Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. R. gynėjo advokato Ž. R. skundą dėl 2022 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų (šiuo metu Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1403 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo K. R. gynėjas advokatas Ž. R. prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1403 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai:

1) skundžiamu nutarimu yra neteisingai nustatytas nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpis – nuteistasis K. R. jau yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl nurodomų aplinkybių K. R. gali būti taikomas lygtinis paleidimas ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau net gi ir to paties straipsnio ir dalies 3 punkto pagrindu, kuris taikomas nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 laisvės atėmimo;

2) K. R. praeityje nėra teistas nei užsienio valstybėse, nei Lietuvos Respublikoje, todėl nėra jokio nusikaltimų recidyvo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos buvo teikiamos teigiamos charakteristikos, asmuo jokių nuobaudų neturėjo, kas nurodoma ir 2021-12-23 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendyje. Šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose K. R. neturi nuobaudų, yra skatintas. Asmens 8 įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis), kitos nusikalstamos veikos yra idealiojoje sutaptyje su minėtais nusikaltimais ir priskiriamos nesunkių ar baudžiamojo nusižengimo kategorijai. Nei viena nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio;

3) nuteistasis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais – gyvena su sutuoktine, vaikai pilnamečiai, su visais palaiko nuolatinius ryšius (telefonu, laiškais). K. R. turi pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, tiek susijusių su onkologine liga (išoperuota skydliaukė), tiek su traumuota po eismo įvykio koja, galva. Jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, medikamentinis gydymasis;

4) neatitinka tikrovės skundžiamo nutarimo teiginiai, kad „ruošiant socialinio tyrimo išvadą patvirtinimo, kad nuteistasis jo lygtinio paleidimo atveju turės galimybę Lietuvoje nepateikęs“. Pataisos namų administracijai, suderinus su K. R., gynėjo buvo atsiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad K. R. yra garantuota gyvenamoji vieta ir darbas Lietuvos Respublikoje jo probacijos laikotarpyje. Tikėtina, jog yra įvykusi vertimo į lietuvių kalbą klaida, kad nuteistasis norėtų būti deportuotas, nes tai (deportacija) buvo išsakyta tik kaip viena iš K. R. pozicijos alternatyvų. Taigi, asmuo turi ir darbą, ir gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, jog K. R. teistas 2021-12-23 Panevėžio apylinkė teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 8 nusikalstamų veikų padarymo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl 7 nusikalstamų veikų padarymo), 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl 1 nusikalstamos veikos padarymo). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei K. R. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2019-10-02, bausmės pabaiga – 2024-04-02. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 3 mėnesiai 18 dienų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nuteistasis Komisijai buvo pristatomas pirmą kartą. Bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Administracine tvarka nebaustas. Skatintas vieną kartą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šią laisvės atėmimo bausmę atlieka už 18 teisės pažeidimų, nuteistajam būdingų nusikaltimų modelis yra dalyvaujant užsienio piliečių organizuotoje grupėje vagystės įsibraunant į negyvenamąsias patalpas bei pagrobiant svetimą turtą. Pokalbio metu nuteistasis nurodo, kad niekur realios bausmės neatlikinėjo, šis laisvės atėmimas yra pirmas, kad teismo ar kitokių teisėsaugos institucijų įpareigojimų savo ar kitose šalyse nepažeidęs. Asmuo nurodo, kad iki suėmimo gyveno Graikijoje su žmona, bet kai buvo suimtas Lietuvoje jo žmona persikraustė gyventi į Albaniją. Paleistas iš įkalinimo įstaigos grįžtų gyventi į Albaniją. Vertinant iš nuosprendyje esamų duomenų, nuteistasis gyvenęs įvairiose šalyse: iš Kanados buvo deportuotas, gyvenęs Graikijoje, Albanijoje, todėl galima manyti, kad nuteistasis dažnai keisdavo savo gyvenamąsias vietas. Ruošiant socialinio tyrimo išvadą patvirtinimo, kad nuteistasis jo lygtinio paleidimo atveju turės galimybę apsigyventi Lietuvoje nepateikęs, pats nuteistasis norėtų būti deportuotas. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad yra baigęs 9 klases, tai Albanijoje yra pagrindinis išsilavinimas. Teigia, kad specialybės neįgijęs, privalomai tarnavo Albanijos kariuomenėje ir išvyko į Graikiją. Ten apie septynis metus nelegaliai gyveno ir dirbo. Kadangi nuteistasis savo finansinę gerovę pastaruoju metu nori susikurti nedirbdamas, o nusikalstamu būdu, daroma išvada, kad nuteistojo nuostata į darbą laisvėje buvo nepakankama. Bausmės atlikimo metu išsako motyvaciją įsidarbinti įkalinimo įstaigoje. Išreiškia motyvaciją mokytis lietuvių kalbą. Veikdami organizuotoje grupėje, turėdami tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, atvyko į Lietuvą ir iki sulaikymo vykdė vagystes. Pas kaltinamuosius ir bute, kur jie gyveno, buvo rasta 43 000 Eur viršijanti pinigų suma patvirtina, kad vagystes kaltinamieji vykdė ne dėl sunkios materialinės padėties, turėdami tikslą gauti pinigų pragyvenimui, kaip jie patys teigia, o turėdami tikslą pagrobti kuo daugiau pinigų ir taip nusikalstamu būdu praturtėti, nes net ir pagrobę pakankamai dideles pinigų sumas kaltinamieji ir toliau labai intensyviai vykdydavo vagystes.

Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyrius duomenimis, nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų dėl teismo priteistų ieškinių pataisos namai neturi. Bausmės atlikimo metu vaizdo skambučiais palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu vartojant narkotines medžiagas ir alkoholinius surogatus nepastebėtas. Bendrauja laisvai, nėra streso ženklų. Nuteistojo savęs vertinimas adekvatus. Pokalbio metu mandagus, mintis reiškia santūriai, bendrauja padedant draugui formaliai, abu pasitarę bando kažkiek manipuliuoti, stengiasi sudaryti atsakingo, nekalto žmogaus įvaizdį. Jo padaryti nusikaltimai rodo, kad negeba pasimokyti iš patyrimo, visos jų padarytos vagystės buvo suplanuotos, joms buvo pasiruošta. Remiantis pokalbiu, manytina, jog asmuo šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas. Asmuo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Asmuo yra orientuotas į tikslo siekimą. Pokalbio metu nurodo, kad jo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, supranta, kad dauguma žmonių laikosi įstatymų, bet nuteistasis 2019 m. prisijungė prie nusikalstamos grupės asmenų, dalyvavo įvykdant daug vagysčių Lietuvoje, ankščiau sulaukęs dėmesio iš įvairių užsienio šalių teisėsaugos, todėl galima teigti, kad nuteistasis turi kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų.

Nuteistajam atvykus į Marijampolės pataisos namus 2022-11-31 buvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nesenai atvyko į Marijampolės pataisos namus, jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas, su juo dirba atsakingas už būrį resocializacijos specialistas pravesdamas pokalbius, bet kol kas jokiose pataisos programose ar užimtumo priemonėse nuteistasis dar nedalyvavo, todėl šiuo metu nėra stebima akivaizdi pažanga jo kriminogeninių veiksnių valdyme. Išskirti šie veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymą: turi būdingą finansinės naudos siekimo nusikalstamu būdu modelį; nuteistasis yra užsienio pilietis ir Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos; neturi specialybės bei neaiški oficiali darbinė patirtis; netinkamas gyvenimo stilius ir bendravimas su linkusiai nusikalsti draugais.

Komisija atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, vienbalsiai (5 Komisijos nariams balsavus – „prieš“ ir nė vienam Komisijos nariui nebalsavus „už“) nutarė, kad nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas negali būti taikytas. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nuteistasis turi būdingą finansinės naudos siekimo nusikalstamu būdu modelį, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas tik vieną kartą, todėl nėra galimybės nustatyti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nedalyvavo elgesio pataisos programose, nepateikęs pažymos, kad lygtinio paleidimo atveju turės galimybę apsigyventi Lietuvoje,

Skunde nurodoma, jog skundžiamu Komisijos nutarimu yra neteisingai nustatytas nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpis – nuteistasis K. R. jau yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Dėl nurodomų aplinkybių K. R. gali būti taikomas lygtinis paleidimas ne tik BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau net gi ir to paties straipsnio ir dalies 3 punkto pagrindu, kuris taikomas nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 laisvės atėmimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taip pat pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismo nuomone, Komisija, įvertinusi visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu lygtinis paleidimas dar nėra galimas. Tuo labiau, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nuteistajam atvykus į Marijampolės pataisos namus 2022-11-31 buvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis nesenai atvyko į Marijampolės pataisos namus, jam sudarytas individualus socialinės reabilitacijos pataisos planas, su juo dirba atsakingas už būrį resocializacijos specialistas pravesdamas pokalbius, bet kol kas jokiose pataisos programose ar užimtumo priemonėse nuteistasis dar nedalyvavo, todėl šiuo metu nėra stebima akivaizdi pažanga jo kriminogeninių veiksnių valdyme. Taigi, nuteistojo atžvilgiu nenustatyta materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas.

Skunde rašoma, kad K. R. praeityje nėra teistas nei užsienio valstybėse, nei Lietuvos Respublikoje, todėl nėra jokio nusikaltimų recidyvo. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos buvo teikiamos teigiamos charakteristikos, asmuo jokių nuobaudų neturėjo, kas nurodoma ir 2021-12-23 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendyje. Šiuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose K. R. neturi nuobaudų, yra skatintas. Asmens 8 įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 3 dalis), kitos nusikalstamos veikos yra idealiojoje sutaptyje su minėtais nusikaltimais ir priskiriamos nesunkių ar baudžiamojo nusižengimo kategorijai. Nei viena nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio.

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pažymi, jog faktinės aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau nėra teistas nei užsienio valstybėse, nei Lietuvos Respublikoje, padarytų nusikaltimų kategorijos ir jų nesmurtinis pobūdis jau buvo įvertintos teismui priimant nuosprendį bei skiriant bausmės rūšį ir jos dydį. Antra, tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka parodo tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Ir vis dėlto, tai nėra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui nuteistojo atžvilgiu.

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog nuteistasis yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais – gyvena su sutuoktine, vaikai pilnamečiai, su visais palaiko nuolatinius ryšius (telefonu, laiškais). K. R. turi pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų, tiek susijusių su onkologine liga (išoperuota skydliaukė), tiek su traumuota po eismo įvykio koja, galva. Jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, medikamentinis gydymasis.

Teismas pažymi, jog skunde nurodytos aplinkybės neabejotinai yra palankios nuteistajam, tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje.

Dar vienas skundo argumentas – neatitinka tikrovės skundžiamo Komisijos nutarimo teiginiai, kad „ruošiant socialinio tyrimo išvadą patvirtinimo, kad nuteistasis jo lygtinio paleidimo atveju turės galimybę Lietuvoje nepateikęs“. Pataisos namų administracijai, suderinus su K. R., gynėjo buvo atsiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad K. R. yra garantuota gyvenamoji vieta ir darbas Lietuvos Respublikoje jo probacijos laikotarpyje. Tikėtina, jog yra įvykusi vertimo į lietuvių kalbą klaida, kad nuteistasis norėtų būti deportuotas, nes tai (deportacija) buvo išsakyta tik kaip viena iš K. R. pozicijos alternatyvų. Taigi, asmuo turi ir darbą, ir gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Iš asmens byloje esančių duomenų nustatyta, jog pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pažyma, kurioje nurodoma, jog nuteistasis bus įdarbintas minėtoje įmonėje per 5 darbo dienas nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Taip pat yra raštas, kuriame parašyta, kad S. Z. sutinka lygtinio paleidimo atveju nuteistajam leisti gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtas skundžiamame nutarime esantis teiginys iš tikrųjų neatitinka asmens byloje esančių duomenų, tačiau teismas pažymi, jog faktas, kad nuteistasis turės ir darbą, ir gyvenamąją vietą Lietuvoje nesuponuoja lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu privalomumo.

Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo K. R. gynėjo advokato Ž. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.