Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. M. ieškinį atsakovui N. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys nėra susituokę, bet jie yra nepilnametės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Ieškovė dirba ir gauna darbo užmokestį, kuris per mėnesį vidutiniškai yra 733 Eur. Ieškovė viena augina vaiką, dirba pagal verslo liudijimą. Jokio nekilnojamojo ar privalomai registruotino turto neturi. Iš valstybės gauna „vaiko pinigus“ – 80 Eur kas mėnesį. Kitų pajamų neturi. Mama nepadeda, tėvas miręs. Butą nuomojasi. Nuoma ir komunaliniai mokesčiai – apie 300 Eur kas mėnesį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, todėl pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nustatoma koks išlaikymo dydis yra pakankamas to nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti ir turėtų būti priteisiamas. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (CK 6.461 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. lapkričio 10 d. Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. Nr. 3K-3-525/2011, 2016 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-3-209-916/2016, kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 555,00 Eur (iki mokesčių išskaičiavimo), atskaičius mokesčius („į rankas“) ši suma buvo 394,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA buvo 607,00 Eur, atskaičius mokesčius – 425,00 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA 642,00 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA 730,00 Eur, atskaičius mokesčius – 518,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025, 2019 m. liepos 3 d. Nr. 669, 2020 m. spalio 14 d. Nr. 1114, 2021 m. spalio 13 d. Nr. 834).

Taigi, kaip minėta, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, kurie yra individualūs ir priklauso nuo daugelio įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju šalių dukra M. yra 6 metų amžiaus ir visiškai suprantama, kad ji turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, taip pat jos poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, o kainos tų poreikių patenkinimui, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti.

Teismas pažymi, kad aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Teismo požiūriu šalių dukros M. poreikiams patenkinti ieškovės nurodytos reikalingos išlaidos apskaičiuotos realiai ir, įvertinus prekių bei paslaugų kainas Lietuvoje, laikomos pagrįstomis ir nepadidintomis, juolab, kad apskaičiuoti bei įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas labai sunku, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems gali būti didesni, kitą – mažesni, Be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių, kurių ieškovė nenurodė (kompiuteris, telefonas, baldai, patalynė, rankšluosčiai, indai, transportas, higienos priemonės, laisvalaikis, papildomo ugdymo būreliai ir kt.). Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nepilnamečiui vaikui nenumatytų išlaidų, reikalingų vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, nes išlaikymą teikiantis kitas tėvas (ar mama) prie tų išlaidų dažnai neprisideda. Akivaizdu, jog tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių nepilnamete dukra gyvenančiai ieškovei.

Atsakovas nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų dėl reikalaujamo priteisti išlaikymo dydžio dukrai M. nereiškė. Nesant ginčo, nėra pagrindo išsamiau analizuoti ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, juolab, kad ieškovės nurodyta reikalinga dukros M. išlaikymui suma neviršija Lietuvos Respublikoje nustatytos minimalios mėnesio algos, jau atskaičius mokesčius.

Įvertinus šalių nepilnametės dukros M. poreikių lentelėje ieškovės nurodytas sumas, ieškovės ir jos atstovo argumentus, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, objektyviai egzistuojančius vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, vaiko amžių, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei prioritetiniu vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, daroma išvada, jog šalių dukrai M. šiuo metu yra pakankama ir protinga ne tik minimalioms, bet ir visoms bū­ti­noms vys­ty­mo­si sąlygoms sudary­ti – pa­ten­kin­ti vaiko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, po­il­siui, laisvalai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui, išlaikymo suma yra 450 Eur, juolab, kad turi būti tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti protingi nepilnamečio vaiko poreikiai (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą vertinama kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas (tėvų turtinė padėtis) gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kai tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti bent jau būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Duomenų apie šalių sveikatos problemas byloje nėra.

Šiuo atveju atsakovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą M. ar dėl ieškovės prašomo priteisti dukrai išlaikymo dydžio. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali bei privalo užtikrinti pilnavertį išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių gauti pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Atsakovo kaip tėvo asmeninė pareiga – teikti išlaikymą savo vaikui negali būti perkelta tik vaiko mamai, juolab, kad jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuojama, kad šalys turi panašiai vienodas galimybes išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nes abi yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų nenurodė, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo vaikui teiktino išlaikymo lygių dalių principo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo mažesnę išlaikymo dydžio dalį, nei sudaro pusė jos nurodyto dydžio (450 Eur, tai yra po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį. Priteistos periodinio išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nepilnametei M. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina – ieškovė I. M., kuri išlaikymo lėšas privalo tvarkyti išimtinai šio vaiko interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.190, 3.203 straipsniai).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4500 Eur dukters M. J. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).

Ieškovė prašo priteisti šalių dukrai išlaikymo įsiskolinimą mažiau kaip už trejus metus, skaičiuojant po 150,00 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tėvo dalinį prisidėjimą prie vaiko išlaikymo. Duomenų, kad atsakovas nepilnametei dukrai tinkamai teikė materialinį išlaikymą ieškovės nurodytu periodu, nėra, o dalinis apmokėjimas už darželį negali būti laikomas tinkamu išlaikymu. Todėl ieškovės prašymas tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas prašomas 4500 Eur (CPK 175, 178, 185 straipsniai).

Ieškinį tenkinus visiškai ir net viršijant pareikštus reikalavimus iš atsakovo turėtų būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1) valstybei – 155,00 Eur ((200,00 Eur × 12 mėnesių × 3 proc.) + (4500 Eur × 3 proc.))× 75 proc.=155,25 Eur) žyminis mokestis, suapvalintas įstatymo nustatyta tvarka (už 2 turtinius reikalavimus – dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo), nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nuo teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo atsakovas atleistas 100 proc. (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-22-05805). Taip pat jis atleistas ir nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos dar ir todėl, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – dokumentai įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

1. Ieškinį tenkinti visiškai.

2. Priteisti iš atsakovo N. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai M. J. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022m. rugsėjo 1d. iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Sprendimo dalį dėl priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo vykdyti skubiai.

4. Priteisti iš atsakovo N. J. 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai M. J.

5. Paskirti ieškovę I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametei dukrai M. J. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.