Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Impact“ atstovei advokato padėjėjai V. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovė detalizuoja, kad 2023 m. sausio 9 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo apskaičiuotos visos skolos dedamosios dalys, tai yra 700,00 Eur negrąžinto kredito skola, 192,88 Eur palūkanos, skaičiuotos iki Sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. bei 506,54 Eur negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d.. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu elektroniniais laiškais, norėdama išsiaiškinti, kodėl atsakovas atliko būtent tokio dydžio įmoką, tačiau atsakymo nebuvo gauta. Šioje byloje ieškovė teikia ieškinį dėl likusios skolos priteisimo. Kadangi atsakovas atliko 963,88 Eur įmoką, pagal Sutarties 10.1 punktą ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki Sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito (700 Eur – 264,46 Eur yra 435,54 Eur). Nepadengta negrąžinto kredito suma 435,54 Eur yra šios bylos ieškinio suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

7. Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ 2020 m. balandžio 9 d. su atsakovu A. J. sudarė kredito linijos Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus MD5 sutarties kodas (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700,00 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėnesių grąžinimo laikotarpiui. Atsakovas nevykdė Sutarties, todėl Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo pirminis kreditorius 2020 m. rugpjūčio 25 d. perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „B2 Impact“. 2023 m. sausio 11d. Tauragės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) priėmė ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 700,00 Eur negrąžinto kredito skolos, 192,88 Eur palūkanų bei 506,54 Eur negautų pajamų nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d. 2024 m. liepos 25 d. atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko 963,88 Eur dydžio įmoką, todėl 2024 rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismas panaikino teismo įsakymą, ir nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui.

8. Iš rašytinių bylos įrodymu matyti, kad ieškovė elektroniniu laišku pateikė atsakovui teismo įsakyme nurodytą skolos detalizaciją, nurodydama paskaičiuotų palūkanų sumas ir jų paskaičiavimo periodus. Susirašinėjime atsakovas informuojamas dėl įsiskolinimo likučio. Šioje byloje ieškovė teikia ieškinį dėl likusios skolos priteisimo. Nuo gautos 963,88 Eur įmokos, vadovaudamasi Sutarties 10.1 punktu, ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki Sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito (700 Eur – 264,46 Eur yra 435,54 Eur). Likusi nepadengta negrąžinto kredito suma - 435,54 Eur.

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kyla ginčas dėl ieškovės, esančios reikalavimo teisės perėmėjos, teisės užskaityti negautas pajamas, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d.

10. Tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2 Impact“ 2017 m. spalio 31 d. sudarytas Susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210, pagal kurį pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt.,bylos Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuojamas apie pradinės kreditorės reikalavimo perleidimą ieškovei. Pranešime informuojama, kad reikalavimo teisė apima teisę į pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir kitus mokesčius.

11. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

12. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą.

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-413/2021).

15. Taigi, atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai įskaitė negautas pajamas (506,54 Eur).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atlikta mokėjimo įskaitymo tvarka (Sutarties 10.1 punktas), pagal kurią ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito (700 Eur – 264,46 Eur yra 435,54 Eur) yra teisingas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,54 Eur negrąžinto kredito skolą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 22,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,54 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 54 ct) negrąžinto kredito dalį, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, 200 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas už suteiktas teisines paslaugas - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.