Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2021-06-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-198-255/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
AN2-198-255/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00303-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Regina Bertašienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-198-255/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00303-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas 2021 m. vasario 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą D. J. už tai, kad jis 2021 m. vasario 13 d., 22.28 val., Karių g. 8, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant automobilio judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais D. J. negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo paniekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eisimo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9, 119, 127 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. nutarimu D. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas. Šį nutarimą D. J. apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė D. J. skundą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1654-2021 paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog D. J. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Teismas nutartyje pažymėjo, jog D. J. veiksmai pagrįstai Institucijos įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad D. J. atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Jeigu teismas nuspręs, jog jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, tai prašo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. nutarimą pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti pagal kitą ANK straipsnį ar jo dalį bei taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors vaizdo medžiagoje daromas nusižengimas nėra matomas aiškiai, tačiau jame užfiksuotas liudytojų – policijos pareigūnų pokalbis, kuriame pareigūnas M. Ž. sako „o matai, kaip slysta, slysta šonu“, o pareigūnė atsako „neskubėk važiuoti, čia labai slidu“, kurį teismas vertino kaip įrodymą, sprendžiant jo, D. J. kaltės klausimą. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat padarė išvadą, kad pareigūnų matymo laukas buvo geresnis, todėl jie įvykį jie matė geriau nei yra užfiksuota vaizdo medžiagoje. Be to, apeliantas nurodo, jog teismas nutartyje konstatavo, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad stovėjimo aikštelėje stovėjo kitos transporto priemonės, todėl jis, D. J., elgėsi iššaukiančiai prieš kitus asmenis ir siekė parodyti aiškų jų negerbimą, o į aikštelę bet kada galėjo įvažiuoti kiti asmenys, todėl jo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas.

4.2. Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su jam priimtu nutarimu ir teismo nutartimi, kadangi nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis, D. J., transporto priemonę vairavo dėl chuliganiškų paskatų. Nurodo, jog jį kaltinančius įrodymus sudaro tik policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, tačiau juos vertinant turi būti atsižvelgta ne tik į jų bet ir į visų byloje pateiktų, surinktų ir ištirtų įrodymų, tiek kaltinančių, tiek teisinančių visumą. Nurodo, jog iš protokolo ir nutarimo medžiagos matyti, kad jo manevras buvo atliktas ne gatvėje vykstant eismui, o automobilių stovėjimo aikštelėje, apvažiuojant važiavimo trajektorijoje buvusią kliūtį. Apelianto manymu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kitiems asmenims kilo koks nors pavojus, nenustatytos jų tapatybės, tokie asmenys neapklausti. Be to, skunde apeliantas nurodo, jog nei protokole, nei nutarime nedetalizuota kaip jo vairavimas galėjo sukelti pavojų ir kokie jo veiksmai bei kodėl vertinami kaip chuliganiški. Apeliantas pažymi, kad jis automobilį vairavo atsakingai, laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nurodo, jog automobilio nevairavo chuliganiškai, pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius. Apelianto manymu, šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad jis savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstravo nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Nurodoma, jog jis, D. J., vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Kairių g. 8, kur intensyvaus eismo 22.28 val., nebuvo. Nurodo, jog tamsiu paros metu iš nuvalytos ir neslidžios gatvės įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, jo paties vertinimu, saugiu greičiu, tačiau tamsoje pastebėjo kliūtį, kurią turėjo apvažiuoti, todėl įvertinęs esamą situaciją, kad aplinkui nėra jokių asmenų, kuriems sukeltų pavojų bei siekdamas išvengti atsitrenkimo į kliūtį pakeitė nežymiai automobilio judėjimo trajektoriją. Apeliantas pažymi, jog nepripažįsta kaltės dėl nutarime nurodytų aplinkybių apie „saules“, rankinio stabdžio naudojimą, nes tai policijos pareigūnų fantazijos pasekmė, o ne objektyvios aplinkybės. Taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie galimai pavojų patyrusius asmenis ar kitų transporto priemonių vairuotojus, todėl išvada, kad jiems buvo keliama grėsmė taip pat yra subjektyvi policijos pareigūnų nuomonė. Apelianto manymu, esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

4.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog asmens veikoje nesant administracinio nusižengimo sudėties, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, o visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio nežymus paslydimas važiuojant neprižiūrėta, apledėjusia automobilių stovėjimo aikštelės danga, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, kadangi jo veikoje nėra visų būtinų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių. Apeliantas pažymi, jog KET 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punktą – eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis), 96 punkte nurodoma, kad važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms, 97 punkte, kad viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Pagal KET 3.7 punktą – kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Tuo tarpu nurodyta pažeidimo vieta – nėra kelias, nėra važiuojamoji kelio dalis, t.y. nėra eismo vieta. KET 127 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nurodyti tariami KET pažeidimai nebuvo ir negalėjo būti padaryti, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

4.5. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nurodo, jog jei teismas nesutiktų su pareiškėjo pateiktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei nuspręstų, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo. Apeliantas pažymi, jog niekada nepadarė jokių pažeidimų, iš kurių būtų galima daryti prielaidą, jog jo elgesys vairuojant transporto priemones yra chuliganiškas. Nurodo, jog jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijų atlikimui, kadangi dirba dvejose darbovietėse, kuriose nuolat naudoja transporto priemones. Pareiškėjas nuoširdžiai pripažįsta, kad neturėjo paskatų chuliganiškai vairuoti, gailisi už sukeltus nepatogumus.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, D. J. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelėje tik siekė apvažiuoti ten esančią kliūtį – automobilio padangą, o kadangi tuo metu kelio danga buvo padengta ledu ir sniegu – slydo, taip galėjo policijos pareigūnams susidaryti vaizdas, jog jis ,,piešė saulutes“, tačiau to tikrai nedarė ir chuliganiškai nevairavo. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi neturėjo jokių paskatų chuliganiškai vairuoti.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, spręsdami dėl D. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu bei nutarimu administracinio nusižengimo byloje, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų liudijimais teismo posėdžio metu bei byloje pateiktu vaizdo įrašu, kuris padarytas vieno iš policijos pareigūnų įvykio vietoje body kameros pagalba, iš kurių padarė išvadą, kad D. J. chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui dėl chuliganiškų paskatų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs D. J. apeliacinio skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog vis dėlto nėra surinkta pakankamai D. J. kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų nepakanka tam, kad šioje administracinio nusižengimo byloje būtų galima išsklaidyti visas kilusias abejones dėl D. J. kaltės, o abejonės visad vertinamos pažeidėjo naudai.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

10. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. nuo susitikimo su policijos pareigūnais savo kaltę neigė, tai užfiksuota ir prie bylos pridėtame vaizdo įraše. Administracinio nusižengimo protokole (b. l. 10) užrašytas toks jo paaiškinimas. “Su pažeidimu nesutinku. Į aikštelę įvažiavau, apsisukau ir sustojau sustojimo vietoje. Mačiau, kad kelio danga padengta sniegu“. Skundo nagrinėjimo metu apklausiamas Klaipėdos apylinkės teisme D. J. teigė, kad jis tiesiog apsisukinėjo stovėjimo aikštelėje, esančioje Kairių g. Jis buvo susitikime su pažįstama, todėl toliau nuo visų nuvažiavo į miesto galą atsigerti kavos. Aikštelėje buvo primėtyta padangų, jis apvažinėjo kliūtį. Neapsisukęs jis būtų atsitrenkęs į padangą. Buvo slidu ir automobilis apsisukant slydo. Po 15-20 sekundžių atvažiavo policijos pareigūnai. Nurodė, kad vadinamos „saulės“ tikrai nebuvo. Jo automobilio „Audi A 6“ techninės savybės neleidžia to daryti.

11. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. Ž. ir I. M. parodė, kad matė pažeidimą, jų teigimu automobilis apsisuko ne mažiau keturių kartų. Tačiau „body“ kamera filmuotoje medžiagoje tokie apsisukimai neužfiksuoti, iš vaizdo įrašo matyti vienas apsisukimas. Klaipėdos apylinkės teismas padarė išvadą, kad pareigūnai įvykį matė geriau, nei pavyko užfiksuoti vaizdo įranga, nešiojama ant tarnybinės aprangos, tačiau nematyti, kad vaizdo įrašas būtų neištisas, todėl abejoti juo teismas neturi pagrindo. Pašalinti iškilusių prieštaravimų nėra galimybės.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl D. J. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Kaip jau minėta anksčiau, jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta apelianto versija, kad jis vėlyvu metu įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę ir joje pamatęs kliūtį – automobilio padangą, bandė ją apvažiuoti, o atsižvelgus į tuo metu buvusias oro ir važiuojamosios kelio dangos sąlygas, pradėjo slysti, o tai policijos pareigūnų buvo nepagrįstai įvertinta kaip ,,saulučių piešimas“. Apygardos teismo vertinimu, tokius D. J. veiksmus nagrinėjamu atveju vertinti kaip sudarančius pagrindą konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą, nėra pakankamo pagrindo, kadangi iš to paties minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti vienas apsisukimas. Be to iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu automobilių stovėjimo aikštelėje buvo labai nedaug automobilių, pėsčiųjų apkritai nesimatė, todėl mažai tikėtina, jog D. J. būtų norėjęs atkreipti kieno nors dėmesį savo iššaukiančiu elgesiu. Be to, šalia minimos aikštelės nėra jokių gyvenamųjų namų, todėl paskatų sudrumsti aplink gyvenančių žmonių ramybę D. J. taip pat neturėjo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina apelianto teiginį, kad D. J. automobilių stovėjimo aikštelėje, bandydamas apvažiuoti joje esančią kliūtį, slydo ir padarė apsisukimo manevrą, tačiau surinktų įrodymų nepakanka daryti kategorišką išvadą, jog šį veiksmą jis atliko dėl chuliganiškų paskatų.

13. Tuo būdu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad D. J. automobilį vairavo chuliganiškai. Tokią išvadą Institucija ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai padarė netinkamai įvertinę bylos duomenis ir nepagrįstai D. J. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, kuriuo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. vasario 17 d. nutarimą ir D. J. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė