Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. priėmė teismo sprendimą, kuriuo patvirtino bylos šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties 2.3 p. V. P. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams O. P. ir U. P. periodinėmis išmokomis po 125 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo yra praėję 5 metai laiko, pasikeitė padėtis ir padidėjo vaikų poreikiai, pabrango prekės ir paslaugos. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 500 Eur. U. ir O. mokosi Akmenės gimnazijoje, nemokamo maitinimo negauna, privalo vilkėti uniformą. Ieškovė viena pati nepajėgi vaikų išlaikyti, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Prašo pakeisti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų U. ir O. išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės nuo ieškinio teismui padavimo dienos, lėšas sumokant už einamą mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Išlaikymas nepilnamečiams O. P. ir U. P. priteistas 2017 m. gegužės 12 d., t. y. daugiau kaip prieš penkis metus. O. ir U. poreikiai po priimto teismo sprendimo neabejotinai pasikeitė. O. ir U. išaugo, lanko mokyklą, turi sveikatos problemų, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų ugdymu, gabumų lavinimu, pomėgiais, sveikatos priežiūra ir pan., be to, per penkis metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Akivaizdu, kad priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių O. P. ir U. P. poreikių ir yra pakitęs iš esmės. Ieškovė su šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name. J. P. nedirba, auginą vaiką iki trejų metų. Ieškovės pajamas sudaro išmokos vaikams (380 Eur), nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas (300 Eur), vaiko auginimo priežiūros išmoka (250 Eur), sugyventinio gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas V. P. šiuo metu niekur nedirba, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Vadovaudamasis įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus gauti atitinkantį jų poreikius išlaikymą, mano, kad J. P. ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka nepilnamečių O. P. ir U. P. interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas Audrius Klišauskas nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Pažymėjo, kad pasikeitė minimalus darbo užmokestis ir šalies ekonominė padėtis. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, esamas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių. Abejoja, ar prašoma suma patenkintų visus vaikų poreikius. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl negalėtų prisidėti pagal vaikų poreikius, taip pat neprisidėjo prie vaikų poreikių kaip buvo įsipareigojęs sutartimi. Atsakovas savo interesus kelia aukščiau nei vaikų interesus. Mano, kad prašoma suma po 250 Eur pagal šių dienų aktualijas taip pat laikytina nepakankama vaikų poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. P. ir atsakovas V. P. turi nepilnamečius vaikus O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudaryta ir įregistruota santuoka, patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir – Sutartis). Sutarties 2.3 punkte ieškovė ir atsakovas sutarė, kad V. P. įsipareigoja materialiai rūpintis nepilnamečiais vaikais O. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir teikti jiems išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2017 m. sausio 15 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki pilnametystės, kiekvieną mėnesį iki 20 kalendorinės dienos pervedant vaikų išlaikymui skirtą sumą į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), paskiriant J. P. vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Ieškovė nurodė, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Teismo posėdžio metu patikslino, kad didžiausios išlaidos yra vaikų ugdymui ir buičiai. Nepilnametei dukrai U. reikalinga dantų korekcija ir valstybės kompensuojamos pagalbos negali gauti. Sūnus yra vyresnis ir jam patiria daugiau išlaidų ugdymui ir išvykoms. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui orientaciniu kriterijumi turi būti nustatytas minimalios mėnesinės algos dydis (nuo 2023 m. sausio 1 d. yra apie 633 Eur, atskaičius visus mokesčius). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaikų poreikiams tenkinti, yra pagrįsta ir nors minimaliai, bet leidžia užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Ieškovė nurodė, kad viena nėra pajėgi išlaikyti vaiko, turi iš viso tris vaikus, ji šiuo metu augina vaiką iki 3 metų, jos pajamos nėra didelės. Ieškovės pajamas sudaro išmokos vaikams, vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis šiuo metu yra apie 271 Eur, išlaikymas vaikams. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, transporto priemones, kurias pagal ieškovės paaiškinimus padovanojo jos tėvai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas turi jam padovanotą nekilnojamąjį turtą – butą, dalį žemės sklypo ir dalį ūkinių pastatų. Pagal atsakovo paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktus duomenis atsakovas šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismo gautais duomenimis, atsakovas anksčiau dirbo keliose darbovietėse. Pagal pateiktus paaiškinimus atsakovas turi staliaus specialybę, nedarbingumas nenustatytas. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, kad 2021-2022 m. turėjo sveikatos problemų, tačiau sveikatos problemos nesudaro kliūties atsakovui ateityje dirbti ir gauti pajamų. Pagal atsakovo paaiškinimą jis šiuo metu turi darbo pasiūlymų, ketina artimiausiu metu įsidarbinti. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir darbingas vyras, turi įgijęs specialybę ir tai leidžia atsakovui gauti daugiau pajamų ir teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju šalių vaikų gyvenamoji vieta yra su ieškove, ji užtikrina vaikų gyvenamąjį būstą, sumoka jų išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, užtikrinant gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jų poreikius. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taip pat sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokamą išmoką vaikui, kuri skirta padėti sumažinti tėvams patiriamas išlaidas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padidintinas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas kiekvienam po 230,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. P. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi, tenkinus ieškovės prašymą, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas laikinas išlaikymas po 210,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, 2022 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi taikytinos laikinosios apsaugos priemonės priėmus šį teismo sprendimą nustoja galioti.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimai dėl reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo patenkinti 92 proc. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 62,10 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. vasario 3 d. pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 280 Eur. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 257,60 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-262-1007/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams O. P. ir U. P. išlaikymą, mokamą kiekvienam po 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (t. y. 2022 m. lapkričio 18 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė J. P.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestos ar išieškotos piniginės lėšos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,10 Eur žyminio mokesčio, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 257,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5630.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; taip pat esant nesutarimui dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.