Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Rudzinskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas S. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, byla išnagrinėta iš esmės atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Rudzinskaitė palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad pati buvo nuvykusi į šalių gyvenamąją vietą. Namo dalis, kurioje gyvena ieškovė su vaikais, yra suremontuota, sąlygos gyventi tinkamos. Atsakovas gyvena atskirai, su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais nebendravo. Institucijos vertinimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Atsakovas yra dirbantis, draudžiamosios pajamos yra 607 Eur per mėnesį, todėl 150 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį yra protingo dydžio, atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas S. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 6). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J. (b. l. 8). Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Sklypas įsigytas 2004-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, registruotas J. J. vardu. Vidutinė sklypo rinkos vertė 2020-01-01 masinio vertinimo duomenimis yra 551 Eur (b. l. 11-12, 17). Be to, J. J. santuokos metu 2000-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16). Byloje nepateikta duomenų apie kitą santuokoje šalių įgytą turtą.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir prašė išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Dėl sutuoktinio kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, nesirūpina šeima, neteikia vaikui būtino išlaikymo, konfliktuoja, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėja ieškovę. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdyje, ieškovės teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, dominuoja esant neblaiviam padaryti nusižengimai. Be kita ko, du kartus baustas už tėvo valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vienu atveju buvo girtas ir, kilus gaisrui, negalėjo tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais. Kitu atveju buvo girtas ir, nepilnametei dukrai esant namuose, kėlė triukšmą (b. l. 55-58). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad šeima nuo 2011-06-27 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, nuo 2018-07-23 iki 2019-10-29 taikyta atvejo vadyba, šiuo metu atvejo vadyba nebetaikoma. 2011-01-31 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 2018-2019 m. nustatyti trys galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (b. l. 34-36).

Teismas iš turimų byloje duomenų daro išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CPK 385 straipsnyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. J. tėvai. Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negauta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, M. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Institucijos išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamajame plote padarytas remontas, kambariuose švaru ir tvarkinga. Nepilnametis vaikas ir jo sesuo turi atskirą apie 20 m² ploto kambarį, kuriame yra visi baldai ir daiktai, atitinkantys vaikų poreikius. Buities sąlygos pas ieškovę yra tinkamos nepilnamečiui gyventi, ugdyti ir ilsėtis (b. l. 34-35). Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio būsto neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove J. J..

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Ieškovė ieškiniu nesiūlo nustatyti konkretaus vaiko bendravimo su tėvu grafiko, prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi M. J. ir dalyvauja jo auklėjime bendru šalių sutarimu be jokių apribojimų ir be atskiro grafiko, atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovui esant blaiviam. Išvadą duodanti institucija neprieštarauja dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, atsakovo praeityje padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su neblaivumu ir tėvo valdžios nepanaudojimu ar panaudojimu priešingai vaiko interesams, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu apie tai, kad atsakovas galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai konfliktuoja, kad institucija, byloje teikianti išvadą, neprieštarauja siūlomai nustatyti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarkai, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų bei atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, sudarys sąlygas tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.170 str. 1 d.). Todėl ieškinys šioje dalyje visiškai tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663).

Dėl turto padalinimo ir prievolių nutraukus santuoką vykdymo.

Pagal CK 3.118 straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.).

Šioje byloje nustatyta, kad šalims bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1300 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)

Ieškovės J. J. vardu 2000-06-15 dovanojimo sutarties pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas - statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16), laikytini asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė be kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų pagrindų pasibaigia nutraukus santuoką arba teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Taigi turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo dieną. Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.

Ieškovė pateikė duomenis, kad vidutinė sklypo rinkos vertė 2020-01-01 masinio vertinimo duomenimis yra 551 Eur (b. l. 17), kitokių įrodymų apie šio turto vertę byloje negauta. Taip pat nepateikta duomenų esant kito dalintino byloje turto. Tokiu atveju konstatuotina, kad visa dalintino turto vertė yra 551 Eur.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Aplinkybės, nurodytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šioje byloje nenustatytos, todėl vienam sutuoktiniui tenkanti turto vertė yra 275,50 Eur.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1dalyje, 3.127 straipsnio 3dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jai visą nurodytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nes šio sklypo reikia, kad galėtų pagal paskirtį naudoti statinius (duomenys neskelbtini) kurie jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad turi daržą, kuris yra vienas iš jos šeimos pragyvenimo šaltinių. Bylos duomenimis ieškovė nuosavybės teise neturi žemės, išskyrus aptariamą dalintiną žemės sklypą.

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas su kitais susijusiais statiniais (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, į ieškovės paaiškinimus, kad turimas daržas yra vienas iš jos bei vaikų pragyvenimo šaltinių, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas sprendžia, kad atidalinti realiąsias nekilnojamojo turto – žemės sklypo dalis taip, kad abi šalys netrukdomai galėtų naudotis joms priskirtomis sklypo dalimis, nepadarant žalos nekilnojamajam turtui, nepilnamečio vaiko interesams, yra neįmanoma. Todėl aptariamas 0,13 ha žemės sklypas natūra priteistinas ieškovei, atsakovui savo ruožtu priteisiant 275,50 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikia apie 300,00 Eur per mėnesį, detalizavo šias išlaidas (b. l. 9), prašo priteisti pusę šios sumos vaikui iš atsakovo.

Ieškovė nurodė, kad pavasario, vasaros, rudens sezonu dirba pas ūkininkus, uždirba apie 300 Eur per mėnesį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2020 m. spalį-gruodį gaudavo 200,31 Eur mėnesinę darbo paieškos išmoką, taip pat gauna 100,23 Eur per mėnesį išmoką vaikui (b. l. 19, 43, 44). VSDFV duomenimis ieškovė oficialiai nedirba (b. l. 41). Ieškovei nuosavybės teise, kaip minėta, priklauso gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė 2000-06-02 masinio vertinimo duomenimis buvo 6235 Eur, ir įvairūs ūkiniai pastatai ir kiti statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16), taip pat jai byloje priteistas 551 Eur vidutinės rinkos vertės 0,13 ha žemės sklypas. Atsakovas dirba, jo darbo užmokestis VSDFV duomenimis 2020 m. spalį-gruodį buvo po 607 Eur per mėnesį (b. l. 42). Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra. Duomenų apie ieškovės ar atsakovo sveikatos problemas byloje nėra.

Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, kad abi šalys darbingos, taip pat įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, išvadą byloje duodančios institucijos poziciją, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl kito sutuoktinio išlaikymo.

Ieškovė prašė nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo. Teismui nenustačius aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas nustatyti buvusių sutuoktinių išlaikymą (CK 3.72 str.), išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-07-20 sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-1790-7675 buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas. Byloje pagal pareikštus reikalavimus mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir susidarė 363,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 52-54). Be to, teismas patyrė 10,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, minėtos išlaidos, iš viso 448,57 Eur, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų įstaigoje, (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo S. J. kaltės.

Palikti ieškovei pavardę „J.“, o atsakovui – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina J. J., motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

Nustatyti, kad atsakovas S. J. bendrauja su sūnumi M. J. ir dalyvauja jo auklėjime bendru šalių sutarimu be jokių apribojimų ir be atskiro grafiko, atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovui esant blaiviam.

Priteisti iš atsakovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 eurų (šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020-11-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę J. J. nepilnamečiui sūnui M. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Ieškovei J. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1300 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) registruotą J. J. vardu, 551 Eur vidutinės rinkos vertės.

Atsakovui S. J. iš ieškovės J. J. priteisti 275,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei priteistą žemės sklypą natūra.

Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.

Priteisti valstybei iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 448,57 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.