- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-1191-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04213-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (toliau – ir Bendrija) įrašyti ją į 2024 m. lapkričio 12 d. Bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą kaip susirinkime dalyvavusią Bendrijos narę, įpareigoti atsakovę įskaičiuoti ieškovės balsą „prieš“ į balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu „Išreikšti nepasitikėjimą S. R. ir atšaukti jį iš bendrijos pirmininko pareigų“ rezultatus bei atitinkamai pakoreguoti 2024 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolo Nr. 2024-4 balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu rezultatą, jį išdėstant taip: „(„už“ 42 balsai, „nepritariu“ 28 balsai, „susilaikė“ 4 balsai)“.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2024 m. lapkričio 12 d. vyko Bendrijos narių susirinkimas, kurio metu svarstyti klausimai dėl susirinkimo pirmininko, sekretoriaus ir balsų skaičiavimo komisijos rinkimo, dėl nepasitikėjimo S. R. išreiškimo ir jo atšaukimo iš Bendrijos pirmininko pareigų, naujo Bendrijos pirmininko rinkimų. Ieškovė yra Bendrijos narė, apie susirinkimą buvo informuota tinkamai, tačiau atvyko pavėlavusi 40 min., kuomet atvykę nariai jau buvo išsprendę organizacinius klausimus, kiti klausimai dar nebuvo pradėti svarstyti. Ieškovei susirinkimo sekretorė I. E. ir pirmininkė D. U. neleido užsiregistruoti susirinkimo dalyvių registracijos sąraše ir balsuoti darbotvarkės klausimais, nes ieškovė atvyko pavėlavusi. Ieškovė dalyvavo susirinkime, balsavo dėl susirinkimo darbotvarkės klausimų, tačiau jos balsas sprendžiant darbotvarkės klausimus nebuvo įskaičiuotas į bendrą balsavimo rezultatą. Ieškovei be teisinio pagrindo buvo užkirsta galimybė registruotis narių susirinkime, dalyvauti jame bei balsuoti darbotvarkės klausimais. Pasak ieškovės, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 punkto, atsakovės įstatų 16.1. punkto nuostatos bei ieškovės kaip Bendrijos narės teisės. Paduotu ieškiniu ieškovė siekia savo teisių pažeidimo pripažinimo teismine tvarka, kad jos balsas būtų įtrauktas į bendrą balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu (Išreikšti nepasitikėjimą S. R. ir atšaukti jį iš bendrijos pirmininko pareigų) rezultatą. Ieškovė neginčija Bendrijos narių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu, nes pati balsavo „prieš“ siūlomą nutarimą ir sprendimas nebuvo priimtas (nepriklausomai nuo to ar ieškovės balsas būtų įskaičiuotas, ar ne). Bendrijos narių nutarimas neišreikšti nepasitikėjimo S. R. ir neatšaukti jo iš Bendrijos pirmininko pareigų ieškovei yra priimtinas, ji sutinka su juo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. V. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus įpareigoti atsakovę įrašyti ją į Bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą bei įpareigoti atsakovę įskaičiuoti ieškovės balsą „prieš“ antruoju darbotvarkės klausimu ir atitinkamai pakoreguoti susirinkimo protokolo rezultatą antruoju darbotvarkės klausimu. Teismas nurodė, kad šie ieškinio reikalavimai nesudaro savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų, nes ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas savaime nesukels materialinių teisinių padarinių. Pasak pirmosios instancijos teismo, šią išvadą pagrindžia tai, kad net ir įskaičiavus ieškovės balsą „prieš“ antruoju darbotvarkės klausimu Bendrijos narių priimtas sprendimas nepasikeistų, t. y. ieškovės balsas nėra lemiamas. Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė, nurodžiusi, jog antruoju darbotvarkės klausimu sprendimas priimtas nebuvo, nepriklausomai nuo to ar ieškovės balsas yra įskaičiuojamas, ar ne.
5. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę įrašyti ieškovę į Bendrijos narių susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku, kadangi tokio reikalavimo tenkinimas nekeičia ieškovės teisių ir pareigų apimties.
6. Pirmosios instancijos teises, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog ieškinyje suformuluotų reikalavimų patenkinimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, todėl atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės priimant ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai sprendė, kad ieškinyje suformuluotų reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimas nesukels materialinių teisinių padarinių. Teismas motyvavo savo išvadą lakoniškais teiginiais ir su ginčo esme nesusijusiomis aplinkybėmis. Teismas netinkamai įvertino ieškiniu reiškiamus reikalavimus, jų esmę, ieškovės kaip Bendrijos narės teisių ir jų pažeidimo turinį bei pažeistų teisių gynimo būdą, kurio taikymo prašoma pareikštu ieškiniu. Ieškovė siekia materialinių teisinių padarinių, nes patenkinus ieškinio reikalavimus būtų pripažintos ne tik jos teisės dalyvauti ir balsuoti Bendrijos narių susirinkime, bet ir šių teisių pažeidimas. Tai reikštų ieškovės interesų apgynimą, jos teisių ir pareigų modifikavimą, nes teismo sprendimu ieškovė būtų pripažinta Bendrijos nare, užsiregistravusia ir dalyvavusia 2024 m. lapkričio 12 d. Bendrijos narių susirinkime bei balsavusia „prieš“ 2-uoju darbotvarkės klausimu. Jos balsas būtų įskaičiuotas į bendrą balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu rezultatą. Ieškovės teisės gali būti apgintos tik tokiu būdu. Nagrinėjamu atveju pažeistos ieškovės teisės dalyvauti Bendrijos narių susirinkime ir balsuoti darbotvarkės klausimais turi būti ginamos ir jos gali būti apgintos vieninteliu būdu – įtraukus ieškovę į Bendrijos narių 2024 m. lapkričio 12 d. susirinkimo dalyvių registracijos sąrašą kaip susirinkime dalyvavusį Bendrijos narį, įvertinus bei įskaičiavus jos balsą į bendrą balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu rezultatą. Būtent tokio teisinio rezultato pareikšdama ieškinį ir formuluodama jo reikalavimus ieškovė ir siekia. Ieškovės pirmojo reikalavimo tenkinimas reikštų jos interesų apgynimą, teisių ir pareigų modifikavimą, kadangi teismo sprendimu ieškovė būtų pripažinta Bendrijos nare, užsiregistravusia ir dalyvavusia 2024 m. lapkričio 12 d. Bendrijos narių susirinkime. Antrojo ieškinio reikalavimo tenkinimas reikštų ieškovės interesų apgynimą, jos teisių ir pareigų modifikavimą, nes teismo sprendimu ji būtų pripažinta Bendrijos nare, balsavusia „prieš“ sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir jos balsas būtų įskaičiuotas į bendrą balsavimo 2-uoju darbotvarkės klausimu rezultatą.
7.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad net ir įskaičiavus ieškovės balsą „prieš“ antruoju darbotvarkės klausimu, Bendrijos narių priimtas sprendimas nepasikeistų, nes ieškovės balsas nėra lemiamas. Bendrijos sprendimai, priimti darbotvarkės klausimais, jų pagrįstumas ar teisėtumas nėra ieškiniu keliamo ginčo dalykas, nesusiję su ginčo esme. Šie sprendimai neturi ir negali turėti teisinės reikšmės, sprendžiant dėl materialiųjų teisinių padarinių ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju. Pažeistų ieškovės teisių gynimas negali būti siejamas su susirinkimo priimtų sprendimų galiojimu, jos teisė negali būti ginama tik tuo atveju, jeigu ieškovė nesutinka su priimtais sprendimais, ginčija juos, o jos pažeistų teisių apgynimas lemtų priimtų sprendimų pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas susiejo reiškiamo ieškinio kontekste materialinius teisinius padarinius tik su Bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų pasikeitimu, ignoruodamas asmens teisių pažeidimo faktą. Tokiu būdu teismas iš esmės sukūrė prielaidas toleruoti asmens teisių pažeidimus, riboti galimybes apginti šias teises, atsakovui daryti tokius pažeidimus ateityje.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
12. Ieškovė pateikė į bylą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2024 m. lapkričio 17 d. susirinkimo protokolą, kurio duomenimis 2024 m. lapkričio 12 d. vyko Bendrijos narių susirinkimas, jame dalyvavo 73 Bendrijos nariai. Protokole nurodyta, kad antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu svarstytas klausimas dėl nepasitikėjimo S. R. išreiškimo ir jo atšaukimo iš Bendrijos pirmininko pareigų, susirinkimo metu „už“ balsavo 42 Bendrijos nariai, „nepritariu“ – 27 nariai ir „susilaikė“ 4 balsai. Susirinkimo metu nutarta neišreikšti nepasitikėjimo S. R. ir neatšaukti jo iš Bendrijos pirmininko pareigų, nesurinkus daugiau nei 2/3 dalių visų susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių balsų. Šis Bendrijos susirinkimo sprendimas buvo priimtinas ieškovei, tačiau ji pareiškė ieškinį dėl to, jog, priimant sprendimą, jos balsas kaip susirinkime dalyvavusios Bendrijos narės nebuvo įskaičiuotas į balsų skaičių.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels jai materialinių teisinių padarinių. Ieškovės nuomone, ieškinio patenkinimo atveju būtų pripažintos jos teisės dalyvauti ir balsuoti Bendrijos narių susirinkime, šių teisių pažeidimas, be to, tokiu būdu būtų užkirstas kelias Bendrijai daryti panašaus pobūdžio pažeidimus ateityje ir taip būtų modifikuotos ieškovės teisės ir pareigos.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovės A. V. ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas)
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.
15. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
16. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024, 37 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas ir kt.).
17. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 18 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025, 61 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kadangi jis pats savaime neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Reikalavimas dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas) gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tik tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia ieškovui tiesiogines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, 23 punktas). Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu; kaip savarankiški ieškinio reikalavimai negali būti reiškiami reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 62 punktas; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023, 55 punktas).
19. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2025, 38 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad tokiais reikalavimais ji siekia ne jos teisių pripažinimo pagal CK 1.138 straipsnio 1 punktą, bet reiškia reikalavimus, susijusius su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Tokia išvada daroma, nustačius, kad ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti jos teisę dalyvauti ir balsuoti Bendrijos susirinkimuose. Ieškiniu iš esmės prašoma nustatyti faktines aplinkybes bei kvalifikuoti jas teisiškai per atsakovės įpareigojimą pakeisti Bendrijos priimtus dokumentus (Bendrijos narių susirinkimo protokolą, jo priedą).
21. Apeliantė reikšdama tokio turinio ieškinį, kartu neprašo panaikinti Bendrijos susirinkimo protokolo, priešingai, nurodo, kad susirinkimo metu priimti sprendimai jai yra priimtini. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė prašydama konstatuoti jos teisės dalyvauti ir balsuoti Bendrijos susirinkime pažeidimą, neprašo vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių.
22. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas neatitinka įstatyme įtvirtinto reglamentavimo (CK 1.138 straipsnis, šios nutarties 16 punktas). Ieškovės pasirinktas savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdas negali būti taikomas jos nurodytu atveju. Tuo atveju, jei Bendrijos susirinkimo metu priimti sprendimai jos netenkina, ji turi teisę prašyti panaikinti tuos sprendimus, nurodydama kartu ir jos manymu pažeistas teises (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė sutinka su Bendrijos susirinkimo sprendimais. Vadinasi, net patenkinus ieškovės reikalavimus, tai nepakeis šiuo metu susiklosčiusios situacijos dėl minėtų Bendrijos sprendimų – jie ir toliau galios. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ji neįgys daugiau teisių/pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels ieškovei materialinių teisinių pasekmių.
23. Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, atskirojo skundo argumentai, kad Bendrijos sprendimų (ne)teisėtumas neturi ir negali turėti teisinės reikšmės, sprendžiant dėl materialiųjų teisinių padarinių ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju, kad pažeistų ieškovės teisių gynimas negali būti siejamas su susirinkimo priimtų sprendimų galiojimu, laikomi nepagrįstais (šios nutarties 17, 18 punktai).
24. Susipažinus su ieškiniu, matyti, kad ieškovė nesieja jos teisių pažeidimo su kilusiais jai žalingais padariniais. Ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, bet nenagrinėtini dėl to, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas nesukels materialinių teisnių padarinių. Todėl šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti ieškinio trūkumus, įvertinus tai, kad ieškovė siekia faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, nesukuriančio materialinių teisinių padarinių.
25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirajame skunde nurodytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarime, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartyje Nr. e3K-3-18-313/2024 pateiktais išaiškinimais, konstatuoja, kad šie išaiškinimai nepaneigia teismo pareigos atsisakyti priimti ieškinį, kurio reikalavimų patenkinimas nesukels materialinių teisinių pasekmių.
26. Nustačius, kad ieškovė paduotu ieškiniu iš esmės siekia ne materialinių teisinių padarinių, susijusių su jos teisių įgyvendinimu, bet faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, kuris nepaveiks nei jos teisių, nei jos pareigų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį atsisakyti priimti ieškovės ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, šios nutarties 16, 19 punktai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais. Todėl šis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės A. V. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį.