- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- A2-682-221/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“, atstovaujamos advokato Rinaldo Viliušio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-22571-475/2014 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ 2012 m. liepos 26 d. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Ūkio banko lizingas“ vienašalį lizingo sutarčių Nr. 705615747, Nr. 706615757, Nr. 707641991 nutraukimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 patvirtino 2012 m. rugsėjo 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-13891-877/2012 nutraukė (1 t., b. l. 62–65).
Šalies argumentai
Pareiškėja (ieškovė) 2014 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (2 t., b. l. 4–9), kurį grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, pareiškėjos teigimu, buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjos kreditorių) teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnis 1 dalies 7 punktas) ir padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja grindė tuo, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų, buvo nemoki ir nebuvo jokių galimybių, kad ieškovės finansinė padėtis pagerės. Pareiškėjos teigimu, jeigu teismas būtų žinojęs, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, buvo skolinga valstybei ir eilei kitų kreditorių, tikėtina, jog teismas nebūtų tvirtinęs taikos sutarties, sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes direktorius žinojo, jog ji nebus realiai vykdoma) dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (2 t., b. l. 60–63), vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos (ieškovės) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, skundžiamą nutartį pakeitė – nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, paliko nepakeistą, o nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (2 t. b. l. 89–94).
Šalies argumentai
2014 m. spalio 23 d. patikslintame prašyme (2 t., b. l. 102–104) pareiškėja (ieškovė) nurodė, kad naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia tuo, jog pareiškėja (ieškovė) nesumokėjo atsakovei 111 145,50 Lt iki 2012 m. rugsėjo 28 d., o iki 2013 m. liepos 1 d. nebuvo rastas trečiasis asmuo šiai sumai sumokėti, todėl pareiškėja prarado pagal lizingo sutartis naudojamą turtą, už kurį buvo sumokėta 86,15 procento kainos. 2011 metais pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai rodė įmonės nemokumą; taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjos sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų; 2012 m. birželio 8 d. teismas patvirtino restruktūrizuojamo ieškovės (pareiškėjos) kreditorių sąrašą, kuriame buvo 74 pirmos eilės kreditoriai, o atsakovė – antros eilės kreditorė. 2013 m. lapkričio 12 d. teismas patvirtino bankrutuojančios ieškovės (pareiškėjos) kreditorių, sąrašą, kuriame buvo 75 pirmos eilės kreditoriai. Iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos direktorius, pasirašęs taikos sutartį, sudarė įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius bei įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į turtą buvo apribotos, dėl ko 2014 m. vasario 24 d. teismui buvo pateiktas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu. Visas šias aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėja sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d. gavusi Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nes anksčiau perimtų faktinių duomenų turėjimas (banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys pinigų neturėjimą taikos sutarties sudarymo metu, kreditorių kiekis ir finansinės atskaitomybės duomenys) nesudarė pagrindo laikyti, kad yra pagrindas procesą atnaujinti. Iki 2014 m. kovo 21 d. administratoriui nekilo abejonės, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti neteisėta. Pareiškėjos bankroto administratoriaus tikslas yra nuginčyti 2012 m. rugsėjo 20 d. šalių pasirašytą ir 2012 m. spalio 24 d. teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, t. y. 2013 m. spalio 28 d., tačiau pažymėtina, jog taikos sutartis su šiais dokumentais administratoriui nebuvo perduota. Nors taikos sutartis buvo patvirtinta teisme, teismas galėjo nežinoti aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėjo būti sudaroma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagal ieškovės RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (2 t., b. l. 112–116).
Teismas nustatė, kad pareiškėja naujų aplinkybių sužinojimo faktą sieja su 2014 m. kovo 21 d., kai, pareiškėjos administratorius susipažino su Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties turiniu civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, teisiškai įvertino dokumentus ir informavo pareiškėjos kreditorius apie galimus minėtos teismo nutarties neigiamus padarinius. Teismas su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nesutiko. Teismas iš byloje pateikto 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Eurobankrotas“ (pareiškėjos bankroto administratoriaus) rašto sprendė, jog administratoriui jau rengiant šį raštą, buvo žinoma apie 2012 m. rugsėjo 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012. 2013 m. gruodžio 2 d. atsakovė pateikė atsakymą į pareiškėjos paklausimą dėl taikos sutarties. Todėl teismas pripažino, kad 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje ieškovės administratorius tikrai žinojo apie civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 patvirtintą taikos sutartį ir jos turinį. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovei jau taikos sutarties sudarymo momentu buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir teismui šis faktas, taip pat tai, kad ieškovė turi tam tikrų finansinių sunkumų ir kreditorinių įsipareigojimų, buvo žinoma. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad taikos sutarties sudarymo momentu pareiškėja būtų buvusi nemoki. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos administratorius yra savo srities profesionalas, vykdantis specialią veiklą bendrovių restruktūrizavimo ir bankroto procese, todėl pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d. gavusi Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad apie 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytą taikos sutartį ir apie tai, kad ji buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, administratorius žinojo jau 2013 m. lapkričio 19 d., todėl laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai Kauno miesto apylinkės teismo bylos Nr. 2-13891-877/2012 nagrinėjimo metu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti faktai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis savarankišką pagrindą procesui atnaujinti (CPK 175 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjos atstovas atskirajame skunde (2 t., b. l. 117–120) prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 pagal ieškovės BUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei UAB Ūkio banko lizingas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos atstovė 2013 m. lapkričio 19 d. pateikdama raštą, kuriame prašė atsakovės detalios informacijos apie su pareiškėja sudarytas lizingo sutartis, neva jau žinojo apie visas reikšmingas taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir vykdymą, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas. 2013 m. lapkričio 19 d. administratorius jokių duomenų apie taikos sutartį ar reikšmingas jos sudarymo aplinkybes neturėjo, todėl prašė, kad juos pateiktų atsakovė. Pareiškėjos atstovas apie sudarytos taikos sutarties esmines aplinkybes sužinojo tik 2014 m. kovo 21 d., po to kai susipažino su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-13891-877/2012, o prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2014 m. balandžio 9 d. Visos pareiškėjos išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ji nei CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino nei Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyto šešių mėnesių termino nepraleido (negali būti laikoma praleidusi).
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjos atstovui. Pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, vien žinodamas apie sudarytos taikos sutarties faktą, pareiškėjos atstovas negalėjo objektyviai įvertinti, ar sudaryta taikos sutartis yra pažeidžianti kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju tik objektyvus aplinkybių ir dokumentų visumos tyrimas parodė, kad sudaryta taikos sutartis yra pažeidžianti kreditorių interesus. Visi su pareiškėjos bankroto byla susiję dokumentai administratoriui buvo perduoti tik 2013 m. spalio 28 d. Atlikta išsami dokumentų analizė parodė, kad sudaryta taikos sutartis yra nesuderinama su kreditorių interesais, nes pareiškėja prarado pagal lizingo sutartis naudojamą turtą, už kurį jau buvo sumokėjusi atsakovei net 86,15 procento kainos. Atsisakymas atnaujinti procesą šiuo atveju yra neproporcingas atsižvelgiant į pareiškėjos kreditorių interesus, nes sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai neatitinka jokių protingumo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB Ūkio banko lizingas atsiliepime į atskirąjį skundą su ieškovės atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti galioti (2 t., b. l. 122–124).
Atsiliepime nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje A2-1820-527/2014 pareiškėjai suteikė papildomą galimybę pateikti naujus įrodymus bei nurodyti aplinkybes, kurių pareiškėja nebuvo pateikusi ir nurodžiusi nei pirminiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei vėliau su atskiruoju skundu, t. y. pareiškėjos administratoriui buvo suteikta dar viena galimybė įrodyti savo reikalavimą, kuris nagrinėjant bylą nebuvo įrodytas. Pareiškėja teismo suteikta papildoma galimybe nepasinaudojo ir savo pareiškimo naujomis aplinkybėmis bei įrodymais nepapildė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pareiškėja neįrodė, kad nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, taip pat neįrodė, kad prašymą pateikti yra praleidusi dėl svarbių priežasčių. Visiškai nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad jai turi būti skaičiuojamas šešių mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Įstatymas aiškiai reglamentuoja bylos proceso atnaujinimo pagrindus ir terminus prašymui pareikšti. Išimtys, kad pagrindų ar terminų galėtų būti nesilaikoma, nei bankroto administratoriui, nei kitiems asmenims įstatyme nėra numatytos. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo pareiškėjos administratoriui taikyti kitokias taisykles ir suteikti išimtines teises, taip pažeidžiant UAB Ūkio banko lizingo interesus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su taikos sutarties vykdymu ir įgyvendinimu, CPK 366 straipsnio prasme negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jos neegzistavo sudarant taikos sutartį. Aplinkybės, susijusios su ieškovės finansine būkle taikos sutarties sudarymo momentu tai pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes ieškovei jau taikos sutarties sudarymo momentu buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir teismui šis faktas buvo žinomas. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad taikos sutarties sudarymo momentu ieškovė buvo nemoki ir jai buvo keltina bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135-186/2015).
Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
Atskirajame skunde teigiama, kad proceso atnaujinimo pagrindas, nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nagrinėjamu atveju egzistuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo įvardintos nei konkrečios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, nei kada pareiškėja sužinojo apie kiekvieną iš paaiškėjusių bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti papildomų įrodymų. Tai sudarė pagrindą bylos dalį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi (2 t., b. l. 98–99) suteikė pareiškėjai galimybę patikslinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikti naujus įrodymus dėl termino praleidimo, tačiau pareiškėja savo prašymo nepapildė ir nenurodė nė vienos naujos aplinkybės, kuri nebuvo nurodyta 2014 m. balandžio 9 d. prašyme dėl proceso atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių anksčiau neminėtų terminų ir nepateikė įrodymų, kada sužinojo apie kiekvieną naujai paaiškėjusią aplinkybę.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjos atstovo nurodomos aplinkybės, susijusius su taikos sutarties vykdymu ir įgyvendinimu, CPK 366 straipsnio prasme negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jos neegzistavo sudarant taikos sutartį. Aplinkybės, susijusios su ieškovės finansine būkle taikos sutarties sudarymo momentu taip pat negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes ieškovei jau taikos sutarties sudarymo momentu buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir teismui šis faktas, taip pat tai, kad ieškovė turi tam tikrų finansinių sunkumų ir kreditorinių įsipareigojimų (kartu su ieškiniu dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškovė pridėjo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurioje buvo aprašyta, kiek ir kokių finansinių sunkumų turi ieškovė) buvo žinoma. Taikos sutarties sudarymo metu ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau pareiškėjos atstovė nepateikė naujų įrodymų, kad taikos sutarties sudarymo momentu ieškovė buvo nemoki ir jai buvo keltina bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašyme nėra jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių savarankišką proceso atnaujinimo ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Apeliantės teigimu, pareiškėja nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Anot apeliantės, tik tuomet, kai pareiškėjos administratorius 2014 m. kovo 21 d. susipažino su Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties turiniu civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, jis teisiškai įvertino dokumentus ir informavo pareiškėjos kreditorius apie galimus minėtos teismo nutarties neigiamus padarinius.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad apie 2012 m. rugsėjo 20 d. sudarytą taikos sutartį ir apie tai, jog ji buvo pateikta tvirtinti Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, administratorius žinojo jau 2013 m. lapkričio 19 d., ką patvirtina 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Eurobankrotas“ (pareiškėjos bankroto administratoriaus) raštas, kuriame nurodyta, kad administratoriui yra žinoma apie 2012 m. rugsėjo 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 (2 t., b. l. 52–53). Kaip matyti iš atsakovės 2013 m. gruodžio 2 d. atsakymo (2 t., b. l. 50–51), atsakovė į pareiškėjos paklausimą atsakė nurodydama, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta teismo, nurodė visus esminius taikos sutarties aspektus (skolos dydį, turto pardavimo tvarką, terminus įvykdyti prievolę ir kt.). Taigi, 2013 m. lapkričio mėnesį net jei ir neturėjo pačios taikos sutarties, pareiškėjos administratorius tikrai žinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – taikos sutartį, jos sąlygas ir vykdymą. Administratorius žinojo civilinę bylą, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, bylos numerį, todėl, kaip ieškovės atstovas, turėjo teisę teisme susipažinti su byla, jei jam buvo kilę neaiškumų. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą argumentu, kad susipažinti su civilinės bylos medžiaga pareiškėjos atstovas turėjo visas galimybes daug anksčiau nei 2014 m. kovo 21 d. Pareiškėjos atstovas nenurodė argumentų, kodėl su byla Kauno apylinkės teisme susipažino tik 2014 m. kovo 21 d., t. y. beveik po keturių mėnesių nuo atsakymo iš UAB Ūkio banko lizingas gavimo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjos atstovas praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir nei pareiškime dėl proceso atnaujinimo, nei kituose dokumentuose nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas. Šiuos faktus pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone pareiškėjos teiginiai, kad jai turi būti skaičiuojamas šešių mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pareikšti, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismo sprendimai ir nutartys turi res judicata galią, jie gali būti peržiūrimi tik ypatinga įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas aiškiai reglamentuoja proceso bylose, baigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, atnaujinimo pagrindus ir terminus prašymui pareikšti. Išimtys, kad pagrindų ar terminų galėtų būti nesilaikoma, nei įmonių bankroto administratoriui, nei kitiems asmenims įstatyme nėra numatytos. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo nagrinėjamu atveju pareiškėjos administratoriui taikyti kitokias taisykles ir suteikti išimtines teises, taip pažeidžiant atsakovės UAB Ūkio banko lizingas interesus.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.