- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- 1-705-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39635-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Saulius Pikturna
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (IT aptarnavimo inžinieriumi), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo nukopijavo iš mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG, priklausančio A. S., galimybių pasą su QR kodu, tokiu būdu įgijo fizinio asmens svetimą dokumentą, t. y. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį galimybių pasą, kurį neteisėtai laikė su savimi ir 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jį panaudojo pateikdamas minėto klubo apsaugos darbuotojui.
V. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog susitiko su A., tada visiškai neplanuotai ir netikėtai pasinaudojo jo galimybių pasu. Norėjo sušilti, todėl kito būdo, kaip pateikti į klubo vidų, jis nematė. Neturėjo galimybės gauti galimybių paso, tačiau žinojo, jog jokios grėsmės nesukels, manė, jog tai yra pažeidimas, o ne nusikaltimas. Jis paprašė draugo jo telefono ir nusikopijavo galimybių pasą į savo telefoną. Anksčiau jis turėjo galimybių pasą, bet jo galiojimas jau buvo pasibaigęs, o tuo metu atlikti testo nebuvo galimybės. Netikėtumas ir nuovargis lėmė, kad jo priimti sprendimai buvo nelabai vykę. Padarė išvadas, kad reikia pagalvoti kelis kartus prieš priimant bet kokį sprendimą ir vengti bet kokių neteisėtų veiksmų. Apgailestauja dėl savo poelgio. Šiuo metu gyvena kartu su mama. Jo ir mamos santykiai yra normalūs, kartu pusryčiauja ir vakarieniauja. Jis nėra nuolatinis pažeidėjas, gerbia įstatymus, tiki, kad kiekvienas pažįstamas žmogus galėtų už jį laiduoti. Mama yra jam artimiausias žmogus, kitų šeimos narių neturi, gėda prašyti mamos tokioje situacijoje jį užstoti, prieš bet ką būtų gėda teikti tokį prašymą. Jis nemanė, kad padarė tokį nusikaltimą, kuris taip kvalifikuojamas ir skiriama tokia didžiulė bausmė. Mama buvo šokiruota, bijojo jai pasakyti, nes saugo jos sveikatą, laukė iki paskutinio momento, kol jau nebeturėjo kitos išeities. Jam buvo labai gėda pasakyti mamai apie tai, ką padarė.
Liudytoja V. V., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji žino, jog sūnui buvo iškelta baudžiamoji byla, nes jis atėjo į barą neturėdamas galimybių paso. Sūnus pasakė, kad reikia jos charakteristikos, ji kelias dienas negalėjo užeiti pas direktorę, nes buvo gėda. Paaiškino, kad jos sūnus užaugo šeimoje, kuri labai gerbia savo valstybę. Šiuo metu gyvena kartu su sūnumi. Sūnus jai padeda, nes ji 10 metų slaugė tėvą. Mano, kad V. V. ateityje nenusikals. Jie iš artimųjų daugiau nieko neturi, tik vienas kitą.
Kadangi kaltinamasis V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Z. parodė, kad jis dirba bare ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), barmenu. Bare aptarnaujami klientai tik su galimybių pasu. Užeinant klientams į barą, jis mobiliajame telefone esančios programos pagalba tikrina galimybių ir vakcinacijos pasus. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 00.10 val., tikslaus laiko įvardyti negali, nes bare buvo daug žmonių, prie baro lauke stovėjo du vaikinai, buvo akivaizdu, jog jie kartu bei jie kažką kalbėjo tarpusavyje. Tada į barą užėjo jaunas vaikinas, jis nuskenavo jo galimybių pasą, programėlė telefone parodė, jog jis galiojantis. Tas vaikinas atsisėdo bare prie staliuko, tada užėjo antras lauke su juo stovėjęs vaikinas. Jis nuskenavo mobiliajame telefone esančia programa jo galimybių pasą, jis buvo taip pat galiojantis, todėl jis leido tam antram vaikinui įeiti. Antrasis vaikinas atsisėdo prie pirmojo vaikino. Už kelių minučių dėl šių dviejų atėjusių vaikinų jam kilo įtarimas, jis prisiminė, jog abiejų vaikinų pavardės ir gimimo metai sutapo. Kilus įtarimui, jis priėjo prie dviejų vaikinų ir paprašė pateikti savo asmens dokumentus tam, jog įsitikintų jų pateiktų galimybių pasų tikrumu, tačiau nė vienas vaikinas dokumentų nepateikė. Tada paskambino 112 ir apie įvykį pranešė policijai (b. l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad V. V. yra jo senas pažįstamas. 2021 m. lapkričio 13 d., tikslaus laiko nepamena, apie 1.00 val. su juo susitiko mieste, pasiūlė jam kartu nueiti į klubą-barą ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Kad V. V. neturi galimybių paso, jis nežinojo. Būnant prie baro, jis užėjo pirmas, V. V. neskubėjo, apsauga jį įleido, jis užėmė staliuką, bet V. V. vis nebuvo, tada jis išėjo į lauką, jis dar buvo lauke, pamačius jį paprašė jam duoti jo telefoną. Jis neklausė, kodėl jam reikalingas jo telefonas, davė. Jo telefono modelis ,,SAMSUNG S10“. Kol V. V. turėjo rankoje jo telefoną, jis nežiūrėjo, ką jis ten daro. Po kažkiek minučių jis grąžino telefoną, jis vėl grįžo į klubą prie staliuko, greit pasirodė ir V. V.. Po 10-15 minučių prie jų staliuko priėjo apsaugos darbuotojai ir paprašė palaukti ir niekur neiti. V. V. pasakė, kad nori parūkyti ir pradėjo eiti link išėjimo. Greit atvažiavo policijos pareigūnai, paprašė atsisėsti į tarnybinį automobilį ir tik būnant automobilyje jis iš pokalbio suprato, kad V. V. pasinaudojo jo galimybių pasu. Jo galimybių pasas išsaugotas telefono atmintyje, yra tarp dokumentų, surasti labai lengva, taip pat neatmeta tikimybės, kad pirmą kartą užėjus į barą ir parodžius apsaugai pasą, galėjo jo telefone neuždaryti, todėl atidarius telefoną galimybių pasas būtų ant ekrano ir jo net ieškoti nereikėjo. Taip pat jį galima lengvai persisiųsti bet kur, jeigu jis atidarytas, todėl mano, kad V. V. jį sau ir persisiuntė, kai pamatė ant ekrano. Telefonas neužblokuotas, galima lengvai atidaryti ir naršyti (b. l. 22-23, 41).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d. 1.00 val. (duomenys neskelbtini), klube, V. V., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,95 prom. girtumas, pateikė A. S. priklausantį galimybių pasą (b. l. 1-3).
Iš 2021 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra baras, (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-12).
Iš 2021 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad A. S. priklausantis telefonas yra ,,SAMSUNG S10“, juodos spalvos, telefonas neturi blokavimo sistemos. Galimybių pasas yra aplanke ,,Galerija“ tarp išsaugotų ekrano nuotraukų. Taip pat galimybių pasas yra aplanke ,,Mano failai“ tarp kitų dokumentų. Apžiūrint galimybių pasą, nustatyta, kad pasas priklauso A. S., išdavimo data – 2021 m. spalio 22 d. 15.12 val., galiojimas iki 2021 m. gruodžio 22 d. 14.12 val. Galimybių pasas yra su OQ kodu iš kairės pusės (b. l. 26-34).
Iš 2021 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra ,,body“ kameros vaizdo įrašas, tačiau jame nieko reikšmingo neužfiksuota (b. l. 44-45).
Iš 2021 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. apsaugos darbuotojas įleido į klubą A. S., kuris telefone parodė savo galiojantį galimybių pasą. Po kurio laiko į klubą užėjo V. V., kuris telefone parodė negaliojantį galimybių pasą, o vėliau parodė A. S. priklausantį galimybių pasą. V. V. paaiškino, kad buvo nukopijavęs draugui A. S. priklausantį galimybių pasą (b. l. 48).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 13 d. 02.17 val. V. V. nustatytas 0,95 prom. girtumo laipsnis (b. l. 50). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1540437 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. (b. l. 51).
Iš 2021 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra V. V. priklausantis telefonas ,,iPhone“ (b. l. 75-76).
Iš 2021 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš klubo ,,(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašai yra spalvoti, be garso. Vaizdo įrašus galima peržiūrėti, naudojant VLC Player. Pirmo vaizdo failo pavadinimas yra 20211115120656454_DS_2CD2T6360_1820200303AAWREW18314775_(duomenys neskelbtini)_1.mov. Vaizdo įrašo trukmė – 1.30 val. Atidarius vaizdo failą, matosi šaligatvis, aplinkui daug žmonių, taip pat matosi klubo įėjimas durys. 00.29 val. prie klubo ateina A. S. ir V. V.. A. S. užeina į klubą, V. V. lieka rūkyti. 00.30 val. iš klubo išeina A. S., prieina prie V. V. ir jie bendrauja tarpusavyje. A. S. rankoje matosi mobiliojo ryšio telefonas juodu korpusu. Bendraudamas su V. V. jis karts nuo karto kažką surenka telefone, kartais savo telefono ekraną rodo V. V., 00.32 val. matosi, kaip V. V. ištraukia savo telefoną ir laiko jį savo rankoje, ekranu į save. Jie kartu su A. S. žiūri į V. V. telefoną. Po to kažką renka savo telefone V. V.. A. S. tuomet žiūri, ką savo telefone daro V. V.. Jie abu laiko šalia savo telefonus ir žiūri į juos. 00.35 val. A. S. deda savo telefoną į kišenę. 00.36 val. A. S. vėl grįžta į klubą. V. V. lieka stovėti. 00.38 val. V. V. užsideda kaukę ir irgi užeina į klubo vidų. Antro vaizdo failo pavadinimas – 20211115111038564_DS-2CD2T6360-1820200303AAWRE18314775_(duomenys neskelbtini)_1.mov Vaizdo įrašo trukmė – 9,25 min. Vaizdo įrašas atkartoja jau aprašytą laiką nuo 00.29 iki 00.38 val. (b. l. 100-101).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisinio pagrindo nukopijavo iš mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG, priklausančio A. S., galimybių pasą su QR kodu, tokiu būdu įgijo fizinio asmens svetimą dokumentą, t. y. A. S. priklausantį galimybių pasą, kurį neteisėtai laikė su savimi ir 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jį panaudojo, pateikdamas minėto klubo apsaugos darbuotojui.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. V. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. V. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad įvykio metu jis neturėjo galimybių paso, tačiau žinojo, jog jokios grėsmės nesukels bei manė, jog tai yra pažeidimas, o ne nusikaltimas. Jis paprašė draugo jo telefono ir nusikopijavo jo galimybių pasą į savo telefoną. Anksčiau jis turėjo galimybių pasą, bet jo galiojimas jau buvo pasibaigęs, o tuo metu atlikti testo nebuvo galimybės. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, daiktų apžiūros protokolų ir tarnybinių pranešimų duomenys.
Teismo vertinimu, asmens galimybių pasas atitinka BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – dokumento – požymius. Pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-662/2000). Taigi asmens galimybių pasas yra dokumentas, nes jame yra fiksuojama juridinę reikšmę turinti informacija apie konkretų asmenį.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. V. 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo nukopijavo iš mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG, priklausančio A. S., galimybių pasą su QR kodu, tokiu būdu įgijo fizinio asmens svetimą dokumentą, t. y. A. S. priklausantį galimybių pasą, kurį neteisėtai laikė su savimi ir 2021 m. lapkričio 13 d. apie 1.00 val. klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jį panaudojo pateikdamas minėto klubo apsaugos darbuotojui. Tokia V. V. veika kvalifikuotina pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo V. V.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis V. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotoja V. V. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė V. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką V. V. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, byloje nėra duomenų, kad dėl V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padaryta žala kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021). Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).
Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog V. V. administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), V. V. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, darbdavio apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 61). Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje buvo matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jis padarė atitinkamas išvadas bei stengiasi keistis, jo pozicija dėl kaltės viso proceso metu buvo nuosekli. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, nors kaltinamasis ir padarė apysunkį nusikaltimą, konstatuotina, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo mama V. V.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu pats V. V. parodė, kad jie kartu su mama gyvena, todėl ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Taip pat ir V. V. paaiškino, jog sūnaus poelgį vertina neigiamai. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų V. V. paaiškinimų, ji rūpinasi kaltinamojo ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.
Teismas sprendžia, kad V. V. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog V. V. galimybė daryti įtaką savo sūnui yra akivaizdi.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. V. yra dirbanti, gyvena kartu su kaltinamuoju, todėl dažnai bendrauja ir susitinka, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja V. V. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. V. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. V. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.
Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 kompaktiniai diskai, saugomi byloje (b. l. 47, 103), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą V. V. nutraukti.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.