- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- 1-488-737/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50558-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Civilinis atsakovas
- Ergo Insurance Company SE Lietuvos filialo, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Aivaras Alimas
civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovei advokato padėjėjai N. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. D., vykdant projektą ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jonavos mieste ir Jonavos rajone“, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakymais paskirtas statybos vadovu, vykdant projektą ,,Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, nuotekų tvarkymo tinklų statybos darbai Ragožių k.“ ir statinio statybos vadovu, vykdant projektą ,,Nuotekų tvarkymo tinkle Ragožių kaime statybos darbai“, pagal rangos sutartį Nr. 2 (vidinis objekto Nr. 215) ir pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. IS-180226-01 patvirtintais statybos vadovo pareiginiais nuostatais Nr. 13/1 būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė, o būtent:
suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros – leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje, nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje, leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos, leido dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams – P. V. (neapmokytas darbui iškasose), neužtikrino, kad vykdant žemės kasimo darbus (nuotekų šalinimo tinklų Ragožių k., Kulvos sen., Jonavos r., nuo pagrindinės tinklo atkarpos šulinio link gyvenamojo namo Gėlių g. 1, t.y. 3 etapo statybos darbus iškasoje, kurios gylis iki 3 m.) būtų naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų, neužtikrino, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – LR DSSĮ) (Nr. IX-1672, Žin., 2003, Nr. 70-3170) 15 straipsnio 1 dalį ,,Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus...“; 27 straipsnio 1 dalį ,,darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą“; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000-12-22 įsakymu Nr. 346, 11 punktą „Darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra – leidimas. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime“, ko pasekoje 2019 m. lapkričio 28 d. apie 09.00 val., adresu Jonavos r., Kulvos sen., Ragožių k., ties Gėlių g. 1, UAB (duomenys neskelbtini) vykdant nuotekų šalinimo tinklų 3 etapo statybos darbus iškasoje įvyko nelaimingas atsitikimas – UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniam darbuotojui P. V. būnant iškasoje, kurios gylis iki 3 m., ekskavatoriaus darbo metu, kai iškasa per visą ilgį patenka į pavojingos zonos ribas, jį užgriuvo gruntas, dėl ko P. V. patyrė sužalojimus – krūtinės sumušimą ir ilgalaikį suspaudimą, pasireiškusį daugybiniais abiejų pusių šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio kontūzija, mechanine asfiksija, dėl ko įvyko klinikinė mirtis, galvos smegenyse išsivystė negrįžtami pakitimai po ilgalaikio deguonies trūkumo (postonaksinė encefalopatija), P. V. išliko komoje, o 2020 m. liepos 23 d. 15:00 val., VšĮ Jonavos ligoninėje, išsekus gyvybinėms funkcijoms, mirė.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. D. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovu, pagal pareigas turėjo prižiūrėti kelis objektus, todėl viso laiko nepraleisdavo viename objekte. Kaip vyko kasimo darbai nelaimės vietoje nematė, nors dieną prieš tai buvo tame objekte, tačiau iki nelaimės vietos priėjęs nebuvo, nesidomėjo ar laikomasi darbų saugos reikalavimų. Būdamas kitame objekte, sužinojo, kad atliekant kasinėjimo darbus, klojant atšaką užgriuvo žemės ant P. V. Kadangi buvo pilamas gruntas šalia iškasos, tai gal gruntas prispaudė žmogų. Tas griovys jau buvo vieną dieną pastovėjęs ir plius gruntas buvo griūvantis. Nelaimės metu griovys buvo gilesnis nei 0,5 metro ir išramstymų nebuvo. Išramstymų statymo ir kitus dalykus turėjo sužiūrėti darbų vykdytojas. Išramstymai į objektą buvo atvežti. Žuvusįjį pažinojo, jis buvo darbštus, protingas, geras darbininkas, jį buvo instruktavęs bendra tvarka. Pagal darbo instrukcijas P. V. kaip ir buvo apmokytas dirbti iškasose, todėl kaltinamasis leido jam dirbti. Patvirtina, kad jis (E. D.) turėjo apmokyti darbuotojus darbų saugos, pradedant nuo darbų saugos žurnalo, gaisrinės saugos ir t. t., tačiau jis to pilnai nepadarė ir yra už tai atsakingas. P. V. pilnai nebuvo instruktuotas dėl jo atliekamų darbo funkcijų. Žuvusiajam asmeniškai pilnai neišaiškino, kad byrant gruntui jis turi imtis saugos priemonių. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo E. D. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ištirtų įrodymų visuma.
2020 m. sausio 28 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 5 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Statinio statybos vadovas E. D. suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros – leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje. Nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje. Leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos didelio kiekio krūvose. Leido dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams, pažeisdamas LR DSSĮ 2003 m. liepos 1 d. 15 str. 1 d. ,,Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus...“; 27 str. 1 d. ,,darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose.“.
Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 2000-12-22 11 p. numato, kad „darbų vykdymui pavojingose zonose kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra – leidimas. Paskyrą – leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime“.
Žemesnės instancijos teismas
UAB (duomenys neskelbtini) Statybos vadovo pareiginių nuostatų Nr. 13/1, patvirtintų 2018 m. vasario 26 d, įsakymu Nr. IS-180226-01 p 2.1.15. numato, kad statybos vadovas privalo ,,organizuoti bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų atlikimą, laikantis statinio projekto, statybos taisyklių, techninių reglamentų galiojančių normatyvų ir reikalavimų, vykdyti teisės aktuose numatytas statinio statybos vadovo pareigas“. 2.1.17. p. numato, kad statybos vadovas privalo ,,apmokyti pavaldžius darbuotojus kaip saugiai vykdyti darbus, juos instruktuoti, kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių“ (2 t., b. l. 104-108, 3 t., b.l. 12). E. D. su statybos vadovo pareiginiais nuostatais Nr. 13/1 pasirašytinai supažindintas 2018 m. lapkričio 15 d.
2020 m. gruodžio 15 d. išvadomis dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. lapkričio 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniam darbininkui P. V., papildomo tyrimo, ir 2020 m. lapkričio 11 d. papildomo tyrimo aktu nustatyta, kad „Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 5“, surašytu 2020 m. sausio 28 d., nustatytas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu 2019 m. lapkričio 28 d. sunkius sužalojimus patyri UAB (duomenys neskelbtini) pagalbinis darbininkas P. V., kuris vėliau dėl patirtų sužalojimų 2020 m. liepos 2 d. mirė, perkvalifikuotas iš nelaimingo atsitikimo darbe į mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe ir papildytas, nurodant akte P. V. mirties priežastį (4 t., b. l. 153-183).
Liudytojos Z. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji darbo inspektore Valstybinėje darbo inspekcijoje dirba 25 metus. Tiria nelaimingus atsitikimus, įvykusius darbo vietose bei atlieka kitas, pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. 2019 metų gruodžio 2 d. inspekcijoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad Jonavos r., Kulvos sen., Ragožių k., kasant tranšėją, gruntas užgriuvo ant darbuotojo ir dėl to jo būklė labai sunki. Ji kartu su UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytoju L. P. vyko į įvykio vietą. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis buvo anksčiau nei ji vyko ir jiems buvo pranešta – tai įvykio vieta skyrėsi nuo pirminės įvykio vietos, t. y. įvykio vieta nebuvo pilnai išsaugota. Kad buvo kažkokių pakeitimų ji suprato tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atvykus į įvykio vietą buvo matyti, kad buvo iškasta tranšėja apie 6 metrų ilgio, nuo 1,8 iki 1,5 m. gylio ir apie 70 cm. pločio. Tranšėjos gale stovėjo ekskavatorius. Teritorija aptverta ,,STOP“ juosta. Iškasa buvo stačiais šlaitais per visą jos ilgį. Jokių paruoštų skydų šlaitų išramstymui statybvietėje nebuvo. Statybvietėje jokių paruoštų skydų nematė. Tranšėjos šonai turėjo būti arba išramstyti arba iššlaituoti, kaip numatyta darbų vykdymo projekte, prieš pradedant darbus. Darbuotojai turėjo būti instruktuoti. Atsižvelgiant į tai, kad sprendiniai prieš darbo pradžią nebuvo padaryti, todėl išramstymo, sutvirtinimo skydų kita buvimo vieta reikšmės neturi. Darbuotojai į tranšėją gali eiti pradėti dirbti tik gavę darbų vadovo nurodymą. Šiuo atveju nebuvo gauta net darbų vykdymui paskyra – leidimas, t. y. kad nebuvo darbuotojai instruktuoti pagal paskyrą. Paskyra leidimas – tai dokumentas, kuriame įforminami visi saugaus darbo sprendiniai ir instruktavimas. Skydai turi būti montuojami arba šlaitai šlaituojami taip, kaip nurodyta darbų vykdymo projekte, o kada tai padaryti, sprendžia darbų vadovas. Šiuo atveju viską turėjo prižiūrėti, spręsti, duoti nurodymus darbų vadovas – E. D. Visus nustatytus pažeidimus ji nurodė akte (2 t., b. l. 79-80).
2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 09.30 val. gautas pranešimas, kad vykdant požeminių komunikacijų klojimo darbus gruntas užgriuvo žmogų. Atvykus nustatyta, kad Jonavos r. Kulvos sen., Ragožių km., Gėlių gt., UAB (duomenys neskelbtini) vykdė požeminių tinklų tiesimo darbus t.y. įvedinėjo gyventojams kanalizaciją. UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojas L. P. paaiškino, kad iškasus tranšėją tarp Gėlių 1 ir 2b namų ir pagalbinis darbininkas P. V. įlipo į tranšėją apsaugoti komunikacijų vamzdžius ir tuomet užgriuvo šlaitas ir jį prispaudė. Atkasus, P. V. buvo be sąmonės. GMP atstačius kvėpavimą sunkios būklės pristatytas į Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus reanimaciją (1 t., b. l. 1-4).
2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta Gėlių g. 1, Ragožių k., Kulvos sen., Jonavos r., Gėlių g. tarp 1 ir 2b namų. Matoma skersai gatvę iškasta tranšėja. Iškastos žemės supiltos abiejose tranšėjos pusėse ant kelio. Ties Gėlių 2b įvažiavimu galu į tranšėją matomas stovintis geltonos spalvos ratinis traktorius New Holland, v.n. (duomenys neskelbtini), su gale pritvirtintu ekskavatoriaus kaušu. Ekskavatoriaus atramos remiasi į žemę. Tranšėjos ilgis yra 640 cm. Tranšėjoje matomas skersai vedantis geltonos spalvos ir juodas vamzdžiai. Tranšėja ties Gėlių 1 namo sklypo riba yra 70 cm. pločio 155 cm. gylio, plačiausia vieta per vidurį yra 138 cm., tranšėjos plotis ties gatvėje esančiu šuliniu yra 125 cm. gylis 120 cm. Tranšėjoje už 310 cm nuo šulinio matomas užpiltas žemėmis batas. Prie bato matomas žemėmis užpiltas kastuvas geltonos spalvos rankena, taip pat vienas juodos spalvos darbinis batas. Priešingoje pusėje ant žemės kastuvas raudonu kotu. Tranšėjos gylis ties užpiltu batu yra 189 cm. Ant kelio prie žemių krūvos matomas gulintis mėlynos spalvos šalmą nr. 1. Tranšėjoje prie šulinio matoma gulint medžiaginė juosta (virvė). Toliau link Gėlių 1 namo matomas kastuvas geltonos spalvos rankena ir baltą šalmą ir į gyvatvorę atremtas kopėčios. Ties Gėlių 2b namo įvažiavimu ant žemės matoma skaidri polietileno plėvelė ir darbinė striukė Nr. 2. Po apžiūros paimti mėlynos spalvos šalmas ir darbinė striukė (1 t., b. l. 19-31).
Specialisto išvada Nr. G 172/2020 (02) dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatyta, kad P. V. konstatuota klinikinė mirtis, kurios metu buvo atliekamas gaivinimas, postanoksinė (po deguonies trūkumo) encefalopatija, išsivysčiusi koma, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ,,Crusch“ sindromas – audinių sutraiškymo sindromas, davęs ūmų inkstų funkcijos nepakankamumą, krūtinės ląstos sumušimas su abipusiu daugybiniu šonkaulių lūžimu, plaučių sumušimu, muštine žaizda smakro srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2019 m. lapkričio 28 d. užgriuvus šlaitui ir prispaudus žemėmis. Gyvybei pavojingos būsenos – klinikinė mirtis, išsivystęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ,,Crusch“ sindromas, davęs inkstų funkcijos nepakankamumą, koma - atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktas bei 6.6.15 punkto komentarai). Medicininių duomenų, nurodančių, kad P. V. kraujyje pristatymo į gydymo įstaigą metu buvo nustatytas alkoholio kiekis, nėra (1 t., b. l. 103-104).
Specialisto išvada Nr. M 656/2020 (02) konstatuota, kad P. V. mirties priežastis – krūtinės sumušimas ir ilgalaikis suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais abiejų pusių šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio kontūzija, mechanine asfiksija. Dėl šių priežasčių įvyko klinikinė mirtis, galvos smegenyse išsivystė negrįžtami pakitimai po ilgalaikio deguonies trūkumo (postonoksinė encefalopatija), P. V. išliko komoje, kartojosi pneumonijos, išsekus gyvybinėms funkcijoms 2020 m. liepos 23 d. 15:00 val. įvyko mirtis. P. V. konstatuota: muštinė žaizda smakre, ilgalaikis audinių suspaudimas (Crush) sindromas, krūtinės sumušimas ir ilgalaikis suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais abiejų pusių šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio kontūzija, mechanine asfiksija, lydima galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, dėl ko įvyko klinikinė mirtis, postanoksinė encefalopatija, ilgalaikė koma ir mirtis. Po patirtų sužalojimų P. V. iki mirties išliko nesąmoningas ir aktyvių veiksmų (eiti, šliaužti ir pan.) negalėjo (1 t., b. l. 153-159).
Liudytojo S. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) vamzdžių klojėju dirbo apie 2 metus. Kartu su juo pagalbiniu darbininku dirbo ir jo brolis P. V. 2019 m. lapkričio 28 d. jis kartu su broliu nedirbo. Apie 10 val. telefonu jam paskambino ir pasakė, kad įvyko nelaimė – darbuotoją užgriuvo žemės. Vėliau sužinojo, kad nelaimė atsitiko jo broliui P. Iš bendradarbių pasakojimų suprato, kad P. įlipo į iškastą tranšėją, kuri buvo per gili, nesaugi ir jį užgriuvo žemės. Bet pagal saugos reikalavimus P. ten lipti negalėjo. Šiuo atveju turėjo būti pirmiausiai padaryti šoniniai sutvirtinimai, o tik tada būtų galima įlipti į tą tranšėją. Ar P. tai žinojo – nežino, bet apie tai jis turėjo būti informuotas, instruktuotas vadovybės, pasirašant už darbų saugą. Jis pats yra supažindintas su darbų saugos reikalavimais, pasirašęs kažkokiuose žurnaluose. Iš Jonavos ligoninės tą pačią dieną P. buvo pervežtas į Kauno klinikas. P. smegenys buvo mirę (2 t., b. l. 2-3). Kol brolis buvo nesąmoningas, jis teismo buvo paskirtas brolio globėju ir turto administratoriumi (2 t., b. l. 5-6).
Liudytojo S. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis 2019 m. lapkričio 28 d. apie 8.30 val. pradėjo darbą Jonavos r., Kulvos sen., Ragožių k., Gėlų g., prie namo pažymėto numeriu 2B. Dirbo ekskavatorininku, pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą, įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Ekskavatoriumi kasė apie 1 m. pločio ir apie 5 m. ilgio griovį. Kiti du darbuotojai, jam nustojus kasti, kartas nuo karto pakasdavo kastuvais, kad nebūtų pažeisti vamzdžiai ar kitos konstrukcijos. Iškasus duobę apie 1,70 m. gylio iš darbininkų išgirdo šūksnį „Gana“ ir baigęs darbus norėjo lipti iš traktoriaus. Tada išgirdo vėl šūksnį ir suprato, kad kažkas negerai. Išlipęs iš traktoriaus pribėgo prie duobės. Suprato, kad žemės užgriuvo vieną iš darbininkų. Kartu su likusiu darbininku pradėjo atkasinėti. Kasė rankomis, tada po 1 min. bėgo pasiimti kastuvo, kuris buvo netoliese esančiame statybiniame konteineryje. Prie konteinerio buvo vairuotojas, kuriam nurodė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu Asmenį iki atvykstant gaisrininkams atkasė iki pusės, tačiau jo veidas jau buvo mėlynas (2 t., b. l. 25-28). Prieš pradedant darbus jo niekas neinstruktavo dėl saugaus elgesio ar pan., nes jis yra instruktuotas savo darbovietėje. Dirbo tik trise, t.y. jis, toks L. ir tas vyriškis, kurį užvirto žemės. Ar vykdant kasimo darbus buvo galima lipti į tą kasamą griovį ar ne, jam nebuvo žinoma. Jis nesikišo, tiesiog vykdė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nurodymus, o jie žiūrėjo, kontroliavo ir dirbo darbus taip, kaip jiems reikia. Apie tai, kad griovio šlaitus reikės sutvirtinti apsauginiais skydais jam lyg niekas nieko nesakė, tik pamena, kad L. kažką kalbėjo apie apsauginius skydus, minėjo, kad jie paruošti, tačiau kur jie buvo sudėti jis tikrai nežino. Jis nežino kieno nurodymu tas nukentėjęs vyriškis lipo į griovį, tik žino, kad jis lipo tik tam, kad apsaugoti jau ištiestą vamzdį, kad jis nebūtų užkabintas jam kasant. (2 t., b.l. 30-31)
Liudytojo L. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo darbų vykdytoju. Nuo 2019 rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios Jonavos r. Kulvos sen. Ragožių k. vykdo požeminių tinklų klojimo darbus. 2019 m. lapkričio 28 d. kartu dirbo pagalbinis darbininkas P. V. ir traktoristas. Apie 08.30 val. traktoristas ekskavatoriumi norėjo pagilinti tranšėją ir kad neužkabintų komunikacijos vamzdžių, P. įlipo į tranšėją ir įsmeigė kastuvą priešais komunikacijų vamzdžius. Tuo metu ekskavatorius nekasė. Jis gerai nepastebėjo ką darė P., bet matė kaip jis pasilenkė ir staiga pajudėjo tranšėjos šlaitas ir užgriuvo ant P. žemės. Jis šoko į tranšėją atkasinėti rankomis P., taip pat įšoko ir traktoristas. Bekasant skambino pagalbos telefonu. Netrukus atvažiavo dar du jo bendradarbiai, kurie vėlavo į darbą ir taip pat padėjo atkasinėti. Jie atkasė iki pusės kol atvyko gelbėtojai. Tuo metu P. sunkiai kvėpavo. Po to atkasė P. ir jį ištraukė, ir perdavė atvykusiems medikams, kurie pradėjo gaivinti. Pagal brėžinius namo įvadas, t.y. tranšėja turėjo būti 2 m. gylio ir apie 1 metro pločio, ir tuomet būtų įleidę skydą, kad toliau galėtų atlikti darbus. Dirbdami jie naudoja apsauginius batus, šalmus. Atkasinėjant, nuo P. galvos nuėmė mėlyną šalmą, kurį numetė ant šlaito, kad galėtų prilaikyti galvą, taip pat traukiant nukrito batai, taip pat ir jo batas. UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje už darbų saugą ir už darbų vykdymą yra atsakingas darbų vadovas E. D. (2 t., b. l. 33-36). Planavo ekskavatoriumi tranšėją išgilinti iki projektinio 2 metrų gylio ir tada sutvirtinti tranšėjų šlaitus skydais, kurie jau buvo paruošti, atvežti ir sudėti netoli darbo vietos. Matė, kad prieš nelaimę P. sustabdė ekskavatorininko darbą, suprato, kad jis norėjo įsmeigti kastuvą ties dujų vamzdžiu, t. y. kad būtų užtikrinta jo apsauga, o ekskavatorininkas galėtų tęsti darbus, gilinti tranšėją kitoje vietoje. Tas dujų vamzdis buvo maždaug 1,2 metro gylyje. Tuo metu jis ruošė kanalizacijos vamzdį, kurį reikės pakloti ir staiga pamatė, kad P. kažkaip atsidūrė toje giliojoje tranšėjos vietoje, kur jis neturėjo ir negalėjo būti, o tada staiga, tuo pačiu metu pradėjo griūti šlaitas, kurio žemės užgriuvo P. Pagal technologinį procesą, kasant tranšėją ir iškasus giliau nei 1,5 metro ir norint joje, jos viduje (iškastame griovyje) dirbti žmogui, būtina tos tranšėjos sienas, šlaitus išramstyti specialiais skydais, kurie dedami ties kiekvienu šlaitu, o skydai tarpusavyje sutvirtinami skersiniais, kurie būna tranšėjos dugne ir skydų viršuje. Šiuo atveju tranšėjos sienos nebuvo išramstytos specialiais skydais, nes ekskavatorius dar nebuvo baigęs darbų, o P. V. dar neturėjo lipti į tą gilią iškastą tranšėją ir ten kažką daryti, t.y. jis turėjo palaukti, kol bus iškasta visa tranšėja ir išramstyti apsauginiais skydais. Kodėl ir kaip jis atsidūrė toje giliojoje vietoje – jis tikrai nežino, jam joks nurodymas nebuvo duotas. Visi darbuotojai yra supažindinti su darbų saugos reikalavimais, technologiniu projektu, išduotos visos būtinos apsaugos priemonės ir įvykio metu P. V. jas turėjo ir vilkėjo. Mano, kad tas įvykis – tai nelaimingas atsitikimas (2 t., b. l. 38-40)
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu Nr. ARKB-0322 užfiksuot, kad S. B. ir L. P. buvo blaivūs (0,00 promilių) (2 t., b. l. 46-48).
Liudytojo G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis, kaip policijos pareigūnas 2019 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, kartu su kolega – vyresniuoju tyrėju R. S. vyko į įvykį Jonavos r., Kulvos sen., Ragožių k., kur kasant tranšėją, žemės užvirto ant žmogaus. Kai atvyko, nukentėjusįjį gaivino medikai, jo būklė buvo sunki. Matė, kad atokiau nuo įvykio vietos, maždaug 50 metrų ar daugiau atstumu, buvo sustatyti statybos – kasybos darbams būtini įvairūs technikos įrenginiai, įrankiai, atraminiai skydai, skirti sutvirtinti tranšėjos šlaitus (2 t., b.l. 58-59).
Liudytojo R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis, kaip policijos pareigūnas buvo įvykio vietoje Ragožių kaime, Kulvos sen., Jonavos rajone, kur žmogų užgriuvo žemės. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvykę PGT bei GMP darbuotojai, o vyras, ant kurio užgriuvo žemės, buvo GMP automobilyje. Jis kartu su KTV vyresniuoju specialistu T. A. apžiūrėjo įvykio vietą, atliko matavimus, fotografavo. Prie tranšėjos sutvirtinimo skydų nebuvo, tačiau vykstant į įvykio vietą Ragožių kaime, gatvės dešinėje pusėje, 100 metrų iki tranšėjos buvo įrengta aptverta aikštelė, kurioje buvo suvaryta įvairi statybinė technika, statybiniai vagonėliai, įrengimai. Jam atrodo, kad tarp visos statybinės technikos jis matė ir sutvirtinimo skydus (2 t., b. l. 67-69).
Liudytojo A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis laikinai dirbo Reagavimo skyriuje, kai vyko į įvykį, kuomet pagalbinį darbininką užgriuvo žemės iškastoje tranšėjoje. Įvykis buvo Ragožių kaimo pradžioje, Kulvos sen., Jonavos r. Kai atvyko į įvykio vietą, jau buvo atvykę PGT darbuotojai, kurie vykdė gelbėjimo darbus (traukė vyrą iš duobės). Jam matant, PGT darbuotojai atkasė tą vyrą ir iškėlė iš duobės. Medikai iškart puolė gaivinti tą vyrą, nepavykus atgaivinti, jis buvo išgabentas į ligoninę. Įvykio vietoje buvo dar ekskavatorius su jo vairuotoju ir dar vienas darbininkas. Ekskavatorininkas papasakojo, kad tas vyras, kurį užgriuvo žemės, buvo duobėje ir pasilenkė pakelti ar tai kabelį, ar vamzdį, kad ekskavatorius kaušu jo neužkabintų. Vos tas vyras pasilenkė, jį užgriuvo žemės. Darbininkai jam papasakojo, kad tik užgriuvus žemėms, jie iš karto puolė atkasinėti tą vyrą ir iki atvykstant gaisrininkams, jau buvo atkasę iki krūtinės, bet ištraukti visiškai nesugebėjo, vyras jau mėlo. Jis paklausė, kodėl nėra duobės kraštų sutvirtinimų, kažkuris iš darbininkų jam atsakė, kad iškasę duobę būtų tvarkę sutvirtinimus. Jis pats aplinkui jokių sutvirtinimų nematė (2 t., b. l. 72-75).
Įrodymų įvertinimas, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. D. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo kaltę patvirtina „Nelaimingo atsitikimo darbe aktas“ ir papildomas aktas, kuriuose konstatuoti norminių aktų, reglamentuojančių darbų saugos taisykles, pažeidimai, sąlygoję mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe; E. D. pareigybinės instrukcijos, bendrovės direktoriaus įsakymai, kuriuose apibrėžtos kaltinamojo E. D. pareigos bendrovėje; specialisto išvados patvirtinančios P. V. sužalojimus ir mirties priežastis; liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Savo kaltę pripažino ir pats kaltinamasis.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši norma yra blanketinė, ją taikant būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas reglamentuoja tiek darbdavių, tiek darbuotojų pareigas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, be kita ko, tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad darbdavys, įgyvendindamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, be kita ko, privalo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, patvirtinti įmonėje galiojančius lokalinius norminius teisės aktus, tarp jų ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. UAB (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymuose funkcija apmokyti pavaldžius darbuotojus kaip saugiai vykdyti darbus, juos instruktuoti, kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių priskirta būtent statybos vadovui ir E. D., būdamas statybos vadovu, buvo su pareiginiais nuostatais supažindintas pasirašytinai. Taigi, konkrečiu atveju, būtent E. D. yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektas.
Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.??? Nagrinėjamu atveju Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, liudytojų bei iš dalies kaltinamojo parodymai patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Statinio statybos vadovas E. D. suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros – leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje. Nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje. Leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos didelio kiekio krūvose. Leido dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams, pažeisdamas LR DSSĮ 2003 m. liepos 1 d. 15 str. 1 d. numatančią, kad ,,statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus...“; 27 str. 1 d., kad ,,darbdavys (ar jo įgaliotas asmuo) negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose..“. Taip pat buvo pažeistas Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 2000-12-22 11 punktas, kuris numato, kad „darbų vykdymui pavojingose zonose kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra – leidimas. Paskyrą – leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje – leidime“. Nebuvo tinkamai vykdytojos statybos vadovo pareigos, numatytos pareiginiuose nuostatuose, ,,apmokyti pavaldžius darbuotojus kaip saugiai vykdyti darbus, juos instruktuoti, kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės sanitarijos ir priešgaisrinės saugos taisyklių“. Nurodytų norminių aktų reikalavimų pažeidimas buvo būtina sunkių padarinių, konkrečiu atveju P. V. mirties, kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis.
E. D. veiksmai šiuo atveju pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl kaltinime inkriminuotų darbų tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai, tačiau pagal darbo funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, t. y. privalėjo tinkamai organizuoti darbą, įvertinęs grunto užvirtimo ant darbuotojų riziką, parengti techninius dokumentus, su saugiais darbų atlikimo metodais supažindinti darbuotojus, užtikrinti tranšėjų šlaitų sutvirtinimą. ???
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nesutvirtinto tranšėjos šlaito žemės užgriuvo ant tranšėjoje dirbusio darbuotojo P. V. bei jį prispaudė, dėl ko P. V. buvo sunkiai sužalotas, o vėliau neatgavęs sąmonės, mirė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovu. Pagal pareigas jis privalėjo instruktuoti darbininkus darbų saugos klausimais, tačiau tinkamai to nepadarė. Darbuotojai nepanaudojo šlaitų sutvirtinimui skirtų priemonių, kurios į objektą buvo atvežtos ir tai buvo nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo P. V., priežastimi. Būtent E. D. bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas nagrinėjamoje situacijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą, kurio pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo žmogus. Taigi, kaltinamojo kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.
Nurodytų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad E. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), direktoriaus įsakymais paskirtas statybos vadovu, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė, o būtent: suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros – leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje, nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje, leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos, leido dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams – P. V. (neapmokytas darbui iškasose), neužtikrino, kad vykdant žemės kasimo darbus (nuotekų šalinimo tinklų Ragožių k., Kulvos sen., Jonavos r., nuo pagrindinės tinklo atkarpos šulinio link gyvenamojo namo Gėlių g. 1, t.y. 3 etapo statybos darbus iškasoje, kurios gylis iki 3 m.) būtų naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų, neužtikrino, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį; Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 11 punktą, ko pasekoje 2019 m. lapkričio 28 d. apie 09.00 val., adresu Jonavos r., Kulvos sen., Ragožių k., ties Gėlių g. 1, UAB (duomenys neskelbtini) vykdant nuotekų šalinimo tinklų statybos darbus iškasoje įvyko nelaimingas atsitikimas – UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniam darbuotojui P. V. būnant iškasoje, kurios gylis iki 3 m., ekskavatoriaus darbo metu, kai iškasa per visą ilgį patenka į pavojingos zonos ribas, jį užgriuvo gruntas, dėl ko P. V. patyrė sunkius sužalojimus, dėl ko įvyko klinikinė mirtis, o 2020 m. liepos 23 d. 15:00 val., išsekus gyvybinėms funkcijoms, mirė. Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad E. D. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.
Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas
Kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos, Z. D., atsakomybėn.
Laiduotoja Z. D., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Santykiai su sūnumi artimi. Apie veiką, dėl kurios jis kaltinama, daug kalbėjo su sūnumi ir gali ateityje jo elgesį įtakoti teigiamai nes pati daug metų dirba vadovaujantį darbą ir suvokia atsakomybę.
Artimą ryšį su mama ir jos teigiamą įtaką jam patvirtino ir kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. D. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, žalą iš dalies atlygino už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakinga įmonė. Vertindamas kaltinamojo prisipažinimą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino visas jam inkriminuojamas aplinkybes, nurodė, kad dėl veikos nuoširdžiai gailisi ir tai yra teisiniu požiūriu vertintina kaip kaltės pripažinimas. Tai, kad E. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir darbų vadovas turėjo užtikrinti darbuotojų saugą, nagrinėjamu atveju neeliminuoja jo kaltės pripažinimo vertinimo ir negali būti kliūtimi jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išsakė savo asmeninį vertinimą, kuris nepaneigia jo, kaip statybos vadovo, kaltės ir atsakomybės jam pareikštų kaltinimų kontekste, todėl kaltinamojo argumentai dėl darbų vadovo atsakomybės nelaikytini teisiškai reikšmingais. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, darbdavio charakterizuotas teigiamai. Vertindamas laiduotojos Z. D. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas atsižvelgia į tai, kad ji yra kaltinamojo motina, neteista, nebausta administracine tvarka, aktyviai dalyvaujanti visuomeninėje veikloje, charakterizuojama teigiamai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis gerbia savo motiną, atsižvelgia į jos nuomonę, šeimos santykiai yra glaudūs. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis E. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos Z. D. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kilusias sunkias pasekmes, į tai, kad kaltinamasis dirba, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį – 10 MGL (500 Eur).
2020 m. liepos 17 d. vyriausiosios tyrėjos V. G.-M. nutarimu E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 114-116) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.
Nukentėjusysis S. V. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 60000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas darbuotojas E. D., būdamas statybos vadovu, privalėjo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tačiau to neužtikrino. Dėl brolio P. V. žūties jam padaryta neturtinė žala. Ieškinyje S. V. nurodė, kad žuvusysis brolis P. V. nebuvo sukūręs savo šeimos, todėl jie glaudžiai bendravo. Nuolat bendravo telefonu, P. V. dažnai jį aplankydavo, padėdavo nudirbti ūkio darbus. Visas metines šventes, gimtadienius švęsdavo kartu. Po brolio netekties patyrė didžiulį stresą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Po nelaimingo atsitikimo trukęs ilgas gydymas jam buvo suteikęs vilties, kad brolis pasveiks. Išgyvenimai dėl brolio mirties neigiamai paveikė visą tolimesnį gyvenimą. Reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo nereiškia. Laidojimo išlaidas ir kapavietės sutvarkymo išlaidas atlygino UAB (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusysis S. V. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad santykiai su žuvusiu broliu buvo artimi, bendravo, šventė kartu šventes, dirbo toje pačioje darbovietėje. Brolis savo šeimos neturėjo. Šeimoje yra ir kitų brolių ir seserų. Iš karto po nelaimės brolis nemirė, jis gydymo įstaigoje išgyveno dar 8 mėnesius, buvo nesąmoningas. Teismas buvo paskyręs pareiškėją žuvusiojo globėju, kol šis buvo be sąmonės. Po to mirė. Nukentėjusysis nurodė, kad brolį lankydavo gydymo įstaigoje diena dienon.
Nukentėjusiojo atstovė advokatė R. M. patvirtino, kad ERGO draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 15000 Eur, kadangi darbuotojas buvo apdraustas. Kadangi darbdavys atsisakė išmokos, tai suma buvo pervesta paveldėtojui. Rengiant ieškinį, ši suma buvo išskaičiuota, nes nukentėjęs patirtą neturtinę žalą vertina 75000 Eur, o ieškinyje nurodė tik likusią sumą – 60000 Eur. S. V. atstovė teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad kiekvienoje byloje neturtinė žala turėtų būti vertinama individualiai, nes tai yra asmeniniai išgyvenimai. Neturtinė žala vertinama 60000 Eur suma, nes nukentėjęs įvertino visus savo išgyvenimus ir neigiamas emocijas. Nukentėjusysis su žuvusiuoju buvo itin labai artimi, kiekvieną dieną susitikdavo ne tik darbe, praleisdavo kartu ir savaitgalius, nes žuvusysis neturėjo šeimos, buvo vienišas. Todėl nukentėjusiojo netekties skausmas yra didesnis. Be to reikia įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis turėjo vilties, jog per tuos 8 mėnesius po nelaimingo atsitikimo galbūt brolis atsigaus ir grįš į tą gyvenimą, todėl visiškai natūralu, kad kiekvieną kartą važiavo aplankyti brolio, juo rūpinosi. Nukentėjusiajam buvo atlyginta 2000 Eur laidotuvių išlaidų.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokato paėdėjas K. S. pripažino, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus ir kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) yra išmokėjusi 15000 Eur sumą, kaip draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo, kuri turi būti įskaityta į civilinio ieškovo prašomą priteisti neturtinę žalą. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad bendrovė yra sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį su BTA draudimu. UAB (duomenys neskelbtini) nuomone, civiliniam ieškovui neturtinė žala yra atlyginta, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kitaip, tai ta žala turėtų būti priteista iš BTA draudimo bendrovės.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu ieškinį pripažino iš dalies, nurodė, kad bendrovė buvo apdraudus UAB (duomenys neskelbtini) bendrąją civilinę atsakomybę, įskaitant darbdavio civilinę atsakomybę (individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.1.) ir neturtinę žalą (individuali draudimo sąlyga Nr. 011.1.22), laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. kovo 29 d., draudimo poliso Nr. BCAD 034626. Besąlyginė išskaita, numatyta draudimo polise neturtinei žalai, yra 1 000 EUR. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-560/2010). LR CK 6.284 str. numato, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvieną netektį lydi sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, kurie paliečia ne tik žuvusiojo artimiausius šeimos narius, bet ir platesnį asmenų ratą (pvz., artimi draugai), tačiau įstatymas nenumato jų teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę itin artimi ir glaudūs santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). S. V. civiliniame ieškinyje nurodo, kad su broliu P. V. bendravo artimai ir glaudžiai, kalbėdavosi telefonu, jis atvykdavo padėti nudirbti buities ir ūkio darbus, metų šventes, gimtadienius su P. V. švęsdavo bendrai. Šiuo aspektu spręstina, kad S. V. ir P. V. siejo įprasti broliški santykiai – bendravimas, bendras švenčių šventimas, pagalba vienas kitam. Broliai S. V. ir P. V. – pilnamečiai asmenys, gyveno skyrium. S. V. turi dar du brolius, t.y. artimuosius giminaičius, dėl to panašų ar analogišką brolišką ryšį civilinis ieškovas turi galimybę atkurti. Be to ieškovas nepateikė įrodymų dėl itin stiprių S. V. emocinių išgyvenimų, kuriuos lėmė brolio mirtis, pasekmių atsiradimo. Teismo sprendimais nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka dėl asmens mirties jo artimiesiems priteistina neturtinės žalos suma paprastai būna nuo 2 896 EUR iki 30 000 EUR (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 EUR iki 31 298 EUR (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896 EUR iki 26 065 EUR (tėvui / motinai) ir mirusiojo broliui ar seseriai priteista iki 3 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. mirtį lėmė neatsargus nusikaltimas, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nuomone, civilinio ieškovo S. V. patirta neturtinė žala dėl brolio mirties vertintina 3 000 EUR.
Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovė advokato padėjėja N. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad neturtinę žalą draudimo bendrovė bendrai įvertino 3000 Eur ir mano, kad yra protinga, bei sąžininga suma, tą, kurią patyrė brolis ilgą laiką lankydamas brolį, juo rūpindamasis. Paaiškėjus, kad draudimo bendrovė Ergo yra jau išmokėjusi S. V. 15000 Eur išmoką, kuri pagal teismų praktiką turi būti įskaitoma, į neturtinę žalą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas laiko, kad žala civiliniam ieškovui yra pilnai atlyginta.
Civilinė atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdantis veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad bendrovė nebuvo apdraudus nei kaltinamojo, nei UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios Ieškovas civiliniu ieškiniu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, civilinės atsakomybės. Tarp civilinio atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 80 dalį sveikatos draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens sveikata, draudimas, apimantis draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimą nuo ligų. Pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų įvykio draustumas nepriklauso nuo to, kas yra atsakingas už sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą. Draudimo liudijime buvo nurodyta, kad draudimo suma mirties atveju yra 15000 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad finansinių nuostolių dokumentų neteiks ir neprieštarauja, kad draudimo išmoka būtų mokama mirusiojo P. V. paveldėtojams. Civilinis atsakovas pervedė 15000 Eur sumą, t.y. visą draudimo liudijime nurodytą draudimo sumą, į Ieškovo sąskaitą. Civilinė atsakovė ERGO Insurance SE įvykdė savo prievolę visa apimtimi ir dėl to jo prievolė pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį pasibaigė prievolės tinkamu įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnis). Be to, civilinė atsakovė nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad žuvusysis buvo draudžiamas darbdavio lėšomis, yra teigtina, kad yra visos sąlygos draudimo išmoką pagal nelaimingų atsitikimų draudimą įskaityti į ieškovo reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimą. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, civilinė atsakovė pažymėjimo, kad reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis ženkliai viršija sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią žalos atlyginimo sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nukentėjusiesiems (aukoms dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens žūties), paprastai priteisiama nuo 4 344,30 Eur iki 9 267,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui buvo sumokėta 15000 Eur draudimo išmoka pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo sutartį ir šia suma, remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, visa apimtimi yra atlyginti ieškovo neturtiniai praradimai, todėl civilinis ieškinys atmestinas visa apimtimi.
Civilinės atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovas G. A. teisiamojo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, nurodė, kad jo atstovaujama bendrovė nėra materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus, bendrovė savo prievolę pagal sutartį dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų pilnai įvykdė, todėl tarp jos ir UAB (duomenys neskelbtini) teisiniai santykiai pasibaigę.
Civilis ieškinys atmestinas.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi, paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018). Taip pat aiški yra teismų praktika, pagal kurią asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).
Nėra abejonių, kad nukentėjusysis S. V. dėl brolio žūties patyrė neturtinę žalą. Nustatyta, kad S. V. ir žuvusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę itin artimi ir glaudūs santykiai. Broliai kartu dirbo vienoje darbovietėje, nors jie kartu ir negyveno, švęsdavo kartu šventes, vienas kitam padėdavo. Šias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, kad būtent nukentėjusysis po nelaimingo atsitikimo nesąmoningą brolį aštuonerius mėnesius slaugė gydymo įstaigoje, buvo paskirtas jo globėju ir turto administratoriumi. Natūralus ir suprantamas artimojo išgyvenimas dėl artimo žmogaus negrįžtamos netekties, taigi teismo vertinimu, yra įrodyta, kad dėl brolio netekties, S. V. patyrė emocinę ir psichologinę traumą, kas vertinama kaip neturtinė žala.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina taip pat ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
Nagrinėjamu atveju, nustatydamas S. V. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į civilinio ieškovo artimą ryšį su broliu, jo patirtus išgyvenimus slaugant brolį, ilgalaikius ir stiprius išgyvenimus po jo mirties. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju už kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsakingas yra juridinis asmuo, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs; nustatytos turtinės žalos dydis yra 2000 eurų, kuriuos atlygino civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini); žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo.
P. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, darbdavio lėšomis buvo papildomai draustas ir neprivalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, todėl neturtinę žalą kompensuoja ir draudimo išmokos lėšos pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. UAB (duomenys neskelbtini) sutikimu ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėta 15000 eurų draudimo išmoka buvo pervesta P. V. paveldėtojui, civiliniam ieškovui S. V.
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir tą faktą, kad S. V., aštuonerius mėnesius slaugė nesąmoningą brolį gydymo įstaigoje, kol pastarasis nuo išsekimo mirė, kas neabejotinai pagilinimo jo išgyvenimus, sprendžia, kad S. V. prašoma priteisti neturtinės žalos suma pagal formuojamą teismų praktiką yra per didelė, teismo manymu, adekvati, racionali ir protinga satisfakcija neturtinės žalos atlyginimui yra 15000 eurų suma, kuri civiliniam ieškovui jau yra išmokėta, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1000 eurų. Nukentėjusiojo nurodytos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, į nukentėjusiajam atstovavusios advokatės atliktus veiksmus (civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baudžiamosios bylos duomenų analizė ir kt.), nukentėjusiojo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl prašymas dėl 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas pilnai, priteisiant jas iš kaltinamojo E. D.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai (objektai) – mėlynos spalvos šalmas ir darbinė striukė, saugomi Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-io skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (1 t., b. l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu – priedas prie 2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir kompaktinė plokštelė, į kurią perkelta garso įrašo kopija, kuri gauta kartu su BPC Klaipėdos skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d, raštu Nr. 41 D(K)-2464 (saugomos prie segtuvo su proceso dalyvių asmens duomenimis), paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti Z. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT 88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.
Civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti S. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1000 eurų atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus daiktus – mėlynos spalvos šalmą ir darbinę striukę, saugomus Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-io skyriaus patalpose esančioje daiktų saugykloje (1 t., b.l. 32), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu prie 2019 m. lapkričio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš BPC (saugomos prie segtuvo su proceso dalyvių asmens duomenimis), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.