- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-1173-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19813-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2 Impact“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „B2 Impact“ (buvęs pavadinimas UAB „Skolų valdymo centras“) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 435,54 Eur negrąžinto kredito dalį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – ir pirminis kreditorius) 2020 m. balandžio 9 d. su atsakovu A. J. sudarė kredito linijos sutartį Nr. 359105, unikalus MD5 sutarties kodas f48217d72d65e9089706eaf692f0666d, (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėnesių grąžinimo laikotarpiui. Atsakovas nevykdė Sutarties, neatliko įmokų ilgiau nei 90 dienų, todėl Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 25 d. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pirminis kreditorius 2020 m. rugpjūčio 25 d. perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „B2 Impact“. Tauragės apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-5606-385/2024, 2023 m. sausio 11 d. priėmė ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 700 Eur negrąžinto kredito skolos, 192,88 Eur palūkanų bei 506,54 Eur negautų pajamų nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d. 2024 m. liepos 9 d. atsakovas civilinėje byloje Nr. eL2-5606-385/2024 pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą. 2024 m. liepos 25 d. atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko 963,88 Eur dydžio įmoką. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-5606-385/2024 panaikino teismo įsakymą, ir nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui. 2023 m. sausio 9 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo apskaičiuotos visos skolos dedamosios dalys, tai yra 700 Eur negrąžinto kredito skola, 192,88 Eur palūkanos, skaičiuotos iki Sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 25 d. bei 506,54 Eur negautos pajamos nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d. Ieškovė bandė susisiekti su atsakovu elektroniniais laiškais, norėdama išsiaiškinti, kodėl atsakovas atliko būtent tokio dydžio įmoką, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Šioje byloje ieškovė teikia ieškinį dėl likusios skolos priteisimo. Kadangi atsakovas atliko 963,88 Eur įmoką, pagal Sutarties 10.1 punktą ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki Sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito (700 Eur – 264,46 Eur yra 435,54 Eur). Nepadengta negrąžinto kredito suma 435,54 Eur yra šios bylos ieškinio suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutinka su ieškinyje nurodyta skola. Atsakovas pripažįsta dėl teismo įsakyme nurodytos 897,41 skolos ir ją sumokėjo atlikdamas 963,88 įmoką, teigdamas, kad per klaidą sumokėjo daugiau nei skolos suma. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo dėl ieškovės paskaičiuotų negautų pajamų, tačiau nusprendė permokėtos sumos nebeprašyti iš ieškovės ir nepateikė ieškinio šiai sumai atgauti, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu atlyginti negautas pajamas, teigdamas, kad Sutarties 10.1 punktas mini palūkanas, o ne negautas pajamas. Ieškovė perėmė reikalavimo teisę jau esant nutrauktai Sutarčiai, sudarytai tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus, todėl ieškovė niekada nebuvo sutarties šalis. Ieškovė turi pareigą įrodyti negautų pajamų aplinkybę, kadangi negautos pajamos niekada nebuvo įtrauktos į Sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. J. 435,54 Eur negrąžinto kredito dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur žyminį mokestį, 200 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ieškovės UAB „B2 Impact“ naudai.
4. Teismas nustatė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ 2020 m. balandžio 9 d. su atsakovu sudarė kredito linijos Sutartį Nr. 359105, unikalus MD5 sutarties kodas f48217d72d65e9089706eaf692f0666d, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėnesių grąžinimo laikotarpiui. Atsakovas nevykdė Sutarties, todėl Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 25 d. Pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo pirminis kreditorius 2020 m. rugpjūčio 25 d. perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „B2 Impact“. Tauragės apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. eL2-5606-385/2024, 2023 m. sausio 11 d. priėmė ieškovės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 700 Eur negrąžinto kredito skolos, 192,88 Eur palūkanų bei 506,54 Eur negautų pajamų nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d. 2024 m. liepos 25 d. atsakovas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko 963,88 Eur dydžio įmoką, todėl Tauragės apylinkės teismas 2024 rugpjūčio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eL2-5606-385/2024, panaikino teismo įsakymą, ir nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui.
5. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės, esančios reikalavimo teisės perėmėjos, teisės užskaityti negautas pajamas, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d.
6. Teismas nustatė, kad tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2 Impact“ 2017 m. spalio 31 d. sudarytas Susitarimas dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210, pagal kurį pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo skolą. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuojamas apie pradinės kreditorės reikalavimo perleidimą ieškovei. Pranešime informuojama, kad reikalavimo teisė apima teisę į pagrindinę skolą, palūkanas, delspinigius ir kitus mokesčius.
7. Teismas sprendė, kad Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
8. Nagrinėjamu atveju, atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, teismo vertinimu, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai įskaitė negautas pajamas (506,54 Eur).
10. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės atlikta mokėjimo įskaitymo tvarka (Sutarties 10.1 punktas), pagal kurią ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito (700 Eur – 264,46 Eur yra 435,54 Eur) yra teisinga ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,54 Eur negrąžinto kredito skolą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
11. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Teismas sprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 22 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas nurodo, kad skolą (897,41 Eur), kurią nupirko ieškovė iš UAB „IPF Digital Lietuva“ atsakovas pilnai sumokėjo. Už skolą buvo pilnai atsiskaityta dar prieš ieškovei pateikiant ieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino pilna apimtimi ir priteisė negrąžinto kredito dalis, kurios buvo grąžintos.
12.2. Ieškovė neteisėtai vadovavosi nutraukta ir trečiųjų asmenų sudaryta sutartimi, kuri net nesuteikia teisės užskaityti mokėjimų taip, kaip tai padarė ieškovė. Ieškovė neteisėtai užskaitė mokėjimus remdamasi atsakovo ir UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarytos ir nutrauktos sutarties punktu. Pažymi, kad sutartis tarp atsakovo ir UAB „IPF Digital Lietuva“ buvo nutraukta dar prieš skolą nuperkant ieškovei. Visiškai neaišku, kodėl teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius vertina kaip vartojimo santykius, nes sutartis aiškiai buvo nutraukta, nebuvo pareigų perleidimo pagal sutartį ir tolimesnio jos vykdymo. Sutarties 10.1 punkte (kuriuo rėmėsi ieškovė užskaitydama įmokas) nekalbama apie žalą (negautas pajamas), kad jas galima dengti prieš kreditą. Sutarties 10.1 punktas leidžia pirmiau užskaityti palūkanas (kurios nebeskaičiuojamos), net netesybos dengiamos jau po kredito įmokos grąžinimo.
12.3. Apeliantas nurodo, kad ieškovė privalėjo įrodyti patirtą žalą (negautas pajamas), atskaičius sąnaudas. Nagrinėjamu atveju, visiškai neaišku kaip atsakovas sutrukdė ieškovei uždirbti pajamas, iš ko būtent ir kur ieškovė jas būtų uždirbusi. Ieškovė jau pirko skolą, kurios skolininkas nemokus asmuo ir jau pirminis kreditorius susidūrė su problemomis atgauti laiku skolą. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024). Ieškovė nepateikė jokių sąnaudų ar skaičiavimų, kad pagrįstų apskaičiuotą „negautų pajamų“ sumą.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė nurodo, kad tarp UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovo 2020 m. balandžio 9 d. sudaryta kredito linijos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, o po sutarties nutraukimo skola, periodinių reikalavimų perleidimo sutartimi perleista ieškovei. Ieškinyje yra paaiškintos visos faktinės aplinkybės apie tai kaip vyko skolos priteisimas, ieškovė niekada neneigė, kad gavo atsakovo sumokėtą 963,88 Eur sumą (su neva atsakovo teigimu hipotetine 66,47 Eur suklysta permoka), o jo sumokėtą sumą įskaitė vadovaujantis sutarties 10.1. punktu.
13.2. Ieškovė pažymi, kad 2017 m. spalio 31 d. susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210: reikalavimų perleidimo sutarties 4.3 punkte numatyta, jog ,,Šalys susitarė, kad Perleidėjas perleidžia Perėmėjui Reikalavimus Skolininkų atžvilgiu, įtrauktus į Reikalavimų sąrašą (suvestus į Perėmėjo informacinę sistemą) kartu su visomis galimomis papildomomis prievolėmis‘‘. Tos pačios sutarties 3.1 punktas numato, kad <...> Reikalavimų perleidimas pagal šią Sutartį reiškia reikalavimų perleidimą ta prasme, kokia yra numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), o visos užuominos apie Reikalavimų perleidimą šioje Sutartyje interpretuojamos atitinkamai. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan.
13.3. Ieškovė nesutinka su apelianto motyvais, kad neteisėtai vadovautasi trečiųjų asmenų sutartimi, nes teisiškai vertinant tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartį, tiek teisės aktus, tiek kasacinio teismo praktiką matyti, kad teisių perėmėjas – ieškovė, perima reikalavimą (prievolę) pagal sutartį, tačiau pati prievolė lieka nepakitusi, todėl įmokų įskaitymas pagal kredito sutartį yra teisėtas, teisingas, protingas ir sąžiningas, o kitoks įmokų įskaitymas net ir nėra galimas.
13.4. Atsakovas sudarydamas sutartį patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis, o be kita ko ir palūkanų norma, jų skaičiavimu, bei kitais sutarties skyriais, kaip yra grąžinamas kreditas, mokamos palūkanos ir kiti mokesčiai, netesybos. Atsakovas ne tik susipažino su šia informacija bei sutartis sąlygomis, bet sudarydamas sutartį patvirtino, kad jos jam yra aiškios suprantamos ir jis su jomis sutinka. Kredito sutartis buvo nutraukta būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis paprasčiausiai neatliko įmokų ir nevykdė savo prievolių pagal sutartį.
13.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Žemesnės instancijos teismas
13.6. Ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai įskaitė negautas pajamas. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės, reikalavimo teisės perėmėjos, teisės užskaityti negautas pajamas, apskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo iki 2022 m. balandžio 6 d.
4. Byloje nustatyta, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ su atsakovu 2020 m. balandžio 9 d. sudarė kredito linijos Sutartį Nr. 359105, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 700 Eur kredito limitas maksimaliam 36 mėnesių grąžinimo laikotarpiui. Sutartis buvo nutraukta 2020 m. rugpjūčio 25 d., nes atsakovas nevykdė Sutarties. Pagal 2017 m. spalio 31 d. susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo, pirminis kreditorius 2020 m. rugpjūčio 25 d. perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „B2 Impact“.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko A. J. 892,88 Eur skolos (700 Eur negrąžintas suteiktas kreditas, 192,88 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d.), 506,54 Eur negautų pajamų (nuostolių) (už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. balandžio 6 d.), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1 399,42 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 11 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 11 Eur žyminio mokesčio kreditorės UAB „B2Kapital“ naudai. Atsakovas 2024 m. liepos 25 d. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko 963,88 Eur dydžio įmoką, todėl Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. teismo įsakymą ir nutarė pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui.
6. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. J. 435,54 Eur negrąžinto kredito dalį, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, ieškovės atlikta mokėjimo įskaitymo tvarka yra teisinga, ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai įskaitė negautas pajamas (506,54 Eur). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,54 Eur negrąžinto kredito skolą yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį tenkino pilna apimtimi ir priteisė negrąžinto kredito dalis, kurios buvo grąžintos. Apeliantas nurodo, kad skolą (897,41 Eur), kurią nupirko ieškovė iš UAB „IPF Digital Lietuva“ atsakovas pilnai sumokėjo, už ją buvo pilnai atsiskaityta dar prieš ieškovei pateikiant ieškinį.
8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2024 m. liepos 25 d. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą atliko 963,88 Eur dydžio įmoką. Nustatyta, kad ieškovė pagal Sutarties 10.1 punktą atliko mokėjimo įskaitymą tokia tvarka: ieškovė pirmąja eile padengė palūkanas iki sutarties nutraukimo – 192,88 Eur, antrąja eile negautas pajamas – 506,54 Eur, ir trečiąja eile padengė dalį negrąžinto suteikto kredito 264,46 Eur. Todėl negrąžinta suteikto kredito suma yra 435,54 Eur (700 Eur – 264,46 Eur = 435,54 Eur).
9. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neteisėtai vadovavosi nutraukta ir trečiųjų asmenų sudaryta sutartimi, kuri nesuteikia teisės užskaityti mokėjimų taip, kaip tai padarė ieškovė. Apelianto nuomone, ieškovė neteisėtai užskaitė mokėjimus remdamasi atsakovo ir UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarytos ir nutrauktos sutarties punktu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta.
10. Nustatyta, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė UAB „B2 Impact“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PR-17-210, pagal kurį pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovo skolą. Susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties 4.3 punkte numatyta, jog šalys susitarė, kad Perleidėjas perleidžia Perėmėjui Reikalavimus Skolininkų atžvilgiu, įtrauktus į Reikalavimų sąrašą (suvestus į Perėmėjo informacinę sistemą) kartu su visomis galimomis papildomomis prievolėmis. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisėtai vadovavosi trečiųjų asmenų sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmokų įskaitymas pagal kredito sutartį yra teisėtas.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
12. Kredito sutartimi šalys susitarė dėl ieškovei mokėtinos metinės palūkanų normos, kredito grąžinimo ir palūkanų bei kitų mokesčių mokėjimo vadovaujantis mokėjimo grafiku. Sutartyje numatyta, kad maksimalus kredito grąžinimo laikotarpis 36 mėn. Ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo suteikto kredito bei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė turėjo teisę ir pagrįstai įskaitė negautas pajamas (506,54 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės atlikta mokėjimo įskaitymo tvarka yra teisinga ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,54 Eur negrąžinto kredito skolą yra pagrįstas. Apelianto argumentai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.
13. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.