- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1991-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14735-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Atsakovas
- A. L., Ž. K., S. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13568-191/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovėms A. L., Ž. K., S. J., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovių skolą, susidariusią už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 gegužės 30 d. nutartimi nustatė ieškovei 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams šalinti bei pasiūlė pateikti patikslintą ieškinį. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodė, jog pirmos instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių apie faktinį buto atgavimą; byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių nepasirašytas perdavimo – priėmimo aktas; teismas neanalizavo ir netyrė skolos dydžio, skolos susidarymo laikotarpio, neanalizavo, kas (nuomininkai, buto savininkai ar vienas kuris iš jų) 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliko 5 mokėjimus ir iš viso sumokėjo 986,28 Lt; iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų teismas negali nustatyti tikslios priteistinos skolos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo pasiūlyti šalims ir trečiajam asmeniui pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti.
Šalies argumentai
Ieškovė 2014-06-19 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neturi duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovės nėra pasirašiusios buto priėmimo – perdavimo akto. Ieškovės pateiktose skolų valdymo ataskaitose matosi, kad per laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. liepos mėn. buvo atlikti 5 mokėjimai, tačiau ieškovė neturi duomenų kokie konkrečiai asmenys atliko mokėjimus, šiuos duomenis turėtų pateikti atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovėms A. L., Ž. K., S. J., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad susipažinus su civilinės bylos medžiaga matyti, jog atsakovei S. J. procesiniai dokumentai buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, atsakovės S. J. ir Ž. K. atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdžius nebuvo atvykę. Nurodyti ieškinio trūkumai nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingi, kadangi atsiliepimų nepateikimo atveju ieškovė bylą prašo užbaigti sprendimu už akių. Todėl atsiliepimų nepateikimo atveju pašalinti nurodyto ieškinio trūkumo parengiamojo teismo posėdžio metu nebūtų galimybės. Teismas konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Žaidas“ atskiruoju skundu (b. l. 88-90) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir nagrinėti c. b. Nr. 2-13568-191/2014 pagal Ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovėms S. J., A. L., Ž. K.. Apeliantė nurodo, kad ji dėl objektyvių priežasčių negali nurodyti, kas atliko mokėjimus, nes tokių duomenų neturi ir neturės ateityje. Ieškinį palikus nenagrinėtu bus nepagrįstai suvaržyta ieškovės teisė savo pažeistas teises ginti teisme, tuo tarpu atsakovės, neįvykdę savo prievolių ieškovei, galės toliau jų nevykdyti. Pačios atsakovės nežino, kas yra įmokėjęs įmokas, tačiau šios įmokos atitinkamai yra sumažinę jų skolą, todėl ieškovė nereikalauja sumokėti sumų, kurios jau yra padengtos. Teismas nesivadovavo CPK 5 str., 7 str. 2 d., tačiau ieškinį paliko nenagrinėtą formaliai taikydamas CPK 296 str. 1 d. 11 p., neįvertinęs visų bylos aplinkybių, kadangi ieškovė 2013 m. rugpjūčio 21 d. patikslintu ieškiniu nurodė ieškinio pagrindą bei dalyką, aiškiai įvardijo, kiek kiekviena atsakovė yra skolinga ieškovei, aiškiai nurodė kiekvienos atsakovės skolos susidarymo laikotarpius, į bylą yra pateikta skolų valdymo ataskaita, kurioje matosi, kaip susidarė skola ir už kokius konkrečiai mokesčius, taip pat paaiškino dėl gautų įmokų.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika, 2012, 36, p. 347-393). Nagrinėjamu atveju teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė neištaisė pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis, dėl kokių priežasčių atsakovių nepasirašytas buto, (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktas, taip pat kas (nuomininkai, buto savininkai ar vienas kuris iš jų) 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliko 5 mokėjimus ir iš viso sumokėjo 986,28 Lt, nes teismas, nesant duomenų, kieno ir už kurį laikotarpį buvo mokamas įsiskolinimas, negali nustatyti tikslios priteistinos skolos dydžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie trūkumai jokiu būdu negali būti laikomi esminiais, o juo labiau dėl jų nepašalinimo ieškinys negali būti paliekamas nenagrinėtu.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. L. 698,06 Lt skolą, iš atsakovės Ž. K. - 719,80 Lt skolą, iš atsakovės S. J. - 773,61 Lt skolą už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, t. y. aiškiai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, atsakovių įsiskolinimas už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas atsakovei A. L. laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2012-07-31, atsakovei Ž. K. laikotarpiu nuo 2009-11-23 iki 2010-07-31, atsakovei S. J. laikotarpiu nuo 2009-06-09. Šios sumos atsakovėms buvo nustatytos remiantis VĮ Registrų centro išrašu, patvirtinančiu nuosavybės teisę ir nuosavybės įregistravimo momentą, bei atsižvelgiant į tai, jog kiekvienai atsakovei priklauso 1/3 buto (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovių įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2012-07-31 už suteiktas paslaugas tenkantis atsakovėms nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra 979,93 Lt, t. y. po 326,65 Lt kiekvienai atsakovei. Taigi, ieškovė nurodė kiekvienos atsakovės skolos susidarymo laikotarpį, už kurį prašo priteisti skolą, pateikė skolų valdymo ataskaitą, t. y. nurodė ieškinio pagrindą.
Pažymėtina, kad bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 str.), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2, 7 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jame yra suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytas ieškinio pagrindas, todėl turi būti nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 111 ir 135 str.). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų – nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovių nepasirašytas buto, (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo aktas, taip pat kas 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliko 5 mokėjimus 986,28 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, taip pat pateikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas gali pasiūlyti atsakovėms ir trečiajam asmeniui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesines normas, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti savo interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.