- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1384-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01106-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- Z. J.
- Ieškovas
- Ž. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1724-652/2016 pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovui Z. J. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. T. 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Z. J. be pagrindo įgytą turtą –17 377,20 Eur piniginių lėšų, 4 343,40 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė pareikšto 21 720,60 Eur reikalavimo sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovo kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi ieškovo Ž. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas areštavo atsakovui Z. J. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, jų nesant ar neužtenkant – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinyje nurodytos sumos, t. y. ne didesnei kaip 21 720,60 Eur sumai. Leido atsakovui areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims. Areštavus pinigines lėšas, leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
Teismas, įvertinęs bendrą pragyvenimo lygį ir tai, jog ginčo šalys yra fiziniai asmenys, sprendė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, ginčas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma pakankamai didelė, prievolės įvykdymas ieškovui neužtikrinamas jokiu turtu, ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, bei į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia pati, o tai garantuotų teismo sprendimo įvykdymą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė pagrįstu. Siekdamas išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, kad nei vienai šaliai nesuteiktų pranašumo bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas nutarė pirmiausia areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ir tik jų nesant ar esant nepakankamai areštuoti pingines lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu apeliantas Z. J. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodo, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą pirmiausia reikia nustatyti materialinių teisinių santykių tarp šalių buvimo faktą, kuris yra svarbus kaip paties laikinosios apsaugos nustatymo poreikio patvirtinimas. Tikėtinumo, kaip įrodymų lygmens užtenka taikant ir konstatuojant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – sprendimo įvykdymo negalimumą ar esminį pasunkėjimą. Todėl mano, jog ieškovas, prašydamas teismo taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones turėjo įrodyti realią, o ne menamą riziką dėl teismo sprendimo pasunkėjimo ar negalėjimo jo įvykdyti, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į išdėstytą, laiko, jog ieškovui neįrodžius pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o pirmosios instancijos teismui to neįvertinus, buvo pažeistos CPK 185 str. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Taip pat apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą nepagrįstai, neturėdamas konkrečių įrodymų apie grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, didelę ieškinio sumą laikė pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nurodė, jog atsakovas Z. J. turi pakankamai turto ir pajamų, todėl esant būtinybei galėtų ieškinio sumai įvykdyti teismo sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę patikrinti atsakovo turtinę padėtį, kadangi jam yra suteikta teisė ir prieiga prie visų registrų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Ž. T. prašo atskirojo skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas neįvykdė savo pareigos įrodyti, jog jis bus pajėgus įvykdyti galutinį teismo sprendimą, nors tokią galimybę turėjo, tačiau nepateikė jokių dokumentų bei nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamos nutarties teisėtumą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai pagrįsta bei motyvuota, priimta visiškai įvertinus visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei tikėtiną ieškinio pagrįstumą, šalių ginčo esmę ir eigą, ieškovo ir atsakovo veiksmus iki ieškinio pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinant ieškovo prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju, turi vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra aplinkybė, kad atsakovas vengia atsiskaityti, neaiški jo turtinė padėtis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas, nei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą nagrinėjamu atveju, neturi pagrindo spręsti, jog 21 720,60 Eur suma atsakovui yra didelė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nepateikia duomenų, patvirtinančių, atsakovo bandymą perleisti turimą turtą, siekį apsunkinti naudojimąsi juo ar ketinimą sumažinti turimo turto vertę. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog ieškovo teiginiai apie atsakovo vengimą atsiskaityti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
Ši teismo nutartis, paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, neužkerta kelio bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d. ir 3 d., 147 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.