- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- e2-104-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00576-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Ž. L., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių techninių apžiūrų centras“
- Advokatai
- Marius Navickas, Mindaugas Normantas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. L. ir D. Š. dėl patirtų išlaidų, šalinant nupirkto automobilio trūkumus atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių techninių apžiūrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. S. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovų D. Š. ir Ž. L. solidariai priteisti jo patirtas 2 577,00 Eur išlaidas už automobilio „Volvo XC70“, įgyto pagal trišalę sutartį Nr. PPV2018-120091, trūkumų šalinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. gruodžio 10 d. internetiniame portale „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC70“. Paskambinęs nurodytu telefonu atsiliepė vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo D. Š.), kuris prisistatė automobilio pardavėju ir nurodė, kad minėtą automobilį neseniai atvarė iš Prancūzijos pardavimui. 2018 m. gruodžio 12 d. susitikimo metu D. Š. aprodė jam siūlomą pirkti automobilį ir paaiškino, kad automobilis tvarkingas, prieš 4 000 kilometrų pakeistas paskirstymo diržas, pakeisti tepalai, automobilis atvarytas iš Prancūzijos, jokių paslėptų defektų neturi. Taip pat nurodė, kad superka automobilius ir juos parduoda, dažnai vyksta į Prancūziją ieškoti naudotų automobilių supirkimui ir perpardavimui. Suderėjus su automobilio pardavėju D. Š. pardavimo kainą ir sąlygas (automobilio pirkimą lizingu), jis automobilį apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, užregistravo Ž. L. vardu, o 2018 m. gruodžio 17 d. nuvežė automobilį į servisą ir pristatė automobilio patikros uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – BRC) autoserviso aktą, kuris buvo reikalingas pirkimo-pardavimo pagal lizingą sutarčiai sudaryti, kurią pasirašė su Ž. L. ir AB SEB banku. BRC patikros akte nurodyta, kad įlenktos kairės pusės galinės durys, nutrintas salonas ir padėvėti stabdžių diskai. 2018 m. gruodžio 19 d. sudarė trišalę sutartį Nr. PPV2018-120091 tarp jo, Ž. L. ir AB SEB Banko dėl automobilio „Volvo XC70“ pirkimo už 8 400 Eur. Pasirašant sutartį Ž. L. užtikrino, kad jos vardu užregistruotas parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų. Nupirkęs automobilį ir juo per du mėnesius nuvažiavęs tik 3 495 kilometrų, automobilis ėmė nuolat gesti, t. y. dingdavo variklio trauka, neįsijungdavo galinis tiltas, neveikė vairo stiprintuvas, iš variklio ėmė tekėti vairo stiprintuvo skystis. 2019 m. vasario 7 d. nuvežė automobilį apžiūrai į specializuotą SAAB ir VOLVO autocentrą UAB „DP servisas“ (toliau – VOLVO autocentras), kurios metu nustatyti šie defektai: turbokompresoriaus gedimas; subyrėjusi mažoji turbina; reikia plauti dugninę, keisti oro filtrą; tepalo filtre yra šiukšlių; variklis yra ardytas, kadangi matosi pripilta daug hermetiko; atsukinėti švaistikliai; ūžia galinis reduktorius; sugedęs kuro siurblys; pašalinis garsas iš AC siurblio (oro kondicionieriaus siurblio). 2019 m. vasario 21 d. minėti automobilio defektai buvo pašalinti, už kurių šalinimą ieškovas sumokėjo 1 097,45 Eur. 2019 m. vasario 27 d. kreipėsi į autoservisą, kuris nustatė, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo, reikia keisti galinio reduktoriaus komplektą, pašalinus šiuos defektus ieškovas sumokėjo 848,88 Eur. Be to, 2019 m. gegužės 29 d. dar patyrė 631,62 Eur išlaidas už AC siurblio keitimą, kadangi šis defektas anksčiau nebuvo pašalintas dėl to, kad ieškovas neturėjo pakankamai pinigų. Iš viso ieškovas automobilio defektų šalinimui išleido 2 577,00 Eur. Iš automobilio patikros autoservise metu nustatytų gedimų, keičiamų automobilio variklio ir pakabos detalių stovio ir būklės, visiškai akivaizdžiai matyti, kad automobilio pardavėjui perduodant automobilį pirkėjui, perdavimo metu minėti trūkumai ir gedimai jau buvo. Teigia, kad pardavėjui, kaip profesionaliam automobilių prekyba besiverčiančiam asmeniui, betarpiškai nupirkusiam minėtą automobilį Prancūzijoje tie trūkumai ir defektai buvo žinomi. Automobilio, kurio eksploatacija 2018 m. liepos 16 d. buvo uždrausta automobilio kilmės šalyje Prancūzijoje (iš kur automobilis buvo atgabentas į Lietuvą) ir jam perparduoto automobilio kokybės trūkumai buvo susiję ne su natūraliais nusidėvėjimais, atsirandančiais eksploatuojant automobilį, bet su esminiu automobilio kokybės trūkumu – variklio ir pakabos gedimais, galimai dėl kurių automobilio eksploatacija buvo uždrausta Prancūzijoje. Be to, tikrinant automobilį servise, pakėlus jį ant keltuvo, meistrai pastebėjo, kad yra mechaniškai pašalinta metalinė karterio apsaugos dalis, kuri yra išpjauta, todėl mano, kad BRC servise atlikta automobilio apžiūra buvo formali, o automobilis net nebuvo pakeltas ant keltuvo, todėl pažymoje nenurodyta jokių duomenų kas buvo nustatyta pakėlus automobilį bei nenurodyta, kad yra išpjauta karterio apsaugos dalis ir matosi skylė. Serviso meistrai taip pat paaiškino, kad variklis ne kartą buvo ardytas ir remontuotas, kadangi švaistikliai yra sužymėti (sunumeruoti, nei gamintojas nei autoremonto dirbtuvės švaistiklių nežymi), variklis gausiai apipiltas hermetiku. Po automobilio įsigijimo valstybės įmonės „Regitra“ tinklalapyje patikrino automobilį pagal automobilio identifikacinį numerį ir sužinojo, kad automobilio registracija Prancūzijoje yra sustabdyta, kas iš esmės reiškia automobilį uždrausta eksploatuoti, o registracijos sustabdymo priežastis – apgadinta transporto priemonė. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai parodo ne tik tai, kad nupirktas automobilis perdavimo momentu turėjo daug paslėptų trūkumų, bet ir tai, kad automobilių pardavėjų pateikta informacija – „Turtas yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų“ neatitiko objektyvios tikrovės. Apie paaiškėjusius automobilio defektus jis informavo D. Š. ir prašė kompensuoti atliktas remonto išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir pasiūlė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Ž. L. ir D. Š. yra sugyventiniai, turi du mažamečius vaikus. Atsakovė Ž. L. neturėjo automobilio, todėl priešingai nei teigia ieškovas, automobilis atsakovės Ž. L. vardu buvo užregistruotas ir apdraustas, nes atsakovai planavo automobilį pasilikti šeimos poreikiams. Pasirašant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė užtikrino, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų, kadangi pati jokių defektų (per tas kelias dienas kol važinėjosi šiuo automobiliu iki jo pardavimo) nepastebėjo. Kad automobilis techniškai tvarkingas atsakovei neleido abejoti ir BRC centro išduota pažyma bei vos prieš kelias dienas atlikta techninė apžiūra, kuriose nebuvo nustatytą jokių esminių defektų. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tokie, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, techninė apžiūra automobiliui buvo atlikta 2018 m. gruodžio 15 d. (kurios metu, visapusiškai patikrinama automobilio techninė būklė bei tinkamumas eksploatuoti), t. y. vos prieš 4 dienas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2018 m. gruodžio 17 d. atlikta patikra BRC centre, t. y. vos prieš 2 dienas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilio patikra BRC centre atlikta remiantis ieškovo pasirinkimu. Automobilis apžiūros metu buvo patikrintas ir nustatyta, jog jį galima eksploatuoti be apribojimų. Be to, pats ieškovas savo ieškinyje nurodė, jog nusipirkęs automobilį jis juo naudojosi net 2 mėnesius, automobilį 2019 m. vasario 7 d. nuvežė į servisą, jį pasiėmė, vėl naudojosi 20 dienų, vėl nuvežė į servisą ir t. t., todėl reiškia, kad automobilį naudoti pagal paskirtį, t. y. juo važiuoti buvo įmanoma tiek pirkimo momentu, tiek ir po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti ieškovo patikslintame ieškinyje suformuluotus argumentus, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį, kadangi ieškovas jau beveik 8 mėnesius šiuo automobiliu pilnai naudojasi. Teigia, kad ieškovas ieškinyje nurodo klaidinančias faktines aplinkybes, kad atsakovas D. Š. pats 2018 m. gruodžio 17 d. patikrino automobilį BRC centre savo iniciatyva, nors buvo priešingai – patikrinti BRC servise reikalavo pats ieškovas. Iš 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 27 d. patikros aktų VOLVO autocentre matyti, jog nurodyti trūkumai nėra esminiai, kadangi jie galėjo ir labai tikėtina, jog būtent ir atsirado tiek nuo netinkamo vėlesnio eksploatavimo ar galimo eismo įvykio, tiek ir (dalis) nuo natūralaus nusidėvėjimo bei nuolatinio automobilio naudojimo (automobilis yra 9 metų senumo). Pastebi, kad atliekant 2018 m. gruodžio 17 d. patikrą nebuvo konstatuoti 2019 m. vasario 7 d. nustatyti defektai bei, kad 2019 m. vasario 7 d. nebuvo konstatuoti 2019 m. vasario 27 d. nustatyti defektai, kas patvirtina, kad jų tuo metu paprasčiausiai nebuvę. Ieškovas savo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl automobilio kokybės grindė būtent VOLVO autocentre užfiksuotais trūkumais, kurie atsirado net po 2 mėnesių intensyvaus naudojimosi transporto priemone, kurie netrukdė ieškovui 2 mėnesius naudotis transporto priemone pagal paskirtį ir kurie jau yra ištaisyti. Mano, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nepateikė jokių duomenų, jog buvusiai automobilio savininkei (atsakovei) iki daiktų perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, todėl atsakovės atsakomybei kilti nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.
Atsakovas D. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, atsakovės Ž. L. ir trečiojo asmens AB SEB banko, todėl į bylą jis atsakovu įtraukas nepagrįstai. Atsakovas yra „parvaręs“ keletą transporto priemonių ir vėliau nusprendęs jas parduoti, todėl nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas yra profesionalus pardavėjas. Ieškovas apžiūrėjęs atsakovo D. Š. parduodamą automobilį, paaiškino, kad automobilį nori pirkti su lizingu, todėl buvo reikalingi automobilio dokumentai iš Prancūzijos ir transporto priemonės patikros aktas. Atsakovas 2018 m. gruodžio 15 d. ieškovo nurodytame BRC autoservise patikrino automobilį, kuro patikra truko 1 valandą ir 20 minučių, todėl ieškovo teiginiai, jog patikra buvo formali, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Atsakovams aplinkybe, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, neleido abejoti BRC autoserviso išduota pažyma bei vos prieš kelias dienas atlikta techninė apžiūra, kurių metu jokie esminiai defektai nebuvo nustatyti. Atsakovė kelias dienas šiuo automobiliu važinėjosi ir jokių pastebėjimų ir/ar nusiskundimų dėl transporto priemonės techninio stovio atsakovui neišsakė. Pats atsakovas, važiuodamas šia transporto priemone atlikti techninę apžiūrą bei važiuodamas į ieškovo nurodytus servisus papildomai patikrai, taip pat jokių trūkumų šioje transporto priemonėje nepastebėjo. Ieškovas transporto priemone naudojosi itin intensyviai, nes per du mėnesius nuvažiavo net 3 495 km. Tačiau per šiuos du mėnesius, ieškovas jokių nusiskundimų šios transporto priemonės kokybe nebuvo išreiškęs, kas patvirtina, jog pirkimo‑pardavimo metu ieškovo nurodytų trūkumų transporto priemonė neturėjo. Be to, ieškovas atlikdamas remonto darbus (2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. gegužės 29 d.), iš esmės pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą – gedimo šalinimo galimybę, tačiau yra būtina nustatyti, kada ieškovo nurodyti trūkumai atsirado, t. y. ar jie buvo pirkimo-pardavimo metu, ar atsirado vėliau – pačiam ieškovui naudojantis transporto priemone.
Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutaręs su atsakovu, atvyko apžiūrėti automobilio, juo pravažiavo, išoriškai ir iš pirmo žvilgsnio automobilis atrodė tvarkingas. Kadangi automobilį pirko su lizingu, todėl buvo papildomi banko reikalavimai, kad automobilis būtų su techninę apžiūrą ir patikrintas specializuotame servise. Banko vadybininkas atsiuntė servisų sąrašą, kurie bankui yra priimtini, tačiau nelabai buvo iš ko rinktis, todėl ieškovas pasirinko BRC autoservisą, kuriame buvo atlikta automobilio patikra. Taip susiklostė aplinkybės, kad jis negalėjo dalyvauti nei atliekant automobilio apžiūrą „Regitroje“ nei BRC autoservise, todėl jis pasitikėjo pardavėju, technine apžiūra, BRC autoserviso patikra ir taip įvyko automobilio pirkimas. Nusipirkęs automobilį, po Šv. Kalėdų (2018 m. gruodžio 28 d.), kad įsitikint asmeniškai automobilio būkle, patikrintų automobilio skysčius, nuvyko į VOLVO autocentrą. Nuvykęs sužinojo, kad greičio dėžėje skylė prapjauta, tačiau BRC centras tokio dalyko nepastebėjo. Autocentro darbuotojai, kurie tvarkė automobilį ieškovui paaiškino, kad skylė (karterio apsaugos dalis) galėjo būti prapjauta dėl to, kad neišėjo atsukti varžto. Praėjus mėnesiui ar pusantro mėnesio, važiuojant automobiliu ir paspaudus akseleratoriaus pedalą išgirdo pašalinį garsą (ūžesį) iš variklio. Kitą dieną nuvyko į VOLVO autocentrą, kuriame konstatavo, kad automobiliu negalima važiuoti, nes sugedusi turbina. Dar pasakė, kad numatomi remontai yra, nes kondicionieriaus siurblys gali būti sugedęs. Bandė tartis su pardavėju dėl automobilio remonto kompensavimo, tačiau pardavėjas į kalbas nėjo. Tik pateikus ieškinį teismui, atsakovas susisiekė su ieškovu dėl remonto kompensacijos, tačiau ieškovui parašius kiek kainavo automobilio remontas, atsakovas daugiau su ieškovu nebesusisiekė. Automobilio pirkimo-pardavimo santykiuose ieškovas atsakovę Ž. L. matė tik vieną kartą, kai ji pasirašė dokumentus, o visi kiti klausimai buvo derinami tik su atsakovu D. Š.. Ieškovui atsakovas susitikimo metu aikštelėje rodė, kad yra kitų jo automobilių bei pasakė, jog automobilis registruotas atsakovės vardu, kad atsakovui D. Š. nereikėtų mokėti mokesčių, todėl teigia, kad atsakovas užsiima automobilio prekyba.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Normantas nurodė, kad nuo pradiniame ieškinyje suformuotų išdėstytų reikalavimų atsisako ir palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, atsakovas užsiima automobilių prekyba, o tokią daro iš netiesioginių įrodymų – duomenų iš „Facebook“, atsakovų atstovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovo brolis ir tėvas užsiima automobilių prekyba, be to, pats atsakovas niekur nedirba. Akcentavo, jog tiek uždarosios akcinės bendrovės „Telšių techninių apžiūrų centras“ darbuotojas, tiek BRC darbuotojas yra suinteresuoti duoti parodymus, kad pateisintų savo darbą, nes priešingu atveju jiems patiems galėtų kilti atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas. VOLVO autocentre nustatyta, kad švaistikliai sunumeruoti, pripilta hermetiko, todėl mano, kad variklis buvo sutaisytas greitam pardavimui.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Marius Navickas prašė ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad po automobilio įsigijimo (2018 m. gruodžio 28 d.) ieškovas automobilį patikrai nuvežė į VOLVO autocentrą, kuriame nebuvo nustatyta ginčo defektų, paneigia ieškovo poziciją, kad ginčo automobilio defektai buvo pardavimo metu. Nurodė, kad Prancūzijoje automobiliui žala atsirado nuo krušos. Nagrinėjamu atveju automobilis buvo tikrinamas techninėje apžiūroje, ieškovo pasirinktame BRC servise, palikta atsakovui automobilio serviso knyga, todėl ieškovui buvo parduotas techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai. Pažymėjo, kad ieškovas pirko devynių metų senumo automobilį, todėl dėl jo dėvėjimosi jis ir genda, be to, ieškovas važinėja didelius atstumus, gali būti, kad netinkamai automobilį eksploatuoja.
Trečiųjų asmenų AB SEB banko, UAB „Baltijos realizacijos centras“, UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. S. 2018 m. gruodžio 10 d. internetiniame portale „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC70“, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei Ž. L.. Paskambinęs skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė atsakovas D. Š., su kuriuo ieškovas susitarė susitikti apžiūrėti automobilį. 2018 m. gruodžio 15 d. susitikimo metu atsakovas D. Š. aprodė ieškovui automobilį, kuriuo ieškovas pravažiavo. Automobilis ieškovui atrodė tvarkingas, todėl nusprendė jį pirkti. Ieškovas automobilį pirko su AB SEB banko lizingu, todėl buvo papildomai keliami banko reikalavimai, kad automobilis būtų su galiojančia valstybine technine apžiūra ir patikrintas specializuotame servise pagal banko pateiktą autoservisų sąrašą, surašant automobilio defektacijos aktą. Vykdant banko reikalavimus, 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas ieškovo pasirinktame autoservise UAB „Baltijos realizacijos centras“ atliko automobilio patikrą, kurios metu fiksuota: nedideli stabdžių diskų kantai; duslintuve yra korozijos; įlenktos kairės pusės galinės durys; nedaug nutrintas vairas, svirtis, sėdynė. Atlikus automobilio patikrinimą, 2018 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo, atsakovės Ž. L. ir AB SEB banko buvo sudaryta trišalė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PPV2018-120091, kuria atsakovė pardavė automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8 400 Eur, rida – 230 868 km.
Ieškovas įsigijęs automobilį ir jį eksploatuodamas 2019 m. vasario 6 d. išgirdo pašalinį garsą (ūžesį) iš variklio, todėl automobilį patikrinimui nuvežė patikrai į specializuotą SAAB ir VOLVO automobilių autoservisą „DP servisas“ (toliau – VOLVO autocentras). Iš 2019 m. vasario 7 d. užsakymų paraiškos – sutarties Nr. SES 0014944 matyti, kad VOLVO autocentro darbuotojai atlikę automobilio patikrinimą konstatavo: didelis turbokompresoriaus laisvumas; subyrėjusi mažoji turbina; keisti alyvą, oro filtrą ir plauti dugninę; alyvos filtre yra šiukšlių; variklis ardytas, daug hermetiko; atsukinėti švaistikliai (žymėti); ūžia galinis reduktorius; pašalinis garsas iš AC siurblio, automobilio rida fiksuota – 234 363 km. Ieškovas po savaitės (2019 m. vasario 27 d.) vėl kreipėsi į VOLVO autocentrą, kuriame konstatuota, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo (2019 m. vasario 27 d. užsakymų paraiška-sutartis), automobilio rida fiksuota – 234 565 km.
Ieškovas už automobilio remontą 2019 m. vasario 21 d. sumokėjo 1 097,34 Eur (PVM sąskaita faktūra DPS Nr. 0011650). Buvo atliktas automobilio parametrų tikrinimas, pakeistas turbo kompresorius (naudotas), karterio dugninė, pakeisti alyva ir filtrai, atstatytas serviso indikatorius, defektuota išmetimo sistema ir pakeistas DPF slėgio jutiklis (naudota preke). Už automobilio vairo mechanizmo ir galinio reduktoriaus remontą ieškovas 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo 848,88 Eur (PVM sąskaita faktūra DPS Nr. 0011677), o už automobilio AC siurblio remontą 2019 m. gegužės 29 d. sumokėjo 631,62 Eur (PVM sąskaita faktūra DPS Nr. 0011916).
Apie paaiškėjusius automobilio defektus ir jų šalinimo išlaidas ieškovas į atsakovus kreipėsi tiek telefonu, tiek 2019 m. balandžio 17 d. raštiška pretenzija, tačiau atsakovai dėl remonto išlaidų kompensavimo į kalbas nėjo ir ieškovui išlaidų už automobilio remontą neatlygino.
Ieškovas teigia, kad iš automobilio patikros autoservise metu nustatytų gedimų, keičiamų automobilio variklio, pakabos detalių stovio ir būklės, visiškai akivaizdžiai matyti, kad automobilio pardavėjui perduodant automobilį pirkėjui, perdavimo metu minėti trūkumai ir gedimai jau buvo. Mano, kad pardavėjui, kaip profesionaliam automobilių prekyba besiverčiančiam asmeniui, betarpiškai nupirkusiam minėtą automobilį Prancūzijoje tie trūkumai ir defektai buvo žinomi, todėl vadovaudamasis pirkėjo pažeistų teisių, nupirkus netinkamos kokybės daiktą, gynimo būdu, numatytu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte – prašo, kad atsakovai atlygintų automobilio remonto šalinimo išlaidas (patikslinto ieškinio 4 l.).
Taigi, nagrinėjamoje byloje esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovas D. Š. yra verslininkas užsiimantis automobilių prekyba ir dėl parduotos naudotos transporto priemonės kokybės trūkumų ir atsakovų atsakomybės už juos. Be to, ieškovas mano, kad prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, automobilio patikra BRC autoservise buvo formali ir paviršutiniška.
Byloje ieškovas teigia, kad atsakovas D. Š. yra verslininkas užsiimantis automobilių prekyba, tačiau atsakovas su tokia ieškovo nuomone nesutinka, nurodydamas, kad jis ieškovui parduotą automobilį pirko savo naudojimui, o tik vėliau nusprendė jį parduoti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti šias sąlygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ar šias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas yra fizinis asmuo, automobilį įsigijęs savo asmeniniam naudojimui, tačiau byloje kilo ginčas, ar atsakovas D. Š. yra verslininkas užsiimantis automobilių prekyba.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atsakovo D. Š. versliškumą grindžia tuo, jog susitikimo metu apžiūrint automobilį atsakovas D. Š. nurodė, kad automobilį neseniai atvarė iš Prancūzijos pardavimui; jis superka automobilius ir juos parduoda, dažnai vyksta į Prancūziją ieškoti naudotų automobilių supirkimui ir perpardavimui. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad susitikimo metu atsakovas aikštelėje rodė, kad yra kitų jo automobilių bei paaiškino, kad automobilis registruotas atsakovės vardu, kad D. Š. nereikėtų mokėti mokesčių. Mano, kad šias aplinkybes pagrindžia socialiniame tinklalapyje „Facebook“ jo vardu įdėti skelbimai apie parduodamus automobilius ir jų dalis.
Susipažinus su ieškovo padarytomis socialinio tinklalapio „Facebook“ kopijomis matyti, kad atsakovas D. Š. savo paskyroje: 2017 m. gegužės 15 d. bendrino tinklalapio „autoplius.lt“ nuorodą; 2017 m. birželio 6 d. pasidalino nuotrauka apie pardavinėjimus akumuliatorius; 2017 m. rugsėjo 4 d. atnaujino savo profilio nuotrauką pakomentuodamas „France“; 2018 m. gegužės 16 d. bendrino laikrastisplunge.lt nuorodą apie automobilių aikštelę; 2018 m. gegužės 16 d. pasidalino įrašu „Gal ryt kas parvežtu Passat b6 iš kauno“; 2018 m. lapkričio 19 d. įkėlė nuotrauką pakomentuodamas „Lefrance”.
Vertinant pridėtus įrodymus, akivaizdu, kad atsakovo pasidalinti įrašai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ vienaip ar kitaip yra susiję su automobiliais ir jų prekyba, tačiau pažymėtina, kad nė vienas atsakovo įrašas ir jame esantys duomenys nepatvirtina fakto, kad atsakovas užsiima automobilių prekyba. Teikdamas atsiliepimą net pats atsakovas nurodė, kad yra „parvaręs“ keletą transporto priemonių ir vėliau nusprendęs jas parduoti, iš ko matyti, kad automobilio pardavimas ieškovui nebuvo vienkartinis atsakovo veiksmas, tačiau byloje nėra duomenų, kaip dažnai atsakovas parduodavo automobilius, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad tai atsakovo nuolatinė komercinė veikla. Siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai atsakovas atvaro automobilius valstybinei techninei apžiūrai, ieškovo prašymu, teismas užklausė UAB „Telšių techninių apžiūrų centras“, tačiau gautas atsakymas, kad tokių duomenų pateikti negali, nes nekaupia, nesaugo, nenaudoja ir neturi fizinių asmenų – transporto priemonių savininkų (valdytojų) asmens duomenų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš parduodamas ginčo automobilį ar pardavimo metu būtų įregistravęs vykdantis individualią veiklą, mokėtų mokesčius. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iš ieškovų pateiktų įrodymų ir samprotavimų galima daryti tik prielaidas, kad atsakovas galimai užsiima automobilių prekyba, tačiau teismo nuomone nagrinėjamu atveju vien šių prielaidų nepakanka fakto konstatavimui, kad atsakovas yra verslininkas užsiimantis automobilių prekyba dėl ko būtų pagrindas šalių ginčui taikyti vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju pažymėtina, kad aplinkybę, jog atsakovas užsiima automobilių prekyba, ieškovas iš esmės įrodinėja deklaratyviais teiginiais, susiformavusiais stereotipais apie automobilių prekeivius, kurių objektyviai byloje nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl teismas ieškovo teiginius, kad atsakovas D. Š. užsiima automobilių prekyba atmeta kaip neįrodytus (CPK 178, 185 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį iš atsakovų pirko su AB SEB bankas lizingu, todėl lizingo sutarties sudarymui buvo reikalinga atlikti automobilio patikrinimą specializuotame autoservise, išsirinktą pagal banko pateiktą sąrašą. Automobilio patikrinimas 2018 m. gruodžio 17 d. atiliktas autoservise – UAB „Baltijos realizacijos centras“, kurio metu ieškovas dalyvauti galimybės neturėjo. Iš automobilio patikrinimo ataskaitos matyti, kad automobilį patikrino meistras – priėmėjas R. S., patikros metu konstatuota: nedideli stabdžių diskų kantai; duslintuve yra korozijos; įlenktos kairės pusės galinės durys; nedaug nutrintas vairas, svirtis, sėdynė, žemi vairo stiprintuvo ir aušinimo skysčių lygiai, oro kondicionierius veikia.
Ieškovas nurodo, kad po automobilio įsigijimo, patikrinus automobilį VOLVO autocentre, meistrai pastebėjo, kad yra mechaniškai pašalinta metalinė karterio apsaugos dalis, kuri yra išpjauta (nuotrauka pridėta), tačiau ši aplinkybė UAB „Baltijos realizacijos centras“ patikrinimo ataskaitoje nefiksuota, todėl daro išvadą, kad automobilio apžiūra BRC buvo paviršutiniška ir formali, o automobilis net nebuvo pakeltas ant keltuvo.
Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad automobilio patikra ir defektacinio akto surašymas truko apie 1 val. 20 min., ką patvirtina pridedamos trumposios telefono Sms žinutės, siųstos ieškovui, todėl ieškovo teiginiai, jog patikra buvo formali, akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Teismas vertindamas ieškovo kvestionuojamą automobilio patikrą, sprendžia, kad byloje esantys duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad automobilio patikra buvo formali, kadangi teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. S., kuris kaip UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotojas apžiūrėjo atsakovo parduodamą automobilį ir patvirtino, kad automobilis buvo apžiūrėtas visapusiškai, pas juos centre yra atliekamos prieš prekybinės patikros, kurių metu vizualiai tikrinamas automobilis, jungiama diagnostika, pravažiuojama automobiliu miesto ribose apie 5 km, o tokios patikros trunka apie valandą, pabrėžė, kad jie atlieka automobilio patikrą, o ne automobilio ekspertizę. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jeigu nėra konkrečių simptomų, tai atskirų automobilio sudedamųjų dalių/agregatų specifiškai netikrina, o aplinkybę, ar variklis taisytas galima pastebėti tik ardant variklį. Teismo posėdžio metu liudytojui pateikus ieškovo byloje pateiktą nuotrauką, nurodė, kad greičiausiai tai yra ne prapjauta karterio apsaugos dalis, o prapjautas greičio dėžės korpusas, tačiau tai nelaikytina defektu.
Taigi liudytojas R. S. patvirtino, kad automobilis buvo apžiūrėtas iš apačios automobilį pasikėlus keltuvu ir pateikė logišką paaiškinimą, kad automobilio apačioje ieškovo nurodomos – karterio apsaugoje išpjautos skylės, galėjo nepastebėti dėl to, jeigu ji buvo uždengta papildoma apsauga, o apsaugą nuima tik tuomet, kai yra nustatomi tam tikri simptomai, o jis tokių nematė. Teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant nuotraukose užfiksuotą išpjautos dalies dydį, matyti, kad išpjauta dalis nėra didelė, todėl teismo nuomone, natūralu, kad patikrinimo metu meistras galėjo jos ir nepastebėti. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, atliekant tokio pobūdžio automobilio patikrinimus, automobilis tikrinamas vizualiai, jungiama diagnostika, pravažiuojama automobiliu miesto ribose apie 5 km, o tokios patikros trunka apie valandą. Jeigu nėra konkrečių simptomų, tai atskirų automobilio sudedamųjų dalių/agregatų neardo ir specifiškai netikrina. Pažymėtina, kad autoservisas, kuriame buvo tikrintas parduodamas automobilis yra įtrauktas į banko nurodytų autoservisų sąrašą, kas suponuoją išvadą, kad bankas autoserviso darbo kokybe pasitiki. Šiuo atveju ginčo dėl automobilį tikrinusio meistro kvalifikacijos nėra, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad automobilį tikrinęs asmuo būtų pažįstamas su atsakovu D. Š., ar kitaip būtų suinteresuotas atliekamos automobilio patikros ataskaitos rezultatu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo duotais parodymais bylos nagrinėjimo teisme metu ir ieškovo argumentus, kad automobilio patikra buvo formali ir paviršutiniška atmeta kaip nepagrįstus.
Ieškovas nurodo, jog nupirkęs automobilį ir juo per du mėnesius nuvažiavęs tik 3 495 kilometrų, automobilis ėmė nuolat gesti, t. y. dingdavo variklio trauka, neįsijungdavo galinis tiltas, neveikė vairo stiprintuvas, iš variklio ėmė tekėti vairo stiprintuvo skystis. Nuvaręs automobilį į VOLVO autocentrą, sužinojo, jog automobilis turi eilę defektų.
Tiek iš ieškinio turinio, tiek iš teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovo nuomone po atlikto patikrinimo VOLVO autocentre nustatyti šie automobilio defektai: turbokompresoriaus gedimas; subyrėjusi mažoji turbina, reikia taisyti; reikia plauti dugninę, keisti oro filtrą; tepalo filtre yra šiukšlių; variklis yra ardytas, kadangi matosi pripilta daug hermetiko; atsukinėti švaistikliai; ūžia galinis reduktorius; sugedęs kuro siurblys; pašalinis garsas iš AC siurblio. Kitaip tariant, ieškovas kaip paslėptus defektus iš esmės įvardija visus VOLVO autocentre užsakymų – paraiškų sutartyse užfiksuotas aplinkybes.
Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad ieškovo nurodomas defektų sąrašas yra išplėstas nepagrįstai. Visų pirmą, pažymėtina, kad ieškovas ir jo atstovas byloje daug dėmesio skyrė VOLVO autocentro nustatytoms aplinkybėms, kad variklis yra ardytas, nes matosi pripilta daug hermetiko ir, kad yra buvę atsukinėti švaistikliai, nes jie yra žymėti. Šias nustatytas aplinkybes įvardija kaip automobilio defektus, tačiau atkreiptinas šalių dėmesys, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad variklis būtų sutaisytas netinkamai, kuriam reikalingas papildomas remontas. Teismo nuomone, vien šie nustatyti faktai, kad automobilio variklis kažkada buvo ardytas ir atsukinėti švaistikliai, savaime nesuponuoja išvados, kad tai yra automobilio defektai ar, kad automobilio variklis sutaisytas netinkamai. Nagrinėjamu atveju, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad automobilio variklis buvo ardytas/taisytas, tačiau tai nereiškia, kad šias aplinkybes savaime galima vertinti kaip automobilio defektus, neturint pagrįstų duomenų, kad variklio remontas atliktas netinkamai. Priešingai, apklaustas liudytoju R. S. patvirtino, kad vien nustatyta aplinkybė, kad variklyje yra hermetiko – nėra blogai. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl netinkamai sutaisyto variklio, ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio be papildomų išlaidų ir, kad variklį reikėjo remontuoti. Šiame kontekste taip pat paminėta, kad ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose samprotavo, kad galimai netinkamai sutaisytas variklis galėjo sąlygoti kitus automobilių gedimus, tačiau byloje nėra šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, remiantis vien ieškovo ir jo atstovo samprotavimais negalima daryti pagrįstos išvados, kad netinkamai sutaisytas variklis galėjo būti kitų automobilio mechanizmų gedimų priežastis. Kadangi neįrodyta, kad variklis sutaisytas netinkamai, todėl ieškovo atstovo teiginiai išsakyti teismo posėdyje, kad variklis buvo sutaisytas greitam pardavimui, vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo nepagrįstais.
Taip pat, svarbu paminėti, kad ieškovas ieškinyje kaip nustatytą defektą įvardija sugedusį kuro siurblį. Vertinant šią ieškovo nurodomą aplinkybę, pažymėtina, kad iš byloje esančių VOLVO autocentro užsakymų paraiškų nenustatyta, kad automobiliui būtų nustatytas kuro siurblio gedimas ir juolab, kad jis būtų tvarkytas, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ieškovas nurodo, kad automobiliui buvo nustatytas kuro siurblio defektas.
Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomas defektų sąrašas yra išplėstas nepagrįstai, todėl įvertinęs byloje esančius duomenis (VOLVO autocentro užsakymų paraiškas – sutartis, PVM sąskaitas faktūras, ieškovo paaiškinimais apie automobilio defektų simptomus ir atliktus remontus) sprendžia, kad ieškovas po automobilio įsigijimo iš esmės tvarkė automobilio turbiną, galinį tilto reduktorių, vairo mechanizmą ir AC siurblį, taigi jokių kitų su ieškinyje nurodytais automobilio defektais taisymų neatlikta.
Ieškovas teigia, kad VOLVO autocentre nustatyti defektai patvirtina, kad automobilio pardavėjui perduodant automobilį pirkėjui, perdavimo metu minėti trūkumai ir gedimai jau buvo, kuriuos atsakovai nuo ieškovo nuslėpė, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovui patirtas išlaidas už parduotos transporto priemonės defektų šalinimą.
Iš byloje esančių duomenų ir ieškovų paaiškinimų matyti, kad 2018 m. gruodžio 15 d. ieškovas susitikęs su atsakovo D. Š., apžiūrėjo automobilį, juo pravažiavo, jokių automobilių defektų nepastebėjo, todėl nusprendė automobilį įsigyti. Kadangi ieškovas automobilį pirko su SEB banko lizingu, todėl buvo keliami banko reikalavimai, kad automobilis būtų su valstybine technine apžiūra ir būtų patikrintas specializuotame servise. Pažymėtina, kad atsakovas D. Š. dar iki susitikimo su ieškovu buvo atlikęs automobiliui valstybinę techninę apžiūrą, kurios metu iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 701-0125180 matyti, kad 2018 m. gruodžio 11 d. automobiliui techninių trūkumų nebuvo nustatyta, pastabose papildomų pastabų nefiksuota. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S., kuris atliko automobilio techninę apžiūrą, nurodė, kad automobilius jie apžiūri vizualiai, variklio neardo, tačiau jeigu būtų buvę tikrinto automobilio karteryje skylė, jis apžiūros lape būtų tikrai pažymėjęs, taip pat, jam nesimatė ir apibėgusio variklio, nes tai irgi būtų pažymėjęs kaip trūkumą. Pažymėjo, kad techninės apžiūros rezultatų kortelėje automobilio trūkumų nenustatyta, todėl pagal jo išvadą transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Taigi atlikta techninė apžiūra patvirtina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Be to, atsakovas vykdydamas lizingo sutarčiai sudaryti keliamus reikalavimus, 2018 m. gruodžio 17 d. pagal banko pateiktą autoservisų sąrašą specializuotame servise – UAB „Baltijos realizacijos centras“ atliko automobilio patikrą, kurios metu fiksuota: nedideli stabdžių diskų kantai; duslintuve yra korozijos; įlenktos kairės pusės galinės durys; nedaug nutrintas vairas, svirtis, sėdynė.
Ieškovo atstovas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, teigdamas, kad tokio pobūdžio bylose, faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, dar nereiškia, kad automobilis pardavimo metu neturėjo defektų. Teismas sutinka su šiuo ieškovo atstovo teiginiu, kad valstybinės techninės apžiūros atlikimas pats savaime nepaneigia fakto, kad automobilis pardavimo metu galėjo turėti defektų, tačiau teismas nori atkreipti ieškovo dėmesį, kad šiuo atveju prieš įsigyjant automobilį buvo atlikta ne tik techninė apžiūra, bet ir automobilio būklės patikra BRC servise, kurio, kaip jau pirmiau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti.
Ieškovas nurodo, kad iš valstybės įmonės „Regitra“ tinklalapio galima gauti informacijos apie automobilio istoriją iš užsienio šalių. Šiuo atveju ieškovas patikrinęs turimus duomenis apie įsigytą automobilį, sužinojo, kad automobilio registracija Prancūzijoje yra sustabdyta, o registracijos sustabdymo priežastis – apgadinta transporto priemonė. Taip pat į bylą pateikė automobilio ataskaitą iš tinklalapio „carvertical“, kuriame nurodyta, kad Prancūzijoje automobiliui buvo padaryta žala nuo 5 000 iki 10 000 Eur, tačiau žalos priežastis nenurodyta. Mano, kad šie duomenys patvirtina ne tik tai, kad nupirktas automobilis turėjo daug paslėptų trūkumų, bet ir tai, kad automobilių pardavėjų pateikta informacija – „Turtas yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų“ neatitiko objektyvios tikrovės. Kartu daro išvadą, kad atsakovui betarpiškai perkant automobilį turėjo būti žinoma, kad automobilio eksploatacija Prancūzijoje negalima nuo 2018 m. liepos 16 d., kuri galimai ir buvo susijusi su ieškovo nustatytais automobilio defektais. Teismas susipažinęs su šiais įrodymais, ieškovo padarytas išvadas vertina kritiškai. Visų pirma, šie ieškovo pateikti duomenys patvirtina tik aplinkybę, kad automobiliui buvo padaryta žala, tačiau šie duomenys niekaip neįrodo, kad ši žala yra kaip nors susijusi su ieškovo nustatytais defektais. Antra, atsakovas į bylą pateikė automobilio ataskaitą iš „autoDNA“ tinklalapio, kurios ieškovas nekvestionavo. Iš šios ataskaitos matyti, kad Prancūzijoje užfiksuota didelė krušos žala, kas teismui sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą, jog automobilio kilmės šalyje padaryta žala nėra susijusi su ieškovo nustatytais automobilio defektais.
Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad prieš perkant automobilį, ieškovas jį pats išbandė, automobiliui iki pirkėjo apžiūros atlikta valstybinė techninė apžiūra, o prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atlikta automobilio patikra BRC autoservise. Nei vieno iš ieškovo nurodomo automobilio defekto nebuvo nustatyta nei jį išbandant pirkėjui, nei atliekant valstybinę techninę apžiūrą, nei atliekant automobilio patikrą specializuotame servise, todėl teigti, kad automobilis turėjo ieškovo minimus defektus, kuriuos nustatė 2020 m. vasario 7 d. VOLVO centras, nėra pagrindo. Vien faktas, kad automobiliui, praėjus pusantro mėnesio, buvo nustatyti tam tikri defektai, dar savaime neįrodo, kad šie defektai buvo automobilio pardavimu metu ir juolab, kad šie defektai buvo žinomi pardavėjui, kuriuos pastarasis nuo pirkėjo nuslėpė. Dar daugiau, ieškovo teiginius, kad ginčo defektai buvo automobilio pardavimo metu bei tai, kad automobilio patikra BRC servise buvo formali paneigia ir paties ieškovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas po automobilio įsigijimo (2018 m. gruodžio 28 d.) nuvežė papildomai patikrai automobilį į VOLVO autocentrą, kuris patikrinimo metu nenustatė nė vieno ginčo defektų (2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 54 sek. – 44 min. 30 sek., 1 val. 10 min. 40 sek. – 1 val. 11 min. 08 sek.,1 val. 19 min. 05 sek. – 1 val. 20 min. 30 sek.). Visi šie nustatyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad automobilis pardavimo metu neturėjo ginčo defektų.
Be to, ieškovas įrodinėdamas, jog ieškovo automobilio nustatyti defektai egzistavo dar automobilio pardavimo metu, vadovaujasi CK 6.363 straipsnio 11 dalyje esančia nuostata, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vadovautis šia teisės norma, nes byloje nenustatyta, kad automobilių pardavimas buvo atsakovo verslas. Savo ruožtu CK 6.363 straipsnis taikomas vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims, kurių vienas iš skiriamųjų bruožtų yra tas, kad daiktą parduoda verslininkas (CK 6.350 straipsnio 1 dalis) (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1297-1092/2020).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto lengvojo automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis gedimų, už kurių šalinimą ieškovas prašo atlyginti išlaidas, neturėjo pardavimo metu. Ieškovo įsigytą automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir pusantro mėnesio po įsigijimo. Nusipirkęs transporto priemonę, ieškovas per pusantro mėnesio nuvažiavo 3 495 km, todėl atsižvelgiant į ieškovo nuvažiuotą atstumą teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškovas transporto priemone naudojosi intensyviai. Byloje nustatyta, kad automobilis ieškovo apžiūros metu (2018 m. gruodžio 15 d.) ir pardavimo metu (2018 m. gruodžio 19 d.) neturėjo ginčo defektų ir buvo tinkamas naudotis pagal paskirtį. Ieškovas praėjus daugiau nei savaitei po transporto įsigijimo (2018 m. gruodžio 28 d.), norėdamas įsitikinti automobilio būklę, automobilį nuvežė patikrai į VOLVO autocentrą, kuriame automobilį patikrinus, gedimų nebuvo nustatyta. Praėjus pusantro mėnesio nuo automobilio įsigijimo (2019 m. vasario 6 d.), ieškovas išgirdęs pašalinius garsus iš variklio, dar kartą nuvežė patikrai į VOLVO autocentrą, kuriame jau buvo nustatyti turbinos, galinio reduktoriaus ir AC siurblio gedimai. Pašalinus automobilio turbinos gedimą ir 2019 m. vasario 27 d. transporto priemonę pristačius į VOLVO autocentrą paaiškėjo dar viena nauja aplinkybė, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo automobilio defektai automobilio pardavimo metu neegzistavo, o paaiškėjo ieškovo automobilio eksploatavimo metu, kas suponuoją išvadą, kad vėliau paaiškėję automobilio defektai/gedimai buvo natūralaus automobilio mechanizmų nusidėvėjimo priežastis. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, todėl jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteisti ieškovui remonto išlaidas iš atsakovų, kurios atsirado eksploatuojant automobilį nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Iš byloje pateiktų atsakovų advokato Mariaus Navicko prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovės Ž. L. bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 550 Eur (750 Eur išlaidos pirmos instancijos teisme + 400 Eur išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą + 400 Eur išlaidos pirmos instancijos teisme po apeliacinio proceso), o atsakovo D. Š. – 1 500 Eur (750 Eur išlaidos pirmos instancijos teisme + 400 Eur išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą + 350 Eur išlaidos pirmos instancijos teisme po apeliacinio proceso). Teismo vertinimu, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas ir yra net gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį, būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. S. 1 550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Ž. L. ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. Š..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.