodė savo darbą kariniame dalinyje 63286, paaiškino, kad tai taip pat buvo darbas ypatingomis sąlygomis. Kartu nurodomi įrodymai, kurie patvirtina, kad šiame prašyme nurodytais laikotarpiais pareiškėjas dirbo ypatingomis darbo sąlygomis.

Į pareiškėjo pakartotinį 2011 m. balandžio 7 d. (gautas 2011 m. balandžio 8 d.) prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius atsakė, priimdamas 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 15-5-4827 (t. II, b. l. 122–123). Šiame sprendime taip pat nurodoma jo apskundimo VSDFV tvarka. Nepaisydamas to pareiškėjas 2011 m. gegužės 23 d. vėl teikė prašymą Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui, kuriame išreiškė savo nesutikimą su pirmesniu sprendimu (t. II, b. l. 124–130). Į šį prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pateikė pareiškėjui 2011 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 15-5-6305 (t. II, b. l. 132). Jame nurodė, kad išsiuntė prašymą Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje, prašė tarpininkauti, siekiant patvirtinti pareiškėjo darbo stažą ypatingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 1986 m. gruodžio 4 d. iki 1989 m. balandžio 22 d., kad gavus atsakymą, praneš pareiškėjui. Todėl 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 15-5-8667 jau remiamasi Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos archyvo raštu (2011 m. birželio 29 d. Nr. 5/23373), papildomas ankstesnis sprendimas pagal gauto rašto duomenis. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimą, o iš esmės ir kitus 2011 m. skyriaus sprendimus, skundė 2011 m. birželio 30 d. VSDFV gautu skundu (t. II, b. l. 2–8). Pareiškėjas skundė Vilniaus skyriaus sprendimus, kuriais neužskaitytas pareiškėjo nurodomas darbo stažas kenksmingomis sąlygomis. Šis skundas išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas VSDFV 2011 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-4708 (t. II, b. l. 9–11). Šiuo sprendimu Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2011 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. 15-17-5291 pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Sprendime paaiškinta jo apskundimo teismui tvarka ir terminai.

Dar pareiškėjas teikė VSDFV 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašymą (t. II, b. l. 12–14). Šiame prašyme patvirtinama, kad pareiškėjas gavo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą. Pareiškėjas savo nesutikimą su VSDFV 2011 m. liepos 28 d. sprendimu išreiškia 2011 m. rugpjūčio 10 d. prašyme (nors ginčyti VSDFV sprendimą galėjo teisme), su šiuo prašymu jokie papildomi dokumentai nebuvo siunčiami. VSDFV 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5151 jau nenagrinėjo pakartotinio prašymo vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (t. II, b. l. 15). Pareiškėjas 2011 metų jokių VSDFV įstaigų sprendimų teismui neskundė.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. padavė prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui ir vėl prašė peržiūrėti darbo stažą kenksmingomis sąlygomis, nurodė, kad pateikia papildomus dokumentus, gautus iš Rusijos Federacijos ambasados konsulinio skyriaus Lietuvos Respublikoje – tai pažymos 2012 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 2836/KO, 2012 m. birželio 3 d. Nr. 2137/KO, 2012 m. birželio 2 d. Nr. 2082/KO (t. II, b. l. 149).

Į šį prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (10.10)3-102586 (t. II, b. l. 150). Nurodė, kad pateiktuose dokumentuose naujų duomenų nėra. Nurodė, kad naujai gautus dokumentus persiuntė VSDFV Užsienio išmokų tarnybai, kuri pareiškėjui moka valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, nes tie dokumentai gali turėti įtakos tos pensijos dydžiui. T. y. Vilniaus skyrius pasiliko prie ankstesniuose sprendimuose apskaičiuoto darbo ypatingomis sąlygomis stažo. Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Nepaisydamas to pareiškėjas neteikė skundo VSDFV, o vėl pateikė Vilniaus skyriui 2012 m. spalio 12 d. prašymą, kuriame pakartotinai aiškino dėl jau ankstesniuose sprendimuose (2011 m.) išspręstų klausimų dėl įskaitymo į stažą darbo meistru santechnikos srityje, darbų vykdytoju, dujų suvirintoju ir elektros suvirintoju ir kt., kas jau buvo išspręsta 2011 m. sprendimais. Dėl šio prašymo pareiškėjui pateiktas VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2012 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (10.10)3-117033, kuriame paaiškinama dėl visų pareiškėjo nurodomų pareigybių – nurodoma, kad tų pareigybių nėra TSRS ministrų tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtintame sąraše Nr. 2, t. y. prašymas dar kartą išspręstas iš esmės.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs 2012 m. sprendimus, kaip nustato minėti Valstybinio socialinio draudimo ir Pensijų įstatymai, privaloma ikiteismine tvarka VSDFV, byloje nėra.

Kadangi Vilniaus skyriaus 2012 m. sprendimai nebuvo toliau skundžiami, teismas nevertina, ar teisingai Vilniaus skyrius 2012 m. įvertino pateiktas tris pažymas. Dėl jų įvertinimo yra priimti galutiniai ir galiojantys VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimai.

Pareiškėjas vėl 2013 m. birželio 5 d. padavė VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui naują prašymą, kuriame prašė perskaičiuoti darbo stažą kenksmingomis sąlygomis (t. II, b. l. 141). Pareiškėjas nurodė, kad atsirado naujų archyvinių dokumentų. Nurodomi tokie dokumentai: dujotiekio dokumentacija – statybiniai montavimo pasai (Nr. 420, 219, 577). Kartu vėl pateikiamas išsamus prašymas, kuriame atkartojami visi ankstesniuose prašymuose nurodyti darbo ypatingomis sąlygomis, kurio stažas, pareiškėjo manymu, turėjo būti skaičiuojamas, laikotarpiai (pradedant kariniais daliniais Nr. 63286, 73640) ir visi kiti pirmiau jau minėti laikotarpiai. Pareiškėjas ginčija kaip ir anksčiau tą faktą, kad darbas kariniuose daliniuose iš esmės vyko Lietuvoje, kaip ir anksčiau ginčija darbo suvirintojo pareigose laikotarpį ir kt.

Į šį prašymą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius pateikė 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947, kuriame įvertinti naujai pateikti dokumentai – statybos pasai, nurodoma, kad nors jų kopijos tinkamai nepatvirtintos, tačiau šie dokumentai neįrodo, kad karinis dalinys 73640 laikotarpiu nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d. visą laiką vykdė darbus tik Lietuvos teritorijoje. Šiuo pagrindu atsisakyta peržiūrėti ankstesnius sprendimus.

Nurodytus statybos pasus pareiškėjas pateikė teismui (t. I, b. l. 108–158, su vertimais). Iš tiesų, pateiktuose statybos pasuose nurodomi karinio dalinio Nr. 73640 atlikti dujotiekio statybos darbai Lietuvos Respublikoje, nurodoma, kad tuos darbus atliko A. S., tačiau stačiusioji organizacija yra karinis dalinys 73640, reiškia ir pareiškėjo darbo vieta yra nurodytame kariniame dalinyje. Dar VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. sprendime 15-5-4827 buvo atsisakyta įskaityti į darbo kenksmingomis sąlygomis stažą darbą kariniame dalinyje Nr. 73640 ne tuo pagrindu, kad šis dalinys nestatė Lietuvos Respublikoje, o tuo pagrindu, kad karinis dalinys buvo dislokuotas Latvijos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas iš darbo minėtame dalinyje buvo atleistas pagal Latvijos įstatymus. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės, kur buvo minėto karinio dalinio buveinė, jokių naujų faktinių duomenų nepateikė. O tas faktas, kur atliko statybos darbus karinis dalinys, neturi reikšmės darbo kenksmingomis sąlygomis įskaitymui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. sprendime nurodytus ES teisės aktus. Kaip jau minėta, teismas neanalizuoja 2011 m. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 2 d. padavė skundą VSDFV (t. II, b. l. 16–19), prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 12 d. raštą Nr. (10.10)3-71947 ir 2011 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 5291 ir įpareigoti Vilniaus skyrių įskaičiuoti į darbo stažą ypatingomis sąlygomis pareiškėjo nurodomus laikotarpius, skirti pareiškėjui kompensaciją, kuri nustatyta Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Skunde nurodomi jau ankstesniuose prašymuose minėti laikotarpiai – nuo 1972 m. gegužės 25 d. iki 1974 m. birželio 4 d., nuo 1976 m. birželio 2 d. iki 1981 m. gegužės 25 d., darbo suvirintojo pareigose laikotarpiai, dėl darbo UAB „Salotė“ laikotarpio, ir kt. Kaip jau minėta, dėl visų šių laikotarpių įskaitymo 2011 ir 2012 m. VSDFV įstaigos jau yra priėmusios galiojančius ir nenuginčytus sprendimus, todėl dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo teismas nesprendžia ir spręsti negali. Sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar VSDFV 2013 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis yra pakartotinis. Kaip minėta, pareiškėjas 2013 m. VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurie paneigtų 2011 m. priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, dėl dalinio Nr. 73640 buveinės vietos jokių duomenų, kurie paneigtų ankstesnį sprendimą, nepateikta. Dėl kitų laikotarpių iš viso jokie nauji faktiniai duomenys nepateikiami, atkartojami tie patys argumentai ir motyvai, kuriuos jau nuo 2011 m. pareiškėjas išsakydavo savo prašymuose ir dėl kurių jau yra priimti ir galiojantys, nes nenuginčyti, sprendimai. Kadangi administracinės procedūros negali būti begalinės, įstatymų leidėjas ir nustatė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje taisyklę, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių perskaičiuoti darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis A. S. pagal turimus įrodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 759 pagal sąrašą Nr. 1 ir įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių skirti A. S. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, kuri numatyta Pensijų įstatymo 67 straipsnyje.

Pareiškėjo reikalavimas apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją yra nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, o kadangi pareiškėjas iš viso neargumentuoja, kaip buvo padarytas toks pažeidimas, nėra pagrindo ir perduoti šį reikalavimą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Ši bylos dalis nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Nutraukti bylą dėl reikalavimo apginti pareiškėjo garbę ir orumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.