- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- e2-9-600/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04319-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“
- Trečiasis asmuo
- R. M., G. K. J., S. D., M. B., Z. M., E. D., K. Š., V. B., R. B., O. A., L. S., V. K., I. B., I. M., O. B., T. D., uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto Priežiūra“
- Advokatai
- Aurimas Margiris Grinys
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui,
tretiesiems asmenims R. M., G. K. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – G. K. J., R. M., S. D., M. B., Z. M., E. D., K. Š., K. Š., V. B., R. B., O. A., L. S., V. K., I. B., I. M., O. B., T. D., uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būsto Priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo:
- 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinė bendrovę (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini) (patalpos indeksu (duomenys neskelbtini)-4) pažeidimus, taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teismo eksperto S. Z. 2019 m. balandžio 3 d. ekspertizės akte bei Lietuvos Respublikos teismo eksperto D. V. 2022 m. sausio 31 d. ekspertizės akte, t. y. per 30 dienų nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos veiksmus:
- a) R. P. (M.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos indeksu (duomenys neskelbtini)-5 krosnyje sumontuoti įdėklą (įskaitant kondensato surinkimo indą, drenažą ir valymo galimybę) į dūmtraukį (po montavimo darbų patikrinti dūmtraukio sandarumą, užtikrinti, kad darbai ir darbų rezultatas nepažeistų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų);
- b) ieškovės G. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini)-4 suremontuoti dūmtraukius taip, kad dūmtraukių sienelių storis būtų ne mažesnis kaip 120 mm (jų kanalai turi būti padaryti iš pilnavidurių molio plytų be įtrūkimų ir priemaišų, mūrui turi būti naudojami karščiui atsparūs skiediniai, vidiniai dūmtraukių paviršiai turi būti lygūs, plytos turi būti išdėstytos taip, kad surišti skiedinių, jie sudarytų monolitą; plytų mūro horizontalių ir vertikalių siūlių vidutinis storis turi būti 10 mm, vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti užpildytos skiedinių; medžiagos ir gaminiai turi būti priimami tik su atitikties dokumentais, o iškilus abejonėms, kokybė turi būti tikrinama papildomai;
Žemesnės instancijos teismas
arba
- 2) Teismui atsisakius tenkinti pirmame punkte išdėstytą ieškinio reikalavimą, tenkinti alternatyvų reikalavimą - įpareigoti atsakovę UAB „Mano Būstas Neris“ pašalinti ieškovės nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, sudarant objektyvią techninę kliūtį naudotis kaminu, esančiu (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu, esančiu (duomenys neskelbtini), ventiliavimo paskirties tikslu;
- 3) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2121,87 Eur turtinės žalos atlyginimo;
- 4) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;
- 5) Priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
1.2 Atsakovė 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ( toliau – Gyvenamas namas, Ginčo namas), administratoriumi.
1.3 2013 m. balandžio-gegužės mėnesiais Gyvenamajame name buvo remontuojami namo kaminai, t. y. dalis kaminų buvo nugriauta ir pastatyti iš naujo. Ieškovės bute kaminas nėra įrengtas. Po minėtų kaminų rangos darbų trečiajam asmeniui (procesinių teisių perėmėja – R. P. (M.)), priklausiančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Gyvenamajame name, naudojant krosnį, į ieškovei priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skverbtis dūmai.
1.4 Ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. ne vieną kartą kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tiek į Vilniaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. 2013 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba raštu „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dūmtraukio“ atsakė, kad atsakovė įpareigota atlikti dūmtraukio patikrinimą ir nustatyti, ar dūmų šalinimo kanalai naudojami pagal paskirtį, prireikus techniškai sutvarkyti dūmtraukio kanalus.
1.5 2013 m. spalio 25 d. atlikus krosnių, esančių butuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūrą buvo konstatuota, kad kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini), kvapas atsiranda bute Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 21 d. pareiškimu buvo kreiptasi į atsakovę tikslu išsiaiškinti, ar po atliktos apžiūros buvo atlikti kaminų valymo darbai, nes dūmai į ieškovei priklausantį butą vis dar skverbiasi. 2014 m. sausio 27 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir gautas atsakymas, kad buvo atlikta krosnių apžiūra ir nuspręsta patikrinti namo kaminų aukščius ir juos išvalyti. 2014 m. kovo 24 d. atsakovė informavo ieškovę, kad kaminų išvalymo darbai yra atlikti ir pamatuotas kaminų aukštis su TV kamera. Tačiau prasidėjus naujam šildymo sezonui, nors kaminai buvo išvalyti, problema nebuvo išspręsta ir kaimynei kūrenant krosnį, į ieškovės butą toliau skverbėsi dūmai. Dėl nurodytų priežasčių buvo vėl kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos atstovai 2014 m. lapkričio 13 d. vykdytos apžiūros metu nenustatė dūmų.
1.6 2016 m. gruodžio 12 d. ieškovė kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ tam, kad būtų nustatyta, kokia žala yra padaryta ieškovės butui dėl į jį besiskverbiančių degimo produktų (suodžių, dūmų), pagal kurią ieškovės patirta žala įvertinta 1420,87 Eur suma (su PVM), o 2022 m. balandžio mėnesį VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ patikslino žalos sumą pagal 2021 m. spalio mėn. rinkos kainas ir nurodė, kad žalos atstatymo kaštai siekia 1871,87 Eur.
1.7 Atsakovei, gavus 2016 m. gruodžio 19 d. pretenziją dėl kamino defektų taisymo darbų atlikimo ir žalos atlyginimo, 2017 m. sausio 17 d. atsisakius ją tenkinti (nurodyta, kad 2013 m. gegužės mėnesį kaminų atstatymo darbus vykdė rangovas UAB „Mano būstas”), ieškovė prašo patirtą žalą priteisti, taip pat atsakovę įpareigoti pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus - ištaisyti kamino, esančio Gyvenamajame name, kuriuo naudojosi Gyvenamojo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, defektus taip, kad nurodytas kaminas būtų sandarus ir iš kamino dūmai nepatektų į ieškovei priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini).
1.8 Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos kelios ekspertizės – (i) 2017 m. gruodžio 15 d. UAB Statybinių teismo ekspertizių centras pateikė teismo ekspertizės aktą Nr. 17-33, kurio išvadose nurodyta, kad 2013 m. balandžiogegužės mėn. Gyvenamajame pastate vykdytų kamino remonto darbų neatitinkančių teisės aktų reikalavimams nenustatyta, dūmai į butą prasiskverbia iš dūmtraukio dėl jo nesandarumo; ekspertizės akte taip pat pažymėta, kad labiausiai tikėtina nesandarumo priežastis – natūralus dūmtraukio nusidėvėjimas; (ii) Lietuvos Respublikos teismo ekspertas S. Z. 2019 m. balandžio 3 d. pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad pirma, dūmų prasiskverbiančių į butą Nr. (duomenys neskelbtini) iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Gyvenamajame name, priežastis yra dėl dūmtraukio, kuriuo vyksta dūmų šalinimas iš patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini)-5 esančios krosnies, nesandarumo (tai sąlygojo bendras dūmtraukio nusidėvėjimas nuo ilgalaikės eksploatacijos, o taip pat dėl dūmtraukio konstrukcijos susilpninimo/susiploninimo stacionarios krosnies bute Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa indeksu (duomenys neskelbtini)-4) išardymo bei metalinio įdėklo montavimo metu); antra, tam, kad būtų pašalinti dūmų, prasiskverbiančių į butą Nr. (duomenys neskelbtini), priežastis ir, kad sprendimas būtų patikimas ir ilgalaikis, yra būtina sumontuoti įdėklą (įskaitant kondensato surinkimo indą, drenažą ir valymo galimybę) į dūmtraukį, kuriuo šalinami į išorės atmosferą degimo produktai iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini)-5 esančios; ieškovės bute Nr. (duomenys neskelbtini), patalpoje indeksu (duomenys neskelbtini)-4 yra būtina suremontuoti dūmtraukius taip, kad dūmtraukių sienelių storis būtų ne mažesnis kaip 120 mm, jų kanalai būtų pilnavidurių molio plytų be įtrūkimų ir priemaišų, mūrui būtų naudojami karščiui atsparūs skiediniai, vidiniai dūmtraukių paviršiai turi būti lygus; plytas reikia išdėstyti taip, kad surišti skiedinių jie sudarytų monolitą; plytų mūro horizontalių ir vertikalių siūlių vidutinis storis turi būti 10 mm, vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti užpildytos skiedinių; medžiagos ir gaminiai mūro darbams priimami tik su atitikties dokumentais, o iškilus abejonėms kokybė tikrinama papildomai.
1.9 2022 m. sausio 31 d. buvo atlikta pakartotinė ekspertizė, kurią atliko Lietuvos Respublikos teismo ekspertas D. V.. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Gyvenamasis namas yra senas ir pajudėjęs dėl miesto transporto sukeliamos vibracijos bei netinkamo atmosferinių kritulių nuvedimo nuo pastato pamatų; kas lemia namo judėjimą ir trūkinėjimą; bute esanti kamino sienutė yra suirusi, susidėvėjusi, paveikta vidinės erozijos (dėl agresyvių veiksnių); Gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) esantis dūmtraukis nėra valomas, apaugęs suodžiais, kamino siena nėra ištinkuota ir išbalinta, t. y. neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; dūmtraukis yra paveiktas agresyvių veiksnių erozijos, dėl ko buvo padaryta išvada, kad Gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dūmtraukio pažeidimai yra sąlygoti ilgalaikės eksploatacijos ir galimų statinio judesių; dūmtraukio (kamino) eksploatacija yra pasibaigusi. Kadangi Gyvenamasis namas nebuvo ir nėra techniškai prižiūrimas, tai lėmė jo avarinę būklę (dūmtraukio pažeidimus). Be to, egzistuoja ir kitos priežastys, lemiančios dūmų prasiskverbimą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės butą Nr. (duomenys neskelbtini) – buto kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-4 esančiame kamine yra kiauros ertmės į dūmtraukį, be to, dūmai veržiasi per grindų ir sienų kampą, taip pat per ventiliacinę angą, esančią grindjuostėje; Buto kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-5 dūmai gausiai veržiasi iš po šaldytuvo, kuris stovi prie kamino sienos bei sieninės spintos; burto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-5 (2-ame aukšte) dūmai veržiasi iš miegamojo prie lovos esančios grindjuostės; buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-4 (pirmame aukšte) dūmai prasiveržė pro sieną, prie kurios anksčiau stovėjo krosnis; buto Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-4 ir kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-5 (pirmame aukšte) dūmai veržiasi ir užpildo palubėje esančią ertmę, kurią suformavo įtempiamos lubos (tikėtina, kad dūmai prasiveržė pro nesandarumus, esančius sienoje tarpaukštinės perdangos lygyje). Visa tai rodo, kad kaminas yra sutrūkęs daugelyje vietų, todėl jo eksploatacija yra pasibaigusi. Trūkumų priežastys yra tapačios: pasibaigusi dūmtraukio eksploatacija, statinys galimai juda, dėl to atsiranda plyšiai. Dūmtraukis nėra tinkamas naudoti numatytam tikslui (normaliam naudojimui). Dūmtraukį galima naudoti tik patalpų ventiliacijos tikslui. Įprastam dūmtraukio tikslui naudoti būtina įrengti įdėklus. 2022 m. Ekspertizės akte konstatuojama akivaizdi išvada, kad Gyvenamajame name esančių kaminų dūmtraukiai nėra tinkami naudoti pagal jų paskirtį – įprastam naudojimui (kūrenimui). Šie trūkumai yra nulemti pasibaigusios kaminų techninės eksploatacijos, kuriuos sąlygojo Gyvenamojo namo techninė nepriežiūra ir natūralus namo judėjimas, erozija. Šios išvados pagrindžia, kad tiek 2019 m. Ekspertizės akte dėstomos išvados, tiek 2022 m. Ekspertizės akte dėstomos išvados yra viena kitą papildančios ir įrodančios ieškovės teisių pažeidimą dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1 Nurodo, kad atsakovė tinkamai administruoja ginčo namą. Pažymi, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, vykdydamas savo pareigas, organizavo dūmtraukių remonto darbus, atrinko šiems darbams atlikti rangovą UAB „Mano Būstas“, namo savininkų naudai prižiūrėjo bei priėmė atliktus darbus – t. y. organizavo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto – kaminų remonto darbus, kas paneigia ieškovės teiginius dėl šių pareigų nevykdymo.
2.2 Pažymėjo, kad darbai buvo atlikti 2013 m. balandžio mėnesį (buvo atlikti viršutinių kaminų dalių („galvučių“) remonto darbai, kurių metu buvo sustiprinta kamino viršutinė dalis, siekiant apsaugoti kaminus nuo irimo; 2013 m. spalio 25 d. buvo atlikta ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta patikrinti kaminus ir esant poreikiui išvalyti. Atsakovė ne kartą atliko dūmtraukių valymo darbus ir savo pareigas įvykdė tinkamai. Ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
2.3 Mano, kad D. V. parengtas pakartotinės teismo ekspertizės aktas Nr. 2022/01/28, kuriuo ieškovė remiasi patikslintame ieškinyje, siekdama pagrįsti atsakovei reiškiamą reikalavimą, yra neišsamus, prieštaringas ir neatitinkantis Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų. Tokią poziciją grindžia statybos inžinieriaus I. M. išvadą dėl D. V. akto vertinimo ir mano, kad šiuo aktu teismas remtis negali, nes D. V. parengtas ekspertizės aktas prieštarauja teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatytai formai ir apimčiai.
2.4 Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodė, jog ginčo namo gyventojų sprendimu buvo nuspręsta, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai patys savo lėšomis tvarkosi butuose esančių kaminų įdėklus. Nors į bylą ir nėra pateiktas tokį sprendimą atspindintis balsavimo protokolas, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie šias liudytojų nurodytas aplinkybes paneigtų.
2.5 Ieškovės reikalavimas įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus – šalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą jos nurodytu būdu (pirmasis ieškovės reikalavimas, išdėstytas a) punkte) negali būti reiškiamas atsakovei, nes ji namo gyventojų sprendimu negali atlikti tokio pobūdžio darbų – t. y., sumontuoti krosnyje įdėklą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl toks reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl to ieškinys yra atmestinas.
2.6 Reikalavimas, išdėstytas punkte b) negali būti tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 53 punkto pagrindu, kuriame numatyta, kad kapitalinis remontas yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Šio reikalavimo tenkinimo atveju atsakovė privalėtų atlikti itin didelės apimties laikančiosios konstrukcijos (dūmtraukio) remonto darbus, ardyti sienas vien tik tam, kad galėtų pasiekti dūmtraukį, bei iš ginčo namo iškelti šio namo gyventojus. Tokiu būdu teismo įpareigojimu atliktini darbai atitiktų statinio kapitalinio remonto sampratą ir išeitų už ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo ribų.
2.7 Mano, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės kaltės, nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, neįrodė patirtos žalos dydžio. Nustatinėjant teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir žalos, mano, kad atsakovė savo veiksmais niekaip neįtakojo defektų ieškovės bute atsiradimo, taigi priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos nėra. Laikosi pozicijos, kad atlikti viršutinių kaminų dalių („galvučių“) remonto darbai niekaip negali įtakoti besiskverbiančių dūmų iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ieškovės butą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aplinkos ir energetikos departamentas nurodė, jog apžiūros metu dūmų kvapo nebuvo jaučiama. Kitų įrodymų byloje, kurie patvirtintų, jog tikrai ieškovės bute būdavo dūmų kvapas ir dėl to ji patyrė žalos, nėra.
2.8 Atsakovės kaltė grindžiama iš esmės vieninteliu įrodymu – ieškovės į bylą pateiktu D. V. pakartotinės ekspertizės aktu, kuris yra prieštaringas ir parengtas pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, ieškovė nepateikė.
2.9 Pasisakant dėl prašomos priteisti žalos dydžio atkreipė dėmesį į tai, kad pateikti įrodymai jokiais būdais nepaliudija, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad buvo realiai patirta būtent tokia žalos suma. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia žalą, prašomą priteisti iš atsakovės, yra sąmata. Mano, kad sąmata yra dokumentas, kuris tik nurodo galimą darbų kainą, tačiau jokių kitų įrodymų, aiškiai bei nedviprasmiškai pagrindžiančių žalos dydį, nesant, t. y. kad buvo organizuotas sąmatoje nurodytų darbų atlikimas ir kad buvo atlikti tokie darbai už patikslintu ieškiniu prašomą priteisti sumą ieškovės bute, nepateikta, todėl mano, kad nuostolių dydis neįrodytas.
2.10 Nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes jai atlyginti taip pat būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Mano, kad patikslintame ieškinyje dėstomais argumentais (kad ieškovei ir jos šeimai teko kelis metus gyventi kenksmingomis sąlygomis, kvėpuoti dūmais, žiemos metu vėdinti gyvenamąsias patalpas ir taip didinti išlaidas už šildymą, taip pat, kad dėl kenksmingų gyvenimo sąlygų padažnėjo kvėpavimo takų ligų (susirgimų) ir alergijų, o visų šeimos narių drabužiai buvo persmelkti dūmų kvapu) neįrodo buvus deliktinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų viseto, todėl ir neturtinės žalos atlyginimas kaip vienas iš pažeistų subjektinių teisės gynimo būdų negali būti taikytinas atsakovės atžvilgiu. Be to, vien teisės pažeidimas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas dar nepatvirtina neturtinės žalos fakto.
2.11 Mano, kad ieškovė, patikslinusi reikalavimus, privalėjo pagrįsti, jog būtent besiskverbiantys dūmai lėmė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytus išgyvenimus, o ieškovės išgyvenimai lėmė reikalaujamą iš atsakovės priteisti neturtinę žalą. Nesant tokių įrodymų negalima vienareikšmiškai ar net labiau tikėtinai teigti, kad besiskverbiantys dūmai buvo vienintelė ieškovės ieškinyje nurodomų išgyvenimų priežastis, t. y. iš esmės ieškiniu neįrodyta neturtinė žala ir jos sąlytis su ginčo įvykiu. Ieškovės teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo vertina kaip deklaratyvius, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais apie faktinį kelių metų gyvenimą kenksmingomis sąlygomis, kvėpavimą dūmais, žiemos metu gyvenamųjų patalpų vėdinimą ir didesnes išlaidas už šildymą, nebuvo pateikti įrodymai dėl padažnėjusių kvėpavimo takų ligų (susirgimų) ir alergijų.
Šalies argumentai
2.12 Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, reikalauja taikyti ieškinio senatį. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2013 m. balandžio – gegužės mėnesiais gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo remontuojami kaminai, po kurių remonto į ieškovei priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skverbtis dūmai. Todėl mano, kad pati ieškovė patikslintu ieškiniu patvirtino ir nurodė, jog apie galimai pažeistas savo teises sužinojo 2013 m. balandžio mėn., kadangi būtent tą mėnesį buvo atlikti kaminų remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, ieškinys, kurio pagrindu inicijuota byla, pateiktas tik 2017 m. sausio 31 d., dėl ko mano, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
3. Byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovei ir tretiesiems asmenims, kurie apie posėdį informuoti CPK nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti pilnai, nes ieškovės teisių pažeidimas iš esmės buvo patvirtintas atliktomis ekspertizėmis.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje paaiškino, kad problemos prasidėjo po to, kai namo administratorius suorganizavo kaminų remontą, po ko į ieškovės butą, kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo skverbtis dūmai. Tai maždaug buvo 2013 metais. Ieškovės bute yra įrengtas dujinis šildymas. Po to, kai bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užplombuota krosnis, dūmai nustojo skverbtis, nes krosnis nebuvo naudojama. Iki tol kada intensyviau, kada silpniau, tačiau dūmai skverbdavosi į ieškovės butą. Buvo atvejų, kada kvietė gaisrinę, kad būtų sustabdytas krosnies kūrenimas. Šeimoje jie turi veislinį šunį, tai buvo atvejis, kada reikėjo gaivinti šunį. Mano, kad aplinkybė, kad butas nuo atsiradusių problemų pradžios neremontuotas, kad aprūkęs nuo dūmų, dėl ko patiria nepatogumus, leidžia prašyti priteisti neturtinę žalą.
6. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
7. Trečiasis asmuo R. M. paaiškino, kad su ieškiniu iš esmės sutinka, po buto įsigijimo ji bute atliko remontą, išgriovė krosnį, įdėjo įdėklą, įrengė dujinį šildymą, kuris pajungtas per kitą krosnį (bute buvo viena krosnis su dviem pakuromis, įrengtomis skirtinguose kambariuose). Problema buvo iš pakuros, kuri yra kambaryje indeksu (duomenys neskelbtini)-5, todėl ši pakura nenaudojama.
8. Trečiasis asmuo K. Š. paaiškino, kad su ieškiniu iš dalies nesutinka. Viskas prasidėjo nuo to, kad kažkam ant mašinos nukrito plyta nuo dūmtraukio 2013 m. balandžio mėnesį. Tada buvo pradėti dūmtraukių remonto darbai. Trečiojo asmens nuomone, atliekant kaminų remonto darbus buvo pažeisti reikalavimai, kaip tai reikia daryti, nes reikėjo įstatyti tinklus, kad negrįstų į vidų plytos, kurios ir išdaužė kaminų vidų (pažeidė viduje esančias plytas). Darbus vykdė Mano Būsto Priežiūra, o prižiūrą atliko atsakovė. Bėdos prasidėjo 2013 m. rudenį ir ten, kur buvo kūrenamos krosnys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
9. Byloje kilo ginčas dėl namo administratoriaus atsakomybės CK 4.236-242, 6.245-249 straipsnių prasme reikalaujant atlyginti butui padarytą žalą ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ieškovei reiškiant negatorinį reikalavimą CK 4.98 straipsnio tvarka.
10. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas ir (ii) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Tai reiškia, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
11. Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja, kad namo administratorius pašalintų ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą vienu iš jos nurodytų alternatyvių būdų, kad į jai nuosavybės teise priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini) (buto patalpas) naudojant krosnį, esančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), iš dūmtraukio dūmai nepatektų į ieškovės butą.
13. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad problemos dėl nesandarių dūmtraukių prasidėjo 2013 metų rudenį, ką patvirtina ne tik rašytinė bylos medžiaga (t. 1, b. l. 8-19, 49-53, 76-81), atliktos ekspertizės – 2017 m. gruodžio 14 d., 2018 m. liepos 2 d., 2019 m. balandžio 3 d. ir 2022 m. sausio 28 d., bet ir šalių bei trečiųjų asmenų (K. Š. ir kt.) paaiškinimai, to neneigė ir atsakovė (LR CPK 186, 187 straipsniai).
14. Teismas taip pat konstatuoja, kad nebuvo ginčo dėl juridinio fakto, kad 2013 metais pavasarį atsakovė organizavo ginčo namo kaminų remonto darbus, vėliau, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. sausio mėn. atliko (organizavo) dūmtraukių valymo darbus, ką patvirtina tiek ieškovės, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimai, tiek pačios atsakovės byloje esanti rašytinė medžiaga (atsakymai, aktai, pranešimai). Taip pat nekilo ginčo, kad ginčo name esantys dūmtraukiai priklauso bendrajai ginčo namo inžinerinei sistemai, ką patvirtina ne tik atsakovės atlikti veiksmai dėl dūmtraukių remonto, kaminų valymo ir pan. (t. 1, b. l. 11, 15, 19, 52, 76-81), bet 2015 m. sausio 13 d. rašte, kurio kopija buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nurodytos aplinkybės, kad dūmtraukiai priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai, pažymint, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorinės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai, pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (t. 4, b. l. 67-68, LR CPK 185-187 straipsniai).
15. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad į jos butą 2013 metų rudenį pradėjo skverbtis dūmai iš gretimo buto užkūrus jame krosnį, patvirtina ne tik pranešimai iš Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (t. 1, b. l. 9), bet iš esmės visos atliktos ekspertizės, kuriose buvo akcentuojamas dūmtraukių nesandarumas.
16. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo įrodytos CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos - (i) ieškovė yra ginčo buto savininkė ir (ii) jos teisės yra (buvo) pažeistos, nes į jos butą kūrenant krosnį bute Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nesandarių dūmtraukių patekdavo dūmai.
17. Taip pat nustatyta, kad ginčo pastato (daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)) dūmtraukiai priklauso bendrajai pastato inžinerinei sistemai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis). Namą administruoja atsakovė (2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 30-2551 dėl atsakovės skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore).
18. Įstatymai numato, kad savo veikloje administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, atlieka Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 4 punkte nustatytas funkcijas. 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) numatė, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, kuris vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Tokioms priemonėms buvo priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (pvz., 88.1, 88.2 punktai), kurių metu periodiškai ir pagal poreikį vizualiai turi būti apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose.
19. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia; vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, teikti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą darbų sąrašą ir savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jei teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose.
20. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).
21. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pačios atsakovės atlikti veiksmai dėl dūmtraukių kaminų remonto, dūmtraukių valymo ginčo gyvenamajame name leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamą ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė jai priskirtas funkcijas vykdė tinkamai, nes netinkamas priskirtų funkcijų vykdymas gali sąlygoti namo administratoriaus civilinės atsakomybės kilimą.
22. Teismas, išanalizavus bylos medžiagą, sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ir pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką, o administratoriaus atlikti namo bendrojo naudojimo objektų – kaminų remonto ir dūmtraukių valymo darbai nepanaikino ieškovės teisių pažeidimo (aplinkybė, kad pažeidimas būdavo tik šaltuoju metų sezonu, kada būdavo įjungiamas šildymas ar kitaip būdavo apšildomos patalpos, nepaneigia paties pažeidimo fakto buvimo) iki nebuvo imtasi priemonių apriboti bute Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos krosnies naudojimą. Tokiu atveju byloje surinktų įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad nesandarūs dūmtraukiai buvo priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, o tai sąlygoja išvadą, kad už tinkamą dūmtraukių priežiūrą yra atsakingas namo administratorius, o jo veiksmai, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus dėl dūmtraukių remonto, valymo ir pan. nesudaro pagrindo pripažinti juos pakankamais kad administratoriui nekiltų civilinė atsakomybė.
23. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės dėl butui padarytos žalos reikalavimą grindžiant administratoriaus pareigų netinkamu vykdymu, svarbu įvertinti, kaip administratorius atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, tokių įrodymų neteikė (namo bendrojo naudojimo objektų kasmetinių, sezoninių ar atvejo apžiūros aktų, nešaukė savininkų susirinkimo keliant klausimą dėl ginčo bendrojo naudojimo objektų (dūmtraukių) remonto ir pan.), o apsiribojo, teismo vertinimu, deklaratyviais teiginiais. Teismo nustatytos aplinkybės – ieškovės teisės pažeidimas dūmams patenkant į ieškovės butą buvo nustatytas, dūmų sklaidos priežastis – nesandarūs dūmtraukiai, kurie priklauso namo bendrojo naudojimo objektų inžinerinei sistemai, kuriuos administruoja atsakovė ir jos atlikti veiksmai teismo buvo pripažinti kaip nepakankami ir sąlygojantys administratoriaus civilinę atsakomybę, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo šalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.
24. Teismas, įvertinęs ieškovės suformuluotus alternatyvius reikalavimus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą bei ekspertizių išvadose nurodytą išvadą, kad yra pasibaigęs dūmtraukių saugaus naudojimo terminas, bei ieškovei nepateikus įrodymų, kad ieškovės reikalavimas, išdėstytas ieškinio rezoliucinės dalies a) ir b) punktuose, iš viso gali būti įgyvendintas arba kad toks reikalavimas gali būti įgyvendintas adekvačiomis išlaidomis, bei įvertinęs aplinkybę, kad viena dalis įpareigojimo susijusi su patekimu į trečiojo asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga vertinti ir pasisakyti dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo – įpareigoti atsakovę pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, susijusius su dūmų patekimu į ieškovės butą Nr. (duomenys neskelbtini) bute Nr. (duomenys neskelbtini) kūrenant krosnį taip, kad būtų sudaryta objektyvi techninė kliūtis naudotis kaminu, esančiu bute (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu ventiliavimo paskirties tikslu.
25. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2121,87 Eur turtinės žalos atlyginimo susideda iš 1871,87 Eur žalos sąmatos ir 250 Eur išlaidų, susijusių su žalos sąmatos parengimu ir jos vėlesniu tikslinimu. Teismo vertinimu, ginčo byloje ieškovei reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, buvo įrodytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos - skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių buto remonto suma įrodinėja parengta sąmata bei paaiškinimais, kad bute iki pat dabar nėra atliktas remontas, t. y. nuo 2013 m. rudens, kada dūmai pirmą kartą pateko į butą ir vėlesniais metais iki ieškinio pateikimo teisme (2017 m. sausio 31 d.) turto būklė dėl patenkančių dūmų buvo bloginama (aprūkusios sienos, lubos ir t.t.), ir nors remonto darbų ir medžiagų kainos dar kartą pasikeitė, ji prašo atlyginti sąmatoje nurodytą sumą pagal 2021 m. spalio mėnesio kainas (t. 5, b. l. 16-17). Sąmatoje nurodytą sumą 1871,87 Eur sudaro darbai ir medžiagos už sienų, lubų remonto darbus, grindų dangos apsaugą. Aplinkybė, kad ieškovė neatliko turto remonto darbų neeliminuoja jos teisės reikalauti žalos atlyginimo pagal parengtą sąmatą, į kurią įtraukti tie remonto darbai ir medžiagos, kurios susijusios su ginčo byloje nustatytomis aplinkybėmis (dėl dūmų aprūkusiomis sienomis ir lubomis) (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis). Ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma už sąmatos parengimą ir jos tikslinimą, įvertinus ilgą bylos procesą dėl įrodymų rinkimo, neapsiribojant paskirtomis ekspertizėmis, patvirtina, kad šios išlaidos susijusios su ieškovės turtui padarytos žalos dydžio nustatymu, vertinamos kaip pagrįstos ir adekvačios, todėl priteistinos (LR CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės pateiktų įrodymų atsakovės argumentai nepaneigia. Todėl reikalavimas žalos atlyginimo tenkinamas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 1871,87 Eur suma žalai atlyginti bei 250 Eur žalos nustatymo išlaidų, viso 2121,87 Eur (t. 3, b. l. 56.7, t. 5, b. l. 14-17).
27. Ieškovė prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, reikalavimą grįsdama paaiškinimais dėl pablogėjusių, tam tikrais laikotarpiais nesaugių gyvenimo sąlygų (kada namie rado leisgyvį veislinį šunį, kurį vos atgaivino), patirtą diskomfortą, kada šaltuoju metų laikotarpiu reikėjo nuolat ir ilgai vėdinti patalpas, dėl ko nukentėjo bute auginti augalai, kada namie esantys rūbai būdavo persismelkę dūmų ir smalkių kvapu, pablogėjusia savijauta, taip pat aplinkybę, kad siekis išspręsti kilusias problemas sąlygojo būtinybę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
28. Teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (LAT 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).
29. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsižvelgtina į tai, kad neturtinės žalos priteisimas grindžiamas įtaka asmens sveikatai (sveikai aplinkai), t. y., gyvenimo sąlygų saugumo sveikatai prasme sumažėjimu, ir nors dėl byloje nustatytų aplinkybių, kurios buvo pripažintos esančios priežastiniame ryšyje su turtui padarytos žalos padarymu, tiesioginė žala asmens sveikatai nebuvo padaryta (įrodymų (medicininių dokumentų) į bylą nebuvo pateikta), bet kita vertus, tai nepaneigia išvados, kad nustatytų aplinkybių kontekste asmens neturtinės vertybės (saugi privati aplinka ir pan., žala padaryta pavojingu sveikatai būdu – dėl nesandarių dūmtraukių) buvo pažeistos (CK 6.250 straipsnis, LAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovės 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, įvertinus aplinkybę, kad namo administratoriui tokiais atvejais keliami aukštesni reikalavimai dėl jo turimos kompetencijos administruoti bendrojo naudojimo objektus.
30. Kiti teismo neaptarti bylos dalyvių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.
31. Teismas sutinka su ieškovės atstovės nurodytais argumentais, kad ieškovės teisių pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, todėl taikyti ieškinio senaties institutą nėra pagrindo. Tokią teismo išvadą sąlygoja pačios atsakovės atlikti veiksmai laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio pranešant apie atliktus (atliekamus) dūmtraukių valymo darbus.
32. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2017 m. sausio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui ieškinį iš esmės tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės, t. y. 120 Eur žyminio mokesčio, 3799,21 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 3520,10 Eur už ekspertizes, viso 7439,31 Eur (LR CPK 88-98 straipsniai).
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 116,76 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88-98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę UAB „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, pašalinti ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimus, sudarant objektyvią techninę kliūtį naudotis kaminu, esančiu bute (duomenys neskelbtini), kūrenimo, deginimo paskirties tikslais, paliekant galimybę naudotis kaminu ventiliavimo paskirties tikslu.
Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2121,87 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7439,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš UAB „Mano Būstas Neris“, j. a. k. 121483222, į valstybės biudžetą 116,76 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.