- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- 2-285-1021/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01277-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Albinas Miliauskas
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. S. ir V. S. – P.,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Ūsaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje VĮ ,,Registrų centras“ atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisių įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, bei termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje G. S. ir V. S. – P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė, VĮ ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2021 m. lapkričio 29 d. priimtas ieškovės R. S. ieškinys dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu. 2022 m. kovo 17 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo ir teisinės registracijos panaikinimo, kuris 2022 m. kovo 23 d. priimtas teismo nutartimi. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės R. S. 2021 m. birželio 7 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusį po tėvo A. S. mirties, dėl suklydimo; pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),; panaikinti G. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių į 5/8 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), 5/8 dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), esančių (duomenys neskelbtini),),., teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti R. S. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo A. S. mirties priimti.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2021 m. gegužės 4 d. mirė ieškovės tėvas A. S.. Iki mirties tėvas gyveno (duomenys neskelbtini),), mieste. Kadangi tėvas testamento sudaręs nebuvo tai po tėvo A. S. mirties turto paveldėtojais pagal įstatymą tapo jo dukros V. S.-P., atsakovė A. S., ieškovė R. S., bei jų motina-mirusiojo sutuoktinė G. S.. Iki tėvo mirties ieškovė kartu su motina G. S. gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini),),. Ieškovės sesuo V. S.-P. gyveno ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini),), m. A. A. S. jau keletą metų gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau tiksli jos gyvenamoji vieta nežinoma. Ieškovė ir jos sesuo V. S.- P. su atsakove A. S. faktiškai nebendrauja. Su atsakove faktiškai nebendrauja ir jų motina. Iki A. S. mirties ieškovės motina G. S. gyveno mirusiam A. S. asmeninės nuosavybės priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini),),, kuris jam buvo padovanotas 2006-05-18. Šiuo metu motina G. S. taip pat gyvena jos sutuoktiniui priklausiusiame name. Po A. S. mirties ieškovė, jos sesuo V. S. – P.ir motina G. S. nusprendė, jog tėvui priklausiusio namo dalintis netikslinga. 2021 m. birželio mėn., tačiau tikslios datos nurodyti negali, motina buvo nuėjusi pas notarą ir grįžusi paaiškino, jog norint, kad palikimas atitektų vienai motinai, mirusiojo A. S. dukros, privalo palikimo atsisakyti arba padovanoti motinai paveldėjimo teises. Dėl šios priežasties sutarė, kad ieškovė ir jos sesuo V. S.-P. joms priklausančio palikimo dalies atsisakys arba motinai padovanos paveldėjimo teises. Kadangi ieškovė ir jos sesuo V. S. – P.su seserimi A. S. faktiškai nebendrauja, tai sutarė, kad apie jų priimtą sprendimą, kad neketina priimti po tėvo A. mirties atsiradusio palikimo, A. S. praneš motina, nes motina su A. S. kartais bendrauja ir jai buvo pranešusi apie tėvo mirtį. Vėliau motina pranešė, kad ji bendravo su A. S. ir jai perdavė, kad ji ir V. S. – P. po tėvo mirties atsiradusio palikimo priimti neketina ir dokumentus pas notarę įformins taip, kad palikimas atitektų motina G. S.. Vėliau motina G. S. jai ir jos seseriai V. S. –P. pasakė, jog ji bendravo su dukra A. S., kuri pritarė jų sprendimui ir pažadėjo, kad taip pat po tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriims. 2021 m. birželio 1 d. sesuo V. S. – P. pas notarą nuėjo kartu su motina ir parašė sutartį, kad motinai G. S. dovanoja paveldėjimo teises. 2021 m. birželio 7 d. ieškovė nuvyko į Vilkaviškio rajono 2- ąjį notaro biurą ir pateikė pareiškimą, kad atsisako priimti jai priklausantį palikimą. Nuo tėvo mirties buvo praėję dar nedaug laiko, todėl ieškovė dar buvo sukrėsta ir labai pergyveno tėvo mirtį, todėl ką jai pasakojo notarė gerai nesuprato ir neprisimena. Ji neturinti teisinio išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties ir todėl jai nebuvo žinoma kaip bus paveldimas palikimas po jos atsisakymo priimti palikimą, tačiau buvo įsitikinusi, jog jai atsisakius priimti palikimą viską paveldės motina. Kadangi jau buvo sutarta, jog ieškovė ir jos seserys po tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriims, todėl ji notarei pasakė, jog palikimą priimti atsisako. Atsisakymą nuo jai priklausančio palikimo surašė notarė, o ieškovė jį tik pasirašė. Motinai G. S. 2021 m. rugsėjo 20 d. notarė išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),) ir pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),). Tada motina sužinojo, kad atsakovė A. S. per savo atstovą Vilkaviškio rajono 2 - ame notaro biure yra pateikusi prašymą užvesti paveldėjimo bylą. Apie tai, kad A. S. neatsisakė priimti palikimą, motina pasakė ieškovei ir V. S. – P.. Tada ieškovė suprato, jog Vilkaviškio rajono 2-ame notaro biure pateikdama atsisakymą nuo jai priklausančio palikimo priėmimo ji suklydo. Sužinojusi apie tai, kad buvo apgauta 2021-09-28 kreipėsi į notarę su pareiškimu laikyti jos atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, tačiau sekančią dieną notarė elektroniniu laišku informavo, kad palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris, jo negalima atsiimti, anuliuoti ir jį nuginčyti galima bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovės apsisprendimą atsisakyti palikimo įtakojo jos sesers A. S. sutikimas dėl palikimo atsisakymo. Ji buvo atsakovės A. S. suklaidinta, nes jai buvo suformuotas lūkestis, jog atsakovė taip pat atsisakys palikimo. Ji atsisakymą nuo priklausančio palikimo priėmimo pasirašiusi suklydimo įtakoje, toks suklydimas laikytinas esminiu. Žinodama tikrąją padėtį, tai yra kad atsakovė neatsisakys palikimo, ieškovė tokio sandorio - pareiškimo dėl palikimo atsisakymo notarei nebūtų pateikusi. Jos atsisakymas nuo palikimo buvo išreikštas nežinant visų svarbių aplinkybių - atsakovės A. S. atsisakymo nuo palikimo nebuvimo, todėl laikytinas neišreiškiančiu tikrąją ieškovės valią. Yra nurodžiusi, kad prieš pasirašydama pareiškimą buvo įsitikinusi, kad kiti įpėdiniai, t. y. ir atsakovė A. S., taip pat atsisakys palikimo. Atsižvelgiant į virš nurodyta ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriuos numato CK 1.5 straipsnis, mano, jog teismui yra pagrindas jos ieškinį tenkinti ir Vilkaviškio rajono 2-jam notaro biurui jos pateiktą pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo A. S., mirties, pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytą suklydimo įtakoje. Teismui pripažinus negaliojančiu 2021-06-07 pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),. Taip pat panaikintina G. S., gim. (duomenys neskelbtini),), nuosavybės teisių į 5/8 dalis, paveldėto turto teisinė registracija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kadangi pagal įstatymą buvo paveldėta didesnė turto dalis nei priklausė paveldėtojai. Teismui pripažinus negaliojančiu 2021-06-07 pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties yra pagrindas ir būtinumas atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo A. S. mirties, priimti (b. l. 79-84).
Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad su patikslintu ieškiniu susipažinusi ir jį palaiko. Papildomai paaiškino, kad buvo suklaidinta, kadangi tikėjosi, kad visos seserys atsisakys palikimo po tėvo mirties, ir turtas liks mamai. Seserų iš viso yra trys, įpėdinių keturi - mama ir trys seserys: V. S. – P. , A. S. ir ieškovė R. S.. Po tėčio mirties manė, kad visoms bus akivaizdu ir , kad motinai esant gyvai, ji turėtų turėti visą turtą. Su motina buvo aptarta, kad jai turėtų priklausyti tas turtas. Motina gyvena (duomenys neskelbtini),),, t. y. tame pačiame turte. Mirties metu šiame name gyveno motina ir tėvas. Ieškovė gyvena Vilniuje ir grįžti nesiruošia, sesuo V. S. – P. gyvena Kaune, o kita sesuo gyvena užsienyje. Su ja ieškovė nebendrauja jau daugiau nei 10 metų , kadangi tiesiog nėra bendrų interesų. Atsakovė laidotuvėse tėvo nebuvo, ir vėliau parvažiavus taip pat nebuvo. Po tėčio laidotuvių bendravo tik keliomis žinutėmis. Apie palikimą su atsakove ieškovė nekalbėjo iš viso. Savo atsisakymą aptarė su mama, motinos ir ieškovės iniciatyva buvo bendra. V. irgi tikriausiai su motina aptarė. Ieškovė su seserimi V. aptarė, kad abi atsisakys palikimo. Tai buvo tik keliais minimaliais sakiniais, bet aptarė. Kad ir A. atsisakys jos tikėjosi dėl to, kad mama lyg ir pasakė, kad atsisakys visos. Mama išreiškė, kad visos palikimo atsisakys ir turtas liks mamai. Mama patvirtino, kad kalbėjo su A. ir ji sakė, kad palikimo atsisakys. Dėl to ieškovė palikimo ir atsisakė, kad viskas liktų motinai. A. A. ieškovei nesakė, kad ji atsisakys palikimo. Kurią tikslią dieną kreipėsi dėl palikimo atisakymo tiksliai nepamena. Ar A. buvo atsisakiusi kai ieškovė kreipėsi į notarą taip pat pasakyti negali. Ar A. atsisakiusi palikimo, ar jį priėmusi, tokio dalyko nežinojo. A. V. žinojo, kad ji jau buvo pas notarą, o apie V. nežinojo nieko (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas: 13 min. 20 sek. – 22 min. 12 sek.)
Tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškianti savarankiškų reikalavimų, V. S. – P., pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašo jį tenkinti (b. l. 36-40, 206-207).
Taip pat papildomai teismo posėdžio metu tretysis asmuo V. S. – P. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, su juo yra susipažinusi. Ieškinyje nurodyta viskas teisingai. Mirus tėčiui nežinojo, ar A. atsisakys ar ne, tiesiog nusprendė mamos naudai atsisakyti palikimo ir priimti ir padovanoti savo teises mamai, kad jai liktų turtas. Nusprendę visos su sese ir mama. Tuo metu tame turte gyveno mama ir tėtis. Namo grįždavusi tik savaitgaliais aplankyti. R. irgi grįždavo aplankyti tik savaitgaliais. Gyventi nesiruošė. Čia nebuvo nė vieno iniciatyvos, tai buvo tiesiog savaime suprantama. Sesuo atsisakė savo palikimo, nes buvo suklaidinta. Kad dovanoti paveldėjimo teises mamai, paaiškino notarė, kad tokia galimybė yra. Ieškovei apie dovanojimo sutartį pasakė. K. R. pasakė tai ir ji sakė, kad padarys tą patį. R. atsisakė, o apie A. nieko nežino, nes su ja nebendrauja jau apie 15 – 20 metų. Laidotuvėse tėvo tikrai nebuvo. Mama ją informavo žinute, bet su ja pokalbio nebuvo. Supranta, kad turtas priklauso ir A., bet ar mama su ja kalbėjo pasakyti negali, nes nežino. Mama sakė, kad kalbėjo su A. ir ji pasakė, kad atsisakys mamos naudai. Ji jeigu ir būtų žinojusi, kad A. neatsisakys palikimo, vis tiek būtų atsisakiusi, tai yra būtų dovanojusi mamai savo paveldėjimo teises, nepriklausomai nuo Aurelijos pozicijos (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas: 22 min. 37 sek. – 27 min. 44 sek.)
Šalies argumentai
Tretysis asmuo ieškovės pusėje G. S., nepareiškusi savarankiškų reikalavimų, pateikė atsiliepimus, kuriame nurodo, kad sutinka su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ir prašo jį tenkinti (b. l. 42-46, 208-209).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo G. S. papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Palikimas yra Gražinos su vyru. Įpėdiniai yra dukros ir sutuoktinė – ji. Vyras mirė gegužės 4 d. Telefonu atsakovė buvo pakviesta į laidotuves, bet ji visiškai nereagavo . Vėliau su ja susirašinėjo žinutėmis, ir prašė, kad atsakovė atsisakytų palikimo. Ji sakė, kad kelias brangiai kainuoja iki ambasados ir nelabai norėjo. Paskui gale susirašinėjimo supratusi , kad atsakovė sutinka atsisakyti palikimo. O, kad ji nesutinka, sužinojusi tik rugsėjo mėnesį, kada nuėjo pas notarę. Kad dukromis reikia atsisakyti nusprendė visos, kadangi ji gyvena tame name, jį valdys, o po jos mirties visom turtas bus padalintas. Sakė, kad ji parašysianti testamentą ir visos dukros paveldės. Kodėl viena atsisakė, o kita padovanojo savo paveldėjimo teises, tai tokių dalykų nė viena nežinojo, tik notarė sakė, kad reikia ar dovanojimą, ar atsisakymą padaryti. Tai vienas dovanojimas ir du atsisakymai turėjo būti, o išėjo kaip išėjo. Tiksliai niekas nieko nežinojo, bet iš atsakovės žinutės suprato, kad ji sutinka atsisakyti palikimo. Todėl ji nuvažiavo ir parašė atsisakymą. Tai ieškovę suklaidino ji, nes pasakė ieškovei, kad jeigu gali tai atsisakyk, o ką reiškia tas atsisakymas tai tiksliai nežinojo, nes trūksta teisinio išsilavinimo. Ką su palikimu darys A., nežinojo nė viena, nes ji taip abstrakčiai parašė, todėl suprato, kad ji atsisakys. Tai ji dukrai perdavusi, kad A. ruošiasi atsisakyti palikimo, todėl ir perdavė šias žinias ieškovei. Kalbėdama su dukra A. suprato, kad ji atsisakys palikimo, važiuos į ambasadą ir atsisakys palikimo. Kad atsakovei tolokai važiuoti į ambasadą šitą parašė žinute, ir šį faktą perdavė savo dukroms, jas informavo abi - ir R. S. ir V. S. – P.. J. A. nebūtų žadėjusi atsisakyti, tai būtų klausus notarės ką tokiu atveju daryti. Dukterų atsisakymas nuo palikimo buvo neatlygintinis, net tokios kalbos nebuvo. Visą turtą po savo mirties lygiomis dalimis paliksianti dukroms. K. A. atsisako, ji supratusi iš jos parašymo, nes nemoka skaityti tarp eilučių. Suprato, kad A. neprieštaravo visam tam dalykui. Iš tos A. žinutės, kad jai toli iki ambasados, ji suprato, kad A. nuvažiuos ir viską sutvarkys. Kokie santykiai su dukra A. tiksliai pasakyti negali. Per šventes pasiųsdavo sveikinimą, bet niekada nėra sulaukusi atsakymo iš jos. Kas tarp jų yra įvykę pasakyti negali, nes tiksliai nežino. Bendravimas buvo tik iš vienos pusės mamos. Ji nenorėjo bendrauti, bet kodėl nežino. Ji net su seserimi nenorėjo bendrauti. Konfliktų jokių įvykę nebuvo. Papildomai paaiškino, kad jokio pokalbio dėl dalių atlyginimo įpėdinių nebuvo (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas: 27 min. 57 sek. – 37 min. 48 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka ir prašo ieškinį tenkinti. Atsakovei iš esmės sutinkant su ieškininiais reikalavimais ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės kokias pagrindais turėtų būti panaikinti sandoriai teisinės reikšmės nebeturi. Atsakovė savo poziciją dėl praleisto termino yra išsakiusi atsiliepime į pradinį ieškinį. Tuo pačiu atsakovė pažymi, kad šalys turėtų ieškoti būdų išspręsti mirusio tėvo A. S. palikimą bendru visų šalių sutarimu. Šiam tikslui pasiekti pakanka įvertinti visą nekilnojamąjį turtą rinkos kainomis, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir atsakovei priklausančią turto dalį išmokėti pinigine kompensacija (b. l. 34, 102). Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad ji nėra išreiškusi pozicijos, kad ji atsisako nuo tėvo palikimo. Prie atsiliepimo pateikiantis A. S. el. l. turinį, adresuotą advokatui R. K., po ieškinio gavimo „pokalbis su motina vyko per programa Messenger ir per pokalbį, kuris truko apie valanda laiko, buvo pabrėžta, jog nėra galimybes vykti iki ambasados, kuri yra įsikūrusi Londone, motinos atsakymai buvo, jog ji pasidomės, kaip ji galėtų gauti dokumentus paštu, kad atsisakytų turto. Iš jos pusės buvo pabrėžta, jog neketinanti atsisakyti turto ir siūlanti pasirašyti per notarą, jog šiuo metu atsisakanti palikimo motinos naudai, o vėliau kaip turtas bus išparduotas, jai bus išmokėta priklausanti dalis. Jokios informacijos ar užuominų apie dovanojimą, ar pasitraukimą nebuvo net kalbos. Nelabai suprantanti, kaip galėjusi suklaidinti R., jei nėra kalbėjusio, ir su motina kalbos ta tema nebuvo. Turinti išsisaugojus jų maždaug valandos laiko pokalbį, kuriame aiškiai rašoma apie jos pozicija“ ( kalba netaisyta). Pažymėta atsakovės pozicija, kad ji natūroje nepretenduoja į tėvo palikimą, o tikisi gauti sąžiningą, šiai dienai atitinkančią turto dalies, atitenkančiai jei, piniginę kompensaciją. Piniginės kompensacijos dydis turi atitikti ne registro centro nustatytoms rinkos kainomis, o realiomis, rinkos vertės kainomis esančiomis šiai dienai Lietuvoje (b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S. veiksmai yra nuoširdūs ir adekvatūs, nes ji nuo pat pradžių pripažino ieškinį, sutiko atnaujinti terminus. Vėliau pareiškus ieškinį teisme, ji sutiko su visais reikalavimais. Ji nori, kad būtų sąžiningai padalintas tėvo palikimas ir tuo visas ginčas būtų išsprendžiamas. Iš esmės teismas spręsdamas ginčą dėl aplinkybių, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, tai yra 2020-12-28 nutartis 3K-3-353-823/2020, teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui pripažinus ieškinį iš esmės baigiasi rungtyniškumo principo taikymo taisyklės, dėl to teismas gali baigti įrodymų tyrimą ir priimti sutrumpintus sprendimo motyvus, nenurodant argumentų dėl ko tenkina arba netenkina ieškinį, jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui. Šiuo atveju atsakovės sutikimas su ieškiniu neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, vadovaujantis šia nutartimi teismas gali tokį sutrumpintą sprendimą ir priimti. Yra pateiktas teismui prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios yra proporcingos priteistos sumos dydžiui. Nutartyje Nr.e2A-400-796/2021, kurioje yra taikomos CPK 93 str. nuostatos, ir yra atsižvelgiama į byloje esantį kaltės klausimą, šiuo atveju į atsakovo kaltės klausimą, šitos bylos prasme, atsakovo kaltės dėl ko kilo ginčas kaip ir nėra, tačiau buvo ieškinine teisine tvarka iškeltas ginčas, tai tarp ieškovų ir trečiųjų asmenų nesusikalbėjimo, nesusipratimo buvo iškelta šita byla, o ne dėl atsakovės sutikimo ar nesutikimo su ieškinio reikalavimais, o būtent dėl pačių asmenų, trečiųjų asmenų. Todėl bylinėjimosi išlaidos, kurios yra patirtos, turi būti sprendžiamos atsakovės naudai, nes jos kaltės šioje byloje nėra. Kadangi A. S. nieko neklaidino, ji visada laikėsi tokios pozicijos, tačiau jos vieną ar kitą žinutę šalys suprato kitaip, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos pagal pateiktus išrašytus atstovavimo kvitus. Po tėvo mirties pokalbis buvo, bet tik viena tema dėl palikimo atsisakymo. Kadangi dėl dalių jos nesutarė, kokia būtų dalis atlygintina, todėl ji kreipėsi į notarą. Atsakovės atsisakymas buvo motyvuojamasis tik kaip atlygintinis (2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio protokolas - garso įrašas: 38 min. 01 sek. – 45 min. 39 sek.).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Ūsaitė pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodo, kad visos svarbios aplinkybės, prasmė ir pasekmės jai išaiškintos. Įpėdinei išaiškinta, kad atsisakymas palikimo yra besąlygiškas ir nedalus, jog ateityje praranda teisę pretenduoti į bet kokį mirusiojo vardu esantį turtą. Pareiškimas atsisakyti palikimo kaip sandoris yra valios išreiškimas nepriimti palikimą ir ar jie šią valią informuota notarą, taip pat įpėdinei buvo sudaro pagrindą kitiems tos pačios eilės įpėdiniams paveldėti didesnę palikimo dalį. Iš ieškovės R. S. ieškinyje išdėstytų aplinkybių matosi, kad jos apsisprendimo pasikeitimą nulėmė nesutarimai kitų įpėdinių (A. S.). Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir termino pratęsimo palieka spręsti teismui (b. l. 51, 116-117). Teismo posėdyje nedalyvavo, pateiktas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 121).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo ieškovės pusėje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini),),), ginčijamo 2021-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 4122, pagrindu nuo 2021-09-30 įregistruotos G. S., gim. (duomenys neskelbtini),),, asmeninės nuosavybės teisės į 5/8 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 5/8 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, esančių (duomenys neskelbtini),), Likusios 3/8 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis garažo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, 3/8 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),, esančių (duomenys neskelbtini),),., įregistruotos A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu asmeninės nuosavybės teise pagal 2006-05-18 Dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),),. Ieškovė trečiuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti G. S. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini),),., teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 4 straipsnyje įtvirtinta prezumcija, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registrų centras pažymi, kad teismui tenkinus pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus, Registrų centras ir be atskiro įpareigojimo teismo sprendimo pagrindu pakeistų duomenis Nekilnojamojo turto registre, t. y. išregistruotų ginčijamo 2021-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),, pagrindu 2021-09-30 įregistruotus registro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini),),) (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas), nes duomenų keitimas yra išvestinis dalykas, kuris vykdomas, kai panaikinamas duomenų registravimo / įrašymo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-424- 492/2021). Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus (tame tarpe - viešojo administravimo subjektus), nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Atsižvelgiant į tai, yra visi teisiniai pagrindai bylą dėl minėto reikalavimo nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis CPK 111 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, prašo ieškovės patikslintą ieškinį dėl palikimo atsisakymo pareiškimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti atnaujinimo - nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti nuosavybės teisių įrašą nekilnojamojo turto registre - bylą nutraukti, prašymo netenkinus - reikalavimą atmesti (b. l. 112-113). Teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
Dėl palikimo atsisakymo sandorio panaikinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymo nuo palikimo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra išskyręs kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).
Šios bylos šalys, tai yra atsakovė A. S., bei tretieji asmenys ieškovės pusėje G. S., V. S. – P., tretysis asmuo notarė Stasė Ūsaitė, sutiko su pareikštu ieškovės R. S. ieškiniu. Teismas pažymi, kad įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, tai yra jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.60 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2021 m. birželio 7 d. atsisakymu nuo priklausančio palikimo, patvirtintu Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),, atsisakė nuo jai pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies, atsiradusios po jos mirusio tėvo A. S. mirties. Ieškovė siekia priimti jai priklausančią dalį palikimo, kadangi buvo suklaidinta savo sesers atsakovės A. S., nes jai buvo suformuotas lūkestis, kad sesuo taip pat atsisakys palikimo. Taip pat iš pateiktų šalių atsiliepimų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad menamas ieškovės suklydimą lėmė tik jos lūkestis, kad atsakovė atsisakys palikimo, suponavo tretysis asmuo, ieškovės motina G. S., kuriai susirašinėjant su atsakove, susiformavo nuomonė, kad atsakovė sutinka atsisakyti palikimo, nors aiškiai atsakovė savo pozicijos išreiškusi nebuvo. Iš atsiliepimo į pirminį ieškinį, matyti, kad atsakovė nurodė mamai G. S., jog nėra galimybes vykti iki ambasados, kuri yra įsikūrusi Londone, motinos atsakymai buvo, jog ji pasidomės, kaip ji galėtų gauti dokumentus paštu, kad atsisakytų turto, iš jos pusės buvo pabrėžta, jog neketinanti atsisakyti turto ir siūlanti pasirašyti per notarą, jog šiuo metu atsisakanti palikimo motinos naudai, o vėliau kaip turtas bus išparduotas, jai bus išmokėta priklausanti dalis, jokios informacijos ar užuominų apie dovanojimą, ar pasitraukimą nebuvo net kalbos. Iš šių atsakovės teiginių galima daryti išvadą, kad atsakovė nors tiesiogiai neatsisakė priimti palikimą pas notarą, tačiau davė suprasti, kad ji palikimo nepriims, teigdama, kad jai toli nuvykti iki ambasados atlikti procesinį veiksmą, kad siūlanti pasirašyti per notarą, jog šiuo metu atsisakanti palikimo motinos naudai, o vėliau kaip turtas bus išparduotas, jai bus išmokėta priklausanti dalis, kas objektyviai suklaidino G. S., jog ji pamanė, kad atsakovė palikimo nepriims pas notarą, kas reikštų formaliai jo atsisakymą, ir tą ji pasakė kitoms dukroms. G. S. teismo posėdyje nurodė, kad ji po savo mirties turtą paliks visoms dukroms, kas atitiko ir atsakovės išreikštą prašymą. Teismo vertinimu įvyko dėl abiejų asmenų kaltės nesusikalbėjimas, dėl ko suklaidinta ieškovė ir atsisakė palikimo pas notarą.
Teismas pažymi, kad atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, sukeliantis reikšmingas teisines pasekmes, todėl tokio atsisakymo tikrosios įpėdinio valios, turinčios esminę reikšmę sandoriui, aspektas, o taip pat ir formalus tokios valios išraiškos aspektas turi būti pakankamai aiškūs, nekeliantys abejonių tiek tokį sandorį tvirtinančiam notarui, tiek ir kitiems įpėdiniams. Ieškovės pareiškimas apie atsisakymą nuo palikimo buvo pasirašytas ir patvirtintas notaro. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taip pat minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Nagrinėjamoje byloje notarė Stasė Ūsaitė nurodė, kad prieš tvirtinant ieškovės pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, ji įsitikino jos veiksnumu, patvirtino, kad ieškovei buvo išaiškinta atliekamo notarinio veiksmo prasmė ir paaiškintos sandorio sudarymo pasekmės. Kadangi ieškovės apsisprendimo pasikeitimą nulėmė nesutarimai tarp kitų įpėdinių (A. S.), todėl dėl jo nuginčijamo neprieštarauja.
Teismas laiko, kad ieškovės sudarytas vienašalis sandoris laikytinas sudarytas dėl suklydimo, nes iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pasirašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo tikėjosi, kad jos sesuo atsakovė A. S. taip pat atsisakys palikimo, kas įmanoma ne tik paduodant pareiškimą notarui, bet ir nepriimant palikimo per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą pas notarą. Ji pagrįstai manė, kad visas turtas po tėvo mirties atiteks jų motinai G. S., ko pasekoje pasirašė tokio turinio pareiškimą. Posėdžio metu tretieji asmenys G. S. ir Viktorija – S. P. pripažino, kad jos kalbėjosi, jog visas turtas po tėvo mirties atitektų motinai. Taip pat G. S. patvirtino, kad buvo kalbėjusi su savo dukra A. S., kad ji atsisakytų palikimo, tačiau pripažino, kad to, kad ji būtų išreiškusi tokią valią tiesiogiai nebuvo, G. S. tik suprato, kad duktė neprieštarauja atsisakyti savo palikimo dalies, ir taip ji suklaidino savo dukterį ieškovę. Atsakovė jai nutylėjo apie savo ketinimus, todėl atsakovės nutylėjimas ir nuomonės neišsakymas leido ieškovei susiformuoti nuomonei, kad visi trys įpėdiniai atsisakys nuo palikimo. Toks atsakovės elgesys suklaidino ieškovę. Akivaizdu, kad ieškovė žinodama aiškią atsakovės poziciją, nebūtų pasirašiusi prašomo nuginčyti sandorio.
Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota apie sandorio pasekmes, tikėdamasi, kad jos sesuo taip pat atsisakys palikimo bei siekdama visai kitokio tikslo, sudarė vienašalį sandorį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo suklaidinta savo sesers per savo motiną, atsižvelgiant į dabar susiklosčiusią situaciją, tai yra, jog dvi mirusios dukterys yra priėmusios palikimą, nors ir V. S. – P. yra padovanojusi savo paveldimo teises motinai, ir tik ji viena atsisakiusi palikimo, tikėtina, kad ieškovė, žinodama tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudariusi, todėl toks suklydimas konstatuotinas kaip esminis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė, įgyvendindama savo paveldėjimo teises po tėvo A. S. mirties, dėl susiklosčiusių aukščiau nurodytų aplinkybių, suklydo, pasirinkdama jos valią neatitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t. y. parašydama pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, nes būdama įsitikinusi, kad visos seserys atsiakys palikimo ir visą turtą paveldės motina, palikimo atsisakė. Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad ieškovės suklydimas dėl jos atsisakymo nuo palikimo po tėvo mirties, neatitiko ieškovės valios ir laikytinas esminiu, nes ieškovei aukščiau nurodytas aplinkybes teisingai suvokiant, ji nebūtų atsisakiusi nuo palikimo, t. y. ieškovės ginčijamas vienašalis sandoris nebūtų sudarytas.
Atsižvelgiant į šalių duotus paaiškinimus, byloje aptartų aplinkybių visumą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kuriuos numato CK 1.5 straipsnis, ieškovės R. S. ieškinys tenkintinas ir pareiškimas apie atsisakymą nuo palikimo pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu, kaip sudarytas suklydimo įtakoje.
Dėl termino atnaujinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas paveldėjimo teisės taikymo praktiką – konkrečiai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos; bylos Nr. 3K-3-134/2009). .
Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus negaliojančiu 2021 m. birželio 7 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties yra pagrindas atnaujinti ieškovei R. S. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po tėvo A. S. mirties, priimti, kadangi pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo
2021 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarė Stasė Ūsaitė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 4122, po mirusiojo A. S. mirties įpėdinei – sutuoktinei G. S., kuri paveldėjo 5/8 dalis turto, kurį sudaro: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas- ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), esantis (duomenys neskelbtini),),., transporto priemonės SUBARU, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),),, transporto priemonė NISSAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-graižtvinis šautuvas CZ 550, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-graižtvinis šautuvas CZ 555, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-lygiavamzdis šautuvas Szh 27 EM 1C, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, piniginės lėšos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),),, esančioje Swedbank AB banke, piniginės lėšos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),),, esančioje Luminor bank AS Lietuvos skyriuje.
2021 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal Įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),, pagrindu 5/8 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato-garažo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių- kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),) esančių, (duomenys neskelbtini),),., savininke įregistruota G. S., gim. (duomenys neskelbtini),),.
Teismui pripažinus negaliojančiu R. S. 2021 m. birželio 7 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties, keisis G. S. paveldimo turto dalys, todėl pripažintinas negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),.
Dėl įrašo nekilnojamo turto registre panaikinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pripažinus 2021 m. rugsėjo 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 4122, negaliojančiu yra naikintina ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įrašai apie G. S. nuosavybės teisių įregistravimą į 5/8 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), esančių (duomenys neskelbtini),),
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 170,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė yra pateikusi į bylą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 59c/2021, kurioje nurodyta, kad išlaidos už advokato paslaugas sudaro - 1423,57 Eur ir prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovę teismo posėdyje atstovavo advokatas, tačiau bylinėjimosi išlaidų dokumentų nepateikė, bei neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir jos yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko nuo bylos pradžios, dėl pareikšto reikalavimo prieštaravimų nereiškė, tačiau teismas daro išvadą, kad jos veiksmuose yra dalis kaltės dėl susidariusios situacijos, kaip pažymėjo aukščiau teismo sprendime. Atsakovės elgesys neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, kadangi atsakovė turėjo suprasti iš savo motinos žinučių, kad ji turi tinkamai informuoti savo motiną ir seseris apie savo sprendimą dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo, ir kad tokią situaciją galėjo numatyti iš anksto. Taip pat dalis kaltės yra ieškovės veiksmuose, kadangi ji pati su atsakove dėl palikimo priėmimo nebendravo, aklai pasitikėjo savo motinos teiginiais, kad atsakovė atsisakys palikimo. Atsižvelgiant į paminėta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais atsakovei turi būti kompensuojama ½ dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – advokato išlaidų, ir priteistina iš ieškovės 711,79 Eur.. Ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, todėl jos patirtos išlaidos teismo iniciatyva nepriteistinos, kadangi tai yra ieškovo pasirinkimo teisė.
Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės, 35,84 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo ir ieškovo lygiomis dalis po 17,92 Eur, kadangi dėl susidariusių išlaidų vienodai kaltos tiek ieškovė, tiek atsakovė.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ieškovės R. S., gimusios (duomenys neskelbtini),),, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 7 d. atsisakymą nuo jai priklausančio palikimo, atsiradusio po tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, patvirtintą Vilkaviškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Ūsaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),, dėl suklydimo.
Atnaujinti ieškovei R. S., gimusiai (duomenys neskelbtini),),, asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, po tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2021 m. gegužės 4 d. mirties, priimti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Ūsaitės išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),),, po mirusiojo A. S. mirties įpėdinei – sutuoktinei G. S., kuri paveldėjo 5/8 dalis turto, kurį sudaro: pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas ūkinis pastatas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini),),), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), pastatas- ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), esantis (duomenys neskelbtini),),., transporto priemonės SUBARU, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),),, transporto priemonė NISSAN, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-graižtvinis šautuvas CZ 550, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-graižtvinis šautuvas CZ 555, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, ginklas-lygiavamzdis šautuvas Szh 27 EM 1C, ginklas Nr. (duomenys neskelbtini),),, piniginės lėšos sąskaitoje Nr(duomenys neskelbtini),),, esančioje Swedbank AB banke, piniginės lėšos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini),),, esančioje Luminor bank AS Lietuvos skyriuje.
Įpareigoti VĮ ,,Registrų centras“ panaikinti nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko įrašus apie G. S. nuosavybės teisių įregistravimą į 5/8 dalis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), 5/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),),), esančių (duomenys neskelbtini),),..
Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalis po 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).
Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 711,79 Eur (septynis šimtus vienuolika eurų 79 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų – advokato atstovavimo išlaidų, atsakovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.