Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu (pareiškimu) prašydama nustatyti, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra jos tėvas. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra jos - V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji yra jo duktė.

Pareiškime nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo liudijime tėvais įrašyti: tėvu - S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), ir motina - V. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji niekada nelaikė S. J. savo tėvu. Jos biologinis tėvas yra V. Š., kurį ji pamena nuo pat gimimo, kurį visada laikė savo tėvu, jį mylėjo. Jis taip pat ją mylėjo, rūpinosi. V. Š. turėjo sūnų R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris yra jos brolis. Jos mama V. J. pasakojo, kad ji su savo sutuoktiniu S. J. kartu negyveno nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios. Su V. Š. jos mama pradėjo gyventi nuo (duomenys neskelbtini) m. rudens. Jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Jos mamos ir S. J. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Ji gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi ji gimė nepraėjus po santuokos nutraukimo 10 mėnesių, jos gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas mamos sutuoktinis S. J.. (duomenys neskelbtini) V. Š. sudarė Dovanojimo sutartį, pagal kurią jis padovanojo savo sūnui R. Š., bei jai po 1/2 dalį: iš 51/100 dalies gyvenamo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), iš 24/100 dalies ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kodėl jos mama bei tikras tėvas V. Š. neginčijo tėvystės ir jos gimimo liudijime nebuvo pakeistas tėvo įrašas, jai nėra žinoma. (duomenys neskelbtini) jos tėvas V. Š. mirė. Jos brolis, V. Š. sūnus R. Š., mirė (duomenys neskelbtini). Išskyrus ją, kitų artimų giminaičių - mamos, brolių, seserų, R. Š. neturi. Kadangi „dokumentaliai“ ji nėra R. Š. sesuo, negali paveldėti po jo mirties.

Pareiškėja V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su broliu R. Š. turėjo bendrą butą, kurį jiems padovanojo tėtis V. Š.. Po brolio R. Š. mirties, ji negali persiimti jo turto dalies, nes pagal dokumentus nėra jo sesuo. Vaikystėje šeimoje gyveno su mama ir tėvu V. Š., kodėl dokumentuose įrašytas kitas asmuo jos tėvu, nežino. S. J. ji niekada nelaikė savo tėvu. V. Š. ją laikė savo dukra, rūpinosi, išlaikė. Su broliu R. ji bendraudavo, buvo geri tarp jų santykiai, palaikė ryšį, jį laikė brangiausiu broliu. Kada jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metus, mama su tėčiu V. Š. išsiskyrė, kada jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, tėtis mirė. Brolis R. sutuoktinės ir vaikų neturėjo. Esant gyvam tėvui V. Š. bendraudavo su jo giminėmis.

Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) m. laukėsi V. Š. vaiko. Gyvenant su V. Š. prasidėjo tarp jų pykčiai. Ji paprašė buvusio vyro S. J. duoti savo pavardę dukrai V., jis sutiko. Iki to laiko, ji dvejus metus, jau nebegyveno su S. J., turėjo kitą vyrą - V. Š.. V. Š. nieko nesakė dėl dukrai suteiktos „J.“ pavardės ir jam tas nerūpėjo, tik vardas jam nepatiko, norėjo, kad būtų V.. Po V. gimimo, ji toliau su V. Š. gyveno (duomenys neskelbtini) metų. V. Š. V. visą laiką laikė savo dukra, jis labai norėjo turėti dukrą. V. jis labai mylėjo, ja rūpinosi. V. Š. sūnų R. ji augino nuo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, juo rūpinosi. Bendraudavo su V. Š. giminėmis. V. Š. yra biologinis V. J. tėvas.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad žino, jog byla dėl V. Š. dukters. V. Š. su V. kaimynystėje gyveno (duomenys neskelbtini) metų. Abejonių, kad V. jo duktė, nėra, nes jie kartu gyveno. V. jai abejonių neišsakė, kad V. ne jo duktė. V. gyveno su V. Š. ir vaikais. Žino, kad V. gyveno su S. J., jiems išsiskyrus ji atėjo gyventi pas V. Š., iki jiems pradėjus gyventi kartu ji nesilaukė, tik vėliau. Ji šimtu procentu gali pasakyti, kad V. V. Š. dukra, nes ir vizualiai panaši.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. gyvendama su V. Š. susilaukė dukters V.. Abejonių jokių nebuvo, kad V. nėra V. Š. dukra. V. Š. V. laikė savo dukra. Ji yra V. krikšto mama.

Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. Š. yra jos brolis. V. Š. V. ir jos broliui R. paliko savo butą, per pusę. V. mama buvo supykusi ant jos brolio V. Š. ir atsisakė duoti V. jo pavardę. O V. Š. labai džiaugėsi, kad turi dukrą, ją mylėjo. Visa giminė žinojo, kad brolis V. Š. turi dukrytę, kurią labai myli. Broliui niekada nekilo abejonių, kad V. ne jo dukra. V. laikė ir laiko brolio V. Š. dukra. Kada V. padovanojo dukrai V. butą priėmė, kaip natūralų dalyką.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. yra V. Š. dukra. Iš brolio V. Š. nėra girdėjęs abejonių, kad V. nėra jo dukra, jam taip pat dėl to nekyla abejonių. Brolis V. laikė savo dukra.

Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. J., tėvu įrašytas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina - V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J. ir V. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta - (duomenys neskelbtini). S. J. mirė (duomenys neskelbtini). V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu (nuo (duomenys neskelbtini)). R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š. ir D. Š. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). V. Š. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi neatlygintinai perdavė (dovanojo) V. J. ir R. Š. lygiomis dalimis po 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį, taip pat tuo pačiu adresu esančio pastato-ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalį.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2018).

Vadovaujantis CPK 391 straipsnio 1 dalimi, jei iki bylos nagrinėjimo teisme, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Tokiu atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 straipsnių nuostatos. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56). Kai vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas kitas asmuo, tačiau įrašas padarytas remiantis ne bendru tėvo ir motinos pareiškimu ar teismo sprendimu, o pagal tuo metu galiojusias įrašų sudarymo taisykles, siekiant nustatyti tėvystės faktą ypatingąja teisena nėra būtina prieš tai nuginčyti įrašą vaiko gimimo liudijime.

Teismo reikalavimu į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) Administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas – santuokos sudarymo įrašas, taigi, S. J. tėvystė pareiškėjos gimimo įraše buvo įrašyta Santuokos ir šeimos kodekso 53, 58 ir 186 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), taigi šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 straipsnių nuostatos nėra taikomos; taikytinos minėtos Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso nuostatos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Šio kodekso 56 straipsniu nurodyta, jog jeigu miršta spėjamas vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvas, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka sutinkamai su to paties kodekso 55 straipsnio 2 dalimi. Tai reiškia, jog teismas privalo atsižvelgti į tokias aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001).

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. J. ir V. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po S. J. ir V. J. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjos motina V. J. teismui paaiškino, kad iki dukters V. J. gimimo su S. J. ji negyveno jau apie dvejus metus, o šiuo laikotarpiu gyveno su V. Š.. Liudytoja D. J. patvirtino, kad V. Š. su V. kaimynystėje gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, be to, žino, kad V. J. gyveno su S. J., po to ji atėjo gyventi pas V. Š., iki jiems pradedant gyventi kartu ji nesilaukė, tik vėliau. V. J. nurodė, kad dukrai suteikė „J.“ pavardę, nes tuo metu kai laukėsi, su V. Š. pykosi. Aplinkybę, kad V. mama buvo supykusi ant jos brolio V. Š. ir todėl atsisakė duoti V. jo pavardę, patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š. sesuo R. V.. Iš esmės visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, tiek kviesti pareiškėjos iniciatyva, tiek ir teismo iniciatyva (V. Š. sesuo, brolis), patvirtino, kad V. J. ir V. Š. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį pakankamai ilgą laiką iki pareiškėjos gimimo (ir dar iki V. J. nėštumo). Pastebėtina, kad šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir gyventojų registro pažymoje nurodyti duomenys, jog V. Š. našliu tapo (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, kad su V. J. pradėjo gyventi praėjus kuriam laikui po sutuoktinės mirties. Visi apklausti liudytojai patvirtino, jog V. Š. pripažino pareiškėją savo dukra, ją mylėjo, ja džiaugėsi ir rūpinosi, niekada nėra išreiškęs jokių abejonių dėl dukters V. tėvystės. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog V. Š. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi neatlygintinai perdavė (dovanojo) turėtą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalis V. J. ir sūnui R. Š..

CPK 389 straipsniu numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti.

Ekspertizės išvada yra prima facie įrodymu tėvystei nustatyti, tačiau teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi paskyrus DNR ekspertizę giminystės ryšiams nustatyti, pareiškėja teismo nustatytų įpareigojimų, susijusių su ekspertizės atlikimu, neįgyvendino, todėl teismo konstatuota, jog teismo paskirtos ekspertizės nebuvo galimybės atlikti.

Įvertinus anksčiau minėtas teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, spręstina, jog byloje pakanka kitų įrodymų, kad V. J. tėvas yra V. Š., o ne S. J.. Kaip anksčiau nustatyta, V. J. su V. Š. kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį pradėjo apie dvejus metus iki pareiškėjos gimimo. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Liudytojų, suinteresuoto asmens parodymais, V. Š. nuo pat vaiko gimimo pripažino savo tėvystę dukrai V., ja rūpinosi. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patikimai patvirtina V. Š. tėvystę, todėl teismas tenkina pareiškėjos reikalavimus.

Išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pateiktinas šis teismo sprendimas.

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėjai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 443 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), nėra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.