- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- eI1-8118-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01769-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 50 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovių neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau - Marijampolės PN) nuo 2020-09-26. Nuo pat atvykimo į šią įkalinimo įstaigą, Marijampolės PN nuolat pažeidinėja pareiškėjo teises. Skundas teikiamas už laikotarpį nuo 2020-09-26 iki 2021-07-23. Pareiškėjui nėra užtikrinamos teisės aktų nuostatas atitinkančios kalinimo sąlygos, čia jis jaučiasi pažeidžiamas ir nesaugus, nes Marijampolės PN administracija ir pareigūnai ignoruoja pataisos namuose egzistuojančią nuteistųjų subkultūrą. Pareiškėjas dėl Marijampolės PN administracijos ir pareigūnų neteisėto elgesio, nuolatinio jo teisių pažeidinėjimo ne kartą yra kreipęsis su skundais tiek į Marijampolės PN direktorių, tiek į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, tačiau situacija nesikeičia. Pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko iš Pravieniškių PN-AK, kur buvo diagnozuota liga - hepatitas C. 2020-10-08 K. S. buvo paskirta gydytojo infektologo konsultacija, tačiau Marijampolės PN dirbantis gydytojas pareiškė, kad į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL) konsultuotis su gydytoju infektologu dėl gydymo nuo hepatito C 2020-10-08 K. S. nevyks, nes gydytojai serga ir šioje įstaigoje nuteistieji konsultacijų laukia po 2 metus. Pareiškėjas prašė gydytojo paskirti jam dietinį maitinimą, prašė paskirti maisto papildų kepenims, tačiau gavo atsakymą, kad Marijampolės PN dietinis maitinimas neskiriamas, taip pat nepaskyrė pareiškėjui maisto papildų. Marijampolės PN administracija, nesiųsdama pareiškėjo į paskirtąją konsultaciją su gydytoju infektologu, nesivadovavo teisės aktais, savavaliavo, siekė pareiškėją pažeminti, diskriminavo dėl jo teisinės ir socialinės padėties. Pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko turėdamas priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Jau keleri metai pareiškėjas gydosi šią priklausomybę ir šiuo metu dalyvauja opioidinės priklausomybės pakaitinėje terapijoje metadonu, per parą šio preparato vartoja 20-25 mg, dėl ko pareiškėjui papildomai reikia vartoti tabletes nuo nemigos. Pareiškėjas deda visas pastangas pasveikti, atsikratyti priklausomybės ir nori tęsti reabilitaciją programoje ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau Marijampolės PN administracija neleidžia pareiškėjui lankyti net įžanginės grupės, nes pareiškėjas vartoja metadoną. Pareiškėjas yra tvirtai pasiryžęs nutraukti metadono vartojimą, tačiau tam reikalinga gydytojų priežiūra. Pareiškėjas nuo 2021 m. vasario mėnesio prašo pataisos namuose dirbančios psichiatrės išrašyti siuntimą gydytis į LAVL Psichiatrijos skyrių, kur stebimas medikų galėtų nustoti vartoti metadoną, tačiau Marijampolės PN gydytoja psichiatrė atsisako rašyti siuntimą. Pareiškėjas dėl šios priežasties yra rašęs skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri jo skundą pagal kompetenciją persiuntė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos.
Kalėjimų departamento atsakyme pažymėta, kad reabilitacinė programa asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ir alkoholio (duomenys neskelbtini)), yra tarptautinė, turinti savo metodologiją ir vienas iš jos pagrindinių reikalavimų yra tas, kad joje gali dalyvauti asmenys, kurie visiškai kurį laiką nevartoja jokių narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (yra „švarūs“). Gavęs tokį atsakymą pareiškėjas pasijuto pažemintu ir nevisaverčiu. Jis pats savo pastangomis sumažino vartojamo metadono dozę iki 20-25 mg per parą, siekdamas įveikti priklausomybę, pats deda visas pastangas, kad dalyvautų ,, (duomenys neskelbtini)“ programoje. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN siekia prasmingo užimtumo, nori dirbti, tačiau Marijampolės PN administracija nesudaro vienodų sąlygų visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims lygių ir vienodų galimybių ir sąlygų įsidarbinti. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Marijampolės PN administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, kad laisvų darbo vietų nėra, be to buvo pažymėta, kad pirmenybė užimti darbo vietas pirmiausiai suteikiama gerai besielgiantiems, neturtintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems lengvosios ar paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas jį perkelti į kitus pataisos namus (Vilniaus pataisos namus), kur galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę tinkamomis, įstatymus ir kitų teisės aktų nuostatų reikalavimus atitinkančiomis kalinimo sąlygomis, tačiau jo prašymai buvo atmesti. 2021-03-09 pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN, prašydamas jį perkelti tolimesnę bausmę atlikti į kitus pataisos namus. Marijampolės PN patyrė kitų nuteistųjų smurtą ir grasinimą susidoroti. Be to, pataisos namuose nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas bei dingo jo asmeniniai daiktai. 2021-02-06, apie 17.50 val. Marijampolės PN pareiškėją užpuolė kiti nuteistieji ir sumušė (sulaužė nosį). Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 138 str. 1 d., 2021-03-15 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas, 2021-04-29 Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. F. nutarimu buvo atnaujintas. Pareiškėjo sveikatai ir gyvybei Marijampolės PN iškilusi reali grėsmė, jis jau patyrė smurtą, o pataisos namų administracija ne tik kad nesuteikė jam tinkamos apsaugos, bet ir ignoruoja jo prašymą perkelti jį į kitus pataisos namus, kuriuose jis galėtų tęsti bausmės atlikimą saugiomis sąlygomis. Marijampolės PN administracija tyčia ignoruoja jo problemą, nors, vadovaujantis BVK 69 str., jo prašyme dėstytos aplinkybės atitiko visas sąlygas. Pareiškėjas ir toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, kuriuose kalinimo sąlygos neatitinka elementarių higienos normų, negali pasinaudoti patvirtintomis ir integruotomis reabilitacijos programomis, taip pat turi nuolat gyventi baimėje dėl savo gyvybės ir sveikatos. Atsakovė yra kalta, kad asmenims laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nėra užtikrinamos saugios kalinimo sąlygos. Dėl Marijampolės PN kaltės pareiškėjas buvo sumuštas, patyrė sužalojimus. Pareiškėjas pasijuto nevisavertis, pažeidžiamas. Jis nori pataisos namuose ne tik pasitaisyti, bet ir atsisakyti priklausomybių, tačiau Marijampolės PN yra kalti, kad pareiškėjas negali pasinaudoti reabilitacijos programomis. Dėl šios institucijos kaltės sutriko pareiškėjo fizinė ir emocinė sveikata, todėl atsakovė privalo atlyginti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Posėdžio metu pareiškėjo atstovė iš esmės palaikė skunde nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad skundas nėra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, visas skundas teismingas administraciniam teismui. Marijampolės PN deklaratyviais teiginiais siekia išvengti atsakomybės. Perkėlimas į kitus pataisos namus yra susijęs tiek su nesaugumu, nes jis buvo sumuštas pataisos namuose, tiek su egzistuojančia subkultūra. Pareiškėjas dėl susidariusios situacijos jaučiasi nusivylęs ir ignoruojamas.
Šalies argumentai
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas 2020-09-28 atvyko į Marijampolės PN iš Pravieniškių PN-AK 3-čio sektoriaus. Marijampolės PN nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų, visi nuteistieji yra lygūs, tariamas susiskirstymas į subkultūras yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu bendravimu ir socialiniais įgūdžiais. 2020-10-16 buvo pateikta paraiška LAVL dėl infektologo konsultacijos užsakymo. Konsultacija neįvyko dėl prasidėjusio COVID-19 infekcijos protrūkio Marijampolės PN. Pasibaigus karantinui, dėl pakartotinio infektologo konsultacijos užsakymo, pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas reikalavo konvojuoti į LAVL Psichiatrijos skyrių „pilnai detoksikacijai“. LAVL Psichiatrijos skyriaus psichiatrui atsisakius jį priimti, 2021-04-20 užsipuolė PASPS gydytoją psichiatrę, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos 2020-11-20 raštą dėl jo skundo, kuriame nurodyta, jog dėl COVID-19 infekcijos židinio buvo sustabdytas pacientų vežimas planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms. Rašte pažymėta, kad minėtos konsultacijos turėtų būti atnaujintos nuo 2020-11-23, tačiau sprendimus dėl įvairių paslaugų ribojimo ar atnaujinimo priima LAVL administracija, atsižvelgiant į COVID-19 situaciją įstaigoje ar laisvės atėmimų vietų įstaigose, taip pat į personalo sergamumą. Nurodyta, kad apie atidedamos planinės konsultacijos datą pareiškėją informuos LAVL. Dėl gydymo, maitinimosi ar kitų su gydymu, ar sveikatinimu susijusių klausimų, sprendimai bus priimti po gydytojo konsultanto išvadų. Tačiau net nesant nustatytų diagnozių ar pateiktų rekomendacijų, rekomenduota propaguoti sveiką gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių. Kai kuriuos maisto papildus, atsižvelgiant į įstaigos parduotuvėje esantį asortimentą, pareiškėjas gali įsigyti pats, nes teisės aktai tokias galimybes numato. Pareiškėjui buvo rekomenduota planinė gydytojo specialisto konsultacija. Planinių konsultacijų visi pacientai laisvėje ar įkalinimo įstaigose, laukia eilėse. Pacientams, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, planinių konsultacijų laukimo laikotarpį kartais prailgina faktas, kad privalu derinti skelbiamus gydytojų specialistų konsultacijų laikus su konvojavimo galimybėmis. Be to, COVID-19 pandemijos metu tam tikru laikotarpiu visoje šalyje nebuvo vykdomos planinės konsultacijos, kas prailgino laukimo eilėse laiką. Pareiškėjas serga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Įvertinus įrašus nuteistojo asmens sveikatos istorijoje, jokių lėtinio viruso hepatito paūmėjimo požymių, jokios geltos, pareiškėjui niekada nebuvo nustatyta, todėl dietinis maitinimas neskirtas. Maitinimas Marijampolės PN, organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Pažymėtina, kad suimtieji, nuteistieji maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 31 dienai patvirtintus valgiaraščius, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktus ir žaliavų kiekius. Remiantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, vadovaujantis aukščiau patvirtintais valgiaraščiais, nuteistiesiems yra skiriamas dietinis maitinimas ir pritaikomas valgiaraštis pagal ligas. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad lėtinių ligų remisijos fazėje rekomenduojamas ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę.
Pareiškėjas nuo 2020-11-09 perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-11-09 iki 2021-07-23 atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis, remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2017-05-08 įsakymu Nr. 4/07-111. Norint lankyti įžanginę grupę, pareiškėjas turi atlikti bausmę lengvoje arba paprastoje grupėje, kadangi minėta programa nevedama drausmės grupėje bei kamerų tipo patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems. „(duomenys neskelbtini)“ programa yra reabilitacinė programa asmenims priklausomiems nuo narkotinių ar alkoholio yra tarptautinė, turinti savo metodologiją ir vienas išjos pagrindinių reikalavimų yra tas, kad joje gali dalyvauti asmenys, kurie visiškai kurį laiką nevartojo jokių narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbu paiminėti, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas buvo baustas 2 kartus (pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 str. 1 d.) už tai, kad vartojo psichotropines medžiagas. Pareiškėjo bausmės atlikimo metu elgesys yra neigiamas, kadangi baustas daug kartų, nuobaudos galiojančios. Laikotarpiu nuo 2020-09-28 iki 2021-07-23 pareiškėjas du kartus buvo kviestas psichologo konsultacijai, tačiau atvykti kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad su psichologais „nebendrauja“. Pats pareiškėjas nėra suinteresuotas keistis ir sveikti. Nuteistieji turi atlikti bausmę toje įstaigoje, į kurią buvo paskirti, o jų perkėlimas galimas tik tam tikrais išimtinais atvejais. Vien teiginių, kad kitoje įstaigoje pareiškėjui bus geriau, neužtenka nutarimo dėl perkėlimo projektui. Perkėlimas yra inicijuojamas ir vykdomas tuomet, kai nustatoma, jog tolimesnis nuteistojo bausmės atlikimas paskirtoje įstaigoje yra negalimas ir yra tikslinga jį perkelti į kitus pataisos namus, o priimančioji įstaiga gali priimti nuteistąjį. Atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tinkamai įgyvendino BVK 69 str. reikalavimus ir, esant deklaratyviems pareiškėjo teiginiams, atliko visus reikiamus ir įmanomus veiksmus tinkamam pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui. Dėl dingusių daiktų ir sumušimo atsakovas nurodė, jog kalbėta su nuteistuoju Č. K., kuris atlieka bausmę kameroje Nr. 15, jis teigė, jog nuteistasis K. S., ateidamas į jam paskirtą kamerą Nr. 15, su savimi nurodytų daiktų neturėjo. 2021-02-23 apie 11 val. kameroje Nr. 15 buvo atliekama neplaninė krata, minėti daiktai nebuvo rasti ir paimti. Nurodyta, jeigu nurodyti daiktai pataisos namuose atliekamų kratų metu bus rasti, informuos asmeniškai. 2021-05-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nustačiusi, kad K. S. galėjo sužaloti pats krisdamas, kad nukentėjusiojo K. S. parodymai nenuoseklūs bei prieštaringi. Dėl pareiškėjo dalyvavimo reabilitacijos programose nurodo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka jis gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną. Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Šių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos (Socialinės reabilitacijos programų vykdymo grafiko kopija pridedama. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis (2020-10-05), taip pat 2020-10-05 supažindintas kaip naujai atvykęs su psichologu vykdomomis programomis, pasiūlyta dalyvauti įvairiose grupinėse psichologinėse programose, rekomenduojama „Įžanginės grupės“. Remiantis Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėjos 2021-07-28 pažyma, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-26 iki 2021-07-23 dėl dalyvavimo socialinės reabilitacijos užimtumo priemonėse savarankiškai kreipęsis nebuvo. Pareiškėjo susirašinėjimo apskaitos kortelė įrodo, kad pareiškėjas bendravo su artimaisiais laiškais. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo nei ilgalaikių, nei trumpalaikių pasimatymų, juos pakeitė į telefoninius skambučius.
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundu. Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, Marijampolės pataisos namuose dirbančių sveikatos priežiūros specialistų netinkamai jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Tarp pareiškėjo ir LAVL susiklostė paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos civiliniai teisiniai santykiai, o tokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimui teisės aktuose nustatyta speciali tvarka ir administraciniai teismai tokių reikalavimų nagrinėti negali. Prašo pareiškėjo reikalavimo dalį, susijusią su LAVL teiktomis asmens sveikatos paslaugomis, palikti nenagrinėtą. Pareiškėjui 2020-10-08 paskirta gydytojo infektologo konsultacija neįvyko dėl gydytojų nedarbingumo. Konsultacijas pacientams paskiria gydantis gydytojas, pagal asmens sveikatos būklę ir poreikį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pagal jo sveikatos būklę tokio poreikio nebuvo, todėl gydanti gydytoja psichiatrė ir neišrašė siuntimo į LAVL Psichiatrijos skyrių vien pagal pareiškėjo pageidavimą. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Šių Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pareiškėjui gydytojo paskyrimu dietinis maitinimas ir maisto papildai nebuvo paskirti. Pažymėtina, kad dietinį maitinimą paskiria gydantis gydytojas, pagal suimtojo/nuteistojo asmens sveikatos būklę, bet ne pagal jo prašymą. Maisto papildus suimtieji/nuteistieji gali įsigyti patys pataisos įstaigoje, kurioje atlieka bausmę, vaistinėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. ignoruojama subkultūra, neužtikrinta konsultacija pas infektologą, neskirtas dietinis maitinimas, neleidžiama lankyti ,, (duomenys neskelbtini)“ programos, nesiunčiamas psichiatro konsultacijai į LAVL, neskiriamas darbas, neperkeliamas į kitus pataisos namus, Marijampolės pataisos namuose pareiškėjui neužtikrinamas saugumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl subkultūros
Pareiškėjas skundžiasi, kad Marijampolės PN administracija ir pareigūnai ignoruoja pataisos namuose egzistuojančią nuteistųjų subkultūrą.
Marijampolės PN atstovas atsiliepime paaiškino, jog pataisos namai nepripažįsta jokių nuteistųjų skirstymų, visi nuteistieji yra lygūs, o tariamas suskirstymas į subkultūras yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu ir socialiniais įgūdžiais.
Teismas, vertindamas bylos aplinkybės daro išvadą, kad šiuo aspektu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl kastų susidarymo, jų toleravimo iš pataisos namų administracijos pusės, todėl teismas netikėti Marijampolės PN paaiškinimais neturi pagrindo. Pareiškėjas niekaip nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškia subkultūros egzistavimas ir atsakovės jos ignoravimas, o tik deklaratyviai konstatavo patiriantis subkultūrų egzistavimą ir Marijampolės PN toleravimą.
Be to, teismo vertinimu, atsakovės atstovui atsikertant į tokias abstrakčias skundo aplinkybės kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir nedetalizuotus pareiškėjo argumentus.
Teismo vertinimu tokie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, nesudarantys teismui jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ir pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą.
Dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) medicininių paslaugų
Pareiškėjas nurodė, kad dar būnant Pravieniškių PN-AK jam diagnozuotas hepatitas C. Jam 2020-10-08 buvo paskirta gydytojo infektologo konsultacija, tačiau Marijampolės PN dirbantis gydytojas pareiškė, kad į LAVL konsultuotis su gydytoju infektologu 2020-10-08 pareiškėjas nevyks. Pareiškėjas taip pat prašė gydytojo paskirti dietinį maitinimą, tačiau jam atsakė, kad Marijampolės PN dietinis maitinimas neskiriamas, taip pat neskyrė papildų. Pareiškėjas nurodė, kad nors ir prašė gydytojo psichiatro siuntimo į LAVL Psichiatrijos skyrių, tačiau jam atsisakė jį išrašyti. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis deda visas pastangas atsikratyti priklausomybės ir nori tęsti reabilitaciją ,, (duomenys neskelbtini)“ programoje, tačiau jam neleidžiama lankyti net įžanginės grupės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2003 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 118/v-234 patvirtino Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką. Ši tvarka nustato priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ligomis sergančių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų (toliau vadinami – pacientais) gydymo tvarką laisvės atėmimo vietose (1 punktas). Pacientų gydymui laisvės atėmimo vietose steigiamas reabilitacijos centras, kuris savo veikloje vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 patvirtintais priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartais (4 p.). Reabilitacijos centre atliekamas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas pagal priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų reabilitacijos programas, kurios derinamos su toje vietovėje esančiais priklausomybės ligų specialistais (6 p.). Pacientai į reabilitacijos centrą nukreipiami pagal atrankos reabilitacijai kriterijus, jeigu jie raštu pareiškia norą atsisakyti žalingų įpročių ir yra pataisos įstaigos, kurioje jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, gydytojo psichiatro, psichologo ir būrio auklėtojo rekomendacijos, kurioms pritarė pataisos įstaigos administracija (8 p.). Reabilitacijos centras dirbdamas su pacientais taiko: tam tikras metodus ir programas (10 p.). Vienas iš jų yra pareiškėjo prašoma ,, (duomenys neskelbtini)“ programa.
Marijampolės PN direktorius 2017-05-08 įsakymu Nr. 4/07-111 patvirtino Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Šis Aprašas nustato priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro (toliau – Centras) tikslus, uždavinius ir darbo metodus, nuteistųjų priėmimo į Centrą sąlygas ir tvarką, pagrindinius darbo principus, Centro narių teises ir pareigas, nuteistųjų šalinimo ir iškėlimo iš Centro sąlygas ir tvarką, Centro darbo organizavimą. Centro veikla grindžiama BVK ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau iš Aprašo matyti, kad tam tikrų Centre taikomų darbo metodų ir priemonių nuteistiesiems parinkimas ir pritaikymas yra išimtinai Centre dirbančių specialistų kompetencija (Aprašo 7 p, 8 p. ir kt.).
Taigi, reabilitacijos Centro veikla bei su jos egzistavimu susiję aspektai yra Marijampolės PN diskrecijoje, tačiau konkretaus nuteistojo, turinčio tam tikrų priklausomybių, elgesio ir situacijos analizė yra išimtinai priklausomybės ligų specialistų vertinimo dalykas. Centro specialistai, turintys specialiųjų žinių, kompetentingi įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę, nustatyti priklausomybės tam tikrą lygį, gydymosi pažangumą ir kt. aspektus. Tai reiškia, kad tam tikros reabilitacijos programos parinkimas ir taikymas iš esmės yra priklausomas nuo gydytojo specialisto vertinimo ir išvadų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 2020-11-09 perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-11-09 iki 2021-07-23 atlieka bausmę drausmės grupės sąlygomis, o remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2017-05-08 įsakymu Nr. 4/07-111, norint lankyti įžanginę grupę, pareiškėjas turi atlikti bausmę lengvoje arba paprastoje grupėje, kadangi minėta programa nevedama drausmės grupėje bei kamerų tipo patalpose bausmę atliekantiems nuteistiesiems
Pareiškėjas nurodo, kad jis gydosi šią priklausomybę, dalyvauja opioidinės priklausomybės pakaitinėje programoje metodonu, pasiryžęs nutraukti vartojimą, tačiau Marijampolės PN psichiatrė atsisako išrašyti siuntimą gydytis į LAVL Psichiatrijos skyrių.
Taigi, Marijampolės PN psichiatrė atsisako atlikti tam tikrus veiksmus dėl pareiškėjo gydymosi nuo priklausomybės narkotikams. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo skundo argumentai tiek dėl psichiatro atsisakymo išrašyti siuntimą į LAVL Psichiatrijos skyrių, tiek dėl ,, (duomenys neskelbtini)“ programos jam netaikymo iš esmės yra susiję su (ne) tinkamai atliktomis bei suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jis serga hepatitu C, kad 2020-10-08 buvo registruotas pas gydytoją infektologą konsultacijai, tačiau Marijampolės PN gydytojas pranešė, kad pareiškėjas į LAVL konsultuotis su gydytoju infektologu nevyks, nes serga gydytojai. Pareiškėjas dėl hepatito C ligos prašė, kad jam būtų paskirtas dietinis maitinis, papildai, tačiau gavo neigiamą atsakymą.
Teismo vertinimu ir šie pareiškėjo argumentai taip pat yra susiję su sveikatos priežiūros specialistų (ne) tinkamai jam suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2021-08-14 pareiškėjas buvo etapuotas į LAVL psichiatro konsultacijai, numatyta gydytojo infektologo konsultacija 2021-10-08, tačiau Marijamploės PN gydytojo sprendimu ji neįvyko, nes dėl LAVL COVID-19 infekcijos židinio buvo sustabdytas pacientų vežimas planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms. Sprendimus dėl LAVL įvairių paslaugų ribojimo ar atnaujinimo priima įstaigos administracija.
Taigi, tam tikrų medicininių paslaugų (ne) suteikimas šiuo atveju yra susijęs ne su Marijampolės PN administracijos ar jos pareigūnų netinkamais veiksmais (neveikimu), o su sveikatos priežiūros paslaugų (ne) suteikimu, už kurį atsakinga LAVL.
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės). Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad ligoniai (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. <...>. Tad sergantys nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir tie suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Taigi, dietinis maitinimas, kaip gydymo būdas ar tam tikra prevencinė priemonė dėl galimo ligos paūmėjimo, yra skiriamas tik esam gydytojo išvadoms/rekomendacijoms, įvertinus nuteistojo ligą bei jos sunkumo laipsnį, jos požymius ir įvertinus nuteistojo sveikatos bendrą būklę. Taip pat ir visų kitų medikamentų (ne) paskyrimas yra ne Marijampolės PN administracijos kompetencija, o sveikatos priežiūros specialisto vertinimo dalykas.
Nurodytų argumentų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl infektologo konsultacijos nesuteikimo, atsisakymo siųsti į LAVL Psichiatrijos skyrių, dėl dietinio maitinimo ir kitų medikamentų neskyrimo bei reabilitacinės programos ,, (duomenys neskelbtini)“ neskyrimo, kyla iš medicininių paslaugų bei susiję su sveikatos priežiūros specialistų (ne) tinkamai jam suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis.
Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo (nesuteikimo) reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reguliuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos, todėl bylos dėl žalos, kilusios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, t. y. civilinių teisinių santykių, atlyginimo yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009; 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006). Sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Teismas pažymi, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020).
Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, jog pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 1 d.). Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
Taigi, visų pirma, ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o antra, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas dėl (ne) suteiktų (netinkamai suteiktų) paslaugų iš esmės yra ginčas dėl medicininių paslaugų ir nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, o pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nesikreipė į Komisiją dėl neturtinės žalos atlyginimo) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų, ir (ar) neteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo priteisimo paliktinas nenagrinėtas (ABTĮ 105 straipsnio 1 punktas).
Kaip minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, todėl pareiškėjas gindamas savo teises pirmiausiai turi kreiptis į šią instituciją, o jei priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą, ginti savo teises bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl darbo nesuteikimo
Pareiškėjas nurodo, kad nori dirbti, tačiau Marijampolės PN administracija nesudaro vienodų sąlygų visiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims lygių ir vienodų galimybių bei sąlygų įsidarbinti. Nurodo, kad ne kartą dėl to buvo kreipęsis į Marijampolės PN.
Šiuo aspektu atsakovas neneigia, kad pareiškėjas buvo išreiškęs valią dėl darbo pataisos namuose.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje, aiškinant minėtas teisės normas, yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo atitinkamo asmens atžvilgiu gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, pasikeitusias darbo sąlygas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-574-520/2021).
Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės PN turi siūlyti nuteistiesiems darbo vietas, jei jų iš esmės yra kalinimo įstaigoje. Tuo pačiu, net ir esant darbo vietų, kalinimo įstaigai paliekama išimtinė diskrecija siūlyti ribotas darbo vietas tik gerai besielgiantiems, drausminių nuobaudų neturintiems nuteistiesiems, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems lengvosios arba paprastosios grupės sąlygomis.
Šiuo atveju atsakovė, vien tik esant pareiškėjo prašymui dėl darbo suteikimo, neturi jokios pareigos tokio prašymo tenkinti. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, vertindama objektyvias pareiškėjo įdarbinimo galimybes įstaigoje ir subjektyvųjį kriterijų - prašančiojo darbo asmenybę, pareiškėjui ne kartą yra nurodžiusi, kad pareiškėjo prašymo tenkinti negali dėl to, kad objektyviai įstaigoje laisvų darbo vietų nėra. Teismo vertinimu tokie atsakovės veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nesudaro jokio pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.
Dėl dingusių daiktų ir pareiškėjo saugumo
Pareiškėjas nurodo, kad jam pataisos namuose dingo asmeniai daiktai. Taip pat nurodė, kad 2021-02-06, apie 17.50 val. buvo užpultas kitų nuteistųjų, taip nebuvo užtikrintas jo saugumas. Taigi pareiškėjas saugumo neužtikrinimą argumentuoja tiek materialiniu, tiek fiziniu aspektu.
Pareiškėjas 2021-02-09 teikė paaiškinimą dėl šią dieną kameroje Nr. 15 dingusių jo daiktų. Iš bylos duomenų matyti, kad šis pareiškėjo prašymas buvo tiriamas, buvo atliekama neplaninė krata patalpoje Nr. 15, tačiau paaiškinime paminėti daiktai nebuvo rasti ir paimti.
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl dingusių daiktų buvo kalbėta su nuteistuoju Č. K., kuris atlieka bausmę kameroje Nr. 15, kuris pažymėjo, kad nuteistasis K. S., ateidamas į kamerą Nr. 15, su savimi nurodytų daiktų neturėjo. Buvo atliekama ir paties pareiškėjo K. S. asmeninių daiktų apžiūra dėl neva dingusių asmeninių daiktų, tačiau kameroje Nr. 11 jų nebuvo rasta. Marijampolės PN atsakydami pareiškėjui į 2021-02-18 prašymą Nr. 49/07-733 nurodė, kad, jei daiktai bus rasti, K. S. bus informuotas asmeniškai.
Teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl dingusių daiktų nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ėmėsi konkrečių veiksmų dėl pareiškėjo dingusių daiktų paieškos, tačiau atsakovės vykdytos bei taikytos apžiūros, kratos, apklausos ir kt. priemonės niekaip nepatvirtino pareiškėjo teiginio ir nedavė jokio realaus rezultato. Nuteistojo Č. K. paaiškinimai, kad K. S. ateidamas į kamerą Nr. 15 su savimi nurodytų daiktų neturėjo, taip pat patvirtina Marijampolės PN taikytų priemonių neveiksmingumo priežastį (pareiškėjo nurodyti daiktai nebuvo rasti galimai dėl to, kad nėra jokių įrodymų, jog jis apskritai juos turėjo). Be to, pataisos namai negali būti atsakingi už vieno nuteistojo padarytą nusikaltimo kito nuteistojo atžvilgiu, t. y. vagystę, nes objektyviai neįmanoma visą laiką kontroliuoti nuteistųjų taip, kad jie negalėtų pasinaudoti proga pasisavinti vienas kito daiktus, kaip teigia pareiškėjas.
Esant nurodytoms aplinkybės teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas bei neužtikrino pareiškėjo turto saugumo.
Kaip dar vieną aplinkybę dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodo tai, kad jam būnant Marijampolės PN, 2021-02-06, apie 17.50 val., iš kitų nuteistųjų jis patyrė smurtą ir grasinimą susidoroti. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodo, kad jam yra kilusi grėsmė sveikatai ir gyvybei, Marijampolės PN nesuteikė jam tinkamos apsaugos, todėl reiškė prašymą dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN.
Iš bylos duomenų matyti, kad dėl pareiškėjo galimai patirto smurto iš kitų nuteistųjų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau 2021-04-29 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu buvo atnaujintas. 2021-05-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl nutrauktas, kadangi nustatyta, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., požymių. Šiame nutarime pažymėta, kad atnaujinus tyrimą K. S. buvo paprašyta nurodyti smurtavusius asmenis, tačiau jis atsakė, kad jokių parodymų neduos ir ant jokių dokumentų nepasirašinės, o pareigūnai patys turi nustatyti jam grasinusius asmenis. Nutarime pažymėta, kad nuteistasis kalbėjo pakeltu tonu, atsisakė duoti bet kokius parodymus, ignoravo užduodamus klausimus, elgėsi priešiškai. Šiuo atveju nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras, vadovaudamasis nukentėjusiojo prieštaringais parodymais, liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad pareiškėjo nurodyti smurtavę asmenys 2021-02-06 apie 17.50 buvo savo patalpose, į teismo medicinos specialisto išvadą ir rašytinę bylos medžiagą – nukentėjusiojo charakteristiką bei kitus dokumentus - darė išvadą, kad K. S. galėjo susižaloti pats. Ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo prieštaringi parodymai ir spręsta, jog vien jais remtis nėra pagrindo, o medicinos išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis tokius susižalojimus galėjo pasidaryti pats. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo dingusi šviesa ir niekas nematė kitų nuteistųjų fizinio išpuolio prieš K. S., nei vienas liudytojas nepatvirtino K. S. skunde nurodytų aplinkybių.
Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl patirto smurto nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant nustatyti kaltus asmenis buvo pradėtas (vėliau atnaujintas) ikiteisminis tyrimas bei atliekami kiti veiksmai, siekiant išsiaiškinti su pareiškėjo patirtu smurtu susijusias aplinkybes, smurtavusius bei grasinusius asmenis, tačiau jokios taikytos procesinės priemonės nepagrindė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo patirto smurto. Abejoti dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo patirto smurto leidžia paties pareiškėjo elgesys ikiteisminio tyrimo metu, faktas, kad įvykis įvyko dingus šviesai, kai objektyviai niekas jo nematė, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, kad tokius susižalojimus K. S. galėjo pasidaryti pats (krisdamas).
Teismo vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo deklaratyvius teiginius, kad pareiškėjo patirti sužalojimai yra kitų asmenų pareiškėjo atžvilgiu naudotos prievartos ir smurto pasekmė, teismas šioje byloje neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas bei neužtikrino pareiškėjo saugumo.
Dėl perkėlimo į kitus pataisos namus
Šį ginčo teisinį santykį reglamentuoja BVK 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-06-23 įsakymu Nr. V-173 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Perkėlimo aprašas).
Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, arba palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją, arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, arba vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedūras, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Perkėlimo aprašas įgyvendina minėtą BVK 69 straipsnio 6 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarką ir sąlygas. Pagal Perkėlimo aprašo 3-4 punktus, nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo. Perkeliančioji įstaiga parengia Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą (išvada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovams.
Taigi, BVK 69 straipsnyje iš esmės įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Šiuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu būtų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-484-244/2018 ir kt.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020-10-12 teikė prašymą Nr. 49/07-2375 Marijampolės PN dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN bausmės atlikimui. Prašymas argumentuotas aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad jis būtų arčiau šeimos, galėtų lengviau palaikyti santykius su artimaisiais.
Marijampolės PN 2021-11-09 atsakė Nr. 20/07-2124, kad perkėlimas netenkinamas, nurodė aplinkybes dėl Vilniaus PN užpildymo, kitų alternatyvių bendravimo būdų su artimaisiais Marijampolės PN užtikrinimo, bei teisinio reglamentavimo dėl nuteistųjų perkėlimo BVK 69 str. pagrindu nebuvimo. Taip pat pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020-11-05 pažymoje Nr. 10/07-18105 konstatuota, jog nėra nurodyta jokių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų saugiai atlikti bausmę Marijampolės PN. Šioje pažymoje nurodyta, jog šiuo metu neturi jokių duomenų, jog nuteistajam K. S. grėstų kokia nors grėsmė iš kitų nuteistųjų, kiltų pavojus jo saugumui Marijampolės PN, todėl dėl minėtų priežasčių netarpininkauja, kad nuteistajam būtų taikomos BVK 69 nuostatos. Kriminalinės žvalgybos skyrius paliko teisę dėl nuteistojo perkėlimo spręsti Marijampolės PN, jei mano, kad perkėlimas būtinas siekiant palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją ar pasiekti kitų su bausmės vykdymu susijusių tikslų įgyvendinimo.
Pareiškėjas 2020-10-26 teikė prašymą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl perkėlimo į Vilniaus PN. Šiuo atveju prašyme nurodyta, kad Vilniuje gyvena artimieji, nori tvarkyti tėvystės dokumentus, tai būtų paprasčiau padaryti Vilniuje. 2020 m. lapkričio mėnesio atsakymu pareiškėjo prašymas netenkintas.
2021-01-25 pareiškėjas vėl teikė prašymą Marijampolės PN dėl perkėlimo į Vilniaus PN. Priežastimi nurodė, kad toks procesas būtų teigiamas jo resocializacijai, Vilniuje gyvena tėvai ir dukra, šioje įstaigoje nėra vykdomi resocializacijos užsiėmimai.
Marijampolės PN 2021-04-21 atsakymu Nr. 20-07/1305 pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškino teisinius reikalavimus dėl perkėlimo BVK 69 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2021 m. kovo 22 d. Kriminalinės žvalgybos skyrius pažymoje nenurodė, kad K. S. turėtų išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės Marijampolės PN. Šiame rašte nurodyta, kad pareiškėjas turi teikti prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui dėl galimybės lankyti Įžanginę grupę, siekiant atsisakyti žalingų įpročių. Pabaigus sėkmingai šią grupę ir gavus darbuotojo, atsakingo už jo pravedimą, teigiamą išvadą, bus sudaryta drausmės komisija spręsti klausimą dėl galimybės patekti į Pataisos namų reabilitacijos centrą. Pažymėjo, kad nenurodyta jokių svarbių perkėlimo priežasčių.
Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas periodiškai reikšdamas Marijampolės PN bei Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos įvairius prašymus iš esmės siekė, kad bet kokiu atveju būtų perkeltas į Vilniaus PN, tačiau nenustačius jokių išimtinių, svarbių aplinkybių ir priežasčių jo perkėlimui, prašymai buvo netenkinami. Pažymėtina, kad šiuose prašymuose nebuvo nei karto perkėlimo priežastimi nurodytos aplinkybės dėl saugumo šiuose pataisos namuose nebuvimo ir neužtikrinimo, t. y. pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar turtui gresiančio pavojaus.
Po 2021-02-06 ir 2021-02-09 įvykių, t. y. kai pareiškėjas neva buvo sumuštas ir dingo jo daiktai, pareiškėjas vėl reiškė prašymus 2021-02-22 bei 2021-06-18 dėl jo perkėlimo į Vilniaus PN, šiuo atveju perkėlimo priežastimi nurodydamas patirto smurto aplinkybę ir saugumo Marijampolės PN nebuvimą. Tačiau, šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Marijampolės PN pareiškėjui iš esmės kyla grėsmė jo gyvybei ar sveikatai, ir kad Marijampolės PN jo saugumo neužtikrina (užtikrina nepakankamai).
Kaip matyti, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių bei objektyvių aplinkybių dėl jam, kaip teigia skunde, kylančios grėsmės sveikatai ar net gyvybei. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėją būtina perkelti į kitą laisvės atėmimo įstaigą, siekiant užtikrinti jo saugumą. Šioje byloje esantys duomenys apie atliktą ikiteisminį tyrimą, jo metu vertintus įrodymus ir darytas išvadas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad patirti sužalojimai galėjo būti paties pareiškėjo neatsargumo ar nelaimingo atsitikimo rezultatas, o ne fizinio kitų nuteistųjų išpuolio prieš pareiškėją pasekmė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo iki 2021 m. vasario mėnesio įvykių reikšti prašymai dėl perkėlimo iš esmės nebuvo grindžiami saugumo nebuvimu ar grėsme jo gyvybei bei sveikatai, o 2021 m. vasario mėn. įvykiai, kuriais remdamasis pareiškėjas argumentuoja jo perkėlimą į kitus pataisos namus, yra niekuo nepagrįsti ir, kaip nurodyta bylos medžiagoje, ikiteisminio tyrimo ir teismo medicinos ekspertizės išvadoje, galimai kilę dėl paties pareiškėjo veiksmų.
Bylos duomenų visumos vertinimas leidžia daryti išvadą, kad sistemingai siekdamas būti perkeltas į Vilniaus PN, pareiškėjas galimai pats imitavo teisių pažeidimą ir sukūrė nesaugios aplinkos viziją. Vien tik pageidavimo perkelti į kitus pataisos namus iš esmės nepakanka, kadangi nei BVK, nei Perkėlimo apraše nėra reglamentuojama, jog skiriant ar perkeliant nuteistąjį į tam tikrą įkalinimo įstaigą atlikti bausmės turi būti atsižvelgiama į jo pageidavimą.
Iš bylos duomenų galima suprasti, kad Marijampolės PN dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus PN derino su Kriminalinės žvalgybos skyriumi, iš kurio 2021-03-22 pažymos Nr. 1S-887 matyti, kad šis atsisakė tarpininkauti dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, nurodydamas, kad neturi duomenų, kad nuteistasis K. S. turėtų išimtinių aplinkybių, dėl kurių negalėtų saugiai atlikti bausmę Marijampolės PN.
Byloje taip pat nenustatyta jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją būtų būtina perkelti į Vilniaus PN pagal BVK ir Aprašo nuostatas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi galimybes resocializuotis bei užsiimti tam tikra veikla ir būnant Marijampolės PN, tačiau tam tikrų reabilitacijos programų prieinamumas ir taikymas pareiškėjui yra ribotas dėl paties pareiškėjo elgesio ir asmenybės. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo du kartus baustas pagal ANK 71 str. 1 d., buvo ne kartą kviečiamas į psichologo konsultaciją, tačiau atsisakė, 2021-04-20 užsipuolė PASPS gydytoją psichiatrę (atsakovė nurodo, kad dėl to pradėtas ikiteismini tyrimas) ir kt.
Pažymėtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, o dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl šio ginčo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmę ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėją į kitą laisvės atėmimo įstaigą (žr. LVAT 2016-02-11 nutartį byloje Nr. EA-191-261/2016).
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005-10-06 sprendimas byloje H.prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967-07-11 sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaka asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007-12-04 sprendimas byloje D. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)).
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir EŽTT praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja BVK nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą.
Kiti deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti skundo argumentai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).
Dėl procesinių prašymų
Pareiškėjas 2021-10-20 surašė teismui prašymą (teisme gautas 2021-10-22, reg. Nr. DOK-27393) sudaryti galimybę jam dalyvauti teisme ir pasisakyti, susipažinti su bylos medžiaga. Nurodė, kad 2021-10-20, 9.50 val. buvo nuvestas ne į tą teismo salę, teismo posėdyje dalyvauti negalėjo, todėl buvo atimta jam teisė pasisakyti teisme.
2021-11-15 teisme gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. DOK-29569) informuoti jį, kada kitas teismo posėdis ir suteikti galimybę jame dalyvauti. Prašo leidimo ir galimybės susipažinti su bylos medžiaga, pateikia papildomą dokumentą dėl telefoninių skambučių galimybių.
Pirmiausia teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymai teismui pateikti jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, kas reiškia, kad šioje procesinėje stadijoje iš esmės jokie su bylos nagrinėjimu susiję prašymai ir/ar pageidavimai negali būti reiškiami ir sprendžiami, kadangi byla jau yra išnagrinėta.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdis vyko 2021-10-20, 10 val. Teismo posėdis buvo organizuojamas vaizdo konferencijos būdu, iš anksto su atsakove derinant institucijos technines galimybes teismo posėdžio dieną užtikrinti pareiškėjui dalyvavimą teismo posėdyje. Tačiau pareiškėjas dar 2021-10-05 pats išreiškė nesutikimą dalyvauti 2021-10-20, 10 val. teismo posėdyje, prašė būti etapuojamas į teismo posėdį. Nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esanti pažyma (reg. Nr. DOK-25545). 2021-10-20 teisme gautas Marijampolės PN raštas (reg. Nr. DOK-27051), kuriame nurodyta, kad nuteistajam atsisakius dalyvauti 2021-10-20, 10 val. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, šiam laikui rezervuotas laikas buvo užimtas kito teismo. Pažymėtina, kad 2021-10-20, 10 val. vaizdo konferencija teismo posėdyje faktiškai buvo organizuota ir ji vyko (tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas), tačiau pataisos namų pareigūnas V. K. patvirtino, jog pareiškėjas atsisako tokiu būdu dalyvauti teismo posėdyje ir nenurodo priežasties, kodėl atsisako.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir būdą, t. y. vaizdo konferencija, buvo žinoma iš anksto, tačiau jis pats aiškiai išreiškė savo valią nedalyvauti teismo posėdyje.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjo interesams atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas R. L., kuris 2021-06-25 Leidimo ir pavedimo sutarties pagrindu pavedė advokato padėjėjai E. Š. atstovauti K. S. interesams. Byloje esanti Pavedimo sutartis patvirtina, kad ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma (jis pasirašė sutartį). Nors 2021-10-20 teismo posėdyje pareiškėjas atsisakė dalyvauti, tačiau jo interesams atstovavo advokato padėjėja, palaikė skundą ir teismo posėdyje išdėstė aplinkybes dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjo atstovė pati matė, jog vaizdo konferencija vyko, o pareiškėjas neatėjo joje dalyvauti ir pati vertino, kad pareiškėjo nedalyvavimas, jai atstovaujant pareiškėjo interesams, nėra kliūtis bylą nagrinėti iš esmės. Taigi, teismo vertinimu, 2021-10-20 pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į teisminę gynybą, o savo galimybes asmeniškai išdėstyti savo argumentus pareiškėjas apribojo pats.
Pareiškėjas po bylos išnagrinėjimo teiktuose prašymuose taip pat reiškia naujus pageidavimus dėl susipažinimo su byla. Tačiau, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjo teises ir teisėtus interesus teisme gynė kvalifikuoti teisininkai, kurie visą bylos medžiagą žinojo, pačiam pareiškėjui taip pat buvo siunčiami bylos duomenys ir kiti teismo procesiniai dokumentai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad jis su jais nesusipažinęs.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. skundo dalį dėl neturinės žalos priteisimo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą atliekant bausmę palikti nenagrinėtą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.