Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – A. A., J. A., AB „Swedbank“ banko įgaliotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „4finance“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2275-998/2016 buvo patenkintas pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo prašymas ir nutarta skolininką I. A. (I. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03048, pradėtoje vykdyti pagal vykdomąjį įrašą Nr. 3248, išduotą 2015-08-03 Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro dėl 80284,31 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03448, pradėtoje vykdyti pagal teismo įsakymą Nr. eL2-12534-838/2015, išduotą 2015-08-14 Kretingos rajono apylinkės teismo dėl 192,71 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo, pakeisti jo teisių ir pareigų perėmėjomis A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). 2016-10-25 suinteresuotojo asmens atstovė advokatė S. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-2275-998/2016. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi suinteresuotojo asmens atstovės prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.Suinteresuotojo asmens A. A. atstovė advokatė S. B. pateikė atskirąjį skundą bei prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi atmetė pareiškėjos A. A. prašymą ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-2275-998/2016. Nurodė, jog proceso atnaujinimo instituto tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Taip pat nurodė, kad teismo nutartis pakeisti skolininką buvo priimta, vadovaujantis CPK 596 straipsniu. Pabrėžė, kad nei šiame straipsnyje, nei kitose įstatymo nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtinta teismo pareiga, pakeičiant skolininką, kartu ir nepilnamečiu įpėdiniu, apibrėžti įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas apimtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nekvestionuoja aplinkybės, jog nepilnametė J. A. yra mirusiojo I. A. įpėdinė ir priėmė jo palikimą. Taigi, teismo vertinimu, teisinis pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje buvo. Pabrėžtina ir tai, kad skolininko pakeitimas vykdymo procese yra procesinis klausimas, o įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas apimtį reglamentuoja materialiosios paveldėjimo teisės normos.Pažymėjo, jog civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjos nuomone, buvo pažeista Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.189 straipsnio 2 dalis, t. y. pareiškėja nurodė, kad antstolis skolą išieško iš nepilnametės dukters socialinio draudimo išmokų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas apimtį reglamentuoja paveldėjimo teisės normos, o ne CK nuostatos, reglamentuojančios vaikų ir jų tėvų kreditorių teisinės atsakomybės ribas (jos draudžiamumą).Taip pat pažymėjo, kad paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, atitinkamų išieškojimo veiksmų teisėtumas yra tolesnio išieškojimo proceso klausimai, kurie nesprendžiami pakeičiant skolininką vykdomojoje byloje. Paveldėtojo (naujojo skolininko) teisių pažeidimai tolesniame išieškojimo procese gali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, taigi antstolio veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas, neatnaujinant proceso. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad, atnaujinus procesą šioje byloje, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar kad galbūt pažeistos naujosios skolininkės teisės negali būti apgintos kitokiu būdu.Taip pat teismas pabrėžia, kad, kaip nurodo antstolis, pareiškėja – nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą kartu yra ir bendraskolė vykdomojoje byloje Nr. 0010/15/03048. Todėl teismas sutinka su antstolio argumentu, kad pareiškėjai buvo žinoma apie šį skolinį mirusiojo įsiskolinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo A. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-28 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-16869-1030/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantė nurodė, kad nesutinka su teismo bylos aplinkybių vertinimu, kadangi, pareiškėjos nuomone, visos civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos kaip visuma nuoseklaus ir harmoningo teisinio reglamentavimo, besiremiančio esminiais, kertiniais civilinės teisės principais, vertybėmis apskritai. Apeliantės nuomone, teisinės situacijos turi būti vertinamos ir analizuojamos sudėtingos visumos, nes dažnuose teisiniuose santykiuose persipina įvairių teisinių institutų teisės šakų aspektai, todėl turi būti taikomos skirtingų teisės šakų normos. Taip pat nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai susidariusią padėtį ir keliamą klausimą vertino izoliuotai, kaip tik paveldėjimo ar vykdymo teisinius santykius liečiantį klausimą, nepagrįstai ir neteisėtai apsiribodamas nuo akivaizdžių imperatyvių materialinės teisės pažeidimų, ypač susijusių su nepilnamečio vaiko interesais.Pareiškėja atkreipia dėmesį į teisinių santykių pobūdį, t. y. dalyvaujančius byloje asmenis ir jų interesą (arba galimą jų pažeidimą) byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti bei asmenis, kurių interesai yra galbūt pažeidžiami. Šiuo atveju pareiškėja kelia klausimą dėl iš esmės pažeistų ir pažeidžiamų nepilnamečio vaiko interesų, tuo labiau, kad byloje paties teismo buvo nustatyta, jog prašomoje atnaujinti byloje įtraukti į turto apyrašą duomenys apie skolas buvo iš esmės netikslūs dėl to paties antstolio techninės klaidos. Apeliantės įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad atnaujinus procesą šioje byloje, galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Nurodo, kad teismas tokius vertinimus galėtų padaryti tik išsamiai išnagrinėjęs bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir nustatęs visas reikšmingas aplinkybes, tačiau tokios išankstinės nuomonės rodo tik teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nebuvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 365 str. 1 d., 368 str., 369 str. 2 d.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2011; kt.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-28 nutartimi teisingai konstatavo, kad teismo nutartis pakeisti skolininką buvo priimta, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose įstatymo nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtinta teismo pareiga, pakeičiant skolininką, kartu ir nepilnamečiu įpėdiniu, apibrėžti įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas apimtį. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, Nr. 3K-3-367/2008). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnametė J. A. yra mirusiojo I. A. įpėdinė, taip pat nustatyta nepilnametės J. A. perimtų teisių apimtis pagal 2016-01-20 turto apyrašą, pagal 2016-01-27 antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patvarkymą bei 2016-11-18 antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad buvo pagrindas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, taip pat teisingai vertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo jos naikinti.Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skolininko pakeitimas nesukuria tokių teisinių padarinių, kurie galėtų pažeisti nepilnamečių vaikų paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str. 1 d.). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas. Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, Nr. 3K-7-18/2014). Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo atsižvelgė į teisinių santykių pobūdį, dalyvaujančius byloje asmenis ir jų interesus, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti. Apeliantė atskiruoju skundu keldama klausimą dėl iš esmės pažeistų ir pažeidžiamų nepilnamečio vaiko interesų, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašomoje atnaujinti byloje duomenys apie skolą į turto apyrašą neįtraukti dėl antstolio Aleksandro Selezniovo techninės klaidos. Jos įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo teigti, jog atnaujinus procesą šioje byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės argumentu, kadangi remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė A. A. yra į apyrašą neįtraukto įsiskolinimo bendraskolė (b. l. 24–25). Pažymėtina, kad CK 5.53 str. 7 d. nurodyta, jog įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauką į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Taip pat nustatyta, jog apeliantė pasirašė 2016-01-20 surašytą turto apyrašą (b. l. 17), kuriame nurodė, jog apyraše nurodytas visas jai žinomas mirusiojo I. A. turtas, visi jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Konstatuotina, kad bendraskolė ir įpėdinės atstovė pagal įstatymą A. A. nesikreipė dėl turto apyrašo papildymo, nors turėjo tam pareigą, todėl darytina išvada, kad šis apeliantės argumentas, kad dėl antstolio techninės klaidos buvo iš esmės pažeistos nepilnametės teisės ir interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas susidariusią padėtį ir keliamą klausimą vertino izoliuotai, kaip tik paveldėjimo ar vykdymo teisinius santykius liečiantį klausimą, nepagrįstai neteisėtai atsiribodamas nuo akivaizdžių imperatyvių materialinės teisės pažeidimų, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.