- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6624-1169/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02318-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kreditorius
- G. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotoja G. V., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2024 m. sausio 11 d. antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą Nr. S-24-179-539 ir panaikinti nurodymą Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS) priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai G. V.. 2023 m. lapkričio mėn., antstolio pateiktais duomenimis, pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimas vaikams A. V. ir U. V. sudarė 5 201,70 Eur. 2023 m. lapkričio 3 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis PLAIS nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (5 429,82 Eur sumą) nuo visų pareiškėjo sąskaitų, o 2023 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 30 d. turto arešto aktu buvo areštuotas ir pareiškėjui priklausantis kitas turtas – turtinės teisės į MB (duomenys neskelbtini) nario įnašą ir kitos turtinės teisės, kurios priklauso mažosios bendrijos nariui. Pasak pareiškėjo, 2023 m. gruodžio 15 d. jis pateikė antstoliui prašymą panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nurodydamas, kad vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė ženkliai viršija antstolio nurodomą išlaikymo įsiskolinimo su vykdymo išlaidomis sumą, be to, nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjo nuomone, vykdomoji byla apskritai turėjo būti užbaiga, tačiau antstolis 2024 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-179-539 pareiškėjo prašymo netenkino.
3. Pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai iš įsiskolinimo sumos neatėmė 1 070 Eur, kuriuos pareiškėjas sumokėjo sūnaus poreikiams patenkinti, bei skaičiavo skolą už abiejų vaikų išlaikymą periodu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. gegužės mėn., nors tuo laikotarpiu dukra U. V. gyveno pas pareiškėją ir pareiškėjas su išieškotoja buvo susitarę vienas kitam tuo laikotarpiu nepervesti išlaikymo, atliekant įskaitymą. Atėmus 1 070 Eur sumą ir neskaičiavus išlaikymo įsiskolinimo periodu, kai dukra gyveno pas pareiškėją, išlaikymo įsiskolinimo nėra, o yra 1 260 Eur permoka. Pareiškėjas paaiškino, kad 1 070 Eur suma apmokėjo už sūnaus lėktuvo bilietus, stalą, sportinę aprangą ir išieškotoja pati pripažino tai kaip pareiškėjo teiktą išlaikymą vaikui ir šią sumą pati atėmė iš skolos sumos. Antstolis patvarkyme pripažino, kad 1 070 Eur suma buvo apmokėtos vaiko išlaidos, patenkinti vaiko poreikiai, todėl antstolis nepagrįstai šios sumos neatėmė iš išlaikymo įsiskolinimo sumos.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis taip pat nepagrįstai atsisakė neskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo abiem vaikams tuo metu, kai dukra 2021 m. liepos – 2022 m. gegužės mėn. gyveno pas pareiškėją. Antstoliui buvo pateikti įrodymai, kad išieškotoja pati 2023 m. spalio mėn. pateiktuose skaičiavimuose skolą skaičiavo, tik kol dukra persikėlė pas tėvą, taigi pati išieškotoja pripažino ir sutiko, kad skola už tą laikotarpį neskaičiuojama. Kadangi vienas vaikas gyveno pas pareiškėją, o kitas – pas išieškotoją, šalys buvo sutarusios tuo laikotarpiu išlaikymą įskaityti ir įstatymai nedraudžia tokio tėvų susitarimo. Taigi antstolio apskaičiuotame išlaikymo įsiskolinime už sūnų A. V. minėtu laikotarpiu nepagrįstai apskaičiuotas 3 056 Eur išlaikymo įsiskolinimas, o už dukrą U. V. – 2 336 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjo manymu, antstolis nepagrįstai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, atsisakydamas panaikinti nurodymą PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų.
5. Be to, pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai atsisakė panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir dėl to, kad antstolio areštuoto turto vykdomojoje byloje visiškai pakankama antstolio skaičiuojamam išlaikymo įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Išieškotoja pateikė įrodymus, kad panašaus, tik dar metais senesnio automobilio (duomenys neskelbtini) vertė sudaro 8 490–9 300 Eur, pareiškėjas su tokia turto verte sutinka. Nesant šalių prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės, automobilio apžiūra ir įvertinimas nėra reikalingas areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Taigi areštuoto automobilio vertė beveik dvigubai viršija išieškomą sumą. Taip pat areštuotos turtinės teisės, mažosios bendrijos nario įnašas ir kitos nario teisės. Taigi šioje vykdomojoje byloje areštuoto turto visiškai pakanka išieškojimo įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl nurodymas PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų, taip apribojant pareiškėjui galimybę disponuoti savo banko sąskaitomis, yra neproporcingas, sukelia nepagrįstų apribojimų ir viršija vykdomosios bylos mastą, juolab, kad išlaikymo įsiskolinimo iš viso nėra.
6. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2024 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-24-179-2278 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomą bylą Nr. 0179/23/21706 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2460-726/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai G. V.. Vykdomajame rašte nurodyta, kad pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai U. V. ir nepilnamečiui sūnui A. V. kiekvienam po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis, priėmimo iki vaikai sulauks pilnametystės ar iki vaikai mokysis vidurinėje mokykloje jau sulaukę pilnametystės (iki mokslų metų pabaigos), išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtas lėšas už einamąjį mėnesį pareiškėjas sumoka G. V. iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į banke G. V. vardu atidarytą sąskaitą. Pagal 2023 m. lapkričio 22 d. pažymą apie vykdomosios bylos eigą išlaikymo įsiskolinimas iki 2023 m. spalio 31 d. sudarė 4 899,70 Eur, išlaikymo permoka nebuvo susidariusi. Antstolio teigimu, 1 070 Eur suma pagrįstai neįskaičiuota į išlaikymą, nes išieškotoja nurodė, kad minėta suma nebuvo pervedama kaip išlaikymas, tai papildomos išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams (lėktuvo bilietų kompensavimas ir kt.).
8. Dėl išlaikymo mokėjimo laikotarpiu, kai U. V. gyveno pas pareiškėją, antstolis nurodė, kad vykdydamas teismo sprendimą jis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu bei teisėtomis priemonėmis užtikrina išieškotojo interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju vykdomajame rašte nėra nurodytos išimtys, kuomet pareiškėjas galėtų neteikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl įsiskolinimas pagrįstai skaičiuotas už visą laikotarpį. Išieškotoja nesutiko, kad skola būtų sumažinta, todėl sumažinti įsiskolinimo vykdomojoje byloje nebuvo pagrindo. Antstolis pažymėjo, kad 2024 m. vasario 5 d. duomenimis, išlaikymo įsiskolinimas yra 5 884,71 Eur. Disponavimo lėšomis sąskaitose apribojimas yra priverstinė vykdymo priemonė, kuri taikoma, kol skola nėra padengta, todėl naikinti ją nėra teisinio pagrindo. Antstolis taip pat nurodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. patvarkymu pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 dienas nuo minėto patvarkymo gavimo pristatyti areštuotą automobilį prie antstolio kontoros, tačiau pareiškėjas nėra įvykdęs minėto įpareigojimo, todėl nėra galimybės įvertinti automobilio vertę ir būklę, taigi nėra pagrindo teigti, kad turto areštuota daugiau, nei reikia skolai išieškoti. Be to, vykdomojoje byloje nėra įvertintos ir teisės į mažosios bendrijos nario įnašą, dėl kurių vertės pareiškėjas taip pat jokių įrodymų nepateikia.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo išieškotoja G. V. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išieškotojos teigimu, skunde nepagrįstai teigiama, kad ji pripažįsta, kad 1 070 Eur suma turi būti atimta iš įsiskolinimo. Priešingai, pareiškėjui siųstame skaičiavime yra nurodoma, jog 1 070 Eur suma yra atimama iš bendrai per visą laikotarpį G. V. pareiškėjo banko pavedimais sumokėtos 36 060,30 Eur sumos, kadangi ji skirta papildomiems šalių sūnaus A. poreikiams, nes pareiškėjo sūnui prireikė papildomos paramos. Tą pagrindžia ir konkrečių 4 mokėjimų datos bei jų sumos bei santykis su kitomis reguliariai už išlaikymą pagal teismo sprendimą pareiškėjo mokėtomis sumomis.
Šalies argumentai
10. G. V. paaiškino, kad 1 070 Eur įsiskolinimo dalis, kurią pareiškėjas antstolio prašė pripažinti kaip sumokėtą pagal teismo sprendimą, buvo sumokėta papildomai, šalių sūnaus papildomoms išlaidoms – lėktuvo bilietams atvykti į Lietuvą bei asmeniniams daiktams (stalui ir sportiniam krepšiui) įsigyti. Pareiškėjas pritarė tokioms išlaidoms ir jas apmokėjo, pervesdamas jų sumas išieškotojai, nors išieškotoja daug daugiau kartų asmeniškai pati mokėjo už tokias abiejų vaikų kelionių į Lietuvą ir atgal papildomas išlaidas, dėl to pareiškėjas jai patvirtino, kad šį kartą už juos sumokės jis. Nors visi pareiškėjo mokėjimai yra įvardinami kaip „vaikų išlaikymas“, tačiau 2022 m. sausio 14 d. mokėjimas buvo skirtas ne vykdyti teismo sprendimą, o padengti papildomai, neplanuotai sūnui prireikusio pirkinio kainą. 2022 m. birželio 21 d. pareiškėjas pervedė 400 Eur sumą 2 vaikų lėktuvų bilietams įsigyti, nors jau prieš 11 dienų buvo pervedęs 400 Eur sumą, taip pat po 40 dienų vėl pervedė 400 Eur sumą kaip „vaikų išlaikymas“. Ši 400 Eur suma tik iš dalies padengė kelionės bendras 736 Eur išlaidas, nes likusią dalį bei kelionę autobusu apmokėjo išieškotoja. 2022 m. spalio 26 d. pareiškėjas pervedė 70 Eur sumą už šalių sutartą pirkinį – stalą sūnui A., nors jau prieš 2 savaites pareiškėjas buvo pervedęs 220 Eur sumą, o po 2 savaičių vėl pervedė 220 Eur sumą kaip „vaikų išlaikymas“. 2022 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas pervedė 550 Eur autobuso iš Nicos į oro uostą Milane bei lėktuvo bilietams į Lietuvą ir atgal apmokėti, nors prieš 5 dienas ir prieš 28 dienas buvo pervedęs dar po 220 Eur kaip „vaikų išlaikymas“. Šie 1 070 Eur mokėjimai priskirtini ne prie teismo priteistos išlaikymo sumos mokėjimo, bet prie papildomų ir nenumatytų, bet su vaiko papildomų ir vienkartinių poreikių patenkinimo. Be to, ir pats pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad minėti 4 mokėjimai tikrai buvo skirti papildomoms šalių sūnaus išlaidoms, o ne įprastoms, nuolatinėms, kurių apmokėjimas užtikrintas teismo sprendimu.
11. Išieškotojos teigimu, pareiškėjo teiginiai apie tai, kad šalys buvo susitarusios, jog pareiškėjas nemokės išlaikymo už pareiškėjo namuose Vilniuje gyvenančią dar vis nepilnametę dukrą, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nutyli, kad jis nemokėjo už jokias arba beveik jokias dukros U. išlaidas, kai ji vos 9 mėnesius gyveno pareiškėjo namuose. Visas didžiąsias dukros išlaikymo išlaidas ir toliau apmokėjo viena išieškotoja, pvz., viena mokėjo už dukros mokslą 11 ir 12 klasėse (iš viso 5 730 Eur). Pareiškėjas prie šių išlaidų neprisidėjo, be to, ir toliau mokėjo nors ir nepakankamo dydžio išlaikymo sumas Prancūzijoje likusiam gyventi nepilnamečiui sūnui A. Pasak išieškotojos, jai nebuvo jokio intereso sutikti ar pritarti, kad pareiškėjas jai nemokės dukrai priteisto išlaikymo tol, kol nepilnametė dukra gyvens su juo ar pas jį. Tokio susitarimo pareiškėjas nei siūlė, nei sudarė, nei pateikė tvirtinti teismui, kadangi bet kokie tėvų susitarimai dėl vaikų išlaikymo uzufruktoriaus turi būti patvirtinami teismo. Išieškotoja pažymėjo, kad nuo spalio mėnesio pareiškėjas ne tik nevykdo teismo nustatytos pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką A., bet ir Kaune gyvenančiai pilnametei šalių dukrai pareiškėjas praėjusį rudenį nutraukė bet kokią paramą, ją remia tik išieškotoja ir jos mama. Pareiškėjas taip pat nevykdo antstolio įpareigojimų pateikti areštuotą automobilį. Dėl vengimo išlaikyti vaiką yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad visi jo pavedimai išieškotojai yra su ta pačia paskirtimi „vaikų išlaikymas“. Pareiškėjas, paprašius išieškotojai, iš karto pervesti daugiau nei kasmėnesinis išlaikymo dydis, taip ir padarydavo, o išieškotoja atitinkamai šį išlaikymą naudojo kasdieniams vaikų poreikiam tenkinti – pirko stalą, sportinį krepšį, bilietus. Apmokėjimas už vaiko stalą, sportinį krepšį patenka į vaiko kasdienių poreikių tenkinimą, todėl šie poreikiai turėjo būti ir buvo apmokėti iš teismo sprendimu šalių sutarto kasmėnesinio pareiškėjo teikiamo išlaikymo, o ne papildomai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai vaikas tėvų ar vieno iš jų iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir atitinkamai dėl to padidėja vaiko išlaikymo išlaidos, dėl jų atlyginimo sprendžiama pagal tai, kurio iš tėvų iniciatyva vaikas gyvena užsienyje: dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos. Vaikas išvyko gyventi į Prancūziją išieškotojos iniciatyva, išieškotojai pažadėjus, kad ji reguliariai atveš vaikus į Lietuvą. Dėl to naujai atsiradusias vaiko kelionių išlaidas Prancūzija–Lietuva–Prancūzija turėjo padengti išieškotoja, o ne pareiškėjas papildomai. Todėl jei iš pareiškėjo pervesto išlaikymo buvo apmokėta už kelionės bilietus, tai nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjo teikto išlaikymo šia suma, nes pareiga tokias išlaidas apmokėti buvo išieškotojai. Pati išieškotoja savo išlaidų skaičiavime nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma su indeksuotu išlaikymu 2023 m. spalio mėn. sūnui sudarė 1 858,99 Eur, o dukrai išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja, taip pripažindama, kad antstolio apskaičiuotas įsiskolinimas yra neteisingas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad U. V. bent 9 mėn. gyveno pas jį, jis rūpinosi dukros kasdiene priežiūra ir jos poreikių tenkinimu. Išieškotojai išvykus gyventi su vaikais į Prancūziją, dukra U. V. išreiškė norą grįžti ir gyventi su tėčiu. Pareiškėjas buvo suradęs dukrai vietą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau išieškotoja pareiškė, kad nesutinka su šia mokykla ir pageidauja, jog dukra lankytų privačią mokyklą, kuriai pareiškėjas nepritarė. Kadangi išieškotoja sutiko pati apmokėti išlaidas už privačią ugdymo įstaigą, dukra nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti privačią mokyklą. Dėl kitų vaikų išlaidų kasdieniams poreikiams tenkinti šalys buvo susitarusios, kad padengs kiekvienas atskirai ir vienas kitam išlaikymo neperves. Vien tai, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu mokėjimo pavedimuose nurodė daugiskaitą „vaiku išlaikymui“ nepatvirtina, kad pareiškėjas mokėjo abiem vaikams. Pareiškėjas mokėjimus atlikdavo mokėjimo ruošinyje, kur buvo suvesti visi reikiami rekvizitai ir pareiškėjas pakoreguodavo tik pavedimo sumą, todėl vienaskaitos ar daugiskaitos parašymas mokėjimo paskirtyje esmės atliekamam pavedimui nesudarė. Pareiškėjo skaičiavimais, išlaikymo permoka 2023 m. lapkričio mėn. sudarė 1 260 Eur, už gruodį sūnaus išlaikymui pareiškėjas turėjo mokėti 302 Eur, už 2024 m. sausį – 302 Eur, už 2024 m. vasarį –306 Eur ir už 2024 m. kovą – 306 Eur išlaikymą (viso 1 216 Eur), taigi 2024 m. balandžio mėn. permokos likutis bus 44 Eur. Taip pat jis per dukrą perdavė sūnui 2024 m. sausį 80 Eur, o vasario mėn. 60 Eur. Be to, pasak pareiškėjo, jis ir toliau išlaiko pilnametę dukrą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad neslepia turto, priešingai – pristatys antstoliui dar ir kitą turtą, o areštuoto ir kito turto vertė viršija antstolio paskaičiuotą skolą ir vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/23/21706 antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą iš pareiškėjo D. V. išieškotojai G. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2460-726/2015. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismas nusprendė, jog pareiškėjas teikia išlaikymą nepilnametei dukrai U. V. ir nepilnamečiui sūnui A. V. kiekvienam po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo šalių sutartis, priėmimo iki vaikai sulauks pilnametystės ar iki vaikai mokysis vidurinėje mokykloje jau sulaukę pilnametystės (iki mokslų metų pabaigos), išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį pareiškėjas sumoka G. V. iki to mėnesio 15 dienos, pervesdamas jas į banke G. V. vardu atidarytą sąskaitą.
14. 2023 m. lapkričio 3 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-179-29170 antstolis PLAIS nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas (5 429,82 Eur sumą) nuo visų pareiškėjo sąskaitų. 2023 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. S-23-179-30520 areštavo pareiškėjui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 30 d. turto arešto aktu Nr. S-23-179-31149 buvo areštuotas ir pareiškėjui priklausantis kitas turtas – turtinės teisės į MB (duomenys neskelbtini) nario įnašą ir kitos turtinės teisės, kurios priklauso mažosios bendrijos nariui.
15. 2023 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas pateikė antstoliui prašymą panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, teigdamas, kad vykdomojoje byloje areštuoto turto vertė ženkliai viršija antstolio nurodomą išlaikymo įsiskolinimo su vykdymo išlaidomis sumą, be to, nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.
16. Antstolis 2024 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. S-24-179-539 pareiškėjo prašymo netenkino. Antstolis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. pažymoje įsiskolinimo suma (4 899,70 Eur) apskaičiuota teisingai. Antstolis pažymėjo, kad 1 070 Eur nebuvo pervedama kaip išlaikymas, o dėl laikotarpio, kai pareiškėjo dukra gyveno su juo, antstolis pažymėjo, kad teismo sprendime nėra nurodyti atvejai, kada pareiškėjas galėtų neteikti išlaikymo. Antstolis taip pat nurodė, kad disponavimo lėšomis sąskaitose apribojimas yra priverstinė priemonė, kuri taikoma, kol skola nebus padengta, o pareiškėjo automobilio vertė nėra žinoma, nes pareiškėjas automobilio nepristatė antstoliui.
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo ir antstolio taikytų priverstinio vykdymo priemonių. Pareiškėjo teigimu, antstolis į mokėtą išlaikymą nepagrįstai neįtraukia 1 070 Eur sumos, be to, nepagrįstai skaičiuoja skolą už laikotarpį nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. gegužės mėn., kai vienas iš nepilnamečių pareiškėjo vaikų gyveno pas jį.
18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).
20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo dukra U. V. 2021 m. liepos – 2022 m. gegužės mėn. gyveno Lietuvoje su pareiškėju. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad jis pats tiesiogiai išlaikė dukrą, todėl susitarė su išieškotoja, kad išlaikymo pavedimų už dukrą neatliks.
22. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 39 punktas).
23. Šiuo atveju pareiškėjo vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko jų motina G. V., kuri kategoriškai neigia susitarimą su pareiškėju, kad šis išlaikymą dukrai galės teikti natūra, kol ši gyvens su juo. Jokių įrodymų, kad toks susitarimas realiai buvo sudarytas byloje nėra. Taip pat nėra priimtas joks teismo sprendimas dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo. Tais atvejais, kai tėvas (motina), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teikia išlaikymą tiesiogiai vaikui, jis gali kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, patvirtinančio jo įvykdytą prievolę, nustatymo, tačiau nagrinėjamu atveju tokį faktą patvirtinančio teismo sprendimo taip pat nėra. Išieškotoja sutikimo sumažinti vaikų išlaikymo skolą nedavė, taigi antstolis pagrįstai remdamasis vykdomuoju raštu skaičiavo išlaikymo dukrai skolą už laikotarpį, kai pareiškėjo dukra gyveno su pareiškėju.
24. Pažymėtina, kad antstolis, skaičiuodamas pareiškėjo įsiskolinimą, turi griežtai vadovautis vykdomajame rašte nurodytu teismo sprendimu, o tam tikri nukrypimai nuo teismo sprendime nurodytos išlaikymo mokėjimo tvarkos, kaip minėta, galimi tik išieškotojai sutinkant. Nagrinėjamu atveju antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojos G. V. paaiškinimus apie pareiškėjo atlikus išlaikymo pavedimus į jos banko sąskaitą, į pareiškėjo mokėto teismo priteisto išlaikymo sumą neįskaičiavo 1 070 Eur sumos, atliktos šiais pavedimais: 2022 m. sausio 14 d. – 50 Eur, 2022 m. birželio 21 d. – 400 Eur, 2022 m. spalio 26 d. – 70 Eur, 2022 m. gruodžio 8 d. – 550 Eur. Minėta suma nebuvo įskaityta į pareiškėjo mokėtą išlaikymą, nes išieškotoja nurodė, kad tai buvo papildomos sumos sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas tik iš dalies sutinka su tokiu antstolio skaičiavimu.
25. Vadovaujantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-2460-726/2015, pareiškėjas 2022 m. sausio mėn. išieškotojai turėjo pervesti 448 Eur (2 x 224 Eur) vaikams išlaikyti. Iš išieškotojos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. sausio mėn. išieškotojai trimis pavedimais iš viso pervedė 300 Eur, įskaitant ginčijamą 2022 m. sausio 14 d. 50 Eur pavedimą. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad minėtu pavedimu prisidėjo prie sūnui reikalingo sporto krepšio pirkimo, tačiau, teismo vertinimu, minėtos sumos nėra pagrindo neįskaityti į mokėtą teismo priteistą išlaikymą, kadangi 2022 m. sausio mėn. pareiškėjo atlikti mokėjimai neviršija sumos, kurią pareiškėjas turėjo pervesti pagal teismo sprendimą, be to, pinigai skirti sūnaus poreikiams tenkinti, taigi 2022 m. sausio 14 d. pavedimas negali būti traktuojamas kaip papildomai savanoriškai pervedamas išlaikymas.
26. 2022 m. birželio mėn. pareiškėjas išieškotojai turėjo pervesti 496 Eur (2 x 498 Eur) vaikams išlaikyti. Iš išieškotojos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. birželio mėn. išieškotojai dviem pavedimais iš viso pervedė 800 Eur, įskaitant ginčijamą 2022 m. birželio 21 d. 400 Eur pavedimą. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad minėtu pavedimu prisidėjo prie lėktuvo bilietų sūnui pirkimo, tačiau, teismo vertinimu, tik dalį minėtos sumos yra pagrindas neįskaityti į mokėtą teismo priteistą išlaikymą. Nei teisės aktai, nei teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, nedraudžia tėvams teikti didesnį išlaikymą, nei priteisė teismas. Kadangi 2022 m. birželio mėn. pareiškėjo atlikti mokėjimai 304 Eur viršija sumą, kurią pareiškėjas turėjo pervesti pagal teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodo, kad šia suma dengė esantį įsiskolinimą, priešingai, pripažįsta, kad ginčo pavedimu buvo apmokamos konkrečios tą mėnesį sūnui reikalingos išlaidos, taigi tik 304 Eur suma iš 2022 m. birželio 21 d. pavedimo gali būti traktuojama kaip papildomai savanoriškai pervestas išlaikymas, kuris neįskaičiuojamas į teismo priteisto išlaikymo mokėjimus.
27. 2022 m. spalio mėn. pareiškėjas išieškotojai turėjo pervesti 496 Eur (2 x 498 Eur) vaikams išlaikyti. Iš išieškotojos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. spalio mėn. išieškotojai trimis pavedimais iš viso pervedė 510 Eur, įskaitant ginčijamą 2022 m. spalio 26 d. 70 Eur pavedimą. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad minėtu pavedimu prisidėjo prie stalo sūnui pirkimo, tačiau, teismo vertinimu, tik dalį minėtos sumos yra pagrindas neįskaityti į mokėtą teismo priteistą išlaikymą. Kaip minėta, nei teisės aktai, nei teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, nedraudžia tėvams teikti didesnį išlaikymą, nei priteisė teismas. Kadangi 2022 m. spalio mėn. pareiškėjo atlikti mokėjimai 14 Eur viršija sumą, kurią pareiškėjas turėjo pervesti pagal teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodo, kad šia suma dengė esantį įsiskolinimą, priešingai, pripažįsta, kad ginčo pavedimu buvo apmokamas stalas sūnaus, taigi tik 14 Eur suma iš 2022 m. spalio 26 d. pavedimo gali būti traktuojama kaip papildomai savanoriškai pervestas išlaikymas, kuris neįskaičiuojamas į teismo priteisto išlaikymo mokėjimus.
28. 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjas išieškotojai turėjo pervesti 496 Eur (2 x 498 Eur) vaikams išlaikyti. Iš išieškotojos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio mėn. išieškotojai dviem pavedimais iš viso pervedė 772 Eur, įskaitant ginčijamą 2022 m. gruodžio 8 d. 550 Eur pavedimą. Nors pareiškėjas pripažįsta, kad minėtu pavedimu prisidėjo prie bilietų sūnui pirkimo, tačiau, teismo vertinimu, tik dalį minėtos sumos yra pagrindas neįskaityti į mokėtą teismo priteistą išlaikymą. Kadangi 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjo atlikti mokėjimai 276 Eur viršija sumą, kurią pareiškėjas turėjo pervesti pagal teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodo, kad šia suma dengė esantį įsiskolinimą, priešingai pripažįsta, kad ginčo pavedimu buvo apmokami bilietai sūnui, taigi tik 276 Eur suma iš 2022 m. gruodžio 8 d. pavedimo gali būti traktuojama kaip papildomai savanoriškai pervestas išlaikymas, kuris neįskaičiuojamas į teismo priteisto išlaikymo mokėjimus.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo susidariusi išlaikymo permoka, o ne įsiskolinimas. Tačiau sutiktina, kad antstolis netiksliai apskaičiavo išlaikymo skolos dydį, nepagrįstai iš pareiškėjo išieškotojai atliktų pervedimų atimdamas 1 070 Eur. Šiuo atveju pareiškėjo atliktus mokėjimus antstolis galėjo sumažinti tik 594 Eur (304 Eur + 14 Eur + 276 Eur) suma. Taigi skundžiamame 2024 m. sausio 11 d. patvarkyme antstolis klaidingai nurodė, kad 2023 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo įsiskolinimas buvo 4 899,70 Eur. Kadangi pareiškėjo atlikti mokėjimai galėjo būti mažinami tik 594 Eur suma, pareiškėjo įsiskolinimas 2023 m. lapkričio 22 d. sudarė 4 423,70 Eur (4 899,70 Eur + 1 070 Eur – 594 Eur).
30. Pareiškėjas taip pat nesutinka su antstolio nurodymu PLAIS priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų pareiškėjo sąskaitų. Anot pareiškėjo, jis neturi įsiskolinimo, be to, jam pritaikytas neproporcingas turto areštas. Visų pirma teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad įsiskolinimas neegzistuoja. Kaip minėta, pareiškėjo įsiskolinimas 2023 m. lapkričio 22 d. sudarė 4 423,70 Eur, taigi antstolis turėjo teisę ir pareigą taikyti priverstinio vykdymo priemones. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktą viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų. CPK 689 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.
31. Nors antstolis taip pat areštavo ir pareiškėjo automobilį bei mažosios bendrijos nario įnašą ir kitas jam, kaip mažosios bendrijos nariui, priklausančias turtines teises, tačiau nei automobilio tikroji vertė, nei mažosios bendrijos nario turinių teisių tikroji vertė nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolio nurodymas nurašyti įsiskolinimą nuo pareiškėjo sąskaitų yra neproporcinga priverstinio vykdymo priemonė, todėl prašymas panaikinti antstolio nurodymą PLAIS netenkinamas.
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – antstolio 2024 m. sausio 11 d. patvarkymas Nr. S-24-179-539 paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau antstolis Robertas Vasiliauskas įpareigojamas perskaičiuoti pareiškėjo išlaikymo skolą, sumažinant ją 476 Eur (1 070 Eur - 594 Eur).
33. Suinteresuotas asmuo G. V. prašo teismo prateisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
34. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens G. V. ir pareiškėjo interesai byloje buvo priešingi, todėl suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vertinant, kokia dalimi buvo tenkintas pareiškėjo skundas, teismo vertinimu, šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad esminis ginčas byloje buvo dėl išlaikymo skolos skaičiavimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skola 2023 m. lapkričio 22 d. pažymoje turėjo būti ne 4 899,70 Eur, o 4 423,70 Eur, taigi pareiškėjo skundas tenkintas 9,7 proc.
35. G. V. prašo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 50 Eur išlaidos už antstolio pažymos parengimą. Teismo vertinimu, išlaidos už pažymos parengimą nebuvo būtinos, nes išieškotoja su vykdomosios bylos medžiaga galėjo susipažinti, be to, galėjo pateikti antstoliui prašymą suteikti informaciją ne pažymos forma ir tokiu būdu nepatirti papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, 50 Eur išlaidos už pažymos parengimą išieškotojai nepriteisiamos. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo parengimą) neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuoto maksimalaus dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad išieškotojai iš pareiškėjo priteistinas 270,90 Eur (300 Eur x 90,30 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų tenkinti iš dalies.
Antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-24-179-539 palikti iš esmės nepakeistą, įpareigojant antstolį Robertą Vasiliauską perskaičiuoti pareiškėjo D. V. išlaikymo skolą, sumažinant ją 476 Eur.
Priteisti suinteresuotam asmeniui G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 270,90 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.