Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-607-278/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-25
Bylos Nr.: e2A-607-278/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-04007-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas: D. N.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-607-278/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04007-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.5; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-658-652/2018 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. N. prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Eur neturtinės žalos ir 6 128 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014-04-16 jis buvo sulaikytas savo gyvenamojoje vietoje, įtariant nusikaltimo nukreipto į mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę bei sveikatą padarymu ir teismo nutartimi skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Ši kardomoji priemonė jam buvo taikoma laikotarpiu nuo 2014-04-16 iki 2015-02-05, tai yra 9 mėnesius ir 20 dienų. Be to, 2015-02-05 - 2017-04-06 laikotarpiu jam buvo taikytos ir kitos, jo teises pažeidusios, kardomosios priemonės, t. y. dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Neturėdamas dokumentų ne tik kad susidūrė su judėjimo laisvės suvaržymu, negalėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau ir Lietuvoje buvo apsunkinta jo galimybė kreiptis į valstybės institucijas bei gauti viešąsias paslaugas, naudoti dokumentą kiekvienam asmeniui būtinoms paslaugoms civilinėje apyvartoje gauti.

3. Tvirtino, kad laikinas sulaikymas, suėmimas, jam buvo paskirti nepagrįstai, o visas baudžiamasis procesas vyko be jokio pagrindo, nes pradėto ikiteisminio tyrimo medžiagoje jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, niekada nebuvo surinkta. Jokių objektyviai nustatytų pėdsakų (DNR, kvapo, pirštų) niekada nebuvo nustatyta, kaip ir nebuvo jokių patikimų liudytojų ar nukentėjusiojo parodymų, ar atpažinimų, jog būtent jis būtų atlikęs kokius neteisėtus veiksmus prieš mažametį vaiką, taip pat ir pati 2014-04-17 įtarimo formuluotė buvo abstrakti, įtarimas pareikštas nenustačius ne tik, kad nusikaltimui įrodyti būtinų aplinkybių, tačiau ir iš viso įtarimui būtinų nustatyti aplinkybių. Nurodė, kad 2016-03-30 Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-498/2016 priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo jį išteisino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-06 nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą. Tvirtina, jog valstybė, veikdama per atsakingus valstybės pareigūnus, netinkamai atliko savo pareigas tiek inicijuojant baudžiamąjį persekiojimą, tiek jį vykdant ir šie neteisėti pareigūnų veiksmai jam sukėlė turtinę bei neturtinę žalą.

4. Ieškovas nurodė, kad nebuvo teistas, todėl dėl baudžiamajame procese jam itin ilgą laiką taikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, jis patyrė begalę neigiamų išgyvenimų, jautėsi psichologiškai palūžęs ir sugniuždytas, taip pat tai neigiamai paveikė jo socialinius ryšius, nes negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais, draugais. Visą suėmimo laikotarpį negalėjo užsiimti veikla, iš kurios teisėtai gauna pajamas. Pats įtariamojo, o vėliau kaltinamojo statuso suteikimas pažemino jo garbę ir orumą. Net ir po to, kai buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, grįžus į visuomenę, jam buvo gėda ir nemalonu, nes jis žinojo, jog pažįstami, draugai žinojo faktą, kad teisėsaugos institucijos jam buvo pareiškusios įtarimus, o vėliau ir kaltinimus dėl nusikaltimo nukreipto į mažamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir sveikatą padarymo.

5. Nurodė, kad 6 128 Eur turtine žala turi būti laikomos jo patirtos piniginės išlaidos baudžiamojo proceso metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-02-23 sprendimu ieškovo D. N. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, lygiomis dalimis priteistas 3 064 Eur turtinės žalos atlyginimas, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 904,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

7. Teismas nustatė, jog D. N. buvo sulaikytas 2014-04-16, 21 val. 00 min Alytaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos E. B. 2014-04-16 nutarimu, o 2014-04-17 - įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje. Nurodė, kad prieš sulaikant ieškovą, baudžiamojoje byloje buvo atlikti pradiniai tyrimo veiksmai – apklausti liudytojai, gautas garso įrašas, kuriame buvo užfiksuoti duomenys, kad ieškovas galimai įvykdė nusikalstamą veiką mažamečio atžvilgiu. Laikinas sulaikymas ieškovui buvo skirtas manant, jog jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdyti procesui. 2014-12-30 D. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jis buvo įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, jog ikiteisminis tyrimas prieš ieškovą galėtų būti pradėtas, o asmuo pripažintas įtariamuoju – tiek laikinas sulaikymas, tiek įtarimų pareiškimas ieškovui, gavus duomenis apie nusikalstamas veikas, buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, įvertinus turimus duomenis bei siekiant ištirti padarytą nusikaltimą. Nurodė, kad neteisėto ikiteisminio tyrimo pradžios nesuponuoja ir tai, kad ieškovas vėliau buvo išteisintas. Sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą ir pareiškiant įtarimus ieškovui bei jį laikinai sulaikant.

9. Teismas darė išvadą, kad slapto sekimo veiksmai byloje atlikti nepažeidžiant BPK 160 straipsnyje įtvirtintos procedūros – buvo prašymas su nurodytais duomenis, teismo nutartis, surašytas protokolas. 2014-09-26 slapto sekimo Alytaus apskrities VPK patalpose protokolu ir suvestine Nr. 52-22-S-29 buvo užfiksuotas 2014-04-27 įtariamojo D. N. pokalbis – prisipažinimas, kuriuo buvo grindžiami įtarimai ir kaltinimas ieškovui nusikalstamų veikų padarymu. Nurodė, kad teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, šio prisipažinimo nevertino, kaip įrodančio ieškovo kaltę ir nurodė, kad D. N. prisipažinimą rašė ne savo valia, prisipažinime ne visais atvejais nurodė teisingas aplinkybes, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, kad slaptas sekimas buvo paskirtas neteisėtai.

10. Nustatė, jog ieškovas buvo sulaikytas 2014-04-16 ir, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nutartimi, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais, jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, o 2014-07-08 nutartimi, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, įtariamajam D. N. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Konstatavo, jog minėtos teismų nutartys apskustos nebuvo. Teismas darė išvadą, kad kardomoji priemonė paskirta, o vėliau pratęsta, teisėtai ir pagrįstai, nes ieškovas buvo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą prieš mažametį vaiką, kardomoji priemonė paskirta praėjus trumpam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o pratęsiant suėmimo taikymo terminą, turėjo būti atlikti specifiniai, ilgai trunkantys ir specialių žinių reikalaujantys ikiteisminio tyrimo veiksmai. Nurodė, kad vien tai, jog ieškovas buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų padarymo nesudaro pagrindo išvadai dėl kardomųjų priemonių taikymo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

11. Teismas, įvertinęs Kauno apygardos teismo 2014-10-16 nutarties, kuria ieškovui 3 mėnesiams buvo pratęstas suėmimo taikymo terminas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutarties, kuria buvo atmestas įtariamojo D. N. skundas dėl suėmimo pratęsimo, turinius EŽTT formuojamos praktikos aspektu, tai yra, jog institucijos spręsdamos dėl asmens suėmimo privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti, tuo tarpu minėtose teismų nutartyse ši galimybė nebuvo svarstoma, konstatavo, jog suėmimas Kauno apygardos teismo 2014-10-16 nutartimi D. N. buvo paskirtas formaliais pagrindais, pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalies ir CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad paleidus ieškovą iš suėmimo, jis nei bėgo, nei slapstėsi, nei trukdė ikiteisminiam tyrimui, todėl akivaizdu, kad taikyta kardomoji priemonė suėmimas buvo skirta netinkamai.

12. Be to, teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismas 2015-01-16 nutartimi ieškovui D. N. suėmimą pratęsė nepagrįstai ir taip suvaržė ieškovo teises. Šią išvadą teismas darė vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartimi, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismas 2015-01-16 nutartis bei kuria buvo konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą ir, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas, švelnesnes, kardomąsias priemones.

13. 2015-02-05 nutarimais D. N. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismas laikė proporcingomis pareikštiems įtarimams, pažymėjo, jog jos nebuvo perteklinės, skirtos laikantis procesinių normų ir buvo tinkamos bei proporcingos proceso tikslams pasiekti. Nurodė, jog D. N. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes apie judėjimo laisvės suvaržymus ir apsunkintas galimybes civilinėje apyvartoje būtinoms paslaugoms gauti, be to, ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją, tačiau skirtų kardomųjų priemonių neskundė, todėl nemanė, jog šios priemonės neteisėtai paskirtos ar suvaržo jo laisvę ir teises, jomis jam daroma žala.

14. Vadovaudamasis Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendyje, kuriuo buvo išteisintas D. N., išdėstytais motyvais, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko visų būtinų baudžiamojo proceso veiksmų, darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tokiu neveikimu pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.) bei konstatavo esant valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

15. Atsižvelgęs į išteisinamajame nuosprendyje išdėstytus ikiteisminio tyrimo trūkumus, kuriems pritarė ir apeliacinė instancija, teismas darė išvadą, jog prokuroras surašė įstatymo reikalavimų bei ultima ratio principo neatitinkantį kaltinamąjį aktą ir perdavė jį kartu su byla teismui, o tokiais savo veiksmais prokuroras pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavo šį pažeidimą kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.

16. Teismas darė išvadą, kad valstybės pareigūnų nepakankamas rūpestingumas, atidumas (neteisėtumas CK 6.272 str. prasme) dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, kardomųjų priemonių ieškovui pratęsimo, kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais baudžiamame procese turtiniais ir neturtiniais nuostoliais.

17. Pažymėjo, jog jei nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl ir išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas įvertino, jog ne visi ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo veiksmai pripažinti neteisėtais ir darė išvadą esant pagrindui jas sumažinti 50 procentų, iš valstybės priteisiant 3 064 Eur.

18. Teismas nurodė, kad vykę teisminiai procesai, 9 mėnesiai ir 20 dienų praleistų suėmime ieškovui sukėlė neigiamas pasekmes – jis patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, nukentėjo jo socialiniai ryšiai, psichinė sveikata, visą suėmimo laikotarpį negalėjo užsiimti veikla, iš kurios gavo pajamas, o pats įtariamojo, o vėliau kaltinamojo statuso suteikimas, pažemino jo garbę ir orumą. Atsižvelgęs į priteistinų sumų dydžius panašaus pobūdžio bylose, teismų praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nurodomus bei žmogiškai suprantamus patirtus nepatogumus ir išgyvenimus ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, darė išvadą esant pagrindui ieškovui priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas D. N. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-02-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visa apimtimi.

20. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prejudiciniais faktais laikė ne visas Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartyje nustatytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas atkreipė dėmesį į ikiteisminio tyrimo netinkamumą, neprofesionalumą ir tendencingai prieš jį atliktus veiksmus, tai yra išskyrė neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė neigiamas pasekmes (turtinę ir neturtinę žalą) jam. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartyje konstatuota, jog jokių jį kaltinančių įrodymų byloje niekada nebuvo.

21. Apeliantas teigia, kad teismo išvada apie jo laikino sulaikymo ir įtarimų pareiškimo teisėtumą ir pagrįstumą prieštarauja bylos medžiagai bei Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartimi nustatytiems prejudiciniams faktams, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuojamos „pagrįsto įtarimo“ sąvokos, nes jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių įtarimų jam pagrįstumą, niekada baudžiamojoje byloje nebuvo. Nurodo, kad pagrindinis įrodymas laikinai sulaikant jį, pareiškiant įtarimus bei toliau tęsiant baudžiamąjį procesą buvo liudytojos J. B. pateiktas garso įrašas. Tačiau šis įrašas baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų buvo atmestas, kaip netinkamas įrodymas, nes neatitiko duomenų leistinumo kriterijaus, taip pat jame užfiksuota prieštaringa informacija. Be to, nurodo, kad pokalbį su mažamečiu liudytoja įrašė 2014-04-16, tai yra, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, kas iš esmės prieštarauja BPK 166 straipsnio nuostatoms.

22. Tvirtina, kad jo atžvilgiu atliktas slaptas sekimas, priešingai pirmosios instancijos teismo išvadoms, buvo neteisėtas. Tai, kad pats veiksmas buvo tinkamai sankcionuotas BPK 160 straipsnio tvarka dar nereiškia jo teisėtumo. Nurodo, kad byloje trūkstant įrodymų prieš jį, buvo laikinai sulaikytas, skirtas slaptas sekimas, o esantis Alytaus AVPK areštinėje įslaptintas asmuo, darydamas psichologinį spaudimą, įtikinėjo jį prisipažinti padarius nusikalstamas veikas. Tokie ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai buvo neteisėti, pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje. Teigia, jog jo atžvilgiu teisėsaugos institucijos atliko neteisėtus veiksmus, tai patvirtina ir aplinkybė, jog šio veiksmo taikymo metu surinktų duomenų įrodymais nelaikė ir baudžiamąją bylą nagrinėję teismai.

23. Teigia, kad esant nustatytiems prejudiciniams faktams, jog visas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo tendencingas ir atliktas neprofesionaliai, atsakovei kyla atsakomybė dėl neteisėto jo teisės į laisvę suvaržymo. Aplinkybė, kad jis neskundė pirmųjų nutarčių, kuriomis buvo skirta kardomoji priemonė, o vėliau pratęstas jos taikymo terminas, savaime nereiškia, jog jo teisės nebuvo pažeistos.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats padarė išvadą, jog „paleidus ieškovą iš suėmimo, jis nei bėgo, nei slapstėsi, nei trukdė ikiteisminiam tyrimui, todėl akivaizdu, kad taikyta kardomoji priemonė suėmimas buvo skirta netinkamai“. Tačiau nepaisant šios išvados, teismo 2014-07-08 ir 2014-04-18 nutarčių šiuo aspektu nevertino bei pripažino, jog jomis kardomoji priemonė jam buvo taikyta pagrįstai.

25. Mano, jog visas suėmimo laikotarpis, kurio metu, buvo suvaržyta teisė į laisvę turi būti laikomas neteisėtu atsakovės veiksmu. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pratęsimo, nustatytos jį charakterizuojančios aplinkybės egzistavo iki viso suėmimo laikotarpio, visas suėmimo laikotarpis, tai yra 9 mėn. 20 dienų, esant analogiškiems pagrindams turėtų būti laikomas neteisėtu.

26. Teigia, jog ir kitos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, turi būti pripažinti neteisėtais, nes nebuvo jokio pagrindo įtarti jį jokio nusikaltimo padarymu. Šie suvaržymai sukėlė daug nepatogumų - buvo priverstas kiekvieną savaitę važiuoti į policiją, gaišti savo laiką, o neturėdamas dokumentų ne tik kad susidūrė su judėjimo laisvės suvaržymu, negalėjo išvykti iš Lietuvos, tačiau ir Lietuvoje buvo apsunkinta galimybė kreiptis į valstybės institucijas bei gauti viešąsias paslaugas ir naudoti dokumentą kiekvienam asmeniui būtinoms paslaugoms gauti civilinėje apyvartoje.

27. Nurodo, kad sprendimu pripažinęs, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko visų būtinų baudžiamojo proceso veiksmų, o prokuroras surašė įstatymo reikalavimų bei ultima ratio principo neatitinkantį kaltinamąjį aktą ir perdavė jį kartu su byla teismui bei šiuos pažeidimus konstatavo esant valstybės civilinės atsakomybės sąlygomis, nenuosekliai savo išvadoms, nepripažino visų jo reikalavimų. Teigia, jog nuo jo sulaikymo momento vėliau sekę visi kiti veiksmai, tame tarpe ir kaltinamojo akto perdavimas teismui bei apeliacinio skundo padavimas turi būti laikomi neteisėtais veiksmais. Nors prokuroro teisė skųsti teismo sprendimą ir yra numatyta BPK 312 straipsnyje, tačiau ji nėra absoliuti ir negali prieštarauti baudžiamojo proceso esmei.

28. Teigia, jog įtarimų, papildomų įtarimų pateikimas, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų prieš jį atlikimas, kaltinamojo akto surašymas ir pateikimas teismui bei apeliacinio skundo pateikimas apeliacinės instancijos teismui pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, dėl ko valstybei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

29. Nesutinka, kad patirta turtinė žala – piniginės išlaidos samdant gynėją baudžiamojoje byloje, turėtų būti mažintinos 50 procentų, o neturtinės žalos dydis iki 12 000 Eur. Nurodo, jog suėmime, izoliuotas nuo visuomenės, jis išbuvo itin ilgą laikotarpį – 9 mėnesius ir 20 dienų. Dėl to nukentėjo jo socialiniai ryšiai, būdamas suimtas jautė didžiulę diskriminaciją ir siekį susidoroti su juo, prieš jį buvo atliekami neteisėti slapto sekimo veiksmai, jį provokuojant ir verčiant prisipažinti, kas sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus ir įtampą. Visas baudžiamasis procesas psichologiškai palaužė ir sugniuždė jį, įvertinus, jog jis niekada nebuvo teistas. Visą suėmimo laikotarpį negalėjo užsiimti veikla iš kurios teisėtai gauna pajamas bei prarado klientus. Visuomenėje po pareikštų įtarimų buvo „paverstas“ pedofilu, vaikų tvirkintoju bei iškrypėliu, ir nesvarbu, jog vėliau dėl visų kaltinimų buvo išteisintas. Teisėsaugos institucijų veiksmai pažemino jo garbę ir orumą. Paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, jam buvo išduota asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, kurioje buvo nurodyta, kokie įtarimai jam buvo pateikti. Neturtinę žalą sukėlė ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o dėl vykusių teisminių procesų, privalėjo ne tik gaišti laiką, tačiau patirti stresą, pažeminimą prieš kitus asmenis, proceso dalyvius, teismą.

30. Teigia, jog ieškinį tenkinus visiškai, turėtų būti priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai nelaikė bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje civilinėje byloje 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, kurios buvo apmokėtos 2016-12-08 P. N., nurodant mokėjimo paskirtį už teisines paslaugas D. N.. Šiuos pinigus jam skolino tėvas, o tai, kad dalis pinigų advokatams buvo sumokėta anksčiau, nei vyko civilinis ginčas šioje byloje parodo tik tai, jog pinigus sumokėjo avansu už ateityje suteiktinas paslaugas.

31. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018-02-23 sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

32. Nurodo, jog nesutinka su teismo išvadomis, kad Kauno apygardos teismo 2014-10-16 ir 2015-01-16 nutartys buvo neteisėtos, nes jose nebuvo aptarta galimybė ieškovui taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, t.y. kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimas nebuvo analizuojamas, todėl tokios teismų nutartys prieštarauja EŽTT praktikai.

33. Tvirtina, kad iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014-10-30 nutartyje nepasisakė dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, neteisėto pratęsimo, todėl Kauno apygardos teismo 2014-10-16 nutartis panaikinta nebuvo. Vien tai, kad minėtų teismų procesiniuose dokumentuose nebuvo aptartos švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, nelaikytina sprendimo neteisėtumo faktu. Pažymi, kad tiek Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-08 nutartis, tiek vėliau priimtos teismų nutartys dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, priimtos vadovaujantis tais pačiais BPK nustatytais pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

34. Dėl Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutarties, kuri buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartimi pažymi, jog šios bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad kai kurie teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes, baudžiamojoje byloje asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu, o civilinėje byloje - civilinių padarinių aspektu. Dėl to įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje bylose yra skirtingas, asmens veiksmai vertinami pagal skirtingus kriterijus. Vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos sprendimą, nelaikytina, kad teismas padarė akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų.

35. Teigia, jog teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumas gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.). Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis nekvestionuojama, tačiau joje nekonstatuota žemesnių instancijų teismų padarytų esminių BPK pažeidimų. Taip pat mano, jog ieškovui kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2014 -10-16 iki 2015-01-16 buvo pratęsiamas teisėtai ir pagrįstai, todėl teismo priteista turtinė žala turėtų būti mažinama.

36. Tvirtina, kad ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-284, Nr. 3K-3-563/2014).

37. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašo 2018-02-23 sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

38. Tvirtina, jog teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir joje surinktus įrodymus bei padarė prieštaringas išvadas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus.

39. Nurodo, jog jokių konkrečių baudžiamojo proceso metu neteisėtai ar nepagrįstai atliktų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų, išskyrus nuo 2014-10-16 teismo sankcionuotus suėmimo termino pratęsimus, teismas ex officio nekonstatavo.

Tiek pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, tiek ir baudžiamosios bylos medžiaga patvirtino, jog ikiteisminiame tyrime buvo tiek faktinis, tiek ir teisinis pagrindas pareikšti įtarimus ir įtarti ieškovą padarius jam inkriminuotus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

40. Teigia, jog aplinkybė, kad teismai, pratęsdami D. N. kardomosios priemonės – suėmimo taikymą, neaptarė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės leidžia abejoti teismų nuoseklumu, tačiau nereiškia, kad suėmimas ir jo termino pratęsimas savaime tapo neteisėtu. Be to, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės, pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal baudžiamojo proceso teisę. Tvirtina, jog šiuo atveju, teismas baudžiamojoje byloje konstatuotas aplinkybes įvertino kaip prejudicinius faktus ir vadovavosi išimtinai tik šiomis aplinkybėmis, tuo tarpu savarankiškai neanalizavo ir nevertino faktinių bylos aplinkybių civilinio proceso nustatyta tvarka, taip padarydamas tik formalias išvadas. Nurodo, kad tokie teismo veiksmai prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2014 -02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 4/2014, 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

41. Nurodo, kad turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tačiau skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiu būdu minėtais veiksmais (neveikimu) buvo iš esmės pažeistos ieškovo teisės. Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487- 915/2015), o įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai.

Šalies argumentai

42. Apeliantas nurodo, kad teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neanalizavo aplinkybės, jog 2015-05-22 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas kitų nenustatytų galimų įtariamųjų atžvilgiu buvo atskirtas į kitą ikiteisminį tyrimą (Nr. 03-2-00392-15).

43. Nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, o teismo motyvai šioje dalyje yra nepakankami. Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog atitinkami teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai vis dėlto turėtų būti laikytini neteisėtais, turėtų būti įvertinta tai, kad pagal individualias šios bylos aplinkybes, vien ieškovo išteisinimas baudžiamajame procese turėtų būti pripažintas pakankama ir teisinga satisfakcija už dėl patirtų nepatogumų jam atsiradusią neturtinę žalą, o turtinės žalos priteisimas būtų tinkamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, prašo 2018-02-23 sprendimą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

45. Nurodo, kad teismas, konstatavęs neteisėtus veiksmus, kurių nenurodė ir neįrodinėjo ieškovas, nepagrįstai išėjo už pareikštų reikalavimų ribų ir tuo pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl buvo netinkamai išspręsta byla. Teigia, jog ieškovas neprašė teismo vertinti atliko ikiteisminio tyrimo neteisėtumo, nenurodė, jog žala jam atsirado dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą tuo aspektu, kaip skundžiamame sprendime konstatavo teismas, t. y. jog pareigūnai neatliko visų būtinų baudžiamojo proceso veiksmų, kurie nurodyti 2016-03-30 išteisinamajame nuosprendyje.

46. Teigia, jog išvadas teismas grindė besąlygiškai vadovaudamasis tik išteisinamuoju nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, jas nepagrįstai laikydamas prejudiciniais faktais. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą iš naujo nereikia įrodinėti, t. y. prejudiciniu faktu yra laikomos ne bet kokios aplinkybės, o asmens nusikalstamų veikų padariniai, todėl teismo cituojamos aplinkybės apie ikiteisminio tyrimo eigą ir galimus trūkumus negali būti laikomos prejudiciniais faktais. Tvirtina, jog teismas negalėjo pareigūnų neteisėtų veiksmų grįsti tik šiomis aplinkybėmis, nevertindamas jų kitų, teismui pateiktų, faktų ir įrodymų civilinėje byloje kontekste.

47. Nurodo, kad teismų praktikoje konstatuota, jog išteisinamasis nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, nėra pagrindas civilinei atsakomybei savaime konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, pranešimas apie įtarimą, kardomosios priemonės skyrimas bei kiti procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Spręsdamas, kad teisėsaugos institucijų veiksmai neteisėti, teismas nenurodė konkrečių BPK normų, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas būtų pažeidę.

48. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu, įvertinus jo sudėtingumą, buvo atlikti visi tuo metu galimi proceso veiksmai tam, kad greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką (BPK 2 str.), todėl nesutinka su teismo vertinimu, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai dėl pareigūnų nepakankamo rūpestingumo ir atidumo.

Žemesnės instancijos teismas

49. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog tiek laikinas sulaikymas, tiek įtarimų pareiškimas ieškovui buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, įvertinus turimus duomenis bei siekiant ištirti padarytą nusikaltimą, taip pat ir Alytaus apylinkės teismo 2014-04-18 nutartis skirti ieškovui kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams ir 2014-07-08 nutartis pratęsti suėmimą trims mėnesiams yra teisėtos ir pagrįstos, tai yra, kad šie veiksmai atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Teismas šias išvadas iš esmės grindė tuo, kad suėmimas buvo paskirtas praėjus trumpam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o pratęstas nuo tyrimo pradžios praėjus tik trims mėnesiams, tyrime buvo atliekamas dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, buvo atliekami būtini ilgai trunkantys spec. tyrimai. Šios teismo nustatytos aplinkybės iš esmės nepasikeitė ir aukštesniam teismui sprendžiant dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo (2014-10-16 bei 2015-01-16), todėl teismo išvados dėl šių nutarčių neteisėtumo iš dalies prieštarauja ankstesniems teismo motyvams.

50. Teigia, jog Kauno apygardos teismo 2014-10-16 nutartis, kuria kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-30 nutartimi buvo įvertinta kaip teisėta ir pagrįsta, todėl, nepasikeitus kitoms aplinkybėms, suėmimo taikymo terminą pagrįstai pratęsė ir Kauno apygardos teismas 2015-01-16 nutartimi. Tai, jog ši nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo, nesudaro pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste, 2015-01-16 nutartį priėmusio teismo veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

51. Nurodo, jog šioje dalyje Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai žala priteista atlyginti nepagrįstai, nes procesinius sprendimus priėmė ne prokuroras.

52. Tvirtina, jog teismas skundžiamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus dėl prokuroro veiksmų perduodant bylą teismui su kaltinamuoju aktu, padarė nepagrįstą išvadą dėl prokuroro veiksmų neteisėtumo. Kartu laikydamas prokuroro veiksmus – kaltinamojo akto surašymą neteisėtais, teismas prieštarauja savo išvadai, jog įtarimai ieškovui įteikti pagrįstai ir teisėtai.

53. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, jog surašytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tai, jog teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų ar veiksmų neteisėtais, dėl ko galėtų kilti valstybės civilinė atsakomybė.

54. Mano, jog prokuroras, laikydamasis savarankiškumo ir nepriklausomumo principų, atsižvelgdamas tik į ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visumą, bylos pobūdį ir kitas aplinkybes, priėmęs sprendimą perduoti teismui spręsti ieškovo kaltės klausimą, priėmė vienintelį šiuo atveju galimą procesinį sprendimą, nes tik teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtą medžiagą, gali konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė konkretus asmuo.

55. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino ieškovui šiuo sprendimu neteisėtais pripažintais veiksmais padarytą žalą. Nurodo, jog iš ieškinio ir sprendimo matyti, kad neteisėtai pripažintų veiksmų dalis yra ne didesnė nei trisdešimt procentų, todėl priteista turtinės žalos dalis (50 procentų) yra nepagrįsta.

56. Teigia, kad teismas pripažino ieškovo sulaikymą, kardomosios priemonės suėmimo skyrimą ir pratęsimą Alytaus apylinkės teisme, t. y. sulaikyme ir suėmime bendrai išbūtus 6 mėn. ir 2 d., teisėtais veiksmais, o neturtinę žalą vertino pagal visą suėmimo laikotarpį - 9 mėn. ir 20 d.. Nurodo, kad įtarimų pareiškimą įvertinęs teisėtu ir pagrįstu, sprendime teismas nurodė, jog ir įtariamojo statuso suteikimas ieškovui padarė neturtinę žalą. Mano, jog priteistos neturtinės žalos dydis neadekvatus sprendime neteisėtais pripažintiems pareigūnų veiksmams.

Atsiliepimas

57. Atsiliepimuose į atsakovų apeliacinius skundus apeliantas D. N. prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog skunduose dėstomi argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybėms.

58. Nurodo, jog būtent visomis teismų nutartimis, kuriomis buvo paskirtas ir pratęsinėjamas suėmimas (o ne tik 2014-10-16 Kauno apygardos teismo nutartimi bei 2014-10-30 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi), labai formaliais pagrindais, nesigilinant į įrodymus dėl jo kaltės, buvo pažeistos teisės į laisvės neliečiamumą. Skunde daromos klaidingos išvados, jog teismas aukštesnę įrodomąją galią suteikė prie civilinės bylos prijungtai baudžiamosios bylos medžiagai, daroma nepagrįsta prezumpcija, jog prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, visada yra teisus. Pabrėžia, jog ikiteisminis tyrimas kitų asmenų atžvilgiu buvo išskirtas tik po išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.

59. Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde cituojamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, susijusių su priteistinos neturtinės žalos dydžiais, pažymi, jog yra cituojamos bylos, kurios pagal savo turinį, faktinę situaciją yra visiškai skirtingos ir negali būti laikomos precedentu šioje byloje.

Šalies argumentai

60. Tvirtina, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nurodė kompleksines ir sistemines ikiteisminio tyrimo klaidas byloje, konkrečių BPK normų pažeidimų nurodyti neprivalėjo.

Atsiliepimas

61. Atsiliepimu į ieškovo D. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo nesutinkanti, jog kardomosios priemonės apeliantui buvo taikytos neteisėtai.

62. Atsiliepimu į ieškovo D. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apelianto nurodomi ieškinio pagrįstumo motyvai – teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, negali turėti prejudicinės galios, o tiek šią civilinę bylą, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant surinkti įrodymai objektyviai patvirtino, kad buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas D. N. pareikšti įtarimus ir įtarti jį padarius nusikalstamas veikas.

63. Atsiliepimu į ieškovo D. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovo skunde dėstomi išteisinamojo nuosprendžio ir apeliacinio teismo nutarties motyvai susiję su ikiteisminio tyrimo kritika negali būti laikomi prejudiciniais faktais CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

64. Tvirtina, jog ieškovo skunde pateikiamas baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo atliktas liudytojos J. B. parodymų ir jos pateikto garso įrašo vertinimas, nebūtinai turi sutapti su ikiteisminio tyrimo stadijoje atliktu šių duomenų vertinimu bei vien tik šis vertinimas negali būti pagrindu ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus ieškovo atžvilgiu – sulaikymą, įtarimų pareiškimą bei kitus, laikyti neteisėtais. Tuo labiau, kad siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Tai, kad priimant procesinius sprendimus nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai, kaip priimant nuosprendį, nelaikytina baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes nei BPK nei baudžiamojo proceso teisės doktrina, tokios pareigos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui nenumato.

65. Nurodo, kad slaptas sekimas ieškovo atžvilgiu buvo atliktas laikantis BPK reikalavimų, o ieškovo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-942/2015 neturi ryšio su šioje byloje aptariama situacija, nes nėra nustatyta, jog su ieškovu sulaikymo kameroje bendravęs asmuo yra kaip nors susijęs su ikiteisminį tyrimą atlikusia institucija.

66. Mano, kad ieškovas nepagrindė su kardomųjų priemonių – dokumento paėmimu ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikymu susijusios žalos. Prokuroro procesiniai veiksmai – apeliacinio bei kasacinio skundo pateikimas, teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip teisėti ir pagrįsti, nes buvo atlikti laikantis BPK nustatytų reikalavimų, prokuroro kompetencijos ribose ir savo esme patvirtino prokuroro siekį pašalinti bet kokias abejones dėl ieškovo kaltės.

67. Nurodo, jog apelianto sutartis su Advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai dėl atstovavimo baudžiamojoje byloje buvo sudaryta 2015-08-03, o baudžiamoji byla teismui su kaltinamuoju aktu perduota 2015-06-29, todėl visi procesiniai veiksmai, kuriuos ieškovas įvardina kaip neteisėtus, buvo atlikti iki ieškinyje nurodytų išlaidų advokatų profesinei bendrijai atsiradimo ir jos negalėtų būti laikomos turtine žala. Mano, jog teismas pagrįstai 500 Eur sumos nelaikė bylinėjimosi išlaidomis, nes ši suma Advokatų profesinei bendrijai sumokėta dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, iki sutarties dėl atstovavimo šioje byloje sudarymo, todėl neaišku už kokias paslaugas ši suma buvo sumokėta.

68. Atsiliepimuose į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nurodo, jog su skunduose išdėstytais argumentais ir pareikštais prašymais sutinka bei laiko juos pagrįstais.

69. Atsiliepimuose į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūra nurodo sutinkanti su skunduose išdėstytais motyvais ir pareikštais prašymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

70. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

71. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Šioje normoje nustatytas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Įstatymo nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-364/2008; Nr. 3K-3-200/2010, Nr. 3K-7-375/2011).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-375/2011, Nr. 3K-3-399-687/2016ą). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

73. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (BPK 3, 176 str.). Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).

74. Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-60-498/2016 duomenimis nustatyta, kad 2014-04-11 Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariate gavus Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus raštą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos seksualinės prievartos mažamečio N. N. (gim.(duomenys neskelbtini)) atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 1-60-498/2016 (toliau – b.b.) 1 t., b. l. 1). Alytaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2014-04-16 nutarimu buvo laikinai sulaikytas D. N. (b. b., 2 t., b. l. 97), o 2014-04-17 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 4 dalyje (b. b., 2 t., b. l. 104). Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nutartimi įtariamajam D. N. skirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, o 2014-04-22 nutartimi tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės prašymas ir paskirtas D. N. slaptas sekimas Alytaus apskrities vyriausiojo komisariato patalpose nuo 2014-04-22 iki 2014-04-29, darant šio veiksmo garso ir vaizdo įrašus (b. b., 1 t., b. l. 124, 2 t., b. l. 117-118). 2014-09-26 dėl slapto sekimo Alytaus apskrities VPK patalpose protokolu ir suvestine Nr. 52-22-S-29 buvo užfiksuotas 2014-04-27 įtariamojo D. N. pokalbis, kurio metu jis parašė prisipažinimą (b. b., 1 t., b. l. 127-136; 2 t., b. l. 107). Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-08 nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėja įtariamajam D. N. pratęsė kardomąją priemonę - suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-07-18 (b. b., 2 t., b. l. 124-125), o Kauno apygardos teismas 2014-10-16 nutartimi kardomąją priemonę - suėmimą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-10-18 (b. b., 2 t., b. l. 132-133). Alytaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2014-12-30 pateikė D. N. pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (b. b., 2 t., b. l. 111-112). Kauno apygardos teismas 2015-01-16 nutartimi įtariamajam D. N. pratęsė kardomąją priemonę - suėmimą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-01-18 (b. b., 2 t., b. l. 143-145, 154-156), o Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-05 nutartimi Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartį panaikino (b. b., 2 t., b. l. 182-185). Nustatyta, kad Alytaus apskrities VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2015-02-05 priėmė nutarimus, skirti D. N. kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą (b.b. 2 t., b. l. 190-191, 195, 198). 2015-06-26 Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro E. A. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla Nr. 52-1-00359-14 buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui. Minėto teismo 2016-03-30 nuosprendžiu D. N., pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kardomąsias priemones D. N. – įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą teismas paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. b., 4 t., b. l. 18-34). Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-06 nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendžio, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2017-07-25 nutartimi atsisakė priimti 2017-07-04 gautą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą (b. b., 4 t., b. l. 124-160, 5 t., b. l. 24). Nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovas patyrė 6 128 Eur išlaidų.

75. Kadangi prievolės atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, todėl byloje svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai.

76. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Šių aplinkybių vertinimas atliekamas civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2008; Nr. 3K-3-5-2009)

Dėl veiksmų neteisėtumo

77. Apeliantas D. N., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti dalį ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo veiksmų neteisėtais, teigia, jog šioje byloje visos aplinkybės, kurias nustatė baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai, turėjo būti pripažintos prejudiciniais faktais.

78. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. N. apeliaciniame skunde nurodytos ištraukos iš išteisinamojo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo nutarties baudžiamojoje byloje negali būti pripažintos prejudiciniais faktais. Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo kokybės, galimo tendencingumo pateikė savo nuomonę, bet ne išvadą, pagrįstą konkrečiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl nepašalintų abejonių dėl D. N. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme ir jo kaltės, vertindamas prokuroro skunde išdėstytus teiginius dėl išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo.

79. Kaip nurodyta aukščiau, ikiteisminis tyrimas 2014-04-11 buvo pradėtas gavus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš mažametį vaiką. Vykdant ikiteisminį tyrimą ir gavus pradinius duomenis – garso įrašą, padarytą J. B. su mažamečiu vaiku, apie D. N. galimai padarytą nusikalstamą veiką mažamečio vaiko atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pagrindas laikinai sulaikyti D. N. ir pareikšti jam įtarimus padarius nusikalstamą veiką pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje spręsti apie tyrimo metu gautų įrodymų pakankamumą nebuvo pagrindo, todėl teismas pagrįstai pripažino teisėtomis ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus laikinai sulaikius ieškovą ir jam pareiškiant įtarimą (CPK 185 str.).

80. Tačiau, vertinant papildomų įtarimų pareiškimą ieškovui D. N., jau 2014-11-19 ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai buvo gavę Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistų išvadas pagal tyrimą atlikusio pareigūno pateiktas užduotis, kurios nepateikė duomenų apie galimą D. N. ryšį su mažamečiu vaiku ar jo aplinka. Be to, 2014-05-29 atlikus mažamečio vaiko apklausą ikiteisminio tyrimo teisėjui, jokių aplinkybių, būtent apie D. N. galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, nebuvo nustatyta. Nors 2014-11-26 gautos psichologinės-psichiatrinės mažamečio vaiko ekspertizės išvados parodė, kad mažamečio vaiko atžvilgiu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog minėta ekspertizė buvo atlikta remiantis ir liudytojos J. B. pateiktu garso įrašu, kur nukentėjusiojo mažamečio išsakytų liudytojai žodžių patikimumu suabejojo baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas. Kaip teisingai nurodė Kauno apygardos teismas 2016-03-30 išteisinamajame nuosprendyje, liudytojos J. B. savarankiškai padarytame garso įraše su mažamečiu vaiku nurodytos vaiko aplinkybės nebuvo tirtos. Kartu pabrėžtina, kad ir Alytaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-11 pareiškime apie galimai atliktą nusikalstamą veiką prieš mažametį buvo nurodyta, jog galimai tvirkinamieji veiksmai vaiko atžvilgiu buvo atlikti ir vaikui esant pas savo tėvą. Remiantis civiliniame procese įrodymų pakankamumo taisykle, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iki 2014-12-30 pareiškimo apie įtarimą surinkti įrodymai nesuteikė pakankamo pagrindo įtarti D. N. galimai atlikus nusikalstamas veikas, nurodytas papildytame pareiškime, todėl 2014-12-30 pareiškę įtarimą ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesielgė rūpestingai ir atidžiai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str.; CPK 185 str.). Tai, kad vykdytas ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas į kitą bylą, kitų galimų įtariamųjų atžvilgiu prieš perduodant bylą teismui, nepatvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014-12-30 pareiškus papildomus įtarimus D. N., ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai apklausė liudytojus, kurie nepatvirtino įtarimų, jog D. N. būtų galėjęs tvirkinti nukentėjusįjį mažametį vaiką. Kitokių veiksmų, leidžiančių pagrįstai įtarti D. N. padarius nusikaltimą, kurio padarymu jis buvo įtariamas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta.

81. Apeliantas D. N. akcentuoja liudytojos J. B. atlikto garso įrašo ydingumą baudžiamajame procese, tačiau kiek buvo patikimi įraše nurodyti faktai, t. y. kiek teisingi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, todėl minėtą įrodymą vertinti kaip niekinį, nėra pakankamo pagrindo.

82. Vertinant procesinės priemonės – slapto sekimo taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad slapto sekimo būdu gautas apelianto prisipažinimas nebuvo panaudotas prieš jį baudžiamajame procese ir bylą nagrinėję teismai, darydami išvadas, šiuo įrodymu nesivadovavo. Juo labiau, kad minėtame dokumente D. N. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl vertinti slaptą sekimą, kaip neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu nėra pagrindo (CPK 185 str.)

83. Apeliantai kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo.

84. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo gautas liudytojos J. B. garso įrašas, darytas su nukentėjusiuoju mažamečiu vaiku, todėl D. N. atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pagrįsta tuo metu turėtų įrodymų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad 2014-04-18 D. N. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, buvo atliekama eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams, kurių atlikimui buvo reikalingas pakankamai ilgas laiko tarpas.

85. Vertinant Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-08 nutarties pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstumą, sutiktina su teismo įvertinimu, jog suėmimo pratęsimas buvo pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad minėtu laikotarpiu nebuvo gauti atsakymai iš specialistų, atlikusių psichologinę-psichiatrinę mažamečio vaiko ekspertizę, objektų lyginamuosius DNR tyrimus, todėl, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo specifiką, D. N. atžvilgiu pratęsta kardomoji priemonė laikytina teisėta. Dėl paminėto, teisėjų kolegija, vertindama suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo aplinkybes, sprendžia, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje suėmimo skyrimas ir jo pratęsimas trijų mėnesių terminui D. N. atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių ir specialiąsias suėmimo skyrimo bei pratęsimo nuostatas, teismų nutartys buvo priimtos pagrįstai ir tinkamai motyvuojant.

86. Kauno apygardos teismo 2014-10-16 ir 2015-01-16 nutartimis pratęstą D. N. suėmimą teismas laikė neteisėtu, paskirtu esant formaliems pagrindams. Kaip matyti iš prokuroro 2014-10-06 ir 2015-01-06 pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, prašymai pratęsti suėmimą iš esmės buvo pagrįsti tik D. N. galimai padaryto nusikaltimo sunkumu, už kurio padarymą gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šabloninis teikimas pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę negali patvirtinti tokios priemonės teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, panaikinus D. N. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą, jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dalyvavo teismo posėdžiuose. Duomenų, kad būtų daręs naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, todėl šiuo atveju, neįvertinus švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių, Kauno apygardos teismo 2014-10-16 ir 2015-01-16 nutartimis D. N. pratęstas suėmimas pripažintinas neteisėtu. Įvertintina aplinkybė, kad jau 2014 m. lapkričio mėnesį buvo gauti specialistų atsakymai į jiems pateiktas užduotis, kurie nesustiprino įsitikinimo D. N. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

87. D. N. nesutinka su teismo išvada dėl kitų jo atžvilgių taikytų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teisėtumo ir teigia, jog šios kardomosios priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, suvaržė jo teises, be to, jas paskyrė nekompetentinga tai atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnė.

88. Baudžiamojo proceso kodekso 134-135 straipsniuose, reglamentuojančiuose dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, numatyta, jog tokias priemones neatidėliotinais atvejais gali taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja D. T., priėmusi nutarimus dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo D. N. atžvilgiu, informavo apie tai prokurorą, todėl D. N. argumentai dėl nekompetentingumo yra nepagrįsti.

89. Vertinant 2015-02-05 nutarimu paskirtų kardomųjų priemonių teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje surinkti įrodymai, neleido įtarti D. N. padarius seksualinį nusikaltimą mažamečio vaiko atžvilgiu. Pripažintina, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesielgus rūpestingai ir atidžiai – ištirti galimą nusikalstamą veiką, patikrinant visas ikiteisminio tyrimo pradžią inicijuojančiame dokumente nurodytas aplinkybes, kardomųjų priemonių - dokumentų paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikymas D. N., kurių dalis galiojo iki 2016-12-15, t.y. pakankamai ilgai, negali būti laikomas teisėtu civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.). Tai, kad jis minėtų kardomųjų priemonių neskundė, savaime nepatvirtina priemonių taikymo teisėtumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2016-03-30 teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, buvo pagrindas spręsti ir taikytų kardomųjų priemonių panaikinimo klausimą.

90. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamąją bylą išnagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais, pripažino, kad prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą ir bylą perdavęs į teismą, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir papildo, kad šiuo konkrečiu atveju, prokuroro įsitikinimas užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti į teismą, surašius kaltinamąjį aktą, nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais. Nepaisant prokuroro veiklos savarankiškumo ir nepriklausomumo, šių principų laikymasis nepaneigia prokuroro bendros pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai ir siekis apginti mažamečio vaiko teises ir interesus turi būti proporcingas siekiui surinkti pakankamų duomenų, pagrindžiančių įtariamo asmens kaltę.

91. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-06 nutartimi baudžiamojoje byloje nenustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-30 nuosprendžio buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nutartį priėmė atlikęs įrodymų tyrimą, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje negali pripažinti prokuroro veiksmus paduodant apeliacinį skundą neteisėtais (CPK 185 str.). Kadangi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atsisakyta priimti, teisėjų kolegija šio skundo pateikimo teisėtumo nevertina.

Dėl priežastinio ryšio

92. Atsakovės atstovai apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos egzistavimo, todėl teisėjų kolegija, sutinkanti su šia išvada ir plačiau nepasisako.

Dėl žalos dydžio

93. Apeliantas D. N. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą ir mano, jog turi būti priteista visa baudžiamajame procese patirta žala, t. y. visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei neturtinė žala. Kiti apeliantai tvirtina, jog D. N. priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus sprendime neteisėtais pripažintiems pareigūnų veiksmams ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, nes D. N. nebuvo nuteistas.

94. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinus, kad tik dalis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo veiksmų baudžiamoje byloje buvo neteisėti, pilnai tenkinti D. N. reikalavimą priteisti turtinę žalą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo priteistiną žalos dydį ir su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka.

95. Darydama minėtą išvadą, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tiksliai įvertinti pripažintų neteisėtų valstybės institucijų veiksmų santykį su D. N. nurodomais nėra objektyvių galimybių, nes neteisėtų ir teisėtų veiksmų reikšmės nėra lygiavertės, vienodai pamatuojamos. Pvz., kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo, kaip teisėto veiksmo, ir kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo į teismą, kaip neteisėto veiksmo civiline prasme, reikšmės skirtingos vien tuo aspektu, kad prasidėjus teisminiam procesui kaltinamojo, šiuo atveju D. N. gynėjas pradeda aktyviai vykdyti savo įsipareigojimus – dalyvauja teismo posėdžiuose, jiems ruošiasi, vyksta į teismą ir pan., todėl akivaizdu, jog yra patiriamos didesnės išlaidos. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo (CPK 185 str.).

96. D. N. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas iš dalies. Nurodo, kad tinkamai neįvertinta, jog suėmime išbuvo itin ilgą laikotarpį – 9 mėnesius ir 20 dienų, nukentėjo jo socialiniai ryšiai, būdamas suimtas jautė diskriminaciją ir siekį susidoroti su juo, baudžiamasis procesas psichologiškai palaužė ir sugniuždė jį, suėmimo laikotarpiu negalėjo užsiimti veikla iš kurios teisėtai gauna pajamas, prarado klientus, o po pareikštų įtarimų buvo „paverstas“ pedofilu, vaikų tvirkintoju bei iškrypėliu. Įvertinus atsakovės atstovų apeliacinių skundų teiginius, darytina išvada, jog atsakovės atstovai iš esmės neneigia dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų D. N. patyrus neturtinę žalą. Iš dalies tenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. N. buvo apkaltintas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, būdamas suimtu, negalėjo bendrauti su artimaisiais, buvo atskirtas nuo visuomenės, kas turėjo įtakos jo psichinei sveikatai, negalėjo verstis veikla, iš kurios gaudavo pajamų, įtariamojo, kaltinamojo statuso suteikimas pažemino jo garbę ir orumą, pablogėjo jo reputacija.

97. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/214) nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui, asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį, į kurią būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas.

98. Įvertintina aplinkybė, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu ir tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas; jis pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 str.). Materialios kompensacijos už moralinę (neturtinę) žalą paskirtis – sudaryti materialias sąlygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

99. Apelianto nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad dėl jam taikyto suėmimo, kuris buvo siejamas su reiškiamais įtarimais (kaltinimais) padarius seksualinį nusikaltimą prieš mažametį vaiką, taikytų kitų, švelnesnių kardomųjų priemonių, patyrė neturtinę žalą. Nepaisant to, kad D. N. buvo išteisintas, neįrodžius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, byloje nepaneigta, jog būdamas suimtas, buvo diskriminuojamas kitų suimtųjų, negalėjo bendrauti su artimaisiais, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, pablogėjo jo reputacija. Įvertinus pareikštų kaltinimų sunkumą, pripažinti išteisinamąjį nuosprendį, kaip pakankamą satisfakciją apeliantui už jo patirtus išgyvenimus ir atmesti reikalavimą priteisti neturtinę žalą, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

100. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad nors D. N. buvo suvaržyta asmens laisvė, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir egzistavo būtinybė skirti kardomąsias priemones; tai, kad suėmimas nepagrįstai taikytas 2014-10-16 - 2015-02-05 laikotarpiu; neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, sukėlusius apeliantui išgyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmą dėl baudžiamojo proceso baigties; konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, t. y. kad suėmimo pratęsimas nuo 2014-10-16 buvo grindžiamas abstrakčiais argumentais; teisių suvaržymus taikius kitas kardomąsias priemones (2016-03-30-2016-12-15 laikotarpiu), kartu ir tai, kad nepateikti duomenys, jog dėl taikyto apribojimo apeliantas patyrė realius judėjimo laisvės suvaržymus bei suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui. Be to, įvertinta, kad nenustatyta, jog dėl neteisėtų veiksmų būtų patyręs kokią nors neigiamą įtaką sveikatos būklei, profesiniam gyvenimui, taip pat ir tai, jog D. N. turėjo kokių nors ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas. Teisėjų kolegija įvertina D. N. pareikšto įtarimo (kaltinimo) sunkumą, taikytų kardomųjų priemonių trukmę ir valstybės ekonominę padėtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018) ir daro išvadą, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas paminėtas reikšmingas aplinkybes. Dėl paminėtų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą esant pagrindui sumažinti pirmosios instancijos teismo D. N. priteistos neturtinės žalos dydį iki 6 000 Eur.

101. Apeliantas D. N. nurodo, jog teismas be pagrindo jo naudai iš atsakovų nepriteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir teigia, jog šios išlaidos buvo sumokėtos avansu už atliktinus atstovo veiksmus civilinėje byloje.

102. Iš byloje esančio advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2016-12-08 iki 2016-12-08 matyti, kad P. N. yra sumokėjęs 500 Eur už teisines paslaugas, suteiktas D. N.. Tačiau minėti duomenys neleidžia daryti išvados, kad minėta suma buvo avansas už suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pinigų sumokėjimo momentas (2016-12-08) iki atstovavimo paslaugų teikimo civilinėje byloje pradžios (ieškinys teismui paduotas 2017-08-30) yra pernelyg nutolęs. Be to, 2016-12-08 dar buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-91-449/2017 pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-30 išteisinamojo nuosprendžio, todėl neatmestina, jog 500 Eur už suteiktas teisines paslaugas galėjo būti patirtos būtent minėtoje baudžiamojoje byloje.

103. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies patenkinti D. N. apeliacinį skundą, pripažįstant neteisėtais valstybės institucijų veiksmus (papildomų įtarimų pareiškimą, ilgą kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikymą) ir iš dalies atsakovės atstovų apeliacinius skundus ir iš valstybės priteistą D. N. neturtinę žalą sumažinti iki 6 000 Eur.

104. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo D. N. ieškinį, peržengė ieškinio ribas, pasisakydamas dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, kurių ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtu teiginiu, nes ieškovas D. N., nors ir tvirtindamas patyręs žalą dėl vykdyto jo atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo, savo reikalavimus grindė konkrečiais, jo manymu, neteisėtais valstybės institucijų veiksmais. Konkrečių valstybės institucijų veiksmų įvertinimas teisėtumo, pagrįstumo prasme negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu, nes tik per veiksmų įvertinimą galima daryti išvadas dėl jų teisėtumo.

105. Kiti apeliantų nurodyti apeliacinių skundų motyvai neturi teisinės reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

106. Ieškovas D. N. apeliaciniu skundu prašė priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių įrodymus pateiks iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai nebuvo pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pakeisti ir D. N. priteistą 12 000 Eur neturtinę žalą sumažinti iki 6 000 (šešių tūkstančių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė