Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. T. ir atsakovo Z. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-238-652/2017 pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovui Z. J., trečiajam asmeniui E. L. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nėra jokio rašytinio susitarimo dėl 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) sumos už teisines paslaugas. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovas nebuvo sudaręs tokio susitarimo su atsakovu ir nebuvo išreiškęs tokios valios, kas aiškiai atskiria ieškovą nuo trečiojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas (ieškovas) Ž. T. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, šį prašymą motyvuodamas tuo, kad žodinio proceso metu turės galimybę pateikti dar tikslesnių aplinkybių, taip pat akcentuoti pagrindinius situacijos epizodus, kurie nebuvo pastebėti ar nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjamą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiksliai neįvardijo bei neakcentavo visų bylos aplinkybių, tačiau įrodymų įvertinimui ir ginčo santykio teisiniam kvalifikavimui bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. K. iš ieškovo Ž. T. pagal rašytinį pakvitavimą gavo „14 481,00 Eur (50 000 Lt) sumokėti avansinį mokėjimą pardavėjui Z. J. pagal 2001 m. spalio 30 d. preliminarią sutartį bei 2 896,20 Eur (10 000 Lt) avansą už teisines paslaugas“. Pažymėtina, kad ankstesnėje išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2013, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatyta, kad pinigus iš ieškovo priėmęs asmuo V. K. veikė kaip atsakovo Z. J. atstovas – jam, kaip advokatui, pagal 2007 m. spalio 17 d. atstovavimo sutartį buvo pavesta atstovauti Z. J. interesams derybose su pirkėjais dėl žemės sklypų preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, gauti pinigus pagal preliminariąją sutartį ir juos perduoti Z. J., t. y. ieškovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo preliminariosios, o vėliau ir pagrindinės sutarties su Z. J. sudarymo. Nurodytoje byloje priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, kurios reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, vertintinos kaip turinčios prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Minėta, kad pinigus, ketindamas sudaryti preliminariąją sutartį, sumokėjo ieškovas Ž. T., tačiau preliminarioji sutartis 2007 m. spalio 30 d. buvo sudaryta tarp atsakovo (pardavėjo) ir trečiojo asmens E. L. (pirkėjo). Šia sutartimi pardavėjas Z. J. (atsakovas) įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo E. L., kartu su kitais pagrindinėje sutartyje jo (pirkėjo) nurodytais asmenims, toliau sutartyje įvardintais pirkėjais, įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį turtą, nurodytą Sutarties 1.1-1.3 punktuose per vieną mėnesį laiko nuo nuosavybės teisių įgijimo (pardavėjo vardu) į šį turtą bei teisminių ginčų dėl šio turto pasibaigimo dienos. Sutarties šalys susitarė, kad turtas bus parduotas po 2 896,20 Eur (10 000 Lt) už vieną žemės sklypų arą. Sutarties 5 punkte įtvirtinta nuostata, kad pirkėjai, šios sutarties pasirašymo metu sumokėjo 14 481,00 Eur (50 000 Lt) avansą, kuris turėjo būti vėliau įskaitytas į parduodamo turto kainą. Be to, šios sutarties šalys aptarė ir šalių atsakomybę, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).

Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Byloje tarp proceso šalių yra iškilęs ginčas dėl ieškovo teisės susigrąžinti avansą bei dėl atsakovo teisės į netesybas Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad preliminariąją sutartį sudaręs asmuo E. L. veikė ieškovo Ž. T. vardu, todėl nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, galima sutartinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju, neginčijamai nustatyta, kad pagrindinė sutartis tiek su sutartį pasirašiusiu asmeniu E. L., tiek su ieškovu sudaryta nebuvo. Preliminariojoje sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad sumokėtas avansas turėjo būti įskaičiuotas į parduodamo turto mokėtiną kainą pardavėjui įvykdžius sutartį, išskyrus sutarties 11.3 punkte numatytą atvejį, be to sutartimi šalių buvo sulygtos sąlygos dėl sumokėto avanso grąžinimo, pagrindinės sutarties nesudarymo atveju dėl pirkėjo ar pardavėjo kaltės (Sutarties 11.1 ir 11.2 punktai).

Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Kitaip tariant, nustačius jog preliminariąja sutartimi šalys yra susitariusios dėl netesybų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo apimties vienai iš sutarties šalių nepagrįstai atsisakius vykdyti preliminarią sutartį.

Buvo minėta, kad preliminariosios sutartys privalo būti sudaromos rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ginčo preliminariąją sutartį pasirašė šios bylos trečiasis asmuo E. L., sutartyje nurodęs tik savo asmens rekvizitus, t. y. tiek gyvenamąją vietą, adresą, taip pat asmenybę identifikuojančio dokumento duomenis. Sutarties turinio analizė įgalina išvadą, kad jokių nuorodų, kad sutartį pasirašęs asmuo veikia kito asmens (nagrinėjamos bylos atveju ieškovo) vardu nėra pateikta, tačiau sutartyje, pagrindinės sutarties sudarymo atveju, pirkėjui suteikta teisė nurodyti ir kitus asmenis, su kuriais jis-pirkėjas įgis iš Z. J. nuosavybės teises į žemės sklypus (Sutarties 1 punktas).

Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 2.132 straipsnis). Atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Taigi, kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai.

Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai (CK 2.137 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, ši aplinkybė nėra ginčijama ir šalių, kad raštinis įgaliojimas, suteikiantis teisę trečiajam asmeniui E. L. sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovo Ž. T. vardu, nebuvo sudarytas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) aplinkybes, kad egzistavo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su įgaliotu kito asmens atstovu, turi įrodyti šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi. CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai.

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tokiais atvejais turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sandorį sudaręs asmuo nenurodė, jog veikia ne savo, o atsakovo vardu, sutartyje nurodė tik savo identifikacinius duomenis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme abi šalys pripažino, kad per atsakovo atstovą vedė derybas dėl ginčo žemės sklypų perleidimo-įsigijimo, įsiteisėjusiais ankstesnėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad ieškovas, ketindamas sudaryti preliminariąją sutartį, atsakovo atstovui sumokėjo ir pinigines lėšas. Būtent šiomis aplinkybėmis bei tuo, jog ieškovas ir šios bylos trečiasis asmuo yra bendradarbiai, bei, kad ieškovo elektroninio pašto adresu buvo išsiųstas preliminarios sutarties tekstas, atsakovas nurodo kaip pagrindą spręsti, kad trečiasis asmuo veikė ieškovo vardu turėdamas tam teisę. Minėta, kad, taikant CK 2.133 straipsnio 9 dalį, turi būti atsižvelgiama ne tik į atstovo, bet ir į atstovaujamojo veiksmus, sudariusius pagrindą manyti, jog atstovas veikia, turėdamas tam teisę.

Byloje nustatyta, kad iš tikrųjų ieškovas, siekdamas nuosavybės teisių į atsakovui priklausančius sklypus įgijimo, ketino sudaryti preliminariąją nekilnojamojo turto įsigijimo sutartį, tačiau tiek anksčiau šios nutarties 19 punkte minėtoje civilinėje byloje, tiek ir šios bylos metu nuosekliai teigė, kad sutartis sudaryta su juo nebuvo. Vertinant, ar ieškovo veiksmai suteikė atsakovui manyti, kad trečiasis asmuo veikė ieškovo vardu, nagrinėjamos bylos atveju svarbi ir atsakovo atstovo pozicija, išsakyta anksčiau nagrinėtoje byloje.

Byloje nėra ginčo, kad tiesiogiai šalys sutarties sąlygų nederino, ginčo sutarties tekstą atsakovo vardu derino atsakovo atstovas. Ieškovui ankstesnėje byloje pareiškus reikalavimą dėl sumokėtų sumų grąžinimo, atsakovo atstovas pripažino, kad pinigus sumokėjęs asmuo (ieškovas) prieš preliminarios sutarties sudarymą, nurodęs, kad nėra apsisprendęs, kas ketina tapti iš atsakovo įsigyjamo nekilnojamojo turto savininku, pristatė ir pasiūlė sutartį sudaryti su trečiuoju asmeniu E. L., su kuriuo ir buvo sudaryta rašytinė sutartis. Ginčo sutartyje įtvirtinta nuostata, jog pagrindinės sutarties sudarymo atveju preliminariąją sutartį sudaręs asmuo (pirkėjas) turi teisę, bet ne pareigą nurodyti ir kitus asmenis kaip ginčo turto pirkėjus. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu, šios bylos trečiajam asmeniui E. L., buvo suteikta apsisprendimo teisė nurodyti kas taps turto savininku pagrindinės sutarties sudarymo atveju, tuo pačiu ir sutarties sąlygos, dėl sutartinės atsakomybės taikymo, raštu buvo suderintos tik tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Tai, kad pardavėjas (atsakovas) ne tik, kad neteikė reikšmės dėl sutarties šalies, bei, kad atstovaujamojo veiksmai nesudarė pagrindo manyti, jog sutartinius įsipareigojimus turi įvykdyti ieškovas, o ne preliminariąją sutartį pasirašęs asmuo, atsispindi ir atsakovo 2012 m. gruodžio 4 d. pranešimuose (t. 1, b. l. 52, t. 2 , b. l. 74), kuriame konstatavęs sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovas prašo ir teikia trečiajam asmeniui informaciją apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Teisėjų kolegija, vertindama ar atstovaujamojo elgesys suteikė pagrįstą pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo veikia ieškovo vardu, svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad pardavėjas, preliminarios sutarties sudarymo metu buvo atstovaujamas asmens, turinčio patirties panašiuose teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis ir kuriam yra keliami didesni reikalavimai, nes atsakovo atstovas, nagrinėjamu atveju, akivaizdu turėjo daugiau patirties panašiose situacijose sudarant sandorius, nei fiziniai asmenys – ieškovas ar sutartį pasirašęs asmuo. Atsakovo atstovui turėjo būti žinoma kaip nustatomas ir patvirtinamas atstovavimo faktas. Nustačius, kad sutarties sudarymo metu ieškovas neteikė dokumentų, patvirtinančių atstovavimo faktą, sutartyje nurodžius tik trečiojo asmens duomenis ir sutartį sudariusio asmens apsisprendimo teisę, pagrindinės sutarties atveju įvardinti pirkėjais ir kitus, nebūtinai ir ieškovą, asmenis, spręsti, kad ieškovo elgesys sudarė pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo veikia ieškovo vardu, pagrindo nėra.

Be to, pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiame įrodyme nurodžius, jog pinigai sumokėti pagal 2007 m. spalio 30 d. preliminariąją sutartį, kelia abejonių atsakovo pozicija, kad dėl ieškovo išvykimo į užsienį nebuvo galimybės ieškovui pasirašyti sutartį ir tokiu atveju įgaliojimai pasirašyti preliminariąją sutartį buvo suteikti trečiajam asmeniui. Pakvitavimuose nuoroda, kad pinigai sumokėti pagal 2007 m. spalio 30 d. sutartį, paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad sutartis buvo parengta po piniginių lėšų sumokėjimo ir logiškai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad pakvitavimo surašymo metu, kada jau buvo žinoma preliminarios sutarties sudarymo diena, o tuo pačiu, teisėjų kolegijos vertinimu, ir sutarties sąlygos, nebuvo galimybės sudaryti sutartį su ieškovu ir buvo būtinybė sutartyje nurodyti kitą asmenį.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas siekdamas teisinio rezultato sumokėjo lėšas, nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovas prašo sumokėtas pinigines lėšas grąžinti nenustatytu teisiniu pagrindu. Minėta, kad piniginių lėšų sumokėjimo faktas patvirtina tik siekį sudaryti preliminariąją, o vėliau ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį. Pagrindinės sutarties nesudarymo atveju, pinigines lėšas sumokėjęs asmuo įgyja teisę reikalauti jas grąžinti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt) avansinės įmokos už teisines paslaugas įmokėjimo aplinkybes, sprendė, kad šios sumos mokėjimas nėra pagrįstas jokiu teisiniu pagrindu, todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje, kolegijos vertiniu, tenkino pagrįstai. Kadangi tarp šalių iškilęs ginčas dėl sutarties vykdymo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju atsakovas turėjo sužinoti, kad gautas iš ieškovo lėšas nepagrįstai valdo nuo ginčo turto perleidimo momento, todėl ir ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra pagrįstas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju nenustatyta atstovaujamojo veiksmų, iš kurių protingas asmuo analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius ir, kad atsakovas nesiėmė jam protingai prieinamų priemonių siekdamas išsiaiškinti, ar sutartį pasirašęs asmuo veikia ieškovo vardu, sprendžia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju ieškovo atžvilgiu galima sutartinė atsakomybė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad preliminariąją sutartį sudaręs trečiasis asmuo E. L. veikė ieškovo vardu, todėl tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas negali sukelti sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių ieškovo atžvilgiu (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Nustačius, kad ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę ir spręsti dėl atsakovo teisės į netesybas, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų dėl sutarties sąlygų vykdymo, kaip neturinčių įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovo sutartinės atsakomybės pagal 2007 m. spalio 30 d. tarp E. L. ir Z. J. sudarytą preliminariąją sutartį ir pripažino atsakovo teisę į netesybų atlyginimą iš ieškovo. Pripažinus ieškovo teisę, nesudarius pagrindinės sutarties, į avansinių įmokų susigrąžinimą, ieškinys tenkintinas iš dalies Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. galutinis sprendimas keistinas, priteista iš atsakovo Z. J. ieškovui Ž. T. suma didintina 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt) suma, sprendimo dalis dėl palūkanų CK 6.240 straipsnio pagrindu naikintina ir reikalavimas priteisti palūkanas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir padidinus ieškovui priteistinos sumos dalį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovo ieškinį tenkinus 80,00 procentais, didintina iš atsakovo ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 094,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (244,00 Eur žyminio mokesčio ir 850,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 14, 15-17), todėl ieškovo ieškinį tenkinus 80,00 procentų, jam iš atsakovo priteistina suma didintina iki 875,20 Eur (1 094*80/100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neteikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį, atsakovui pareiškus prieštaravimus ir teismui juos priėmus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka, todėl naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteistina 244,00 Eur žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas turėjo 12,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, todėl ieškinį tenkinus 80 procentų, šios išlaidos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, t. y. iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma didintina iki 10,32 Eur, tuo tarpu sprendimo dalis, kuria iš ieškovo valstybės naudai priteista 6,45 Eur naikintina, kadangi nuo ieškinio reikalavimų netenkintos dalies (20 procentų) apskaičiavus ieškovui tenkančią išlaidų sumą, ji būtų mažesnė nei 3,00 Eur (2,58 Eur) (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 75 procentais, o atsakovo – 14 procentais, yra pagrindas tenkintų reikalavimų dalyse ieškovui ir atsakovui priteisti jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą, yra sumokėjęs 122,00 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 115-116), todėl jam iš atsakovo priteistina 91,50 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, yra sumokėjęs 303,00 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 99), todėl jam iš ieškovo priteistina 42,42 Eur žyminio mokesčio. Kadangi šie ieškovo ir atsakovo reikalavimai yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl mažesnę dalį įskaičius į didesnę, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 49,08 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, todėl šios išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš byloje dalyvavusių asmenų, t. y. iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,05 Eur (86 procentai atmestų reikalavimų dalis), tuo tarpu iš ieškovo valstybės naudai priteistina suma sudarytų mažesnę nei 3,00 Eur sumą (2,92 Eur (25 procentai atmestų reikalavimų dalis)), todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. galutinį sprendimą pakeisti.

Priteistą iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai sumą padidinti iki 17 377,20 Eur (20 000,00 Lt + 30 000,00 Lt + 10 000,00 Lt), priteistas penkių procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti už 17 377,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Padidinti iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 875,20 Eur.

Padidinti iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistas procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas iki 10,32 Eur (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 1 412,00 Eur palūkanų, ir ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmesti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš ieškovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 244,00 Eur žyminio mokesčio bei 6,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos.

Priteisti iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Ž. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 49,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 10,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.