Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas Saulius Pikturna prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau tekste – ir Konstitucinis Teismas) prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau tekste – ir Vyriausybės nutarimas) 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – ir Konstitucija) 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui; 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad galimybių pasas buvo neteisėtas, prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nustačius, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, prašoma pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs apeliacinį skundą, ir atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pagal BPK 314, 102 straipsnius.

3.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu dėl to, kad baudžiamoji byla nebuvo sustabdyta ir nebuvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktyje nustačius, kad kontaktiniu būdu tam tikros paslaugos gali būti teikiamos tik tiems asmenims arba renginiuose gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie atitinka šio nutarimo 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus, o kitiems asmenims gali būti teikiamos tik šio nutarimo 3 punkte nurodytos paslaugos, taip pat nutarimo 3.2.1.2 papunktyje nustačius, kad tik minėtus kriterijus atitinkantys asmenys gali gauti kontaktines tęstinio profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas ir dalyvauti aukštojo mokslo studijose nenuotoliniu būdu, yra nustatytas diskriminacinis teisinis reguliavimas, nes asmenys, neatitinkantys nurodytų kriterijų ir negalintys gauti nurodytų kontaktinių paslaugų ar dalyvauti renginiuose, yra diskriminuojami asmenų, kuriems minėtos paslaugos teikiamos ir nurodytos veiklos leidžiamos, atžvilgiu. Apelianto teigimu, diskriminavimo pagrindas nėra objektyviai pagrįstas, nes pasiskiepiję ar persirgę COVID-19 liga asmenys taip pat gali platinti šios ligos virusą, kaip ir nepasiskiepiję.

3.3. Anot apelianto, Vyriausybės nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiuose įtvirtinus kriterijus, kuriuos privalo atitikti asmenys, norintys gauti kontaktines paslaugas ar dalyvauti renginiuose, įtvirtinta privaloma intervencija į žmogaus kūną. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmuo neturi laisvės pasirinkti, ar jam skiepytis arba testuotis, kad nebūtų sutrikdyta jo įprasta kasdienė veikla, ar to nedaryti, tokiu būdu ribojama teisė laisvai spręsti dėl pasiskiepijimo ar testo atlikimo. Skunde pažymima, kad fizinio asmens neliečiamumas apima jo teisę pačiam laisvai spręsti dėl bet kokios intervencijos į jo kūną. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia asmens teisę į neliečiamumą, kuri numatyta Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje.

3.4. Skunde pažymima, kad tokį teisinį reguliavimą, kuriuo ribojama asmens teisė į fizinį neliečiamumą, nustačius Vyriausybės nutarimu – poįstatyminiu teisės aktu, buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis tai, kad žmogaus teisių ir laisvių ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.

3.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vyriausybės nutarimo 3.1.1, 3.2.1.2 papunkčiuose ir 3¹ punkte nustatytu teisiniu reguliavimu ribojama ir ūkio subjektų, teikiančių nurodytas kontaktines paslaugas, ūkinės veiklos laisvė, taip pat ribojama nustatytų kriterijų neatitinkančių asmenų teisė gauti nurodytas kontaktines paslaugas, galimybę patekti į tam tikras vietas, dalyvauti renginiuose. Gynėjo manymu, toks teisinis reguliavimas gali būti nustatytas tik laikinai, todėl neterminuotas nustatytų ribojimų taikymas yra konstituciškai negalimas ir nepateisinamas. Net griežčiausius specialiuosius teisinius režimus, t. y. nepaprastąją ir karo padėtį reglamentuojantys įstatymai nustato, kad asmens teisės gali būti ribojamos tik laikinai. Toks reikalavimas kyla ir iš Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Taigi, minėtu Vyriausybės nutarimu pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai, taip pat Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsnis.

3.6. Apelianto teigimu, abejonių dėl atitikties Konstitucijai kelia ir Vyriausybės nutarimo 5.2, 5.3 papunkčių nuostatos, kuriose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams. Informacija apie asmens sveikatos būklę (pasiskiepijęs, persirgęs ar atlikęs testą) yra asmens privataus gyvenimo dalis ir yra priskiriama prie asmens sveikatos duomenų. Pagal Konstitucijos 22 straipsnį, informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarka turi būti nustatyta įstatymu. Tuo tarpu Vyriausybės nutarimo 5.2, 5.3 papunkčiuose nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, nesantys sveikatos priežiūros sistemos darbuotojais, įgijo teisę reikalauti pateikti informaciją apie asmens sveikatą. Taigi, ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu buvo nustatyta, kas asmenys, siekiantys pasinaudoti tam tikromis teisėmis, turi tretiesiems asmenims atskleisti savo asmens duomenis apie sveikatos būklę, o ginčijamuose papunkčiuose nurodyti asmenys turi teisę tokią informaciją rinkti. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės nutarimo 5.2, 5.3 papunkčiai prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 3 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

3.7. Skunde pabrėžiama, kad Konstitucinis Teismas savo veiksmais jau buvo pripažinęs, kad minėtas Vyriausybės nutarimas kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai, kadangi 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu buvo priėmęs nagrinėti dalį pareiškėjos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Vyriausybės nutarimo normos neprieštarauja Konstitucijai, todėl akivaizdu, kad yra pagrindo manyti, kad minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties Konstitucijai.

3.8. Kaip nurodoma skunde, Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu nutraukė pradėtą teiseną byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės nutarime įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, nes minėto nutarimo ginčijamas reguliavimas neteko galios. Šiame sprendime buvo pabrėžta, kad ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymui tyrimas pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą būtų savitikslis ir beprasmis. Vis tik, sprendime nutraukti pradėtą teiseną nurodyta, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl minėtame nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį Teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, arba Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis į Konstitucinį Teismą kreiptųsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

3.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje būtina išsiaiškinti, ar galimybių pasas gali būti laikomas oficialiu dokumentu ir ar šio dokumento išdavimo bei naudojimo tvarka buvo patvirtinta nepažeidžiant Konstitucijos ir įstatymų. Apeliantas, remdamasis 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimais nutarime Nr. 40, nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas netinkamai pritaikius tiek baudžiamąsias ir baudžiamojo proceso normas, nes nebuvo išsiaiškinta, ar galimybių pasas gali būti laikomas oficialiu dokumentu ir ar šio dokumento išdavimo ir naudojimo tvarka buvo patvirtinta nepažeidžiant Konstitucijos ir įstatymų. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad galimybių pasas buvo neteisėtas, vadovaujantis BPK 327 straipsniu, ginčijamas nuosprendis turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.

Šalies argumentai

5. Teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi šioje byloje kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“: 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui; 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio pirmajai daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio pirmajai daliai ir trečiajai daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs pagal šį prašymą pradėtą konstitucinės justicijos bylą, 2023 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą.

6. Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. KT83-N9/2023 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20383), 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075), 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija; TAR, 2021-08-13, Nr. 17455) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šio nutarimo 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija; TAR, 2021-09-29, Nr. 20383), 31 punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija; TAR, 2021-09-10, Nr. 19075) neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui.

7. Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu V. V. gynėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog galimybių pasas ir teisės aktai, kurie reglamentavo šio dokumento naudojimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jo ir V. V. pozicija lieka tokia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį reikia palikti galioti. Prokuroras sutiko su tokia pozicija ir nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti.