Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. D. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Linui Songailai,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo

E. D., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas. Laiduotoja paskirta Z. D.. Laidavimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. E. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys atmestas.

Priteista S. V. iš E. D. 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad E. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vykdant projektą ,,(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, direktoriaus 2019 m. spalio 1 d. įsakymais paskirtas statybos vadovu, vykdant projektą ,, (duomenys neskelbtini)“ ir statinio statybos vadovu, vykdant projektą ,, (duomenys neskelbtini)“, pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (vidinis objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais statybos vadovo pareiginiais nuostatais Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė, o būtent – suorganizavo žemės kasimo darbus neįforminęs paskyros – leidimo, nesprendė visų techninių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, numatytų Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje, nesupažindino visų darbuotojų su Žemės kasimo darbų technologinėje kortelėje esančiais saugaus darbo sprendimais, t. y. neatliko tikslinio instruktavimo darbo vietoje, leido kasti iškasą stačiais šlaitais be išramstymų, pilant gruntą arti iškasos, leido dirbti iškasoje neapmokytiems darbuotojams – P. V. (neapmokytas darbui iškasose), neužtikrino, kad vykdant žemės kasimo darbus (nuotekų šalinimo tinklų (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinės tinklo atkarpos šulinio link gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), t. y. 3 etapo statybos darbus iškasoje, kurios gylis iki 3 m.) būtų naudojamos priemonės, užtikrinančios, kad nevirstų iškasos gruntas ir neužspaustų darbuotojų, neužtikrino, kad iškastas iš tranšėjos gruntas būtų laikomas saugiu atstumu nuo tranšėjos krašto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, Žin., 2003, Nr. 70-3170) 15 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 1 dalį, Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 11 punktą, ko pasekoje 2019 m. lapkričio 28 d. apie 09.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdant nuotekų šalinimo tinklų 3 etapo statybos darbus iškasoje įvyko nelaimingas atsitikimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniam darbuotojui P. V. būnant iškasoje, kurios gylis iki 3 m., ekskavatoriaus darbo metu, kai iškasa per visą ilgį patenka į pavojingos zonos ribas, jį užgriuvo gruntas, dėl ko P. V. patyrė sužalojimus – krūtinės sumušimą ir ilgalaikį suspaudimą, pasireiškusį daugybiniais abiejų pusių šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio kontūzija, mechanine asfiksija, dėl ko įvyko klinikinė mirtis, galvos smegenyse išsivystė negrįžtami pakitimai po ilgalaikio deguonies trūkumo (postonaksinė encefalopatija), P. V. išliko komoje, o 2020 m. liepos 23 d. 15:00 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, išsekus gyvybinėms funkcijoms, mirė.

4. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. D. gynėjas bei civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo S. V. skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. V. teigia, kad apylinkės teismas atmesdamas civilinį ieškinį netinkamai įvertino tarp jo ir žuvusiojo (brolio) buvusius artimus santykius bei tarpusavio ryšį.

6. Byloje nėra ginčo, kad po 2019 m. lapkričio 28 d. įvykio, t. y. statybose nukentėjusiojo brolį užgriuvo didžiulė smėlio krūva – nelaimingo atsitikimo darbe dėl sveikatos sutrikimo jį ištiko klinikinė mirtis. Buvo pažeista nukentėjusiojo brolio gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenys siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius.

7. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

8. Šioje byloje, nukentėjusysis S. V. prašė priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas E. D., būdamas statybos vadovu, privalėjo darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, tačiau to neužtikrino. Dėl brolio žūties jam padaryta neturtinė žala. Nurodė, kad žuvusysis nebuvo sukūręs savo šeimos, todėl jie glaudžiai bendravo. Nuolat bendravo telefonu, dažnai vienas kitą aplankydavo, padėdavo nudirbti ūkio darbus. Visas metines šventes, gimtadienius švęsdavo kartu. Po brolio netekties patyrė didžiulį stresą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Po nelaimingo atsitikimo trukęs ilgas gydymas jam buvo suteikęs vilties, kad brolis pasveiks. Išgyvenimai dėl brolio mirties neigiamai paveikė visą tolimesnį gyvenimą. Reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo nereiškia. Laidojimo išlaidas ir kapavietės sutvarkymo išlaidas atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 582/2009). Kiek tai susiję su nukentėjusiojo patirta žala dėl jo brolio netekties, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Tačiau realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei minėta neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovo patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio asmens netekties.

10. Iš skundžiamo nuosprendžiu matyti, jog apylinkės teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat ir tą faktą, kad nukentėjusysis 8 (aštuonis) mėnesius slaugė nesąmoningą brolį gydymo įstaigoje, kol pastarasis nuo išsekimo mirė, kas neabejotinai pagilinimo jo išgyvenimus, nusprendė, – kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma pagal formuojamą teismų praktiką yra per didelė. Adekvati, racionali ir protinga satisfakcija neturtinės žalos atlyginimui – 15 000 Eur suma, kuri jau yra išmokėta, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas turėjo pareigą atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žuvo nukentėjusiojo brolis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį bei vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

11. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).

12. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. ne tik į nukentėjusiojo artimą ryšį su broliu, jo patirtus išgyvenimus slaugant brolį, ilgalaikius ir stiprius išgyvenimus po jo mirties. Taip pat, atsižvelgė ir į tai, kad už padarytą žalą materialiai atsakingas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs, nustatytos turtinės žalos dydis – 2 000 Eur, kuriuos atlygino civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo. Žuvusysis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, darbdavio lėšomis buvo papildomai draustas ir neprivalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, todėl neturtinę žalą kompensuoja ir draudimo išmokamos lėšos pagal draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėta 15 000 Eur draudimo išmoka buvo pervesta žuvusiojo broliui, – S. V..

13. Vertindama apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų, lemiančių atlygintinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą). Tokių santykių kūrimas, puoselėjimas bei vėliau artimo asmens, su kuriuo siejo glaudūs emociniai ryšiai, netekimas neabejotinai sukelia asmeniui skaudžius išgyvenimus. Šiuo atveju nukentėjusysis prarado brolį, su kuriuo augo nuo mažų dienų ir kuris buvo jam artimiausias asmuo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp brolių ypatingumą, išskirtinumą ir nepakeičiamumą, neabejoja, kad tokia netektis sukėlė nukentėjusiajam žalą. Vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėta 15 000 Eur draudimo išmoka buvo pervesta S. V., šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo nuspręsti, kad nukentėjusįjį bei jo brolį siejo mažiau emociškai tvirti santykiai ir (ar) panaikino nukentėjusįjį bei jo brolį siejusius emocinius ryšius.

14. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

15. Teismų praktikoje – žuvusiojo artimiesiems paprastai priteisiama nuo 2 000 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose, negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos.

16. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam dėl brolio mirties patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, emocinio skausmo priteistinas neturtinės žalos iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dydis iš viso galėtų sudaryti 6 000 Eur. Teisėjų kolegija, pripažįsta, kad nukentėjusiojo prašomi priteisti 60 000 Eur neatitinka teisingumo ir protingumo principų, bei kitų aplinkybių. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, nors išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių bei analizavo teismų praktiką tos pačios kategorijos bylose, tačiau neindividualizavo neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam.

17. Taigi, teisėjų kolegija esant teisiniam pagrindui konstatuoja, kad, nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebuvo įsigilinta į faktines bylos aplinkybes ir nors nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bet netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu atmestas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio – neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Dėl proceso išlaidų

18. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas 2021 m. kovo 4 d. pinigų priėmimo kvitas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad S. V. 1000 eurų sumokėjo advokatei Aušrai Ručienei.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

20. Atsižvelgiant į tai, kad byla apygardos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, ir kad jis tenkinamas tik iš dalies, – priteisiamos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo apygardos teisme išlaidos, taip pat tik iš dalies, t. y. 450 Eur. Apygardos teismas akcentuoja, kad bylos apimtis (advokatė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, apeliacinis skundas nėra pasirašytas advokatės, nors ji posėdžio metu nurodė, jog apeliacinis skundas yra išsamus ir jo nekartos, tik akcentavo pagrindinius dalykus), sprendžiamo klausimo sudėtingumas, advokatės A. Ručienės sugaišto darbo laiko sąnaudos (2021 m. gegužės 25 d. teismo posėdis truko tik 45 min.) nesudaro pagrindo nuspręsti, kad prašoma priteisti pinigų suma, tai yra 1 000 Eur apygardos teisme patirtų išlaidų, yra protingo ir proporcingo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

nukentėjusiojo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti, priteisti S. V. 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 450 eurų apeliacinio proceso išlaidų iš civilinio atsakovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Kitas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.