- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2542-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15272-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei A
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims notarei A. A., M. M. ir E. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškime nurodė, kad 2007-07-27 mirė pareiškėjo senelis M. K., kuris testamento nebuvo sudaręs. Priimti palikimą pagal įstatymą kreipėsi pareiškėjo senelė E. K., pareiškėjo motina M. M. ir pareiškėjo teta O. A.. M. M. ir O. A. atsisakė palikimo ir notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pergyvenusiai sutuoktinei E. K.. Pareiškėjas senelio mirties dieną buvo nepilnametis, o jo motinai M. M. notaras nepaaiškino apie įstatyminę galimybė pareiškėjui, kaip antros eilės įpėdiniui, priimti palikimą po senelio mirties. Nurodo, kad notaras suklaidino įpėdinius, aiškindamas, kad palikėjo dukroms neatsisakius nuo palikimo, net ir pergyvenusi sutuoktinė praras galimybę priimti palikimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsisakius nuo palikimo palikėjo dukroms, notaras neturėjo teisės neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui kaip antros eilės įpėdiniui. Pareiškėjas nuo palikimo neatsisakė, o tapęs pilnamečiu pradėjo domėtis apie galimybę priimti palikimą ir sužinojo, kad notaras, tvarkęs paveldėjimo dokumentus, yra atleistas. Palikimo atsiradimo metu pareiškėją atstovavo jo įstatyminė atstovė, tačiau ji buvo suklaidinta notaro ir objektyviai nesuvokė apie pareiškėjo turimą įstatyminę teisę. Terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido teisinio suklydimo įtakoje ir klaidingo subjektyvaus aplinkybių vertinimo rezultate, todėl teismo prašo atnaujinti praleistą terminą priimti M. K. palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-18 nutartimi (b.l. 97-99) pareiškėjo prašymą atmetė. Nurodė, jog tai, kad iki pilnametystės pareiškėjas, negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, nepriėmė palikimo laikytina svarbia priežastimi, kuri galėtų būti vienu iš pagrindų terminui atnaujinti. Tačiau svarbu tai, kad pareiškėjas pilnamečiu tapo 2011-08-11, o pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė tik 2014-05-02 (b.l.2). Nurodė, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų lėmę negalėjimą priimti palikimo, o nurodė tik subjektyvaus pobūdžio argumentus tokius kaip „buvau išsigandęs, pasimetęs“. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra universiteto studentas, studijuojantis informatiką, kas leidžia daryti išvadą dėl jo socialaus aktyvumo ir supratimo gauti reikalingą teisinę informaciją. Teismas, taip pat atsižvelgdamas teismų praktiką analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012) laikė, kad nenustatyta aplinkybių, kurios būtų svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas daug, palikėjo turtą paveldėjo kiti asmenys, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 str.). Be to, trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, laikė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti būtų praleidęs dėl svarbių, objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.
Šalies argumentai
Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 103-106) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 nutartį ir priimti naują nutartį, atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad neginčijo liudijimo, nes tai nėra būtina sąlyga, teikiant pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl, tikėdamasis dialogo ir kompromiso iš E. K. pusės, nesikreipė į teismą su kompleksiniu ieškiniu tiek dėl praleisto termino pratęsimo, tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Tuo atveju, jeigu teismas atnaujintų pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir E. K. tokios teismo pozicijos neskustu, paveldėjimo teisės liudijimą dalyje galėtų panaikinti pats notaras, jeigu dėl to nebūtų ginčo tarp pareiškėjo ir jo senelės E. K.. Kuomet vyko palikimo priėmimo procesas 2007 metais, pareiškėjas neturėjo civilinio veiksnumo CK 2.8 str. prasme. Pareiškėjo motina, būdama pareiškėjo įstatymine atstove iki pareiškėjo pilnametystės, neįgyvendino pareiškėjo interesų dėl neišprusimo ir nežinojimo, o ne dėl aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti jos sąžiningumu. Taip pat nurodo, kad ir teismo posėdžio metu, pareiškėjas akcentavo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2014 m. balandį ir nedelsdamas pasikonsultavęs su teisininkais pateikė teismui pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad Pirmos instancijos teismas, neatnaujinęs terminą palikimui priimti, eliminavo galimybę pareiškėjui pretenduoti bent j dalį buto, kuriame gyvena, nors pagal įstatymą šio buto ir kito turto jam priklauso. E. K. po jos sutuoktinio mirties gavo daugiau palikimo, nei jai priklausė, tačiau teismas apie tai visiškai nepasisako, tarsi ši aplinkybė nelaikytina svarbia nagrinėjamos bylos kontekste.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimu (b.l. 112-113) į pateiktą skundą, prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad jai ir sesei buvo klaidingai paaiškinta notaro E. A. biure, jog neva turime atsisakyti palikimo, kad viskas atitektų mūsų motinai E. K., mes taip ir padarėme. Mano sesuo gyvena Ukrainoje, todėl jai iš esmės turto paveldėjimas Vilniuje nebuvo aktualus. Nurodo, kad 2014 m. balandžio mėn., E. K. išreiškė norą jai priklausantį turtą, t. y. butą, kuriame gyvena ji, M. M. ir pareiškėjas, parduoti ir išvykti gyventi į Ukrainą. Tuo metu iškilo paveldėjimo tema, M. M. su pareiškėju pradėjo konsultuotis pas teisininkus ir sužinojo, kad pareiškėjo teisės, taip pat galimai ir dėl M. M. kaltės, buvo pažeistos, kai atsisakius palikimo jai ir sesei kaip pirmos eilės įpėdinėms, notaras neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į turto dalį pareiškėjui. Kai sužinojo šią aplinkybę, pareiškėjas nedelsdamas pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kurį pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė.
Suinteresuoti asmenys E. K. ir notarė A. A. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo senelis M. K. mirė 2007-07-28, pareiškėjas pilnamečiu tapo 2011-08-11, pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismui pareiškėjas pateikė 2014-05-02. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tai, jog iki pilnametystės pareiškėjas, negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, nepriėmė palikimo, laikytina svarbia priežastimi, kuri galėtų būti vienu iš pagrindų terminui atnaujinti. Tačiau iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad tiek pareiškėjas, tiek jo motina ir palikimą priėmusi E. K. gyvena viename bute (b.l. 14). Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių pareiškėjas negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, bei į teisingai pažymėtas pirmosios instancijos teismo aplinkybes, kad pareiškėjas nurodė tik subjektyvaus pobūdžio argumentus tokius kaip „buvau išsigandęs, pasimetęs“, laikytina kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių ir pateisinamų aplinkybių trukdžiusių laiku priimti palikimą.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.