Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašė teismo tenkinti ieškinį visa apimtimi ir paaiškino, kad ieškovė visada žinojo, kad jos tėvas nėra dokumentuose įrašytas S. J., V. Š. visada laikė tėvu, jį mylėjo, o tėvas mylėjo ją. Tėvu S. J. buvo gimimo liudijime įrašytas, nes pagal tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą vaikas, gimęs nepraėjus (duomenys neskelbtini) mėnesių nuo tėvų santuokos nutraukimo, buvo registruojamas kaip gimęs santuokoje. Tikrasis ieškovės tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau iki mirties 2008-12-08 padovanojo ieškovei ir broliui- savo vaikams- V. J. ir R. Š. turėtą nekilnojamąjį turtą, kito turto tėvas neturėjo, todėl nusistatinėti tėvystę nebuvo būtinybės. Kai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė brolis R. Š., ieškovė pasirūpino pargabenti jo palaikus į (duomenys neskelbtini), palaidojo brolį, sutvarkė kapą, jį prižiūri. Nuėjusi pas notarę sužinojo, kad brolio turto paveldėti negali, kol nenustatytas giminystės ryšys. Kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir inicijavo teismo procesą, kuris užtruko iki 2024-03-06, po teigiamo sprendimo paskambinusi į (duomenys neskelbtini) internete rastu telefono numeriu, ieškovė sužinojo, kad brolio turtą perėmė valstybė ir jai teks dar kartą kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015-11-09 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018-05-28 deklaravo išvykimą į užsienio valstybę- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ten ir mirė, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs nebuvo.

2024 m. sausio mėn. 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla užvesta po valstybės įmonės Turto bankas, kodas (duomenys neskelbtini) kreipimosi.

2008-12-05 (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure buvo patvirtinta dovanojimo sutartis, kuria V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) padovanojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai jos motinos V. J., lygiomis dalimis po (duomenys neskelbtini) dalį nekilnojamąjį turtą, esantį valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) dalį pastato- gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalis pastato - ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2022-10-10 Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. J. ir R. Š. 2008-12-05 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą 1980-08-15 (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu.

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas 1996-11-27, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, išduotame 1996-11-28, V. J. tėvu įrašytas S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) S. J. mirė (duomenys neskelbtini).

R. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai, įrašyti gimimo liudijime buvo V. Š. ir D. Š..

2024 m, kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-89-1065/2024, iškeltoje pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl tėvystės nuginčįjimo ir juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, teismas tenkino pareiškimą, pripažino, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Kaip nustatyta iš Liteko sistemoje esančių duomenų, V. J. ieškinys teisme gautas 2023-02-22, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimtas 2023-02-03, o į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą V. J. su prašymu kreipėsi 2023-01-27.

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J. (B.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas 1996-09-17 (duomenys neskelbtini) rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje.

Į valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ 2023-07-13 kreipėsi antstolė V. Š., prašė pradėti R. Š. palikimo perėmimo procedūrą, nes R. Š. mirė, paliko nesumokėtų skolų.

2024-02-05 remdamiesi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. J. išduotu 2024-01-31 palikimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai Valstybinių kompetencijų departamento Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vyriausioji specialistė B. R. ir Turto valdymo departamento NT eksploatacijos skyriaus Techninės priežiūros vykdymo grupės regiono techninės priežiūros vadovas A. S. apžiūrėjo valstybei perduotiną turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė preliminarią turto vertę. Turto apžiūros akte įrašyta pastaba: bendrasavininkė V. J. ketina kreiptis į teismą dėl liudijimo nuginčijimo.

Pagal byloje esančius duomenis V. J. prašymą suteikti jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo pateikė tarnybai 2025-01-27.

Bylos žodinio nagrinėjimo metu ieškovė teismui paaiškino, kad ji dar jos tėvui esant gyvam nepasirūpino, kad į jos gimimo liudijimą būtų įrašytas tikrasis tėvas, nes vis laiką žinojo, kas yra jos tėvas, jokių nepatogumų dėl to nekildavo. Ieškovė nepraleidusi termino kreipėsi į notarę dėl broliui priklausančios turto dalies paveldėjimo, tačiau kol neturėjo giminystę patvirtinančio dokumento, notarė net nepriėmė jos prašymo. Tėvystės nustatymo procesas užtruko, o kai byla jau buvo išnagrinėta, ieškovė paskambino į (duomenys neskelbtini) pranešti, kad jau kreipsis dėl paveldėjimo, tačiau jai buvo pasakyta, kad turtą jau perėmė valstybė ir ieškovei teks kreiptis į teismą.

Liudytojas D. M. iš esmės patvirtino ieškovės teiginius, teigė vykęs su ieškove kartu parsivežti brolio palaikų, padėjęs organizuoti laidotuves.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per (duomenys neskelbtini) metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas (duomenys neskelbtini) metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas, nes mirusysis R. Š. šeimos neturėjo, mirė nevedęs, jo tėvai jo mirties momentui jau buvo mirę, o sesuo V. J. negalėjo įrodyti savo ir R. Š. giminystės ryšio, nes byla dėl tėvystės nuginčijimo dar nebuvo išnagrinėta. Todėl 2024-01-31 palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagrįstai. Tik po 2024-03-06 teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl R. Š. palikimo priėmimo, tačiau palikimą jau buvo priėmusi valstybė ir ieškovei teko kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo.

Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, ieškovė po jos brolio R. Š. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notarą, tačiau sužinojo, kad neturėdama jokių giminystės ryšių įrodymų į brolio palikimą pretenduoti negali. Ieškovė atliko aktyvius veiksmus- 2023-01-27 su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir inicijavo teismo procesą dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-89-1065/2024 buvo priimtas 2024 m, kovo 6 d., tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, ieškovė įgijo teisę kreiptis dėl mirusio brolio R. Š. turto paveldėjimo. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovė galėjo būti rūpestinga ir turėjo visas galimybes pasidomėti tėvystės klausimais dar iki V. Š. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), teismas laiko reikšminga aplinkybę, kad palikėjas V. Š. iki savo mirties savo turtu pasirūpino, nekilnojamą turtą padovanojo savo vaikams- ieškovei ir R. Š., todėl ieškovei nebuvo poreikio nusistatinėti biologinę tėvystę, nes apie tai, kad V. Š. buvo jos tėvas, ji ir taip žinojo. Be to, ieškovė V. Š. mirties momentu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir jokių teisinių procesų inicijuoti pati dar negalėjo. Tai, kad ieškovė neturėjo dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė ir R. Š. yra sesuo ir brolis, tapo aktualu tik mirus R. Š.. Akcentuotina, kad niekas negalėjo tikėtis, kad R. Š., būdamas tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mirs. Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, ieškovė pasirūpino brolio palaikų parvežimu, jo palaidojimu ir nepraėjus nė (duomenys neskelbtini) mėnesiams po brolio mirties inicijavo teismo procesą dėl tėvystės nustatymo.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė VĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip nors oficialiai raštu būtų informavusi ieškovę raštu apie tai, kad valstybė tapo jos bendraturte. Vienintelis tai patvirtinantis dokumentas- yra ieškovės iniciatyva 2025-01-27 iš notarės gautas liudijimas, kad 2024-01-31 atsakovei buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurį ir siekia nuginčyti ieškovė.

Iš visų aukščiau sprendime ištirtų aplinkybių ir įrodymų teismas daro išvadą, kad ieškovė iš karto po savo brolio mirties aiškiai išreiškė valią priimti jo palikimą, tik dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių negalėjo tos valios įgyvendinti per įstatymo numatytą terminą. Ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ji atliko visus reikiamus veiksmus, jų nevilkino, o terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl aplinkybių, kurios nuo ieškovės nepriklausė ir buvo svarbios, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, „Palikimo perėjimo valstybei liudijimas“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2024 metų sausio mėnesio 31 dieną (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure, naikintinas, o ieškovei atnaujintinas dėl svarbių priežasčių praleistas terminas brolio R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei šioje byloje buvo suteikta (duomenys neskelbtini) proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pagal pateiktą 2025-05-27 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) valstybė šioje byloje patyrė 404,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovei teisinę pagalbą suteikė valstybė, atsakovė taip pat yra (duomenys neskelbtini), atstovaujama VĮ „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei, kaip ir notarei, ginčo liudijimo išdavimo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės apie tai, kad mirusysis R. Š. turi įpėdinių pagal įstatymą, atsakovė neatliko jokių kaltų ar neatsargių veiksmų, ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Šioje byloje procesiniai dokumentai šalims buvo teikiami per elektronines ryšio priemones, valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti išduotą 2024 metų sausio mėnesio 31 dieną (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure „Palikimo perėjimo valstybei liudijimą“ Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini);

atnaujinti ieškovei V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po brolio R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.