Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė netenkinti apeliantės reikalavimo dėl 31,20 procento negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (139,94 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis. Be to, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 37, 38 p.).

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito teisinių santykių. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta apie teisėjų kolegijos ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 31,20 procento negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (139,94 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.), taip pat 20,93 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovei 150 Eur vartojimo kreditą su metine 31,20 procento palūkanų norma, pervesdama nurodytą sumą į atsakovės sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo kreditą ir kredito mokestį – 82,92 Eur palūkanas ir 40,68 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2022 m. rugsėjo 18 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 18 d. buvo nutraukta. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovę informavo pranešimu. Atsakovės negrąžintas kreditas sudaro 139,94 Eur, nesumokėta 21,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 5,65 Eur administravimo mokesčio, priskaičiuota 20,93 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

Dėl skundžiamo sprendimo už akių (ne)teisėtumo

12. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

13. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovei, be kita ko, priteisė 31,20 procento negautas pajamas nuo negrąžinto kredito sumos (139,94 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei 20,93 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, jas apskaičiuodamas nuo visos negrąžinto kredito sumos (31,20 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus x 175 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo ieškovės negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengia apeliacinio skundo ribas ir pasisako dėl anksčiau paminėtų sumų priteisimo pagrįstumo (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

16. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. birželio 18 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

17. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

20. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, jog apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Mano, jog nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas (toliau – ir VKĮ) ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais.

21. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu yra didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytos kompensuojamosios palūkanos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti VKĮ nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog nors ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, tačiau ieškovės pareiga įrodyti realų jų dydį išlieka nepakitusi.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

23. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito Sutartį, iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, o sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

24. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 150 Eur paskola atsakovei suteikiama 36 mėn. laikotarpiui už 31,20 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinė kreditorė galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

25. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.), galėjo tikėtis gauti 31,20 procento metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai apskaičiavo 31,20 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (139,94 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.), taip pat 20,93 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), neatsižvelgdami į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

26. Ieškovė pareiktu ieškiniu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), iš viso už 175 dienas, paprašė priteisti fiksuotą 20,93 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius). Ieškovė palūkanas apskaičiavo tokiu būdu: 139,94 Eur (negrąžinta kredito dalis) x (31,20 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 175 dienų (nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip jau minėta, ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) galėjo tikėtis gauti 31,20 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. birželio 18 d. – 127,51 Eur; nuo 2020 m. liepos 18 d. – 124,36 Eur; nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 121,13 Eur; nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. – 117,81 Eur; nuo 2020 m. spalio 18 d. – 114,41 Eur; nuo 2020 m. lapkričio 18 d. – 110,92 Eur. Remiantis aptartu apskaičiavimo būdu, ieškovei skundžiamu sprendimu turėjo būti priteista 17,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 18 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.): 3,32 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 18 d. iki 2020 m. liepos 17 d. + 3,24 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. + 3,15 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d. + 3,07 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 17 d. + 2,98 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. + 2,09 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. (22 d.).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.), galėjo tikėtis gauti 31,20 proc. pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, kuris, pagal ieškovės pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2020 m. gruodžio 18 d. – 107,34 Eur; nuo 2021 m. sausio 18 d. – 103,66 Eur, nuo 2021 m. vasario 18 d. – 99,89 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 96,02 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 92,05 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. – 87,98 Eur, 2021 m. birželio 18 d. – 83,80 Eur, 2021 m. liepos 18 d. – 79,51 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 75,11 Eur, 2021 m. rugsėjo 18 d. – 70,60 Eur, 2021 m. spalio 18 d. – 65,97 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. –61,22 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. – 56,34 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 51,34 Eur, 2022 m. vasario 18 d. – 46,21 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 40,94 Eur, 2022 m. balandžio 18 d. – 35,54 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 30 Eur, 2022 m. birželio 18 d. – 24,31 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 18,47 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 12,48 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 6,34 Eur. Anksčiau aptartu būdu apskaičiuojamos sumos gali būti priteistos ieškovei kaip negautos pajamos (nuostoliai).

28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) nuo visos atsakovės negrąžinto kredito dalies. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama. Pažymima, kad tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu draudimo priimti blogesnį sprendimą principas nėra pažeidžiamas, nes įstatymas (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) leidžia priimti blogesnį sprendimą dėl viešojo intereso (nagrinėjamu atveju – vartotojų teisių) gynimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos

29. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovės 31,20 procento negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (139,94 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

30. Ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Ieškovė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų. Tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos ir teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti minėto ieškovės reikalavimo.

31. Visų pirma, ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovės prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį.

33. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu už akių yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovės negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir tariamai prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (31,20 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad nepagrįsti ir atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

36. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tenkinamas iš dalies, priteistina 17,85 Eur, vadinasi, tenkinta 85,28 proc. šio reikalavimo (17,85 Eur x 100 proc. / 20,93 Eur); 5) reikalavimas dėl 31,20 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (139,94 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, tenkinamas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 35 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 77,39 Eur nuostolių (139,94 Eur x (31,20 proc. / 365 dienų) x 647 dienos), vadinasi, tenkinta 45,23 proc. šio reikalavimo; 35 Eur x 100 proc. / 77,39 Eur); 6) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 71,75 proc. (430,51 proc. / 6 reikalavimų) ieškinio reikalavimų.

37. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 71,75 proc., jai iš atsakovės priteistina 97,58 Eur (136 Eur x 71,75 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. R. 139,94 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus devyniasdešimt keturis centus) negrąžinto kredito, 21,89 Eur (dvidešimt vieną eurą aštuoniasdešimt devynis centus) mokėjimo palūkanų, priskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 5,65 Eur (penkis eurus šešiasdešimt penkis centus) administravimo mokesčio, 17,85 Eur (septyniolika eurų aštuoniasdešimt penkis centus) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,20 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 18 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2020 m. gruodžio 18 d. – 107,34 Eur; nuo 2021 m. sausio 18 d. – 103,66 Eur, nuo 2021 m. vasario 18 d. – 99,89 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 96,02 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 92,05 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. – 87,98 Eur, 2021 m. birželio 18 d. – 83,80 Eur, 2021 m. liepos 18 d. – 79,51 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 75,11 Eur, 2021 m. rugsėjo 18 d. – 70,60 Eur, 2021 m. spalio 18 d. – 65,97 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. –61,22 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. – 56,34 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 51,34 Eur, 2022 m. vasario 18 d. – 46,21 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 40,94 Eur, 2022 m. balandžio 18 d. – 35,54 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 30 Eur, 2022 m. birželio 18 d. – 24,31 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 18,47 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 12,48 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 6,34 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 185,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,58 Eur (devyniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)