Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovėms E.N., V. L., V. M.P., uždarajai akcinei bendrovei „NT Verslo namai“ dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo niekiniais, sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės V. M. P. nekilnojamajam turtui, kilnojamiesiems daiktams, piniginėms lėšoms ar turtinėms teisėms taikytas areštas 49 500 Eur sumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje (priešieškinyje) pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: 1) teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti; 2) siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovėms E. N., V. L., V. M. P., UAB „NT Verslo namai“, kuriuo prašė: 1) priteisti ieškovui iš atsakovių E. N. ir V. L. solidariai 75 000,00 Eur paskolą ir 8 024,00 Eur palūkanas; 2) pripažinti 2022 m. liepos 5 d. paskolos sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. liepos 5 d. sutartinę hipoteką reg. Nr. (duomenys neskelbtini) apsimestiniais sandoriais, nustatant, kad paskolos sutartis buvo laidavimo sutartis, pagal kurią UAB „NT Verslo namai“ laidavo 55 000,00 Eur suma už atsakovės E. N. prievolę pagal 2021 m. birželio 4 d. vekselį (75 000,00 Eur sumai), o sutartinė hipoteka buvo sudaryta ne paskolos sutarties, o prievolės pagal 2021 m. birželio 4 d. vekselį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos sutartį) užtikrinimui; 3) pripažinti 2023 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią E. N. padovanojo jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. P., negaliojančia ir taikyti vienašalę restituciją – grąžinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. N. nuosavybėn; 4) priteisti ieškovui iš atsakovių E. N. ir V. L. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui iš atsakovių E. N. ir V. L. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) E. N. ir V. L. kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių E. N. ir V. L. ir esančių pas jas arba trečiuosius asmenis, areštą 75 000,00 Eur sumai, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam teismo antstoliui; 2) V. M. P. priklausančio nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių V. M. P. ir esančių pas ją arba trečiuosius asmenis, areštą 49 500,00 Eur sumai, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam teismo antstoliui.

15. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad atsakovių E. N. ir V. M. P. veiksmai laikytini nesąžiningais ieškovo atžvilgiu, kadangi jos sumažino savo turėtą turtą. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl 2023 m. sausio 23 d. dovanojimo sutarties dėl buto, kurio vidutinė rinkos vertė 49 500,00 Eur, padovanojimo pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją. Teismas, pažymėjo, kad tenkinus šį reikalavimą ir pritaikius restituciją, V. M. P. turėtų grąžinti E. N. turto vertę piniginiu ekvivalentu ne mažesniu nei 49 500,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovo reiškiamo reikalavimo atsakovei V. M. P. dydį – 49 500,00 Eur, byloje nesant duomenų apie atsakovės V. M. P. turtinę padėtį, nustačius, kad ji nesąžiningai elgėsi ieškovo atžvilgiu, parduodama butą, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti grėsmės teismo sprendimui egzistavimą.

16. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nustatė, kad egzistuoja abi būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. 1) šioje proceso stadijoje nėra duomenų, liudijančių akivaizdų ieškinio nepagrįstumą (tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas); 2) ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų (grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui).

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje ginčas sprendžiamas dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ieškovo ieškinyje išdėstyti argumentai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti, ieškinyje aiškiai bei detaliai išdėstomos faktines aplinkybes, teikiami teismui savo argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai ir kt., todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nėra jokių duomenų, kad ieškovo argumentai ir/ar reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

20. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

21. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo valdomą turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

23. Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovui – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas atsakovių nesąžiningumu, bloginant savo turtinę padėtį ir perleidžiant tretiesiems asmenims nekilnojamąjį turtą, kuris, ieškovo teigimu, buvo numatytas kaip skolos jam grąžinimo garantas.

25. Iš bylos duomenų suprastina, kad atsakovė – 2021 m. birželio 4 d. vekselio davėja E. N. – nuosavybės teise turėjo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurį 2023 m. sausio 30 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido V. M. P. (savo mamai), o ši 2023 m. rugpjūčio 29 d. perleido tretiesiems asmenims. Taigi nors atsakovė nurodo, kad šis butas jai priklausė nuo 1994 m. spalio 21 d., 2005 m. balandžio 6 d. jį perleido dukrai E. N., o pastaroji 2023 m. sausio 30 d. jai perleido atgal, tačiau nutyli ir visai nenurodo aplinkybių, kad prasidėjus teisminiam procesui eilę metų jos ir jos dukters dispozicijoje turėtą turtą perleido tretiesiems asmenims. Dėl to nepateikia jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Aukščiau nurodytų veiksmų eiga kelia pagrįstų abejonių atsakovės veiksmų sąžiningumu ir objektyvumu kitų atsakovių atžvilgiu.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal teismo nutartį areštas taikomas remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

28. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, kuria atsakovės V. M. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, numatytas areštuotino turto 49 500,00 Eur sumai eiliškumas, t. y. pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ar turtinės teisės, priklausančios V. M. P. ir esančios pas ją arba trečiuosius asmenis. Areštavus atsakovių E. N. ir V. M. P. pinigines lėšas, leista iš jų atsiskaityti su ieškovu V. J., naudoti lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodyta, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.

29. Areštuoto turto suradimą ir aprašymą atlieka antstolis, kas reiškia, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovui per 14 dienų kreipusis į antstolį, šis, turėdamas šiuos duomenis, laikydamasis CPK 677-678 straipsnių nuostatų reikalavimų, t. y. neviršydamas arešto masto, dalyvaujant skolininkui aprašo konkretų atsakovo turtą, kuriam taikomas areštas (CPK 677 str. 2 ir 3 d.). Esminis aspektas, kad areštuoto turto mastas negali būti didesnės apimties nei tam asmeniui keliamo reikalavimo suma.

30. Šiuo atveju apeliante nurodė, kad turi vertingą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Kaune, kurio vertė yra žymiai didesnė nei ieškovo nurodyta suma 49 500 Eur, tačiau šiam argumentui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog vien tik nurodyto nekilnojamojo turto – buto areštas yra pakankamas savo apimtimi reikalavimo užtikrinimui, o kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštas yra perteklinis. Tačiau antstoliui aprašius visą atsakovės turtą ir pasitvirtinus atsakovės nurodytai aplinkybei, kad jai nuosavybės teise priklauso vertingas butas, kurio vertė didesnė nei jos atžvilgiu ieškiniu keliamo reikalavimo suma, areštas į kitą turtą, t. y. atsakovės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines negalės būti nukreipiamas. Priešingu atveju būtų pažeistas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslas, proporcingumo bei ekonomiškumo principai.

31. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.