Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Nurodė, kad atsakovas niekada nemokėjo priteisto išlaikymo. Išlaikymą mokėdavo Išlaikymo fondas. Vykdomoji byla dėl išlaikymo iš atsakovo yra vedama antstolio kontoroje jau 14 metų. Kiek žino, atsakovas yra įsidarbinęs, bet šiuo metu yra nedarbingume. Atsakovas su dukra visiškai nebendrauja ir net nėra jos matęs. Nepalaiko su atsakovu visiškai jokio kontakto.

5. Atsakovas R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo atitinka geriausius vaiko interesus, tačiau išlaikymo dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti išlaikymą.

7. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Mantas Karpas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra pagrįstas. Nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo beveik 13 metų, todėl akivaizdu, kad išaugo vaiko poreikiai, ir šiuo metu priteistas 180,00 Eur išlaikymo dydis neužtikrina būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą T. L., gimusią (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2012 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-10892-777/2012 ieškovės D. L. ieškinys patenkintas visiškai ir aš atsakovo R. L. nepilnametės dukros T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 144,81 Eur (500,00 Lt), mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 15 d. iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. D. L. paskirta išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

10. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

13. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo kreipėsi praėjus daugiau nei 12 metų po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo (2012 m. spalio 15 d.). D. L. reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai grindžia pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais. Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. teismo sprendimo priėmimo metu, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio išlaikymas, šalių nepilnamečiui vaikui nebuvo nei vienerių metų, tuo tarpu, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nepilnametė T. L. yra 13 metų amžiaus. Ieškovė ieškinyje pateikė išsamią nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga 800,00 Eur suma, į kurią įeina būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos, taip pat papildomos išlaidos, skiriamos dukros futbolo būreliui, sportinei aprangai, korekciniams akiniams. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti skaičiavimai ir argumentais dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių yra pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog T. L. lanko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir už jį kas mėnesį reikia mokėti 50,00 Eur. Taip pat šalių dukra turi regėjimo sutrikimų dėl ko turi nešioti korekcinius akinius. Byloje esantis 2024 m. rugsėjo 17 d. kvitas ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. akinių receptas patvirtina, kad nepilnametei T. L. buvo nupirkti korekciniai akiniai, kurių kaina 300,00 Eur.

15. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė D. L. dirba Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje ir jo pajamos laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki 2025 m. balandžio mėn. vidutiniškai per mėnesį atskaičius mokesčius siekia 761,74 Eur. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas apie asmens turtą patvirtina, kad D. L. vardu įregistruotų nekilnojamojo turto objektų nėra. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

17. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nei parengiamajame, nei teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. R. L. užėmė pasyvią poziciją ir jokių duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Duomenų apie atsakovo galimai turimus sveikatos sutrikimus, dėl ko jam reikėtų skirti papildomas lėšas, byloje nėra. Teismas savo iniciatyva išreikalavęs duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatė, kad R. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo pavedimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2025-09-26 pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. gegužės mėn. vidutiniškai atskaičius mokesčius gavo 1 395,26 Eur darbo užmokesčio. Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas neturi. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių, darbingumą, gaunamas pajamas turi galimybę teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nei priteistas 2012 m. spalio 15 d. teismo sprendimu.

18. Pasisakant dėl išlaikymo dydžio, skirto nepilnamečio vaiko išlaikymui, kasacinis teismas yra pasisakęs, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 1 038,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Vadinasi, atskaičius mokesčius mėnesinė minimali alga siekia 777,00 Eur. Pažymėtina, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sieks 1 153,00 Eur, o atskaičius mokesčius 846,00 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis aukščiau nuodyta kasacinio teismo praktika laikytina, jog nuo 2026 m. sausio 1 d. nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma padidėja iki 846,00 Eur. Kadangi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti abu tėvai lygiomis dalimis (nenustačius tam išimčių), todėl darytina išvada, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti 423,00 Eur. Tuo tarpu, atsakovė, prašydama padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, iš esmės prašo netgi kiek mažesnio dydžio išlaikymo, nei pusė minimalios mėnesinės algos (nuo 2026 m. sausio 1 d.).

20. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko poreikius, į tai, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kita, į tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas 2012 metais ir vaikas per tą laiką užaugo, pradėjo eiti į mokyklą, lankyti būrelius, todėl jo poreikiai akivaizdžiai pasikeitė, taip pat nuo 2012 metų pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, išaugo prekių/paslaugų kainos, darytina išvada, jog yra nustatytos visos aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą padidinti šalių nepilnametei dukrai priteistą išlaikymą.

21. Esant nustatytos aplinkybėms ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir pakeistinas Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinės teismas) 2012 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10892-777/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovo R. L. nepilnametės dukros T. L. išlaikymui priteisiant po 380,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodiniais mokėjimais nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2025-07-16 iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės D. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

22. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

23. LR CPK 282 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Įvertinus tai sprendimas vykdytinas skubiai.

24. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

25. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

27. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo yra pagrindas priteisti 85,00 Eur žyminį mokestį, kuris paskaičiuotas taip: (380,00 Eur - 144,81 Eur) × 12 mėn.) × 3 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Kitų duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

28. Teismas šioje byloje patyrė 64,03 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10892-777/2012 iš R. L. nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), 380,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodiniais mokėjimais nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2025-07-16, iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės D. L. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Nepilnamečiui vaikui T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti ieškovę D. L..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L. 64,03 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. (Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti bylos Nr. 2-18676-639/2025).

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.