- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- e2A-803-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00576-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- Ž. L., D. Š.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių techninių apžiūrų centras“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. L. ir D. Š. dėl patirtų išlaidų, šalinant nupirkto automobilio trūkumus, atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių techninių apžiūrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti jo patirtas 2 577,00 Eur išlaidas už automobilio „Volvo XC70“, įgyto pagal trišalę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), trūkumų šalinimą. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 10 d. interneto portale „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC70“. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė vyriškis (kaip vėliau paaiškėjo – D. Š.), kuris prisistatė automobilio pardavėju ir nurodė, kad minėtą automobilį neseniai atvarė iš Prancūzijos parduoti. 2018 m. gruodžio 12 d. susitikimo metu atsakovas D. Š. aprodė ieškovui minėtą automobilį, paaiškino, jog automobilis tvarkingas, prieš 4 000 km pakeistas paskirstymo diržas, pakeisti tepalai, jokių paslėptų defektų automobilis neturi. Suderėjus su automobilio pardavėju D. Š. pardavimo kainą ir sąlygas (automobilio pirkimą lizingu), pastarasis 2018 m. gruodžio 15 d. automobilį apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, užregistravo Ž. L. vardu, o 2018 m. gruodžio 17 d. nuvežė automobilį į servisą ir pristatė automobilio patikros uždarojoje akcinėje bendrovėje „Baltijos realizacijos centras“ (toliau – BRC servisas) autoserviso aktą, kuris buvo reikalingas pirkimo–pardavimo pagal lizingą sutarčiai sudaryti. BRC serviso patikros akte nurodyta, kad įlenktos kairės pusės galinės durys, nutrintas salonas ir padėvėti stabdžių diskai. 2018 m. gruodžio 19 d. tarp jo (ieškovo), Ž. L. ir akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko buvo sudaryta trišalė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Volvo XC70“ pirkimo už 8 400,00 Eur. Nusipirkęs automobilį su juo per du mėnesius nuvažiavo tik 3 495 km, nes automobilis ėmė nuolat gesti, t. y. dingdavo variklio trauka, neįsijungdavo galinis tiltas, neveikė vairo stiprintuvas, iš variklio ėmė tekėti vairo stiprintuvo skystis. 2019 m. vasario 7 d. ieškovas nuvežė automobilį apžiūrėti į specializuotą SAAB ir VOLVO autocentrą UAB „DP servisas“ (toliau – VOLVO autocentras), apžiūros metu nustatyti šie defektai: turbokompresoriaus gedimas; subyrėjusi mažoji turbina; reikia plauti dugninę, keisti oro filtrą; tepalo filtre yra šiukšlių; variklis yra ardytas, kadangi matyti pripilta daug hermetiko; atsukinėti švaistikliai; ūžia galinis reduktorius; sugedęs kuro siurblys; pašalinis garsas iš AC siurblio (oro kondicionieriaus siurblio). 2019 m. vasario 21 d. minėti automobilio defektai buvo pašalinti, ieškovas sumokėjo 1 097,45 Eur. 2019 m. vasario 27 d. ieškovas vėl kreipėsi į VOLVO autocentrą, buvo nustatyta, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo, reikia keisti galinio reduktoriaus komplektą. Pašalinus šiuos defektus, ieškovas 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo 848,88 Eur. Be to, 2019 m. gegužės 29 d. papildomai patyrė 631,62 Eur išlaidas už AC siurblio keitimą, šis defektas buvo nustatytas dar 2019 m. vasario 20 d. Iš viso ieškovas už automobilio defektų šalinimą sumokėjo 2 577,00 Eur. Anot ieškovo, iš automobilio patikros autoservise metu nustatytų gedimų, keičiamų automobilio variklio ir pakabos detalių būklės galima daryti išvadą, kad nustatyti trūkumai ir gedimai jau buvo automobilio perdavimo pirkėjui metu. Mano, jog automobilio trūkumai susiję ne su natūraliu nusidėvėjimu eksploatuojant automobilį, bet su esminiu automobilio kokybės trūkumu – variklio ir pakabos gedimais, dėl kurių galbūt automobilio eksploatacija ir buvo uždrausta Prancūzijoje. Ieškovo nuomone, BRC servise atlikta automobilio apžiūra buvo formali, automobilis net nebuvo pakeltas ant keltuvo, nes nebuvo pastebėta, kad yra išpjauta karterio apsaugos dalis ir matyti skylė, kad variklis ne kartą buvo ardytas ir remontuotas, sužymėti / sunumeruoti švaistikliai (nei gamintojas, nei autoremonto dirbtuvės švaistiklių nežymi), variklis gausiai apipiltas hermetiku. Minėtos aplinkybės įrodo, kad automobilis perdavimo momentu turėjo daug paslėptų trūkumų, o atsakovų pateikta informacija, neva automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų, neatitiko tikrovės. Apie paaiškėjusius automobilio defektus jis informavo atsakovą, prašė kompensuoti remonto išlaidas, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, pasiūlė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Ž. L. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ji ir atsakovas D. Š. kartu gyvena. Ginčo automobilį iš pradžių planavo pasilikti šeimos poreikiams. Pasirašydama automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ji užtikrino, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas ir neturi paslėptų trūkumų, kadangi pati jokių defektų per tas kelias dienas, kol važinėjosi automobiliu iki jo pardavimo, nepastebėjo. Kad automobilis techniškai tvarkingas, jai neleido abejoti ir BRC serviso išduota pažyma ir vos prieš kelias dienas atlikta techninė apžiūra. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Mano, jog VOLVO autocentro 2019 m. vasario 7 d. ir 2019 m. vasario 27 d. patikros aktuose nurodyti trūkumai nėra esminiai, kadangi jie galėjo ir, labai tikėtina, atsirado tiek dėl netinkamo vėlesnio automobilio eksploatavimo ar galimo eismo įvykio, taip pat dėl natūralaus nusidėvėjimo, nuolatinio automobilio naudojimo. Pastebi, kad 2018 m. gruodžio 17 d. atliekant automobilio patikrą nebuvo konstatuoti 2019 m. vasario 7 d. nustatyti defektai, o 2019 m. vasario 7 d. nebuvo konstatuoti 2019 m. vasario 27 d. nustatyti defektai. Tai, atsakovės nuomone, patvirtina, kad defektų tuo metu nebuvo.
3. Atsakovas D. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo, atsakovės Ž. L. ir trečiojo asmens AB SEB banko, todėl jis atsakovu traukiamas nepagrįstai. Taip pat nurodė, jog ieškovas, apžiūrėjęs automobilį, paaiškino, kad automobilį nori pirkti lizingo būdu, todėl buvo reikalingi automobilio dokumentai iš Prancūzijos ir transporto priemonės patikros aktas. Atsakovas ieškovo nurodytame BRC servise patikrino automobilį. Patikra truko 1 val. 20 min., todėl ieškovo teiginiai, jog patikra buvo formali, neatitinka tikrovės. Kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, neleido abejoti BRC serviso išduota pažyma ir vos prieš kelias dienas atlikta techninė apžiūra, kurios metu jokie esminiai defektai nebuvo nustatyti. Pats atsakovas, važiuodamas šia transporto priemone, taip pat jokių automobilio trūkumų nepastebėjo. Pažymėjo, jog ieškovas transporto priemone naudojosi du mėnesius, nuvažiavo 3 495 km, per šiuos du mėnesius ieškovas jokių nusiskundimų dėl automobilio kokybės neišreiškė. Mano, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pirkimo–pardavimo metu ieškovo nurodytų trūkumų transporto priemonė neturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovo R. S. 1 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Ž. L. ir 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. Š.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1 Nustatyta, kad ieškovas R. S. 2018 m. gruodžio 10 d. interneto portale „Autoplius“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC70“, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei Ž. L.. Paskambinus skelbime nurodytu telefonu, atsiliepė atsakovas D. Š., su juo ieškovas susitarė susitikti ir apžiūrėti automobilį. Susitikimo metu atsakovas D. Š. aprodė ieškovui automobilį, ieškovas automobilį išbandė. Automobilis ieškovui atrodė tvarkingas, todėl nusprendė jį pirkti. Ieškovas automobilį pirko lizingo būdu, todėl bankas reikalavo, kad automobilis būtų su galiojančia valstybine technine apžiūra ir patikrintas specializuotame servise pagal banko pateiktą autoservisų sąrašą, surašant automobilio defektų aktą. Vykdydamas banko reikalavimus, 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas ieškovo pasirinktame BRC servise atliko automobilio patikrą, jos metu užfiksuota: nedideli stabdžių diskų kantai; duslintuve yra korozijų; įlenktos kairės pusės galinės durys; nedaug nutrintas vairas, svirtis, sėdynė. 2018 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo, atsakovės Ž. L. ir AB SEB banko buvo sudaryta trišalė pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė pardavė automobilį „Volvo XC70“ už 8 400,00 Eur, rida – 230 868 km.
4.2 Ieškovas įsigijęs automobilį ir jį eksploatuodamas 2019 m. vasario 6 d. išgirdo pašalinį garsą (ūžesį) iš variklio, todėl automobilį nuvežė patikrinti į specializuotą VOLVO autocentrą. Iš 2019 m. vasario 7 d. užsakymų paraiškos-sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VOLVO autocentro darbuotojai atlikę automobilio patikrinimą konstatavo: didelis turbokompresoriaus laisvumas; subyrėjusi mažoji turbina; reikia keisti alyvą, oro filtrą ir plauti dugninę; alyvos filtre yra šiukšlių; variklis ardytas, daug hermetiko; atsukinėti švaistikliai (žymėti); ūžia galinis reduktorius; pašalinis garsas iš AC siurblio. Automobilio rida fiksuota – 234 363 km. Ieškovas po savaitės (2019 m. vasario 27 d.) vėl kreipėsi į VOLVO autocentrą, jame konstatuota, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo (2019 m. vasario 27 d. užsakymų paraiška-sutartis), automobilio rida – 234 565 km.
4.3 Ieškovas už automobilio remontą 2019 m. vasario 21 d. sumokėjo 1 097,34 Eur. Buvo atliktas automobilio parametrų tikrinimas, pakeistas turbokompresorius (naudotas), karterio dugninė, pakeista alyva ir filtrai, atstatytas serviso indikatorius, defektuota išmetimo sistema ir pakeistas DPF slėgio jutiklis (naudota preke). Už automobilio vairo mechanizmo ir galinio reduktoriaus remontą ieškovas 2019 m. kovo 1 d. sumokėjo 848,88 Eur, o už automobilio AC siurblio remontą 2019 m. gegužės 29 d. sumokėjo 631,62 Eur.
4.4 Automobilio patikrinimas 2018 m. gruodžio 17 d. atliktas BRC servise. Automobilį patikrino meistras – priėmėjas R. S., patikros metu konstatuota: nedideli stabdžių diskų kantai; duslintuve yra korozijų; įlenktos kairės pusės galinės durys; nedaug nutrintas vairas, svirtis, sėdynė; žemi vairo stiprintuvo ir aušinimo skysčių lygiai; oro kondicionierius veikia. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad automobilio patikra buvo formali, nes teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. S. patvirtino, kad automobilis buvo apžiūrėtas visapusiškai, jų centre yra atliekamos patikros prieš prekybą, kurių metu vizualiai tikrinamas automobilis, jungiama diagnostika, pravažiuojama automobiliu mieste apie 5 km, o tokios patikros trunka apie valandą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jeigu nėra konkrečių simptomų, tai atskirų automobilio sudedamųjų dalių / agregatų specifiškai netikrina, o aplinkybę, ar variklis taisytas, galima pastebėti tik ardant variklį. Teismo posėdžio metu liudytojui pateikus ieškovo byloje pateiktą nuotrauką, nurodė, kad, tikėtina, tai yra ne prapjauta karterio apsaugos dalis, o prapjautas greičio dėžės korpusas, tačiau tai nelaikytina defektu. Liudytojas R. S. patvirtino, kad automobilis buvo apžiūrėtas iš apačios, automobilį pasikėlus keltuvu, pateikė logišką paaiškinimą, kad automobilio apačioje ieškovo nurodomos karterio apsaugoje išpjautos skylės galėjo nepastebėti, jeigu ji buvo uždengta papildoma apsauga, o apsaugą nuima tik tuomet, kai yra nustatomi tam tikri simptomai, o jis tokių nematė.
4.5 Teismo nuomone, ieškovo nurodomas defektų sąrašas yra išplėstas nepagrįstai. Ieškovas ir jo atstovas byloje daug dėmesio skyrė VOLVO autocentro nustatytoms aplinkybėms, kad variklis yra ardytas, nes matyti, kad pripilta daug hermetiko, kad yra buvę atsukinėti švaistikliai, nes jie yra žymėti. Šias nustatytas aplinkybes įvardija kaip automobilio defektus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad variklis būtų buvęs sutaisytas netinkamai, kad reikalingas papildomas remontas. Teismo nuomone, vien šie nustatyti faktai, kad automobilio variklis kažkada buvo ardytas ir atsukinėti švaistikliai, savaime nesuponuoja išvados, kad tai yra automobilio defektų, kad automobilio variklis sutaisytas netinkamai. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad automobilio variklis buvo ardytas / taisytas, tačiau tai nereiškia, kad šias aplinkybes savaime galima vertinti kaip automobilio defektus, neturint pagrįstų duomenų, kad variklio remontas atliktas netinkamai. Apklaustas kaip liudytojas R. S. patvirtino, kad vien nustatyta aplinkybė, jog variklyje yra hermetiko, nėra blogai. Byloje nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl netinkamai sutaisyto variklio ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio be papildomų išlaidų, kad variklį reikėjo remontuoti. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose samprotavo, kad galbūt netinkamai sutaisytas variklis galėjo sukelti kitų automobilio gedimų, tačiau byloje nėra šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Remiantis vien ieškovo ir jo atstovo samprotavimais negalima daryti pagrįstos išvados, kad netinkamai sutaisytas variklis galėjo būti kitų automobilio mechanizmų gedimų priežastimi.
4.6 Teismas konstatavo, jog ieškovas po automobilio įsigijimo iš esmės tvarkė automobilio turbiną, galinį tilto reduktorių, vairo mechanizmą ir AC siurblį.
4.7 Teismas pažymėjo, jog ieškovas apžiūrėjo automobilį, juo važiavo, jokių automobilio defektų nepastebėjo, todėl nusprendė automobilį įsigyti. Atsakovas dar iki susitikimo su ieškovu buvo atlikęs automobiliui valstybinę techninę apžiūrą, iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. gruodžio 11 d. automobiliui techninių trūkumų nebuvo nustatyta, papildomų pastabų nefiksuota. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S., kuris atliko automobilio techninę apžiūrą, nurodė, kad automobilius jie apžiūri vizualiai, variklio neardo, tačiau jeigu būtų buvę tikrinto automobilio karteryje skylė, jis apžiūros lape būtų tikrai pažymėjęs, jis nematė ir apibėgusio variklio, nes tai irgi būtų pažymėjęs kaip trūkumą. Pagal jo išvadą transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Taigi, atlikta techninė apžiūra patvirtina, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas. Be to, atsakovas BRC servise atliko automobilio patikrą.
4.8 Teismas nurodė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad prieš pirkdamas automobilį ieškovas jį pats išbandė, automobiliui iki pirkėjo apžiūros atlikta valstybinė techninė apžiūra, o prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atlikta automobilio patikra BRC servise. Nė vienas iš ieškovo nurodomų automobilio defektų nebuvo nustatytas nei jį išbandant pirkėjui, nei atliekant valstybinę techninę apžiūrą, nei atliekant automobilio patikrą specializuotame servise, todėl teigti, kad automobilis turėjo ieškovo minimus defektus, kuriuos nustatė 2020 m. vasario 7 d. VOLVO centras, nėra pagrindo. Vien faktas, kad automobiliui, praėjus pusantro mėnesio, buvo nustatyti tam tikri defektai, savaime neįrodo, kad šie defektai buvo automobilio pardavimo metu ir kad šie defektai buvo žinomi pardavėjui ir juos pastarasis nuo pirkėjo nuslėpė. Ieškovo teiginius, kad defektai buvo automobilio pardavimo metu, kad automobilio patikra BRC servise buvo formali, paneigia paties ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis po automobilio įsigijimo (2018 m. gruodžio 28 d.) nuvežė papildomai patikrinti automobilį į VOLVO autocentrą, kuris patikrinimo metu nenustatė nė vieno ginčo defekto. Visi šie nustatyti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad automobilis pardavimo metu neturėjo ginčo defektų.
4.9 Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis gedimų, už kurių šalinimą ieškovas prašo atlyginti išlaidas, neturėjo pardavimo metu. Ieškovo įsigytą automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir pusantro mėnesio po įsigijimo. Nusipirkęs transporto priemonę ieškovas per pusantro mėnesio nuvažiavo 3 495 km, ieškovas transporto priemone naudojosi intensyviai. Automobilis ieškovo apžiūros metu (2018 m. gruodžio 15 d.) ir pardavimo metu (2018 m. gruodžio 19 d.) neturėjo ginčo defektų ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ieškovas, praėjus daugiau nei savaitei po transporto įsigijimo (2018 m. gruodžio 28 d.), norėdamas įsitikinti automobilio būkle, automobilį nuvežė patikrinti į VOLVO autocentrą, jame automobilį patikrinus gedimų nebuvo nustatyta. Praėjus pusantro mėnesio nuo automobilio įsigijimo (2019 m. vasario 6 d.), ieškovas išgirdęs pašalinius garsus iš variklio, dar kartą nuvežė patikrinti į VOLVO autocentrą ir jau buvo nustatyti turbinos, galinio reduktoriaus ir AC siurblio gedimai. Pašalinus automobilio turbinos gedimą ir 2019 m. vasario 27 d. transporto priemonę pristačius į VOLVO autocentrą, paaiškėjo dar viena nauja aplinkybė, kad teka vairo stiprintuvo skystis iš vairo mechanizmo. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo automobilio defektai automobilio pardavimo metu neegzistavo, o paaiškėjo ieškovo automobilio eksploatavimo metu, o tai leidžia daryti išvadą, kad vėliau paaiškėję automobilio defektai / gedimai buvo natūralaus automobilio mechanizmų nusidėvėjimo priežastis. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
5.1 Ieškovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra šališkas, nepakankamai motyvuotas, nurodyti argumentai yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, prieštaraujantys teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, pats sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikiant prioritetą atsakovo argumentams ir neatsižvelgiant į ieškovo argumentus visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste.
5.2 Apelianto nuomone, visi ieškinio teiginiai, ieškovo ir jo atstovo paaiškinimai buvo interpretuojami ir vertinami šališkai, siekiant juos sumenkinti bei paneigti, o atsakovų pozicijai suteiktas prioritetas. Be to, teismas ieškovo argumentus atmetinėjo po vieną, nesujungė šių argumentų ir faktinių bylos aplinkybių į vieną loginę grandinę.
5.3 Anot ieškovo, teismas iš esmės paneigė įstatyme nustatytas pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teises, kurių gynimo būdai reglamentuoti CK 6.334 straipsnyje, o terminai šiai teisei realizuoti (ieškinio senatis) yra nustatyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Tokio pobūdžio bylose pažeistų teisių gynimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas. Pagal teismo išvadas, jeigu nupirktas daiktas nesugedo tą pačią ar kitą dieną, tai pažeistų teisių gynimui įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) nėra aktualus.
Šalies argumentai
5.4 Apelianto nuomone, nuvažiuotas 3 495 km atstumas nėra didelis ir tai nėra tas faktorius, kuris galėjo lemti ieškinyje nurodytus gedimus.
5.5 Ieškovo įsitikinimu, remiantis byloje esančiais duomenimis, trūkumai buvo paslėpti ir jie jau buvo automobilio pardavimo metu, tačiau šie trūkumai pradėjo palaipsniui didėti automobilį naudojant pagal paskirtį – važiuojant.
5.6 Neaišku, dėl kokių priežasčių reikėjo ardyti automobilį, pjauti apačioje karteryje skylę, purkšti hermetiką, jei automobilis, teismo nuomone, iki tol nebuvo sugedęs. Mano, jog aplinkybė, kad variklis gausiai supurkštas hermetiku, parodo, kad darbas atliktas paskubomis, atmestinai. Teismas nevertino kaip reikšmingo fakto to, kad būtent su tokiais trūkumais automobilis buvo parduotas ieškovui, pastarojo apie tai neinformuojant. Teismas nevertino, kad šie trūkumai buvo daikto pardavimo metu.
5.7 Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas išplėtė defektų sąrašą. Ieškovo nurodomi automobilio defektai atspindi realią automobilio techninę būklę.
5.8 Atkreipia dėmesį į automobilio apžiūras atlikusių liudytojų parodymus, t. y. į tai, kad apžiūros buvo atliktos vizualiai, automobilio neardant. Tuo tarpu paslėpti automobilio defektai servise nustatyti pradėjus tikrinti išardytas automobilio detales.
5.9 Be to, teismas, remdamasis liudytojų R. S. ir V. S. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad šie liudytojai yra tiesiogiai suinteresuoti duoti jiems patiems palankius, jų atlikto darbo kokybę pateisinančius parodymus.
5.10 Apelianto nuomone, kad automobilis turėjo paslėptų defektų, nebuvo galima nustatyti nei automobilį vizualiai apžiūrint ir trumpai išbandant BRC servise, nei automobilį vizualiai apžiūrint atliekant valstybinę techninę apžiūrą, tuo labiau minėtų defektų negalėjo pastebėti ieškovas priimdamas automobilį. Tai, kad automobilis turi paslėptų defektų, ieškovas įtarė pradėdamas automobilį eksploatuoti ir pagal paskirtį naudoti, kai nepraėjus dviem mėnesiams nuo automobilio įsigijimo automobilis negalėjo atlikti įprastų funkcijų. Konkretesnis automobilio defektų kiekis ir pobūdis paaiškėjo ieškovui atidavus automobilį remontuoti į VOLVO autoservisą, autoserviso meistrams keltuvu pakėlus ir pradėjus ardyti automobilio detales, kai ir buvo nustatyti paslėpti defektai.
5.11 Pažymi, jog pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jie atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Už šiuos automobilio defektus, buvusius automobilio perdavimo metu, atsakingas pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
5.12 Tai, kad karteryje išpjauta skylė, sužymėti automobilio variklio švaistikliai, taip pat tai, kad automobilio variklis ardytas, atitinka CK 6.333 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtintą paslėpto daikto trūkumo sąvoką, apie kurį žinodamas pirkėjas arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
5.13 Nurodo, jog kokybės reikalavimai taikytini ir šiuo atveju. Priešingu atveju ieškovas nebūtų sudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, juolab dar ir lizingo sutarties, žinodamas, kad po daugiau nei mėnesio už pirkto daikto remontą jam reikės sumokėti dar beveik ketvirtį automobilio kainos.
5.14 Tai, kad ieškovas neturėjo galimybės dalyvauti 2018 m. gruodžio 17 d. atliekant automobilio patikrą BRC servise, negali būti vertinama kaip ieškovo neapdairumas, nesirūpinimas daikto kokybe. Dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas.
5.15 Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės laikomos paslėptais daikto trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsakovas privalėjo įsitikinti parduodamo automobilio kokybe ir pranešti ieškovui apie automobilio trūkumus (kad variklis buvo ardytas, variklio švaistikliai sužymėti dažais, dėl kažkokių priežasčių išpjauta skylė variklio apačioje bei kt.) iki nuosavybės teisės perėjimo ieškovui momento. Atsakovo nepranešimas apie automobilio defektus ieškovui vertintinas kaip nesąžiningumas ieškovo atžvilgiu.
5.16 Apelianto nuomone, nustatyti automobilio defektai, t. y. tai, kad automobilio variklis buvo ardytas, variklio karteryje išpjauta skylė, ir kiti nustatyti defektai nėra natūralaus automobilio nusidėvėjimo pasekmė, tai yra variklio ardymo, atlikto iki jo pardavimo ieškovui, pasekmė, o tai lėmė variklio defektus bei negalėjimą naudotis transporto priemone pagal paskirtį.
Šalies argumentai
5.17 Nesutinka, su teismo išvada, kad nenustatyta ir ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtent dėl netinkamai sutaisyto variklio ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio be papildomų išlaidų ir kad variklį reikėjo remontuoti. Šiuos teismo teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad, ieškovui pradėjus automobilį eksploatuoti, pradėjo aiškėti automobilio trūkumai – dingdavo variklio trauka, neįsijungdavo galinis tiltas, neveikė vairo stiprintuvas, iš variklio ėmė tekėti vairo stiprintuvo skystis. Dėl paslėptų automobilio variklio defektų ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio be papildomų išlaidų, kurios remontuojant variklį susidarė 2 577,00 eurus.
Žemesnės instancijos teismas
5.18 Teismas konstatavo, kad ieškovas po automobilio įsigijimo iš esmės tvarkė automobilio turbiną, galinį tilto reduktorių, vairo mechanizmą ir AC siurblį. Pažymi, jog būtent tai ir yra paslėpti defektai, dėl kurių ieškovas negalėjo eksploatuoti automobilio.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti, nėra aiškiai suformuluota, kokie konkrečiai įrodymai bei teisiniai argumentai patvirtina teismo sprendimo neteisėtumą, kodėl jis turėtų būti panaikintas. Pažymi, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Mano, jog byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo poziciją, kad ginčo automobilio defektai buvo pardavimo metu. Be to, CK 6.363 straipsnio 11 dalis numato, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Šiuo atveju įrodyta, kad ieškovo nurodytų automobilio trūkumų pirkimo–pardavimo metu nebuvo. Trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo momento, pačiam ieškovui naudojantis automobiliu. Be to, jeigu ir buvo kažkada atliktas variklio remontas, apie tai atsakovams nebuvo žinoma. Mano, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, tinkamai nemotyvuotas bei grindžiamas subjektyviu ginčo aplinkybių suvokimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip ginčo automobilio pardavėjų, prievolės atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas, šalinant automobilio trūkumus.
Dėl daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už daikto trūkumus
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, be kita ko, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju negalima daryti pagrįstos išvados, kad netinkamai sutaisytas variklis galėjo būti kitų automobilio mechanizmų gedimų priežastimi; ginčo automobilio defektai automobilio pardavimo metu neegzistavo, o paaiškėjo ieškovo automobilio eksploatavimo metu, o tai leidžia daryti išvadą, kad vėliau paaiškėję automobilio defektai / gedimai buvo natūralaus automobilio mechanizmų nusidėvėjimo priežastis.
11. Ieškovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra šališkas, nepakankamai motyvuotas, nurodyti argumentai yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms, prieštaraujantys teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, pats sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikiant prioritetą atsakovo argumentams bei neatsižvelgiant į ieškovo argumentus visų bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
13. Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Tačiau tam, kad pardavėjui kiltų atsakomybė už daikto trūkumus, pirkėjas privalo įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas po automobilio įsigijimo iš esmės tvarkė automobilio turbiną, galinį tilto reduktorių, vairo mechanizmą ir AC siurblį. Tarp šalių nekilo ginčo, jog būtent šie minėti automobilio defektai (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC (oro kondicionieriaus) siurblio gedimai) buvo nustatyti ir suremontuoti. Tad nagrinėjamu atveju, siekiant pardavėjų atsakomybės, buvo būtina nustatyti, kad šie automobilio defektai atsirado iki automobilio perdavimo ieškovui. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nė vienas iš byloje pateiktų įrodymų nepatvirtina fakto, kad minėti automobilio defektai atsirado / egzistavo iki automobilio perdavimo. Priešingai, tiek šalių (įskaitant paties ieškovo) paaiškinimai, tiek teismo aptarti liudytojų R. S. ir V. S. paaiškinimai, automobilio „Volvo XC70“ 2018 m. gruodžio 11 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 17 d. BRC serviso aktas patvirtina, kad minėtų defektų (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimų) automobilio perdavimo metu nebuvo, t. y. nei turbina, nei galinio tilto reduktorius, nei vairo mechanizmas, nei AC siurblys automobilio perdavimo metu sugedę nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2021 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio, kurio metu buvo apklausti liudytojai R. S. ir V. S., garso įrašą, atkreipia dėmesį į tai, jog abu šie liudytojai, kaip specialistai, kurie atitinkamai 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. atliko ginčo automobilio patikrą, paaiškino, jog jeigu būtų girdėję pašalinius turbinos, galinio tilto reduktoriaus, oro kondicionieriaus siurblio garsus, kėlusius įtarimą apie gedimą, ar būtų nustatę vairo mechanizmo gedimus, apie tai jie būtų pažymėję apžiūros aktuose. Nė vienas iš šių liudytojų taip pat nenurodė, kad automobilis patikrų metu būtų gesęs, būtų dingusi variklio trauka, neįsijungęs galinis tiltas, neveikęs vairo stiprintuvas, iš variklio tekėjęs vairo stiprintuvo skystis ir pan. Pažymėtina ir tai, jog aptarti automobilio defektai nebuvo nustatyti ir 2018 m. gruodžio 28 d., kai po automobilio „Volvo XC70“ įsigijimo ieškovas automobilį nuvarė į VOLVO autoservisą, kad būtų patikrinti skysčiai. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad automobilio defektų (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimų) automobilio perdavimo metu nebuvo.
15. Kita aplinkybė, kurią privalu įrodyti, siekiant atsakovų, kaip pardavėjų, atsakomybės, yra ta, kad automobilio trūkumai (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimai) atsirado būtent dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Ieškovas tokiomis priežastimis įvardija ankstesnį variklio ardymą ir remontavimą, apipylimą hermetiku, švaistiklių sužymėjimą / sunumeravimą, karterio apsaugos dalies išpjovimą ir skylės buvimą. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje, išskyrus ieškovo ir jo atstovo samprotavimus, nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris leistų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent šios priežastys (ankstesnis variklio ardymas ir remontavimas, variklio apipylimas hermetiku, švaistiklių sužymėjimas / sunumeravimas, karterio apsaugos dalies išpjovimas ir skylės buvimas) ir nulėmė turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimus. Pažymėtina, jog kaip liudytojas apklaustas R. S. (BRC serviso darbuotojas, 2018 m. gruodžio 17 d. atlikęs ginčo automobilio patikrą) nurodė, kad važiuoti netrukdo aplinkybė, jog yra įpjova toje vietoje, kur variklis susijungia su greičio dėže. Taip pat šis specialistas nurodė, jog žemas vairo stiprintuvo skysčio rodmuo nereiškia, kad vairo mechanizmas buvo su defektu, taip pat žemas vairo stiprintuvo skysčio rodmuo nėra susijęs su nustatytais automobilio defektais. Kaip liudytojas apklaustas V. S. (UAB „Telšių techninės apžiūros centras“ darbuotojas, 2018 m. gruodžio 11 d. atlikęs automobilio techninę apžiūrą) nurodė, kad hermetikas yra gerai. Priešingų įrodymų, kurie paneigtų šių liudytojų, kaip specialistų, parodymus ir leistų daryti išvadą, kad nustatytos priežastys – variklio ardymas ir remontavimas, variklio apipylimas hermetiku, švaistiklių sužymėjimas / sunumeravimas, karterio apsaugos dalies išpjovimas ir skylės buvimas – nulėmė turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimus, nėra. Teismas, remdamasis ieškovo ir jo atstovo samprotavimais, galėtų daryti tik prielaidas, tačiau teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis ar spėjimais, jis turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais įrodymais.
16. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės laikomos paslėptais daikto trūkumais. Tačiau taip pat pažymėtina, jog turi būti įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).
17. Pagal ieškovo paaiškinimus, duotus 2019 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu, nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 28 d. apsilankymo VOLVO autoservise metu ieškovas sužinojo, kad greičių dėžėje yra prapjauta skylė. Jis taip pat nurodė, jog jam buvo paaiškinta, kad skylė buvo padaryta dėl to, kad toje vietoje, kur sankaba susijungia su varikliu, nebuvo galima atsukti varžto ir pasiekti variklio, dėl to buvo išpjauta skylė, laužtuvu atlaužta ir atsuktas varžtas. Kaip matyti, šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos 2018 m. gruodžio 28 d., tačiau šių aplinkybių jis nelaikė pagrindu atsisakyti sutarties, kreiptis į pardavėją dėl kainos sumažinimo ir pan. (CK 6.334 straipsnis). Be to, anksčiau aptarta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, kad pardavėjo pirkėjui nenurodytos aplinkybės apie variklio ardymą ir remontavimą, variklio apipylimą hermetiku, švaistiklių sužymėjimą / sunumeravimą, karterio apsaugos dalies išpjovimą ir skylės buvimą būtent ir lėmė nepatogumus naudojantis automobiliu, vėlesnius automobilio gedimus.
18. Apeliantas neteisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, paneigė jo, kaip pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktą, teises, įtvirtintas CK 6.334 straipsnyje (Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės), CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte (Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų). Pažymėtina, jog teismas tiek pradinį ieškovo ieškinį, tiek patikslintą ieškinį priėmė ir nagrinėjo iš esmės. Teismas ieškinio senaties terminų nagrinėjamu atveju netaikė. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.334 straipsnis (Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės) negali būti taikomas atsietai nuo kitų CK normų. Ieškovui, kaip pirkėjui, siekiančiam pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis, įstatymas numato ir įrodinėjimo pareigą (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), kuri nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įgyvendinta. Tuo tarpu atsakovai įrodė, kad automobilio trūkumai (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC siurblio gedimai) neegzistavo automobilio perdavimo metu. Be to, remiantis liudytojų R. S. ir V. S. parodymais, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad automobilio trūkumus (turbinos, galinio tilto reduktoriaus, vairo mechanizmo bei AC (oro kondicionieriaus) siurblio gedimus) nulėmė variklio ardymas ir remontavimas, variklio apipylimas hermetiku, švaistiklių sužymėjimas / sunumeravimas, karterio apsaugos dalies išpjovimas ir skylės buvimas.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovas įsigijo naudotą – 9 metų senumo – transporto priemonę, todėl pirkdamas šią transporto priemonę negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvėsi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir juos reikės taisyti. Ieškovas turėjo suprasti, kad, įsigijus naudotą automobilį, neabejotinai reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir (ar) remonto darbus, o sugedus automobilio dalims – jas keisti.
20. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, vertino ne tik atsakovų, bet ir ieškovo teikiamą poziciją bei įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje, padarė motyvuotas ir įrodymais paremtas išvadas, kurioms teisėjų kolegija pritaria. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovas, neįrodo teismo šališkumo ir skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėto bei nepagrįsto.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias daiktų kokybę, pardavėjo atsakomybę, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė. Naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Ieškovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
24. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovai patyrė po 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog 2021 m. birželio 22 d. atsakovai Ž. L. ir D. Š. advokatui D. P. sumokėjo po 400,00 Eur. Šios atsakovų turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl atsakovams iš ieškovo, kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistina po 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S. atsakovams D. Š. ir Ž. L. po 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.