Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-826-253/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. B., R. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir R. B. 12 415,37 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priteisti iš atsakovės R. B. 12 415,37 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas ir tą civilinės bylos dalį nutraukė; tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus atsakovui R. V., priteisė ieškovui iš atsakovo 12 415,37 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 415,37 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 739,08 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo atsakovei R. B. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui R. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo R. V. 46,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą Valstybei; panaikino 2013-05-14 Skuodo rajono apylinkės teismo nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės R. B. turtui, kitą nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui R. V. paliko galioti iki sprendimo įvykdymo. Teismas, įvertinęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš R. B. 12 415,37 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, konstatavo, kad jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovui žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas konstatavo, kad atsakovo V. V. pripažinimas ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina atsakovo R. V. skolą ieškovui ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 12 415,37 Lt nuostolių atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovo naudai priėmus sprendimą dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. V. tenkinimo, yra pagrindas iš atsakovo R. V. priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų – 372 Lt žyminio mokesčio ir 367,08 Lt išlaidų už dokumentų vertimą – atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei R. B., padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovės R. B. patirtas, pagrįstas ir atitinkančias suteiktų teisinių paslaugų įkainius (atsiliepimo į ieškinį, konsultacijų, atstovavimo teismo posėdžiuose, paklausimų parengimo) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo. Teismas nurodė, kad atsakovės R. B. pusėje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas asmuo R. M. patyrė 500 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurias nutraukus bylą pagal ieškovo ieškinio reikalavimą yra pagrindas priteisti iš ieškovo. Teismas sprendė, kad ieškovas elgėsi sąžiningai ir paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas įvykio metu buvo ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei, tačiau jei jis to nebūtų nepadaręs, ieškinio atsakovei atmetimo atveju atsakovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos vis tiek būtų priteistos iš ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas ginčija tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl teisėjų kolegija patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas iš ieškovo atsakovei ir trečiajam asmeniui jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, ir pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Ispanijoje 2009-05-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo R. V. vairuojama transporto priemone „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala. Ieškovas, patikrinęs VĮ „Regitra“ duomenis ir nustatęs, kad transporto priemonė registruota R. B. vardu, pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bendraatsakiams R. V. ir R. B. Ieškovas, sužinojęs, kad atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra transporto priemonės savininkas, 2013-11-04 pateikė teismui raštą, kad pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės savininkas yra atsakovas R. V., ieškovas prašo patirtus nuostolius priteisti tik iš atsakovo R. V. Tik 2014-01-08 teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinį bei patvirtino faktą, kad transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-05-14 eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė R. V., ir teismui buvo teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei R. B. ir prašė nutraukti jai bylą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo būtent abiem atsakovams, t. y. atsakovui R. V., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, bei atsakovei R. B., kuri viešame registre buvo nurodyta kaip šios transporto priemonės savininkė, ir jis turėjo pagrindą manyti, kad nuostolius privalo atlyginti jie abu, nors vėliau atsakovas ir pripažino faktą, kad jis buvo transporto priemonės savininkas. Ieškovo elgesys, kai jis kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka, nors, kaip nurodo, atsakovė buvo informavusi ieškovą, kad ji automobilį pardavė ir nėra jo savininkė, atitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesį, nes ieškovas neturėdamas pakankamai įrodymų, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovui, o ne atsakovei, turėjo teisę reikšti ieškinį jiems abiem (CPK 1.138 str. CPK 5 str. 1 d.). Be to, svarbu tai, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas pripažino faktą, kad įvykio metu buvo ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovei. Tuo tarpu atsakovės R. B. elgesys neatitiko protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, nes atsakovė, sudariusi transporto priemonės pardavimo sandorį, šio juridinio fakto neišviešino, be to, turėdama pareigą išregistruoti jai nuosavybės teise jau nepriklausančią transporto priemonę, to neatliko, todėl ji gindamasi nuo ieškovo pareikšto ieškinio turėjo pareigą įrodyti, kad transporto priemonė, dėl kurios ieškovas patyrė žalą, jai nepriklauso nuosavybės teise ir ji neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ne dėl ieškovo kaltės, o dėl savo nerūpestingumo bei neatidumo (CK 1.5 str. 1 s.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo, šiuo atveju atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 4 d.).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas nebuvo R. M. nurodęs trečiuoju asmeniu, į procesą jį buvo įtraukta atsakovės R. B. iniciatyva, jai ginantis nuo ieškovo pareikšto reikalavimo ir siekiant įrodyti aplinkybes, kad ji eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės savininkė, o transporto priemonę ji buvo perleidusi R. M. Atsakovės iniciatyva į procesą trečiuoju asmeniu įtraukta R. M. teikė atsiliepimą į ieškinį ir gynėsi nuo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jai buvo parduota transporto priemonė ir ji yra jos savininkė, jo parengimui buvo pasitelkta advokato pagalba. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas ne dėl ieškovo, o dėl atsakovės R. B., todėl būtent atsakovė yra atsakinga už trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo, todėl trečiojo asmens patirtos 500 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės R. B. (CPK 93 str. 4 d.). Teisėjų kolegija mano, kad toks teisės aiškinimas geriausiai atitinka ir priežasties teoriją, pagal kurią paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, tai yra įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, netinkamai taikė proceso teises normas ir tai sudaro teisinį pagrindą pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo priteistas atsakovei R. B. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir trečiajam asmeniui R. M. priteistas 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir nurodyti, kad iš atsakovės R. B. priteistina trečiajam asmeniui R. M. 500 Lt, o atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalis: „Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovei R. B. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro trečiajam asmeniui R. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti iš atsakovės R. B. trečiajam asmeniui R. M. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.