- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-813-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14735-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-953-920/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovėms A. L., Ž. K., S. J., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. L. 698,06 Lt skolą, iš atsakovės Ž. K. - 719,80 Lt skolą, iš atsakovės S. J. - 773,61 Lt skolą; priteisti iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu ieškovė buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovės yra butų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, kurioms nuosavybės teise priklauso po 1/3 abiejų minėtų butų. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas aukščiau nurodytame name, kuriame, kaip minėta, atsakovės nuosavybės teise turi aukščiau nurodytus butus ir joms taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovės privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Taip pat ieškovė nurodė, jog gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota, ji išreikština tik skaičiais, kuo didesnio ploto yra butas ar patalpa, tuo didesnė yra šio buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tuo atitinkamai daugiau savininkas turi prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Kiekvieną mėnesį atsakovėms jų nuosavybės teise priklausančių butų adresais yra pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Atsakovių įsiskolinimas už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tenkantis atsakovei A. L. laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2012-07-31 yra 371,41 Lt, atsakovei Ž. K. laikotarpiu nuo 2009-11-23 iki 2010-07-31 yra 393,15 Lt, atsakovei S. J. laikotarpiu nuo 2009-06-09 yra 446,96 Lt. Šios sumos atsakovėms buvo nustatytos remiantis VĮ Registrų centro išrašu, patvirtinančiu nuosavybės teisę ir nuosavybės įregistravimo momentą, bei atsižvelgiant į tai, jog kiekvienai atsakovei priklauso 1/3 buto (duomenys neskelbtini), dalis. Atsakovių įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2012-07-31 už suteiktas paslaugas tenkantis atsakovėms nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra 979,93 Lt, t. y. po 326,65 Lt kiekvienai atsakovei. Atsakovėms ne kartą joms nuosavybės teise priklausančių butų adresais buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove už (duomenys neskelbtini) esančio namo priežiūrą ir komunalines paslaugas, tačiau atsakovės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės įsakymais atsakovėms buvo atkurtos nuosavybės teisės į butus Nr. 1 ir Nr. 22, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant nurodyto turto savininkes išnuomoti minėtus butus Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Nurodė, kad atsakovėms pareikštas reikalavimas grindžiamas tuo, jog jos, būdamos butų Nr. 1 ir Nr. 22 savininkės, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Tačiau pagal CK 4.82 straipsnio 2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės, numatytos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje, atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitas patalpas negali būti perduodamos. Įstatyme yra įtvirtinta bendrojo naudojimo patalpų ir įrangos priklausomybė nuo nuosavybės teisių į konkretų butą. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad atsakovės pagal ieškovės skaičiuotą skolos susidarymo laikotarpį buvo tik formalios buto (duomenys neskelbtini), savininkės, nes apie buto Nr. 1, 2008-12-23 valstybės garantijos įvykdymą atsakovės informuotos tik 2010-11-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštais, kuriais atsakovės kviečiamos atvykti ir perimti, butą esantį (duomenys neskelbtini), 2010-06-09 antstolei G. A. iškeldinus A. L. (II t., b. l. 22-24). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad tokiu atveju mokestis už bendro naudojimo patalpų išlaikymą, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkėms, atsakovėms galėjo būti skaičiuojamas tik nuo 2010-11-26. Taip pat teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), atsakovėms perduotas 2009-02-18, tačiau ieškovės paskaičiuotas skolos likutis 2009-02 atsakovėms jau sudarė 749,59 Lt sumą, nors tuo metu atsakovėms butas dar nebuvo perduotas. Teismo vertinimu, neatgavus butų, atsakovėms neatsiranda pareiga mokėti už butams tenkančias namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas bei kitą įrangą visu ieškovės paskaičiuotu skolos susidarymo laikotarpiu. Be to, teismas sprendė, kad atsakovės, būdamos nuosavybės teisių grąžinimo teisinių santykių subjektu, visiškai teisėtai ir pagrįstai galėjo tikėtis, kad valstybei tokiu būdu teisiškai sureguliavus nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o savivaldybei atliekant tarpininko vaidmenį šiame procese, joms negali atsirasti prievolė mokėti už paslaugas, kurios buvo teikiamos ne atsakovėms, o bute (duomenys neskelbtini) gyvenusiems nuomininkams, su kuriais sutartį sudarė ne jos pačios, o savivaldybė. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovėms reiškiami reikalavimai neatitinka ir vertybinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, dėl ko ieškinį atsakovių atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos motyvus:
1. LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovės yra butų, esančių adresu E. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Nekilnojamojo turto registre yra įtvirtinta joms priklausančių nurodytų butų nuosavybės teisė, abu butai atsakovėms priklauso lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį. Atsakovių nuosavybės teisė užginčyta nebuvo, priešingai, yra pripažįstama. Todėl teismas privalėjo taikyti imperatyvią CK 4.82 straipsnio 3 dalies taisyklę. Šiuo atveju aplinkybė, kada butas buvo perduotas ir ar apskirtai buvo perduotas, nėra svarbi, nes įstatymo leidėjas nesusiejo savininko pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus su tokiomis aplinkybėmis, kaip buto naudojimo galimybe ar šios teisės suvaržymu. Buto savininko pareiga prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų yra absoliuti ir privalo būti vykdoma. Tuo tarpu savininkas, kurio galimybės naudotis butu buvo suvaržytos dėl kitų asmenų šio buto naudojimo, turi teisę kreiptis į butą naudojusius asmenis dėl nuostolių atlyginimo. Be to apeliantė nurodo, kad atsakovė A. L. 2013 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu pripažino skolas, susidariusias nuo 2010 m. lapkričio mėn., o atsakovės Ž. K. ir S. J. apskritai neginčijo nei susidariusių skolų dydžio, nei laikotarpio. Apeliantės pateiktos išklotinės patvirtina, jog už butą (duomenys neskelbtini), buvo įmokėtos tam tikros įmokos, tačiau duomenų, kas įmokėjo, apeliantė neturi. Todėl vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies norma, apeliantė įmokomis dengė seniausią įsiskolinimą.
2. Teismo teiginys, jog neatgavus butų atsakovėms neatsiranda pareiga mokėti už butams tenkančias namo bendro naudojimo patalpas, nepagrįstas jokia teisės norma. Juo labiau, kad butas (duomenys neskelbtini) yra perduotas atsakovėms.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas pažeidė procesinės teisės normas. Skundžiamu sprendimu teismas atmetė ieškinį, nors atsakovė A. L. su ieškiniu sutiko iš dalies, o kitos atsakovės net neprieštaravo ir neginčijo ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas. Gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), įvykdžius 2006-07-04 valstybės garantiją Nr. 1924 nuomininkams G. B. ir A. B., buvo perduota Ž. K., A. L. ir I. K. įpėdinei 2009-02-18 Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-916. Teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), atsakovėms perduotos 2009-02-18, tačiau ieškovės paskaičiuotas skolos likutis 2009-02 atsakovės jau sudarė 749,59 Lt sumą, nors tuo metu atsakovėms butas dar nebuvo perduotas. Ieškovo pateiktoje skolų valdymo atskaitoje yra nurodyti atlikti penki skolos apmokėjimai, kurių vertė yra 986,28 Lt. Kadangi byloje nėra duomenų, už kurį laikotarpį buvo apmokamas įsiskolinimas ieškovei, todėl darytina išvada, jog teismo konstatuota skola, susidariusi iki 2009 m. vasario mėn. yra padengta, vadovaujantis CK 6.55 str. 2 d.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad neatgavus butų, atsakovėms neatsiranda pareiga mokėti už butams tenkančias namo bendrojo naudojimo patalpas, pagrindines namo konstrukcijas bei kitą įrangą visu ieškovės paskaičiuotu skolos susidarymo laikotarpiu. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), įvykdžius 2008-12-03 valstybės garantiją Nr. 2682 nuomininkams V. L., A. L. ir K. V., buvo 2010-06-09 patuštintas, antstolei G. A. įvykdžius minėtų asmenų iškeldinimą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovėms, tačiau jos pačios neatvyksta pasirašyti perdavimo-priėmimo aktų, tokiu būdu pažeisdamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 66 punkte nustatytą tvarką. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos 2010-11-26 raštas Nr. 53-5- 4276, 2010-11-26 raštas Nr. 53-5-4275, 2010-11-26 raštas Nr. 53-5-4277, 2012-12-27 raštas Nr. 53- 5-3289. Taigi, atsakovės, būdamos buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkėmis, turėjo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaip tai imperatyviai nurodyta CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, o ginčo dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), „atgavimo“ iš viso byloje nebuvo, nes jo priklausomybę atsakovėms patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, pasirašyti buto perdavimo - priėmimo aktai, taip pat liudytoja A. L. posėdžio metu patvirtino, jog pastarasis butas faktiškai buvo atsakovių pradėtas valdyti 2009 m. vasario mėn.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė A. L. teismo posėdžio metu pripažino dalį skolos priskaičiuotos butui, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pripažino skolą susidariusią nuo 2010 m. lapkričio mėn. butui, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas, atmesdamas ieškinį, neatsižvelgė į vienos iš atsakovių išreikštą dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų pripažinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar atsakovės, kurioms Kauno miesto savivaldybės įsakymais buvo atkurtos nuosavybės teisės į butus Nr. 1 ir Nr. 22, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant jas minėtus butus išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją, privalo apmokėti proporcingai butui tenkančias namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovėms A. L., Ž. K. ir S. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini), Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 12-15). 2005-07-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Valstybės garantijos Nr. 1345 A. L. perduotino turto (1/3 52,07 kv. m bendrojo ploto buto 18 ir 1/3 66,32 kv.m. bendrojo ploto 24 buto (arch. kadastrinėje byloje Nr. 22), esančių (duomenys neskelbtini)) įvykdymo data iki 2009-10-01 (t. 1, b. l. 68). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas žymas, vadovaujantis 2008-11-18 įsakymu Nr. A-4199 ir 2005-07-18 įsakymu Nr. A-2529 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 22 savininkai privalo išnuomoti minėtus butus Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Iki tol draudžiama savininkams iškeldinti nuomininkus, išskyrus CK numatytus atvejus (t. 1., b. l. 13, 15). Atsakovėms gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini) perduotos 2009-02-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-916 (t. 1, b. l. 69, 140). 1999-01-28 Kauno miesto savivaldybė ir D. L. sudarė gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (t. 1, b. l. 142-143). 2007-10-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštu, dėl 1, 7 ir 27 butų (duomenys neskelbtini) grąžinimo natūra, nurodoma, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravę asmenys V. L., A. L., S. Š., M. Š., K. V., mirus buvusiai šio buto nuomininkei D. L. iki šiol nesudaryta buto nuomos sutartis. Dėl nurodytų priežasčių Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius negali rengti Administracijos direktoriaus įsakymų dėl butų grąžinimo natūra, kadangi neišspręstas piliečių gyvenančių šiuose butuose teisinis statusas (t. 1, b. l. 70). Tačiau 2008-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4010, minėta nuomos sutartis su D. L. pakeista, sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su V. L. (t. 1, b. l. 145). Pagal 2008-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos garantiją, buto esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkams V. L., A. L., K. V. iki 2009-01-01 kompensuotina nuomotų gyvenamųjų patalų rinkos vertė pinigais, t.y. 301000 Lt sumai (t. 2, b. l. 25). Kompensacija nuomininkams išmokėta 2008-12-23 Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. A-4708 (t.2, b. l. 26). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-10-29 raštą Nr. 53-9-2410, antstolė G. A. 2010-06-09 įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl V. L., A. L., K. V. iškeldinimo su visa manta iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144). 2010-11-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštais atsakovės kartu su kitomis savininkėmis, kviečiamos atvykti ir perimti, butą esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio 2010-06-09 antstolė G. A. iškeldino A. L., bute likusias šiukšles Savivaldybės prašymu UAB „Kauno švara“ išvežė 2010-11-18 (t. 1, b. l. 22-24), kuris atsakovei A. L. įteiktas 2010-11-29 (t. 2, b. l. 27). 2012-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu Nr. 53-5-3289 nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai, pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą buto (duomenys neskelbtini) nepriėmė (t. 1, b. l. 71, 141). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore paskirta ieškovė UAB „Žaidas“ (t. 2, b. l. 180-183). Pagal ieškovės skolų valdymo ataskaitas skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-12 iki 2009-06 sudaro 970,57 Lt (t. 1, b. l. 20), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 sudaro 1545,38 Lt (t. 1, b. l. 19), butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-04 iki 2009-06 sudaro 12698,14 Lt (t. 2, b. l. 21), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 sudaro 979,93 Lt (t.1, b. l. 21). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, butui (duomenys neskelbtini) skolos likutis 2009 m. liepos mėn. yra 911,89 Lt, o 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliktais 5 mokėjimais yra iš viso sumokėta 986,28 Lt (t. 1, b. l. 21).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą, pažymi, kad nors CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir CK 4.84 straipsnio 4 dalis įpareigoja buto ir kitų patalpų savininką išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatyme įtvirtintos buto ir kitų patalpų savininko pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę perleidimas kitiems asmenims ir toks santykių modifikavimas yra leidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje UAB „Lazdynų būstas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-131/2013).
Tiek 1997 m. liepos 1 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į gyvenamuosius namus (jų dalis) bei jų grąžinimą savininkams, įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose (jų dalyse), interesus. Santykiuose su savininkais valstybei atsirado pareiga veikti taip, kad gyvenamieji namai (jų dalys), kurie nėra valstybės išperkami, būtų grąžinti natūra savininkams, o santykiuose su nuomininkais, gyvenančiais savininkams grąžintinuose (grąžintuose) gyvenamuosiuose namuose (jų dalyse), valstybei atsirado pareiga parengti gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomininkams programas ir pan., veikti taip, kad valstybės įsipareigojimai nuomininkams būtų įvykdyti. Akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti derinami tiek buvusių savininkų ir visuomenės, tiek buvusių savininkų ir nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) namuose (jų dalyse), interesai. Siekimas išlaikyti abiejų asmenų grupių teisėtų interesų pusiausvyrą lėmė būtinybę suvaržyti savininkų nuosavybės teises ir suteikti nuomininkams garantijas naudotis esamu būstu, kol pastarieji bus aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio (2003-10-14 įst. Nr. IX-1759 red.) 2 dalis numato, kad grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Jeigu savininkas nevykdo pareigos išnuomoti savivaldybei gyvenamąsias patalpas, savivaldybė gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo. Sudarytų nuomos sutarčių sąlygos nekeičiamos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 66 punkto 2 pastraipa numato, kad tuo atveju, kai grąžintinuose natūra namuose, jų dalyse, butuose gyvena nuomininkai, perdavimo aktas surašomas per mėnesį nuo to laiko, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas arba nuomininkai iškeldinami iš jų. To paties nutarimo 67 punkto 2 pastraipa numato, kad registruojant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą šios tvarkos 66 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiamas tik sprendimas atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju Nekilnojamojo turto registre registruojami nuosavybės teisė ir apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje.
Kaip nustatyta byloje, Nekilnojamojo turto registre yra žymos, kad vadovaujantis 2008-11-18 įsakymu Nr. A-4199 ir 2005-07-18 įsakymu Nr. A-2529 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 22 savininkai privalo išnuomoti minėtus butus Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Iki tol draudžiama savininkams iškeldinti nuomininkus, išskyrus CK numatytus atvejus (t. 1., b. l. 13, 15). 1999-01-28 Kauno miesto savivaldybės ir D. L. sudarytos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto ir komunalinių paslaugų mokesčius (t. 1, b. l. 142-143). 2008-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4010, minėta nuomos sutartis su D. L. pakeista, įpareigojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudaryti su V. L. (t. 1, b. l. 145), tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta.
Faktinės bylos aplinkybės bei pateiktas teisinis reglamentavimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia iš esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatgavus butų, atsakovėms neatsiranda pareiga apmokėti už butams tenkančias namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovėms gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), perduotos 2009-02-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-916 (t. 1, b. l. 69, 140). Pažymėtina, kad duomenų apie skolos perėmimą minėtame akte nėra. 2012-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašte Nr. 53-5-3289 nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai, pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą buto (duomenys neskelbtini) nepriėmė (t. 1, b. l. 71, 141). Ir nors minėtas butas atsakovėms Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo perduotas visu ieškovės paskaičiuotu šiam butui skolos susidarymo laikotarpiu ( t. 1, b. l. 180-183), tačiau 2010-06-09 antstolei iš buto iškeldinus A. L. ir savivaldybės prašymu UAB „Kauno švara“ 2010-11-18 išvežus bute likusias šiukšles, aplinkybių apie faktinį buto atgavimą teismas netyrė ir neanalizavo. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovės 2010-11-26 raštu (t. 2, b. l. 22-24) buvo kviečiamos pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktą bei šį raštą vieną iš atsakovių – A. L. yra gavusi (t. 2, b. l. 27), tačiau dėl kokių priežasčių minėtas aktas nepasirašytas ir ginčo sprendimo priėmimo dienai byloje duomenų nėra. Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 180-183) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 979,93 Lt skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-07-31, o kaip minėta –šis butas atsakovėms buvo perduotos 2009-02-18. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolo ir skundžiamo sprendimo turinio analizė rodo, kad teismas neanalizavo ir netyrė skolos dydžio, skolos susidarymo laikotarpio, neanalizavo, kas (nuomininkai, buto savininkai ar vienas kuris iš jų) 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliko 5 mokėjimus ir iš viso sumokėjo 986,28 Lt (t. 1, b. l. 21). Iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų, kuriose nurodyta, kad butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-04 iki 2009-06 skola sudaro 12698,14 Lt (t. 2, b. l. 21), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 skola sudaro 979,93 Lt (t.1, b. l. 21), apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti tikslios priteistinos skolos dydžio dėl jau nurodytų nenustatytų asmenų atliktų mokėjimų bei nesant duomenų už kurį laikotarpį buvo mokamas įsiskolinimas, kai ieškovė susidariusią skolą dengė vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad skolų valdymo ataskaitose, kai nurodomas likutis periodo pradžiai, prie kurio pridedama iš viso mėnesio priskaityta suma ir gaunamas likutis periodo pabaigai, ši suma vėl perkeliama į likutį periodo pradžiai ir toliau ta pačia tvarka skaičiuojama skola kiekvieną mėnesį, tačiau apskaičiuojant skolos sumą iš viso yra sudedami visi likučiai kiekvieno mėnesio pabaigai (t. 2, b. l. 21). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas galėjo pasiūlyti šalims ir trečiajam asmeniui pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, tačiau to nepadarė.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ir netyrus šioje nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis). Iš to seka, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio pareiškimas atmestas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pat pažeidžiant proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima ir tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra apribotos galimybės priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.