Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims B. J., O. J., Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Iš bylos duomenų, nustatyta, kad pareiškėja D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Po V. J. mirties, jo buvusi sutuoktinė B. J. (pareiškėjos mama) valdė turtą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius namų apyvokos bei apstatymo daiktus, mokėjo mokesčius. Nurodytas nekilnojamas turtas registrų centro duomenimis nuosavybės teise įregistruotas B. J. vardu. B. J. ir V. J. santuoką nutraukė – (duomenys neskelbtini) Santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl B. J. po V. J. mirties (duomenys neskelbtini), turėjo priimti palikimą per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą. Nurodoma, jog V. J. neturėjo teisinių žinių todėl tinkamai nesutvarkė dokumentų. Pareiškėja ir jos broli O. J. tuo metu buvo nepilnamečiai. V. J. mirties dieną pareiškėja buvo 17 (septyniolikos) metų amžiaus, todėl nežinojo, ir iki šios dienos buvo įsitikinusi, kad visi dokumentai yra sutvarkyti. Nežinojo, kad po tėvo V. J. nuosavybės dalį turėjo priimti V. J. vaikai (D. J. ir O. J.). Kadangi pareiškėjos brolis O. J. atsisako savo palikimo dalies, ji yra vienintelė mirusio tėvo palikimo paveldėtoja pagal įstatymą. Pareiškėja yra pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą – palikėjo dukra (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

7. Palikėjui mirus liko paveldimas nekilnojamasis turtas – butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis – 1 290 Eur.

8. Remiantis rašytine bylos medžiaga, pareiškėja tėvo mirties dieną buvo 17 m. amžiaus. Nežinojo bei iki šiol buvo įsitikinusi, kad visi dokumentai yra sutvarkyti. Tik kreipusis į notarą norint parduoti butą esantį (duomenys neskelbtini), sužinojo kad tėvo V. J. nuosavybės dalį turėjo priimti pareiškėja bei jos brolis O. J., per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Iki šios dienos, tvarko, prižiūri, moka komunalinius mokesčius už butą, elektrą, vandenį, dujas. Į bylą pateiktas suinteresuoto asmens O. J. rašytinis atsiliepimas, kuriame jis nurodo, kad į palikimo dalį nepretenduoja (b. l. 7).

9. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

11. Nesant byloje priešingų duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog po V. J. mirties niekas iš galimų paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo, nėra duomenų, jog pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, suinteresuotų asmenų atsiliepimais į pareiškimą, teismas pripažįsta, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po tėvo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ji turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę V. J. buvusią nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.