Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-953-920/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsako­vėms A. L., Ž. K., S. J., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar atsakovės, kurioms Kauno miesto savivaldybės įsakymais buvo atkurtos nuosavybės teisės į butus Nr. 1 ir Nr. 22, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant jas minėtus butus išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją, privalo apmokėti proporcingai butui tenkančias namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovėms A. L., Ž. K. ir S. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini), Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 22 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 12-15). 2005-07-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Valstybės garantijos Nr. 1345 A. L. perduotino turto (1/3 52,07 kv. m bendrojo ploto buto 18 ir 1/3 66,32 kv.m. bendrojo ploto 24 buto (arch. kadastrinėje byloje Nr. 22), esančių (duomenys neskelbtini)) įvykdymo data iki 2009-10-01 (t. 1, b. l. 68). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas žymas, vadovaujantis 2008-11-18 įsakymu Nr. A-4199 ir 2005-07-18 įsakymu Nr. A-2529 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 22 savininkai privalo išnuomoti minėtus butus Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Iki tol draudžiama savininkams iškeldinti nuomininkus, išskyrus CK numatytus atvejus (t. 1., b. l. 13, 15). Atsakovėms gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini) perduotos 2009-02-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-916 (t. 1, b. l. 69, 140). 1999-01-28 Kauno miesto savivaldybė ir D. L. sudarė gyvenamosios patalpos esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį (t. 1, b. l. 142-143). 2007-10-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštu, dėl 1, 7 ir 27 butų (duomenys neskelbtini) grąžinimo natūra, nurodoma, kad bute (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravę asmenys V. L., A. L., S. Š., M. Š., K. V., mirus buvusiai šio buto nuomininkei D. L. iki šiol nesudaryta buto nuomos sutartis. Dėl nurodytų priežasčių Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius negali rengti Administracijos direktoriaus įsakymų dėl butų grąžinimo natūra, kadangi neišspręstas piliečių gyvenančių šiuose butuose teisinis statusas (t. 1, b. l. 70). Tačiau 2008-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4010, minėta nuomos sutartis su D. L. pakeista, sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su V. L. (t. 1, b. l. 145). Pagal 2008-12-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos garantiją, buto esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkams V. L., A. L., K. V. iki 2009-01-01 kompensuotina nuomotų gyvenamųjų patalų rinkos vertė pinigais, t.y. 301000 Lt sumai (t. 2, b. l. 25). Kompensacija nuomininkams išmokėta 2008-12-23 Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. A-4708 (t.2, b. l. 26). Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2010-10-29 raštą Nr. 53-9-2410, antstolė G. A. 2010-06-09 įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl V. L., A. L., K. V. iškeldinimo su visa manta iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 144). 2010-11-26 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštais atsakovės kartu su kitomis savininkėmis, kviečiamos atvykti ir perimti, butą esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio 2010-06-09 antstolė G. A. iškeldino A. L., bute likusias šiukšles Savivaldybės prašymu UAB „Kauno švara“ išvežė 2010-11-18 (t. 1, b. l. 22-24), kuris atsakovei A. L. įteiktas 2010-11-29 (t. 2, b. l. 27). 2012-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu Nr. 53-5-3289 nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai, pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą buto (duomenys neskelbtini) nepriėmė (t. 1, b. l. 71, 141). Namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore paskirta ieškovė UAB „Žaidas“ (t. 2, b. l. 180-183). Pagal ieškovės skolų valdymo ataskaitas skola už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008-12 iki 2009-06 sudaro 970,57 Lt (t. 1, b. l. 20), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 sudaro 1545,38 Lt (t. 1, b. l. 19), butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-04 iki 2009-06 sudaro 12698,14 Lt (t. 2, b. l. 21), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 sudaro 979,93 Lt (t.1, b. l. 21). Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos, butui (duomenys neskelbtini) skolos likutis 2009 m. liepos mėn. yra 911,89 Lt, o 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliktais 5 mokėjimais yra iš viso sumokėta 986,28 Lt (t. 1, b. l. 21).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą, pažymi, kad nors CK 4.82 straipsnio 3 dalis ir CK 4.84 straipsnio 4 dalis įpareigoja buto ir kitų patalpų savininką išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatyme įtvirtintos buto ir kitų patalpų savininko pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę perleidimas kitiems asmenims ir toks santykių modifikavimas yra leidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje UAB „Lazdynų būstas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-131/2013).

Tiek 1997 m. liepos 1 d. įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į gyvenamuosius namus (jų dalis) bei jų grąžinimą savininkams, įtvirtintos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose (jų dalyse), interesus. Santykiuose su savininkais valstybei atsirado pareiga veikti taip, kad gyvenamieji namai (jų dalys), kurie nėra valstybės išperkami, būtų grąžinti natūra savininkams, o santykiuose su nuomininkais, gyvenančiais savininkams grąžintinuose (grąžintuose) gyvenamuosiuose namuose (jų dalyse), valstybei atsirado pareiga parengti gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomininkams programas ir pan., veikti taip, kad valstybės įsipareigojimai nuomininkams būtų įvykdyti. Akivaizdu, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti derinami tiek buvusių savininkų ir visuomenės, tiek buvusių savininkų ir nuomininkų, gyvenančių savininkams grąžintinuose (grąžintuose) namuose (jų dalyse), interesai. Siekimas išlaikyti abiejų asmenų grupių teisėtų interesų pusiausvyrą lėmė būtinybę suvaržyti savininkų nuosavybės teises ir suteikti nuomininkams garantijas naudotis esamu būstu, kol pastarieji bus aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio (2003-10-14 įst. Nr. IX-1759 red.) 2 dalis numato, kad grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus. Jeigu savininkas nevykdo pareigos išnuomoti savivaldybei gyvenamąsias patalpas, savivaldybė gali kreiptis į teismą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį savivaldybės nuomojamų iš savininko gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomos mokesčio dydis nustatomas šalių susitarimu, tačiau maksimalus nuomos mokesčio dydis negali būti didesnis už Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintą maksimalų nuomos mokestį. Savivaldybė Civilinio kodekso nustatyta tvarka gyvenamąsias patalpas subnuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams. Šie nuomininkai moka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atleidžiami nuo nuompinigių mokėjimo. Sudarytų nuomos sutarčių sąlygos nekeičiamos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 66 punkto 2 pastraipa numato, kad tuo atveju, kai grąžintinuose natūra namuose, jų dalyse, butuose gyvena nuomininkai, perdavimo aktas surašomas per mėnesį nuo to laiko, kai sugrąžinto gyvenamojo namo, jo dalies, buto nuomininkai patuština turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas arba nuomininkai iškeldinami iš jų. To paties nutarimo 67 punkto 2 pastraipa numato, kad registruojant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą šios tvarkos 66 punkto antrojoje pastraipoje nurodytu atveju, Nekilnojamojo turto registro įstaigai pateikiamas tik sprendimas atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju Nekilnojamojo turto registre registruojami nuosavybės teisė ir apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje.

Kaip nustatyta byloje, Nekilnojamojo turto registre yra žymos, kad vadovaujantis 2008-11-18 įsakymu Nr. A-4199 ir 2005-07-18 įsakymu Nr. A-2529 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ir Nr. 22 savininkai privalo išnuomoti minėtus butus Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys nuomininkams suteiktą garantiją. Iki tol draudžiama savininkams iškeldinti nuomininkus, išskyrus CK numatytus atvejus (t. 1., b. l. 13, 15). 1999-01-28 Kauno miesto savivaldybės ir D. L. sudarytos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto ir komunalinių paslaugų mokesčius (t. 1, b. l. 142-143). 2008-11-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4010, minėta nuomos sutartis su D. L. pakeista, įpareigojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį sudaryti su V. L. (t. 1, b. l. 145), tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta.

Faktinės bylos aplinkybės bei pateiktas teisinis reglamentavimas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia iš esmės sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatgavus butų, atsakovėms neatsiranda pareiga apmokėti už butams tenkančias namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovėms gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), perduotos 2009-02-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktu Nr. S-916 (t. 1, b. l. 69, 140). Pažymėtina, kad duomenų apie skolos perėmimą minėtame akte nėra. 2012-12-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus rašte Nr. 53-5-3289 nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkai, pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą buto (duomenys neskelbtini) nepriėmė (t. 1, b. l. 71, 141). Ir nors minėtas butas atsakovėms Vyriausybės nustatyta tvarka nebuvo perduotas visu ieškovės paskaičiuotu šiam butui skolos susidarymo laikotarpiu ( t. 1, b. l. 180-183), tačiau 2010-06-09 antstolei iš buto iškeldinus A. L. ir savivaldybės prašymu UAB „Kauno švara“ 2010-11-18 išvežus bute likusias šiukšles, aplinkybių apie faktinį buto atgavimą teismas netyrė ir neanalizavo. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenimis atsakovės 2010-11-26 raštu (t. 2, b. l. 22-24) buvo kviečiamos pasirašyti perdavimo ir priėmimo aktą bei šį raštą vieną iš atsakovių – A. L. yra gavusi (t. 2, b. l. 27), tačiau dėl kokių priežasčių minėtas aktas nepasirašytas ir ginčo sprendimo priėmimo dienai byloje duomenų nėra. Kaip matyti iš ieškovės patikslinto ieškinio (t. 1, b. l. 180-183) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 979,93 Lt skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2012-07-31, o kaip minėta –šis butas atsakovėms buvo perduotos 2009-02-18. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolo ir skundžiamo sprendimo turinio analizė rodo, kad teismas neanalizavo ir netyrė skolos dydžio, skolos susidarymo laikotarpio, neanalizavo, kas (nuomininkai, buto savininkai ar vienas kuris iš jų) 2007 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn. laikotarpiu atliko 5 mokėjimus ir iš viso sumokėjo 986,28 Lt (t. 1, b. l. 21). Iš ieškovės pateiktų skolų valdymo ataskaitų, kuriose nurodyta, kad butui (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-04 iki 2009-06 skola sudaro 12698,14 Lt (t. 2, b. l. 21), laikotarpiu nuo 2009-07 iki 2012-07 skola sudaro 979,93 Lt (t.1, b. l. 21), apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti tikslios priteistinos skolos dydžio dėl jau nurodytų nenustatytų asmenų atliktų mokėjimų bei nesant duomenų už kurį laikotarpį buvo mokamas įsiskolinimas, kai ieškovė susidariusią skolą dengė vadovaujantis CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad skolų valdymo ataskaitose, kai nurodomas likutis periodo pradžiai, prie kurio pridedama iš viso mėnesio priskaityta suma ir gaunamas likutis periodo pabaigai, ši suma vėl perkeliama į likutį periodo pradžiai ir toliau ta pačia tvarka skaičiuojama skola kiekvieną mėnesį, tačiau apskaičiuojant skolos sumą iš viso yra sudedami visi likučiai kiekvieno mėnesio pabaigai (t. 2, b. l. 21). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas galėjo pasiūlyti šalims ir trečiajam asmeniui pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, tačiau to nepadarė.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ir netyrus šioje nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis). Iš to seka, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio pareiškimas atmestas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovės pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, taip pat pažeidžiant proceso teisės normas, dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė, o pagal pateiktus byloje įrodymus apeliacinės instancijos teisme bylos iš esmės išnagrinėti negalima ir tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismui yra apribotos galimybės priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytiems motyvams, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.