- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-400-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01709-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- J. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas, Biuras) 2020 m. spalio 13 d. pateiktu, 2020 m. spalio 14 d. priimtu ir 2021 m. sausio 4 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. P. 19 092,00 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, dėl J. P., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Vokswagen Arteon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktas), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 19 092,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 19 092,00 Eur draudimo išmoką.
2. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti nuostolius solidariai iš atsakovų J. P. ir A. V.. Nurodė, kad atsakovas J. P. vairavo A. V. priklausančią transporto priemonę. Pradinis ieškinys A. V. buvo reiškiamas kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Patikslintu ieškiniu A. V. procesinė padėtis pakeista iš atsakovo į trečiojo asmens.
Atsiliepimas
3. Iki procesinės padėties pakeitimo atsakovas A. V. 2020 m. lapkričio 4 d. pateiktu atsiliepimu su pradiniu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis 2020 m. kovo 18 d. įsigijo automobilį su defektais iš P. V. ir tralu parsigabeno į namus. Jis užsiima automobilių remontu, technine priežiūra bei prekyba. Automobilį paremontavo ir 2020 m. kovo 23 d. pardavė J. P.. J. P. iš jo automobilį su defektais nupirko už 450,00 Eur ir žinojo, kad automobilis nėra apdraustas TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. J. P. automobilį įsigijo prieš autoavariją, jis buvo transporto priemonės savininkas ir atsakingas už autoavarijos pasekmes. J. P. buvo ir yra pirkimo–pardavimo sutartimi įsipareigojęs, kad po to, kai bus pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, prisiima visas su šiuo automobiliu susijusias rizikas. Avarijos metu ne A. V., o J. P. buvo teisėtas automobilio savininkas ir visiškai atsakingas už su šiuo automobiliu susijusias tiesiogines ar netiesiogines rizikas. Tai paneigia ieškovo teisę iš jo išieškoti tretiesiems asmenims išmokėtą draudimo išmoką. Be to, nurodė, jog jis negavo ieškinyje nurodyto rašto dėl žalos atlyginimo.
4. Trečiasis asmuo A. V. (ieškovui patikslintu ieškiniu pakeitus jo procesinę padėtį) 2021 m. sausio 13 d. pateiktu atsiliepimu dėl patikslinto ieškinio paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad apie įvykį sužinojo tik gavęs draudimo bendrovės ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iš kitų asmenų sužinojo, kad J. P. padarė avariją ir kad automobilyje buvo rasta jų (A. V. ir J. P.) sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Tokie duomenys rodo, kad jau policijos tyrimo dokumentuose turėjo būti pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas turėjo žinoti, kad įvykio metu A. V. nebuvo transporto priemonės savininku. Ieškinys jam buvo pareikštas neteisėtai ir nepagrįstai, dėl to jis patyrė išlaidų. Ieškovas žinodamas, kad ieškinys jam pareikštas neteisėtai, patikslintu ieškiniu nemotyvuotai prašė pripažinti jį trečiuoju asmeniu. Jo nuomone, jis turėjo būti pašalintas iš bylos. Prašė priteisti iš ieškovo jo patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovui J. P. procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau jis atsiliepimo nei į pradinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinys tenkintas, priteista iš atsakovo J. P. 19 092,00 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 19 092,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Taip pat priteista iš atsakovo J. P. 10,00 Eur pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
6.1 Nustatyta, kad 2020 m. kovo 23 d. apie 21.32 val. magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinėje pusėje), 292,5 kilometre, Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., įvyko eismo įvykis – susidūrė automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P., ir automobilis „Volkswagen Arteon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas J. P.. Eismo įvykio metu atsakovui J. P. pagal 2020 m. kovo 23 d. 21.00 val. pirkimo–pardavimo sutartį priklausiusi ir jo vairuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo bei išmokėjo autoįvykio metu apgadinto automobilio „Volkswagen Arteon“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 19 092,00 Eur draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo. Atsakovas draudimo išmokos sumos nėra atlyginęs, pretenzijų dėl draudimo išmokos dydžio nereiškia, su ieškiniu sutinka.
6.2 Teismas pažymėjo, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Ieškovas, sumokėjęs draudimo išmoką autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 19 092,00 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise yra pagrįstas ir teisėtas.
6.3 Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo, prieš tai pagal pradinį ieškinį atsakovas, A. V. patyrė 786,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovo. Ieškovas pradiniu ieškiniu reiškė reikalavimą A. V., kaip eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės savininkui, t. y. asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Į bylą su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikta sutartis, pagal kurią A. V. 20 min. iki eismo įvykio transporto priemonę buvo pardavęs atsakovui J. P.. VĮ „Regitra“ duomenimis, kaip transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas iki šiol registruotas P. V. (nedalyvaujantis byloje asmuo), kuris pagal su ieškiniu į bylą pateiktą sutartį 2020 m. kovo 18 d. transporto priemonę buvo pardavęs A. V.. Ieškovas, gavęs iš policijos duomenis apie eismo įvykio kaltininką, neturėjo pareigos domėtis tuo, kas buvo rasta ir (ar) nerasta automobilyje po eismo įvykio. Pagrįstai vadovavosi oficialiais viešojo registro duomenimis. Pateikęs pretenziją viešajame registre įregistruotam transporto priemonės savininkui P. V., gavo duomenis apie savininko pasikeitimą, todėl kreipėsi į jam pateiktoje sutartyje nurodytą savininką A. V.. A. V., sudaręs transporto priemonės pardavimo sandorį, šio juridinio fakto neišviešino. 2020 m. liepos 20 d. pretenzija buvo informuotas apie reikalavimą atlyginti žalą, tačiau Biurui sutarties nepateikė. A. V., gindamasis nuo pareikšto ieškinio, turėjo pareigą įrodyti, kad transporto priemonė, dėl kurios ieškovas patyrė žalą, jam nuosavybės teise nepriklauso ir jis neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtų nuostolių. Teismas konstatavo, jog paties trečiojo asmens elgesys neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Jeigu trečiasis asmuo būtų elgęsis tinkamai ir laiku pateikęs duomenis apie transporto priemonės savininko pasikeitimą VĮ „Regitra“ ar Biurui, ieškinys jam nebūtų buvęs pareikštas, t. y. jis būtų išvengęs nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl savo paties aplaidaus, nerūpestingo ir neatsakingo elgesio, todėl jam jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų jam nepriteisimo pakeisti ir jam priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo arba atsakovo, kadangi jis nepagrįstai buvo įtrauktas į procesą atsakovu, o patikslinus ieškinį – trečiuoju asmeniu. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ruošiant apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
7.1 Trečiasis asmuo nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam jo pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
7.2 Nurodo, jog ieškovas žinodamas, kad kaip automobilio savininkas registre nurodytas P. V., ieškinį pareiškė avarijos kaltininkui J. P. ir A. V.. Mano, jog teismas neteisėtai jį kaltina neišviešinus sutarties su J. P. sudarymo fakto, nes to jis negalėjo ir net neprivalėjo sutarties sudarymo momentu padaryti. Vadinasi, ieškovas privalėjo ieškinį teikti avarijos kaltininkui J. P. bei P. V., nes pastarasis viešai nurodytas kaip automobilio savininkas. Teismas nepagrįstai šios svarbios aplinkybės neaptarė.
7.3 Iš automobilio pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, kad jis iš P. V. automobilį pirko 2020 m. kovo 18 d., o pardavė J. P. 2020 m. kovo 23 d. Transporto priemonės savininko pasikeitimas turi būti įregistruotas per 15 dienų. Todėl nepagrįstai teismas konstatavo, kad jis neišviešino pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su J. P., fakto, yra nerūpestingas bei aplaidus. Pažymi ir tai, jog pirkimo–pardavimo sutartį turi išviešinti ir pirkėjas.
7.4 Iš teismui pateiktos tarp jo ir J. P. sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad jo kaimynas J. P. įsigijo automobilį su defektais be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl neturėjo teisės automobilį eksploatuoti, su juo važiuoti. Tačiau J. P. neužilgo po to, kai pasiėmė automobilį iš jo kiemo, juo išvažiavo į autostradą ir padarė autoavariją. Vadinasi, jis ne tik neturėjo pareigos tuoj pat išviešinti sutarties, įregistruodamas ją registre, bet ir iki J. P. įvykdytos avarijos momento to nebuvo įmanoma padaryti.
7.5 Teismas nepagrįstai teigia, kad jis buvo informuotas apie žalos atlyginimo išieškojimą iš jo 2020 m. liepos 20 d. Pažymi, jog jis jokios pretenzijos negavo ir apie tokį ieškovo reikalavimą nežinojo. Teismas neturėdamas duomenų, kad ieškovas jam tokį dokumentą yra išsiuntęs ar įteikęs, nepagrįstai apkaltino jį, kad jis, gavęs šį dokumentą, nepateikė ieškovui sutarties.
7.6 Pažymi, jog atsakovas sutiko atlyginti žalą ir nuostolius, visas bylos išlaidas, todėl teismas galėjo jo patirtas išlaidas priteisti iš atsakovo.
7.7 Nurodo, jog teismas, priimdamas jam nepalankų sprendimą, šį savo sprendimą motyvavo remdamasis Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-826-253/2014, tačiau šioje byloje teismas priteisė išlaidas trečiajam asmeniui.
7.8 Pažymi ir tai, jog po to, kai ieškovas patikslino ieškinį ir pakeitė atsakovą, jį paprašė laikyti trečiuoju asmeniu. Jis atsiliepimu į patikslintą ieškinį teismo prašė pašalinti jį iš trečiųjų asmenų sąrašo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Nesupranta, kodėl buvo pripažintas trečiuoju asmeniu ir kokią reikšmę jo teisėms gali turėti teismo sprendimas.
7.9 Mano, jog neturėjo pareigos pateikti ieškovui automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir net negalėjo tokios pareigos atlikti, kadangi tik iš ieškinio sužinojo apie jam reiškiamus reikalavimus. Sužinojęs apie nepagrįstą ieškinį, teismui pateikė turimus dokumentus, nurodė faktines aplinkybes. Pagrindo pripažinti, kad jis ar jo atstovas elgėsi procesiškai netinkamai, nėra. Todėl mano, jog nebuvo pagrindo atmesti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7.10 Apelianto nuomone, jis bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog ieškovas žinojo, kad jis nėra automobilio savininkas, tai buvo išviešinta policijos dokumentuose. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo (avarijos kaltininko, automobilio savininko) kaltų veiksmų.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1 Nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, pateikdamas pirminį ieškinį ir patikslintą ieškinį, atliko netinkamus procesinius veiksmus. Pažymi, jog TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą kaip solidarieji skolininkai grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, t. y. transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnis).
8.2 Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris įrodinėja jo vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadą, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Tuo tarpu Biuras gali ginčyti atsakovo pateiktas aplinkybes, kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
8.3 Ieškovas, remdamasis anksčiau minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, taip pat VĮ „Regitra“ registruotam asmeniui P. V. pateikus įrodymą – transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, leidžiančią daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nuosavybės teisė buvo perleista apeliantui, pareiškė pastarajam pretenziją, tačiau jokio atsakymo iš jo negavo. Taigi ieškovas, teikdamas pirminį ieškinį bendraatsakiams J. P. ir apeliantui, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 4, 23 straipsnių nuostatomis ir anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, remdamasis turimais dokumentais, prieinama informacija – VĮ „Regitra“ tvarkomo registro duomenimis bei transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio savininko P. V. pateikta pirkimo–pardavimo sutartimi, identifikavo subjektus, kurie privalo grąžinti ieškovui dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, t. y. atsakingą už žalos padarymą asmenį – 2020 m. kovo 23 d. įvykusio eismo įvykio metu neapdraustą transporto priemonę vairavusį J. P., ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, – paskutinį ieškovui žinomą transporto priemonės savininką – apeliantą A. V..
8.4 Atkreipia dėmesį, jog ieškovas, susipažinęs su apelianto atsiliepimu ir pateiktu įrodymu, jog dar iki šiai bylai aktualaus eismo įvykio transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota J. P., nedelsdamas patikslino ieškinį, pakeitė netinkamą atsakovą tinkamu. O apelianto dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo būtinas, iki kol atsakovas J. P. patvirtins arba paneigs apelianto nurodytas aplinkybes.
8.5 Atkreipia dėmesį į tai, jog kartu su atsiliepimu į ieškinį apeliantas pateikė įrodymus, kad jis vykdo individualią veiklą „Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas“. Todėl jis laikytinas šios srities žinovu, prisiimančiu visą riziką, susijusią su tokios veiklos vykdymu. Jam turėjo būti žinoma, kad, pasikeitus transporto priemonės savininkui, jos pardavėjas ir pirkėjas abu arba kiekvienas atskirai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Registravimo taisyklės) 76.3 punktas). Tačiau nei apeliantas, nei atsakovas J. P. šių reikalavimų iki šiol neįvykdė.
8.6 Pažymi ir tai, jog dar iki ieškinio pateikimo ieškovas kreipėsi su pretenzijomis tiek į J. P., tiek į apeliantą. Tačiau jų pasyvumas tiek nevykdant Registravimo taisyklių reikalavimų, tiek nereaguojant į jiems pateiktas Biuro pretenzijas nulėmė faktą, jog ieškovas nebuvo supažindintas su esminėmis bylos aplinkybėmis – apie galimą transporto priemonės pardavimą atsakovui J. P.. Šį faktą pagrindžiančią pirkimo–pardavimo sutartį apeliantas pateikė tik teismui. Dėl šios priežasties ir apeliantas buvo įtrauktas į bylą.
8.7 Mano, jog Biuras viso proceso metu elgėsi tinkamai, aktyviai reagavo į šalių teikiamus naujus, tik jiems žinomus įrodymus. Jeigu apeliantas ir (ar) atsakovas būtų elgęsi tinkamai, laiku pateikę duomenis apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų pasikeitimą VĮ „Regitra“ arba dar iki Biuro kreipimosi į teismą būtų pateikę Biurui tinkamus ir patikimus įrodymus, pagrindžiančius transporto priemonės savininko pasikeitimą, procesas teisme prieš apeliantą nebūtų buvęs pradėtas ir būtų buvę išvengta apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovo.
9. Atsakovui J. P. trečiojo asmens A. V. apeliacinio skundo nuorašas 2021 m. vasario 18 d. buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu anksčiau siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikiami tiek asmeniškai J. P., tiek jo tėvams. Taip pat apeliacinio skundo nuorašas atsakovui buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo išaiškinta, jog šalys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsakovui J. P. taip pat 2021 m. kovo 12 d. nurodytais adresais buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad byla išsiunčiama į apeliacinės instancijos teismą, kartu buvo išsiųstas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą nuorašas. Tačiau atsakovas J. P. nei pirmosios instancijos teismui, nei tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovui tinkamai pranešta apie apeliacinį procesą, jis informuotas, kad trečiasis asmuo A. V. prašo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo Biuro arba atsakovo J. P., tačiau pastarasis pasirinko apeliaciniame procese nedalyvauti ir neteikti savo nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Byloje kilo ginčas dėl teismo procesinio sprendimo nepriteisti trečiajam asmeniui jo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
13. Kadangi apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
14. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 47 straipsnio 2 dalis, kuri, be kita ko, numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).
15. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009).
16. Bylinėjimosi išlaidų kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir jos yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pradinį ieškinį 2020 m. spalio 13 d. pareiškė dviem bendraatsakiams, t. y. J. P., kaip asmeniui, 2020 m. kovo 23 d. įvykusio eismo įvykio metu vairavusiam neapdraustą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakingam už žalos padarymą, ir A. V., kaip paskutiniam ieškovui žinomam transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas, pradiniu ieškiniu reikšdamas reikalavimą šiems bendraatsakiams, vadovavosi TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, jog už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
18. Anot trečiojo asmens, ieškovas nepagrįstai pradiniu ieškiniu jį nurodė kaip vieną iš atsakovų, mano, jog ieškovui jau tuo metu iš policijos pateiktų duomenų buvo žinoma, kad jis nėra transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Be to, apelianto nuomone, ieškinys turėjo būti reiškiamas eismo įvykio metu automobilį vairavusiam ir žalą padariusiam J. P. ir viešajame registre nurodytam automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui P. V.. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Byloje esančiomis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimis nustatyta, jog A. V. 2020 m. kovo 18 d. iš byloje nedalyvaujančio asmens P. V. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį A. V. 2020 m. kovo 23 d. 21.00 val. pardavė J. P. ir 21.32 val. pastarasis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitam automobiliui. Biurui buvo pateikti 2020 m. birželio 17 d. duomenys apie eismo įvykį iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato. Juose, be kita ko, buvo nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra J. P., tačiau nors kaip savininkas ir buvo nurodytas J. P., ieškovui nebuvo pateikta tarp J. P. ir A. V. 2020 m. kovo 23 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis. Neturėdamas šios sutarties, ieškovas 2020 m. birželio 18 d. patikrino viešojo registro VĮ „Regitra“ duomenis ir gavo informaciją, jog automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra P. V., o ne J. P., kaip nurodė policijos įstaiga. Kaip nurodo ieškovas, turėdamas šiuos duomenis, ieškovas susisiekė su P. V. ir iš pastarojo sužinojo, kad automobilis priklauso A. V., taip pat ieškovas gavo iš P. V. tarp jo ir A. V. 2020 m. kovo 18 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, pagrindo reikšti ieškinį P. V., kaip teigia apeliantas, nebuvo, kadangi ieškovas turėjo rašytinius įrodymus, jog pastarasis nebėra automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos neaptarė šių aplinkybių ir neįvertino, kad ieškinys turėjo būti pareikštas J. P. ir P. V.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog ieškovas, gavęs iš policijos duomenis apie eismo įvykio kaltininką, neturėjo pareigos domėtis tuo, kas buvo rasta ir (ar) nerasta automobilyje po eismo įvykio, pagrįstai vadovavosi oficialiais viešojo registro duomenimis, o pateikęs pretenziją viešajame registre įregistruotam transporto priemonės savininkui, gavo duomenis apie savininko pasikeitimą.
20. Iš ieškovo kartu su pradiniu ieškiniu pateiktos pretenzijos dėl 19 092,00 Eur grąžinimo matyti, jog 2020 m. liepos 20 d. ieškovas su pretenzija kreipėsi į A. V.. Pretenzija išsiųsta A. V. adresu (duomenys neskelbtini). Nors trečiasis asmuo teigia, kad jis jokios pretenzijos negavo, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovo pozicija, kad minėta pretenzija vis dėlto buvo išsiųsta A. V.. Pažymėtina ir tai, jog teismo procesiniai dokumentai, pradinis ieškinys trečiajam asmeniui buvo siunčiami tuo pačiu adresu, trečiasis asmuo taip pat savo procesiniuose dokumentuose nurodo šį adresą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas būtų suinteresuotas teikti melagingus duomenis byloje. Juolab, kad būtent ieškovas buvo suinteresuotas išsiieškoti 19 092,00 Eur žalos atlyginimą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, – paskutinio jam žinomo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, jog trečiajam asmeniui A. V. buvo žinoma apie ieškovo pretenziją, tačiau jis į ją nereagavo, su Biuru nesusisiekė ir neinformavo, kad jis nuo 2020 m. kovo 23 d. 21.00 val. nebėra automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad A. V., sudaręs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį, šio juridinio fakto neišviešino. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jis galbūt ir neturėjo galimybės tuoj pat, tik įvykus pirkimo–pardavimo sandoriui, išviešinti šio fakto viešajame registre, tačiau jis šių aplinkybių pasikeitimui išviešinti turėjo net 15 dienų. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 76.3 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl įregistruotų duomenų keitimo pasikeitus Taisyklių 75.1–75.3 papunkčiuose nurodytiems duomenims per 15 dienų nuo įregistruotų duomenų pasikeitimo (75.1 papunktyje nurodyta, jog įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai). Tačiau per nustatytą 15 dienų laikotarpį nuo automobilio savininko pasikeitimo A. V. į VĮ „Regitra“ nesikreipė, to jis nepadarė ir vėliau, fakto apie savininko pasikeitimą neišviešino. Ieškovas į bylą pateikė VĮ „Regitra“ 2020 m. gruodžio 30 d. duomenis, iš kurių matyti, jog automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas viešajame registre 2020 m. gruodžio 30 d. vis dar buvo nurodytas P. V..
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas pradinį ieškinį būtent dviem atsakovams, t. y. atsakovui J. P., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, ir atsakovui A. V., kuris, ieškovo turimais duomenimis, buvo paskutinis transporto priemonės savininkas. Neturėdamas duomenų apie 2020 m. kovo 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad nuostolius privalo atlyginti jie abu. Ieškovo elgesys, kai jis kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, atitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį. Prieš kreipdamasis į teismą jis patikrino viešojo registro duomenis, susisiekė su išviešintu automobilio savininku, gavęs iš pastarojo duomenis apie savininko pasikeitimą, kreipėsi į A. V., tačiau pastarasis nereagavo. Taigi, ieškovas, neturėdamas įrodymų, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso J. P., o ne A. V., turėjo teisę reikšti ieškinį jiems abiem.
23. Tuo tarpu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju paties trečiojo asmens elgesys, pardavus automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų. Juolab, kad jis nuo 2019 m. balandžio 16 d. vykdo individualią veiklą „Automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas“, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma, kad, pasikeitus transporto priemonės savininkui, jos pardavėjas ir pirkėjas abu arba kiekvienas atskirai privalo kreiptis į VĮ „Regitra“ ir įregistruoti duomenų pasikeitimą. Pripažįstama, jog jeigu trečiasis asmuo A. V. būtų elgęsis rūpestingai ir apdairiai, laiku pateikęs duomenis apie transporto priemonės savininko pasikeitimą VĮ „Regitra“ arba Biurui po pretenzijos pateikimo, pradinis ieškinys jam nebūtų buvęs pareikštas, civilinis procesas jam nebūtų buvęs pradėtas, todėl jis būtų išvengęs 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į pradinį ieškinį susidarymo (pagal advokato G. D. 2020 m. spalio 26 d. išduotą pinigų priėmimo kvitą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė būtent trečiojo asmens neapdairus ir nerūpestingas elgesys. A. V., būdamas protingu ir apdairiu asmeniu, turėjo suprasti, jog, po transporto priemonės pardavimo neišviešinus šio fakto, gali susilaukti atitinkamų teisinių pasekmių, t. y. būti laikomas paskutiniu žinomu ginčo automobilio savininku, tai nagrinėjamu atveju ir nutiko. Esant aptartoms aplinkybėms, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pripažįstama, jog trečiasis asmuo, neišviešindamas automobilio pirkimo–pardavimo sandorio, nereaguodamas į ieškovo pretenziją, elgėsi nerūpestingai ir pasyviai, todėl jis turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes – dalies jo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginimą.
24. Kita vertus, gavęs pradinį ieškinį, apeliantas reagavo ir teismui 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, išdėstė nesutikimo su pradiniu ieškiniu argumentus, nurodė, kad jis 2020 m. kovo 23 d. automobilį pardavė J. P., taip pat teismui pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2020 m. kovo 23 d. 21.00 val. tarp jo ir J. P.. Reaguodamas į tai, ieškovas teismui 2021 m. sausio 4 d. pateikė patikslintą ieškinį, atsakovu civilinėje byloje nurodė tik J. P., o A. V. prašė laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Anot ieškovo, A. V. dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo būtinas, iki kol J. P. patvirtins arba paneigs A. V. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog nors pradinis ieškinys teisme buvo gautas 2020 m. spalio 13 d., priimtas 2020 m. spalio 14 d., 2020 m. spalio 21 d. įteiktas J. P. mamai L. P., tačiau iki pat 2021 m. sausio 25 d. teismui nebuvo žinoma atsakovo J. P. pozicija dėl ieškovo reikalavimo. Nors atsakovas visus procesinius dokumentus gavo (tai jis patvirtino 2021 m. sausio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu), tačiau nei atsiliepimo į pradinį ieškinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė, 2021 m. sausio 20 d. parengiamajame teismo posėdyje taip pat nedalyvavo.
25. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas, gavęs rašytinius įrodymus apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, operatyviai reagavo, patikslino ieškinį, taip pat pagrindė, kodėl trečiojo asmens tolesnis dalyvavimas byloje yra būtinas. Teisėjų kolegija mano, jog ieškovo procesinis elgesys buvo teisingas ir tinkamas. Tuo tarpu atsakovas J. P. nuo bylos iškėlimo teisme elgėsi pasyviai, atsiliepimų nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė, savo pozicijos neišdėstė. Dalyvaudamas 2021 m. sausio 25 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu prisipažino, kad žinojo, jog spalio mėn. jam buvo iškelta civilinė byla, nurodė, jog skaitė ieškinį, tačiau tik po to, kai jo (J. P.) tėvas, grįžęs iš A. V., pas kurį remontavosi automobilį, jam ėmė priekaištauti, neva jis siekia skolą perkelti A. V., jis ėmė į šią situaciją žiūrėti rimtai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo J. P. nerūpestingą ir pasyvų procesinį elgesį, konstatuoja, jog būtent dėl atsakovo J. P. netinkamo procesinio elgesio susidarė trečiojo asmens 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidos teikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį (pagal advokato G. D. 2021 m. sausio 8 d. išduotą pinigų priėmimo kvitą), todėl jis privalo atlyginti šias trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu atsakovas J. P. būtų elgęsis apdairiai ir rūpestingai, būtų pateikęs atsiliepimą į pradinį ieškinį ir patvirtinęs, kad būtent jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, trečiojo asmens tolesnis dalyvavimas byloje nebūtų buvęs reikalingas, pastarasis nebūtų patyręs ir šių išlaidų.
26. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo asmens A. V. apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje dalyvaujančių asmenų atsakomybę dėl proceso, bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, iš dalies netinkamai įvertino byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui iš dalies keistina ir iš atsakovo J. P. trečiajam asmeniui priteistina 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
27. Trečiasis asmuo A. V. apeliaciniu skundu prašė priteisti jam visas jo turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, iš viso 786,50 Eur. Jo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. 46,15 proc. (363,00 Eur x 100 proc. / 786,50 Eur), todėl jam iš dalies (proporcingai patenkinto apeliacinio skundo daliai) atlygintinos ir jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Nustatyta, jog trečiasis asmuo A. V. advokatui už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 363,00 Eur (pagal 2021 m. vasario 5 d. advokato G. D. pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui priteistina 167,52 Eur (363,00 Eur x 46,15 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, šias bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovo J. P..
28. Ieškovas nepateikė duomenų, kad rengdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė bylinėjimosi išlaidų, dėl to bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteisti trečiajam asmeniui A. V. iš atsakovo J. P. 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui A. V. iš atsakovo J. P. 167,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.